- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-04
- Bylos Nr.
- e2A-2872-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12093-2014-18
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- A. V., J. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. ir atsakovų A. V. ir J. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo A. K. ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų A. V. ir J. V..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. K. teismui pareikštu ieškiniu prašė nutraukti tarp ieškovo ir atsakovų sudarytą susitarimą dėl 60 000 Lt sumokėjimo grynais dėl esminio sutarties pažeidimo, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui atsakovams sumokėtą 60 000 Lt sumą, priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2008-11-24 notariškai buvo patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis ir kitos pirkimo-pardavimo sutartys, kurių pagrindu atsakovai pardavė dalį daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų ieškovui su tikslu, kad pastarasis galės įgyvendinti pastato rekonstrukciją ir naujo pastato statybą. Šalys patalpų pirkimo-pardavimo sutartimis buvusios besąlygiškai susitarusios, jog atsakovai neprieštaraus pastato rekonstrukcijai ir naujo priestato statybai bei duos sutikimus, reikalingus rekonstrukcijos procedūrų įgyvendinimui. Tačiau šis procesas strigo, atsakovai nuolat reikalavo jiems sumokėti papildomas pinigines lėšas tam, kad būtų duoti sutikimai rekonstrukcijos procedūroms įgyvendinti, nepaisant to, kas ieškovas atsakovams už jų parduodamas apleistas patalpas sumokėjo didelę kainą tik dėl to, kad buvo susitarta dėl galimybės šias patalpas rekonstruoti. Ieškovas ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo butą Nr. 4, (duomenys neskelbtini). Taip atsakovai siekė apsisaugoti nuo ieškovo galimų skundų dėl statybos pažeidimų dėl gretimai jų rekonstruojamo daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovui parengus pastato rekonstrukcijos projektą, atsakovai kategoriškai nesutiko su projekto sprendiniais, pradėjo reikalauti teisių į tariamai bendro naudojimo patalpas, nesutiko dėl stogo aukščio, formos, langų, kuomet šalys jau buvo susitarusios dėl to, kad atsakovai duos visus sutikimus, reikalingus pastato rekonstrukcijos procedūrų įgyvendinimui. Atsakovams papildomai pareikalavus, ieškovas sumokėjo 60 000 Lt, kurie turėjo užtikrinti, jog atsakovai sąmoningai rekonstrukcijos proceso nestabdys. Šio susitarimo pagrindu atsakovams kilo pareiga duoti minėtus sutikimus, kurie leistų ieškovui vykdyti pastato rekonstrukciją. Tačiau atsakovai eilinį kartą savo įsipareigojimų, kylančių iš sutarties, neįgyvendino, ignoravo su ieškovu bendradarbiauti. Šalių pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartimi (Sutarties 4.1.24. punktas) atsakovai besąlygiškai sutiko, jog bus vykdoma pastato rekonstrukcija ir naujo priestato statyba, taigi ir įsipareigojo duoti sutikimus šių procedūrų įgyvendinimui. Ši sutarties sąlyga buvo viena esminių, dėl ko ieškovas apsisprendė sutartį sudaryti. Projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas dar prieš pasirašant sutartis, nes projektiniai pasiūlymai yra sudėtinė projektavimo sąlygų sąvado dalis. Sutartyje šalys numatė, jog rekonstruojant pastatą, visas pastate esantis ir naujai sukurtas plotas turėjo/turi priklausyti ieškovui, kaip tai numatyta pirkimo-pardavimo sutartyse (4.1.26.4. punktas). Ieškovas atsakovams papildomai sumokėjo pinigines lėšas už tai, kad jie sąmoningai nestabdytų rekonstrukcijos proceso, tačiau rezultato iš atsakovų negavo, todėl pastarieji privalo jas grąžinti.
