Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro pranešėjas Andrius Ignotas, teisėjai Jūratė Varanauskaitė ir Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovei G. J. dėl skolos regreso tvarka išieškojimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Nuo 2012-10-07 iki 2015-09-09 ieškovas reguliariai vykdė solidariąją ieškovo ir atsakovės prievolę kreditoriui pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. VK 10/06/62D ir Būsto kreditavimo sutartį BK 10/06/61D, tačiau atsakovė jai tenkančios solidariosios prievolės kreditoriui tinkamai nevykdė. Ieškovas kreditoriui išmokėjo 7 894,27 EUR sumą ir atsakovė išmokėjo 1 781,21 EUR sumą, viso šalys bendrai sumokėjo 9 675,48 EUR sumai įmokų, todėl kiekvienam iš bendraskolių tenkančią pinigų sumą sudaro 4 837,74 EUR suma ir skirtumas tarp atsakovės sumokėtos ir jai tenkančios sumokėti įmokų dalies sudaro 3 056,53 EUR suma, kurią atsakovė turėtų grąžinti ieškovui.

5. Nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio nei vienas iš bendraskolių nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų kreditoriui, todėl buvo pradėtas vykdymo procesas bei vykdymo metu per antrąsias varžytynes 2017-01-02 įkeistas minėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas ir gautų pinigų užteko likusiems kreditoriniams įsipareigojimams įvykdyti.

7. Santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje, kaip ir santuokos nutraukimo klausimas, todėl ieškovui santuokos nutraukimo byloje nepareiškus reikalavimo dėl skolos išieškojimo regreso tvarka, ieškovas neteko teisės reikšti tokį reikalavimą naujoje civilinėje byloje ir ieškovas savo teises turi ginti atnaujindamas procesą santuokos nutraukimo byloje.

8. Ieškovas klaidingai aiškina sutuoktinių faktinio gyvenimo skyriumi pasibaigimo teisines pasekmes ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-15 sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės niekaip nepatvirtina ieškinio reikalavimo pagrįstumo, kadangi šiame sprendime nėra nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukels nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo gyventi kartu ir todėl ieškovo nurodoma aplinkybė dėl faktinio šalių gyvenimo skyrium nuo 2012 metų šioje civilinėje byloje neturi jokios reikšmės ir reiškia, jog šalys solidariąją prievolę bankui vykdė iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausančių lėšų, todėl po santuokos nutraukimo neatsirado teisinis pagrindas pripažinti ieškovą atsakovės kreditoriumi.

II. Teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

18. Vieno iš sutuoktinių asmeninės lėšos iki santuokos nutraukimo skirtos abiejų sutuoktinių solidarios prievolės vykdymui iš esmės transformuojasi į sutuoktinių, gyvenant santuokoje, bendrai įgytą turtą, kuris, esant pareikštam sutuoktinio reikalavimui, gali būti dalinamas santuokos nutraukimo byloje. Iš asmeninių lėšų solidarią prievolę santuokos metu vykdęs sutuoktinis gali reikalauti priteisti jam didesnę bendro turto dalį CK 3.118 straipsnyje nustatyta tvarka arba prašyti priteisti jam kompensaciją CK 3.98 straipsnyje nustatyta tvarka. Nepriklausomai nuo to, kurį savo teisių gynimo būdą sutuoktinis pasirinks, visais atvejais šis klausimas privalo būti išspręstas santuokos nutraukimo byloje ir negali būti nagrinėjamas atskiroje byloje po santuokos nutraukimo.

19. Solidariąją prievolę, gyvenant santuokoje, įvykdę sutuoktiniai negali savo kaip solidariosios prievolės bendraskolių teisių ginti bendra tvarka, reikšdami reikalavimą dėl skolos priteisimo regreso tvarka tais atvejais, kai yra priimtas sprendimas nutraukti santuoką ar panaikinti santuokos apskaitos įrašą bei padalinti šalių bendrai įgytą turtą. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos iš esmės perspręsti santuokos nutraukimo byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau išspręstą ginčą dėl sutuoktinių santuokoje įgyto bendro turto padalinimo, nesant tam jokio teisinio pagrindo.

20. Civilinėje byloje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ieškovas nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl jo vardu atliktų mokėjimų, vykdant solidariąsias prievoles, todėl neteko galimybės reikšti jų šioje byloje, kadangi priešingu atveju būtų paneigtas atsakovės pagrįstas lūkestis tikėtis, jog visi su santuokos nutraukimu (santuokos apskaitos įrašo panaikinimu) susiję klausimai buvo išspręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje. Atsikirsdama į ieškovo reikalavimus, atsakovė, be kita ko, nurodė, jog tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo (ieškovui vykdant solidariąsias prievoles kreditoriui Nordea Bank, atsakovė nereikalavo išlaikymo iš ieškovo šalių nepilnamečiam vaikui), tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra neįrodyta ir neturi jokios reikšmės.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendime nėra nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukeltų nuo tos dienos, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, todėl ieškovo nurodoma aplinkybė dėl faktinio šalių gyvenimo skyriumi nuo 2012 m. šioje byloje neturi jokios reikšmės. Apeliantė neneigia, kad šalys pradėjo gyventi skyriumi nuo teismo sprendime nurodyto laikotarpio, tačiau pažymi, jog gyvenimas skyriumi nereiškia CK 3.88 straipsnyje nustatyto šalių bendro turto režimo pabaigos. Esant tokioms aplinkybėms, visi su santuokos nutraukimu ir bendro turto bei prievolių padalinimu susiję klausimai turėjo būti sprendžiami (ir buvo išspręsti) civilinėje byloje dėl bažnytinės santuokos apskaitos akto panaikinimo.

23. Vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų skyrimas iš šeimos poreikiams tenkinti sudarytų sandorių atsiradusių solidarių prievolių vykdymui CK 3.98 straipsnio 2 dalies kontekste vertintinas kaip asmeninių lėšų skyrimas bendro turto įsigijimui. Tai sudaro galimybę sutuoktiniui reikalauti kompensacijos ir įrodinėti, jog turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos, tačiau ieškovas šia galimybe santuokos nutraukimo byloje nepasinaudojo. Jokia kompensacija už bendro turto gausinimą ieškovui niekuomet nepriklausė, kadangi tuo metu, kai ieškovas vienas atliko mokėjimus, vykdydamas šalių solidarią prievolę kreditoriui Nordea Bank, jis neteikė jokio išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui (nepilnametį vaiką išlaikė viena atsakovė). Priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, ši aplinkybė yra įrodyta (kadangi byloje pateikti duomenys apie tai, jog ieškovas tuo metu negaudavo jokių pajamų) ir yra reikšminga šioje byloje. Tuo atveju, jei ieškovas E. L. santuokos nutraukimo byloje būtų pareiškęs reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo už asmeninėmis lėšomis gausintą bendrą šeimos turtą (kuris buvo dalinamas santuokos nutraukimo byloje), atsakovė G. J. savo ruožtų būtų pareiškusi priešpriešinį reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo.

25. Atsakovė neginčijo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu, kuriame yra nustatytos aplinkybės, kad šalys nuo 2012 m. spalio 7 d. negyveno kartu ir turėjo atskiras gyvenamąsias vietas, nepalaikė jokių šeimyninių ryšių bei nevedė bendro ūkio, kad šalių prievolė pagal su trečiuoju asmeniu Nordea Bank AB Lietuvos skyriumi sudarytą Kredito sutartį Nr. BK100661D, panaikinus santuokos apskaitos įrašą, laikytina solidariąja šalių prievole.

26. Ieškovas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 28 d., kai iš varžytynių buvo parduotas banko prievolės įvykdymo užtikrinimui hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, vykdė skolinius įsipareigojimus kreditoriui Nordea Bank Finland Plc bankui, patvirtina, jog ieškovas E. L., kaip CK 6.9 straipsnio 1 dalies prasme solidariąją pareigą didesne apimtimi įvykdęs skolininkas, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio (atsakovės) lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė.

27. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovės objektyviais rodymais nepagrįsta aplinkybė, jog tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo (ieškovui vykdant solidariąsias prievoles kreditoriui Nordea Bank, atsakovė nereikalavo išlaikymo iš ieškovo šalių nepilnamečiam vaikui) nagrinėjamoje byloje neturi jokios teisinės reikšmės. Priešingai, ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad ieškovas nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nepilnamečio šalių vaiko išlaikymui kas mėnesį pervesdavo po 500,00 Lt / 144,81 Eur. Tai paneigia atsakovės samprotavimais, apie buvusį žodinį susitarimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui mokėjimo. Atsakovės argumentai, kad aplinkybę, jog ieškovui vykdant solidariąją prievolę jis neteikė jokio materialinio išlaikymo nepilnamečiam šalių vaikui, patvirtina byloje esantys duomenys apie tai, jog ieškovas tuo metu negaudavo jokių pajamų, prieštarauja logikai ir pačios atsakovės pozicijai santuokos apskaitos įrašo panaikinimo byloje. Atsakovės nurodyti duomenys apie ieškovo pajamų gavimą į bylą nebuvo pateikti.

28. Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo regreso tvarka turėjo būti pareikštas ir išnagrinėtas santuokos apskaitos įrašo panaikinimo byloje, todėl nepareiškęs tokio reikalavimo nurodytoje byloje ieškovas prarado teisę reikšti tokio pobūdžio materialųjį reikalavimą naujoje byloje bei turi kelti klausimą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje santuokos apskaitos įrašo panaikinimo byloje. Vilniaus miesto apylinkės teismo bylos dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bylos (civ.byla Nr. N2-2261-862/2015) nagrinėjimo metu prievolė kreditoriui Nordea Bank Finland PIc nebuvo įvykdyta, nebuvo žinomos faktinės aplinkybės, susijusios su solidarios prievolės šiam kreditoriui vykdymu ir apimtimis, todėl faktiškai nebuvo atsiradusi solidariojo skolininko (ieškovo) teisė regreso tvarka reikalauti iš atsakovės to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį.

29. Vadovaujantis CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu, suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti pats sprendžia dėl ieškinyje nurodomų faktinių aplinkybių, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir formuluojamų reikalavimų, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

31. CK 3.86 straipsnis „Šeimos turto teisinio režimo pabaiga“ nustato, kad šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. Tai reiškia, kad pasibaigus šeimos turto teisinio režimo galiojimui bendraskolių tarpusavio santykiams taikomos bendrosios Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios skolininkų daugeto tarpusavio santykius (šeštos knygos antrojo skyriaus pirmas skirsnis).

32. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bendraskolių (sutuoktinių) atgręžtinio reikalavimo apimties, kai vienas bendraskolis iš dalies įvykdo solidariąją prievolę. Kasacinio teismo praktika buvęs sutuoktinis (-ė), po santuokos nutraukimo įvykdęs solidariąją pareigą, turi teisę atskiroje byloje regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio (buvusio sutuoktinio (-ės)) lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, yra aiški ir nesikeitė.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių solidariųjų prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad tokie ginčai gali būti nagrinėjami atskiroje byloje. Kasacinis teismas vienoje byloje, spręsdamas dėl buvusių sutuoktinių ir bendraskolių tarpusavio reikalavimų, nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalių solidarioji prievolė nebuvo padalyta, taigi buvę sutuoktiniai išliko solidariosios prievolės subjektai. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018 )

34. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018 ).

35. Ieškovo ir atsakovės santuokos apskaitos įrašas buvo panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu, kuriame yra nustatytos aplinkybės, kad šalys nuo 2012 m. spalio 7 d. negyveno kartu ir turėjo atskiras gyvenamąsias vietas, nepalaikė jokių šeimyninių ryšių bei nevedė bendro ūkio (civilinės bylos Nr. N2-2261-862/2015,1.1, b. I. 2-9, t.III, b. 1. 72-79; b. 1. 59-60). Šalys pripažįsta, kad po to gauti kreditai yra asmeninės prievolės.

36. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad laikotarpiu po gyvenimo skyrium pradžios iki teismo sprendimo dėl santuokos įrašo negaliojimo įsiteisėjimo, t.y. pasibaigus šeimos turto teisiniam režimui, jis atsiskaitinėjo su kreditoriumi, įvykdydamas prievoles pagal šalių santuokos metu sudarytą paskolos sutartį, dėl ko teisingai nustatė, jog ieškovas turi teisę regreso tvarka reikalauti atsakovės (buvusios sutuoktinės, bendraskolės) grąžinti jam pusę piniginių lėšų, sumokėtų, grąžinant nurodytas paskolas po santuokos nutraukimo ( CK 6.9 str. 1 d., 6.114 str. 3 p.).

37. Santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bylos nagrinėjimo metu prievolė kreditoriui Nordea Bank Finland PIc nebuvo įvykdyta, nebuvo žinomos faktinės aplinkybės, susijusios su solidarios prievolės šiam kreditoriui vykdymu ir apimtimis, todėl faktiškai nebuvo atsiradusi solidariojo skolininko (ieškovo) teisė regreso tvarka reikalauti iš atsakovės to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Be to, vadovaujantis CPK 13 straipsnyje nustatytu dispozityvumo principu, suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti pats sprendžia dėl ieškinyje nurodomų faktinių aplinkybių, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir formuluojamų reikalavimų, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti. Atsakovė, tvirtindama, kad klausimas dėl skolos regreso tvarka išjos priteisimo gali būti išnagrinėtas tik atnaujinus santuokos apskaitos įrašo panaikinimo byloje atnaujinus procesą, nepagrįstai pažeidžia ieškovo teisę pačiam pasirinkti jam priimtiną galimai pažeistų civilinių teisių gynimo būdą.

38. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai sprendė, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo (ieškovui vykdant solidariąsias prievoles kreditoriui Nordea Bank, atsakovė nereikalavo išlaikymo iš ieškovo šalių nepilnamečiam vaikui) nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamoje byloje ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad ieškovas nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nepilnamečio šalių vaiko išlaikymui kas mėnesį pervesdavo po 500,00 Lt / 144,81 Eur.

39. Apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, todėl iš atsakovės priteisiamos 200 eur advokato pagalbos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą išlaidos (CPK 93 str. 1-3 dalys).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui E. L. iš atsakovės G. J. 200 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.