Atsakovai A. V. ir J. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad 2008-11-24 buto pirkimo - pardavimo sutarties 4.1.24. punktas, kuriuo remiasi ieškovas, savo esme yra niekinis, jo turinys nekonkretus ir neaiškus, jam akivaizdžiai trūksta teisinio apibrėžtumo. Minėta sutartimi atsakovas prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, tačiau tuo metu nebuvo paties rekonstrukcijos projekto, o tik bendri viešojo administracinio subjekto sprendiniai (sklypo detalusis planas, projektavimo sąlygų sąvadas), todėl jie negalėjo įsipareigoti atlikti visus veiksmus, suvaržyti nuosavybės ar kitas daiktines teises tokia apimtimi, kaip norėtų ieškovas. Atsakovų reikalavimas sudaryti susitarimą dėl rekonstrukcijos teisinių pasekmių yra teisėtas ir neturėtų būti vertinamas kaip Sutarties 4.1.24. punkto pažeidimas. 60 000 Lt suma buvo sumokėta kaip kompensacija už atsakovų patiriamus nepatogumus, negalint naudotis jiems priklausančia nuosavybe. Atsakovai neatsisakė duoti sutikimo rekonstrukcijai, todėl ir pačios prievolės nevykdymo nėra. 2008-11-24 pirkimo-pardavimo sutarties turinys aiškinamas plečiamai bei pažeidžia CK 6.193 straipsnyje numatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Įsipareigojimas leisti rekonstruoti pastatą nereiškia, kad atsakovai atsisakė savo nuosavybės teisių ir kitų turtinių bei neturtinių teisių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-07 sprendimu ieškinį tenkino: ieškovo A. K. solidariai iš atsakovų A. V. ir J. V. priteisė 17 377,20 Eur nepagrįsto praturėjimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš kiekvieno atsakovo po 742,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ginčo Sutarties 4.1.24. punkto nustatė, kad šalys susitarė dėl namo rekonstrukcijos. Visose šalių sudarytose ir notariškai patvirtintose sutartyse nurodoma, kad pakeitimai ir/ar papildymai turi būti pasirašomi šalių, patvirtinami notaro ir tampa neatskiriamomis sutarčių dalimis. Nors šalys Sutartimis buvo įsipareigojusios iškylančius ginčus ar pretenzijas pirmiausia spręsti geranoriškai, derybų būdu, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, tačiau Sutarties pakeitimų ir/ar papildymų dėl iškilusių nesutarimų rekonstruojant Pastatą, kaip tai reglamentuoja Sutarties 6.3 punktas, nesudarė. Konstatavo, jog byloje ginčo dėl ieškovo atsakovams perduotos 60 000 Lt sumos nėra. Tačiau šalių pasirašytame susitarime neįvardinti ir nekonkretizuoti jokie klausimai, o iš esmės tik patvirtinamas pinigų mokėjimas. Kad šalių nebuvo susitarta ir tinkamai papildoma sutartimi neįforminta, patvirtino ir ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1547-728/2015 to paties ieškovo tiems patiems atsakovams dėl leidimo atlikti rekonstrukcijos ir statybos darbus be atsakovų sutikimo. Teismas padarė išvadą, jog pinigus ieškovas mokėjo, o atsakovai gavo be teisinio pagrindo ir tai vertino kaip nepagrįstą praturtėjimą. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu, CK 6.210 straipsniu iš atsakovų priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Kadangi ieškovas už ieškinį sumokėjo 1800 Lt (521,30 Eur) žyminio mokesčio bei pateikė į bylą įrodymus dėl 33 27,50 Lt (963,70 Eur) patirtų atstovavimo išlaidų, teismas sprendė ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti iš kiekvieno po 742,50 Eur. Atsižvelgęs į tai, jog ieškovo 2015-04-30 prašymas prijungti papildomus įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateiktas pavėluotai, nesilaikant CPK nuostatų, reglamentuojančių tokių prašymų pateikimo tvarkos, šio įrodymo dėl bylinėjimosi išlaidų nevertino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. K. teismo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-07 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir priteisti ieškovui iš atsakovų papildomai 3 517,65 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat priteisti advokato suteiktos teisinės pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, jog civilinė byla buvo išnagrinėta 2015-04-16, o bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus ieškovas pateikė 2015-04-30, tačiau teismas atsisakė juos vertinti. Paaiškino, jog ieškovas laiku nepateikė bylinėjimosi išlaidų, kadangi 2015-04-16 posėdyje dar nebuvo žinoma kiek laiko jis užtruks, t. y. kiek bus patirta bylinėjimosi išlaidų už ieškovo advokato atstovavimą dar nebuvo žinoma. Taip pat mokėjimai pagal advokato išrašytas sąskaitas buvo atlikti 2015-04-16, po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Pažymėjo, jog savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo ir dokumentus pateikė iki skundžiamojo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl teismas jų nepagrįstai nevertino, CPK 98 straipsnio 1 dalies draudimą pritaikė formaliai (t. II, b. l. 59 – 62).
Atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai teismo nustatytais terminais nepateikė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai Antanas ir J. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-07 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Nurodė, kad ieškinys pareikštas dėl nepagrįsto praturtėjimo, tačiau buvo grindžiamas sutartimi ir netinkamu jos vykdymu, ginčo lėšos buvo sumokėtos pagal šalių sudarytą sutartį. Pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo šalių suformuluotas bylos nagrinėjimo ribas ir atliko faktinį ginčo šalių santykių perkvalifikavimą, t. y. padarė išvadą, jog tarp šalių sutartis sudaryta nebuvo. Pažymėjo, kad ieškovas pripažįsta sutarties sudarymo faktą, juo ir pinigų mokėjimo faktu rėmėsi kitoje civilinėje byloje. Taip pat apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino sutartimi kiekvienos iš šalių prisiimtų įsipareigojimų ir įgytų teisių (sutarties turinio), todėl nagrinėjama byla turi būti sugrąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantų vertinimu, tik teismo sprendimu nustačius faktą, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija ieškovo iniciatyva nebus vykdoma, ir tarp šalių sudaryta sutartis nebus įgyvendinta, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl sutarties nutraukimo ir piniginių lėšų sugrąžinimo. Pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas kitą civilinę bylą, sukūrė ydingą situaciją, kai ieškovas yra atleidžiamas nuo prievolės (sumokėti kompensaciją) vykdymo ir teisme reikalauja iš atsakovų priešpriešinės prievolės įvykdymo pagal tą pačią sutartį. Paaiškino, jog piniginės lėšos buvo sumokėtos kaip kompensacija už apeliantų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą rekonstrukcijos metu, ieškovas tokio mokėjimo teisines pasekmes suprato (t. t. I, b. l. 67 – 70).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią ginčija atsakovai, nepakeistą. Nurodė, kad ginčo šalys skirtingai supranta ir skirtingai aiškina susitarimo turinį. Susiklostė situacija, kai atsakovai iš ieškovo gavo 60 000 Lt, tačiau niekur nėra įvardinta ir nekonkretizuota už ką. Mano, kad skundžiamu sprendimu teismas šalis grąžino į pradinę padėtį – nesant faktinio susitarimo, ieškovui grąžino jo sumokėtas pinigines lėšas. Paaiškino, jog už įsigytas iš atsakovų apleistas, avarinės būklės patalpas ieškovas sumokėjo 700 000 Lt, tačiau vieno buto dalis buvo palikta atsakovams, kaip tariama garantija. Tokia didelė kaina buvo sumokėta tik todėl, kad atlikti pastato rekonstrukciją. Dėl atsakovų veiksmų ieškovas jau daugiau kaip 6 metus negali pastato rekonstruoti, atsakovai iš ieškovo vis reikalauja piniginių lėšų. Papildomai atsakovams pareikalavus, ieškovas sumokėjo 60 000 Lt bei pagrįstai tikėjosi, kad tokiu būdu atsakovai netrukdys pastato rekonstrukcijai, tesės pažadus. Pažymėjo, kad šalių sudarytame papildomame susitarime buvo nurodyta aplinkybė dėl 60 000 Lt sumokėjimo dėl projektavimo suderintų ir aptartų klausimų su bendraturčiais, tačiau nekonkretizuotas tikslus susitarimo turinys. Ieškovo nuomone, po 60 000 Lt sumokėjimo, atsakovai turėjo duoti sutikimus rekonstrukcijai atlikti, kadangi atsakovai jokių projektavimo darbų neatliko, paslaugų nesuteikė. Kadangi sudarydamos ginčo susitarimą šalys turėjo skirtingus lūkesčius, kurių tinkamai neaptarė, dėl jų nesiderėjo ir nesusitarė, toks susitarimas pagrįstai teismo pripažintas nesudarytu. Ieškovo nuomone, kad 2008-11-24 sutartis ir ginčo susitarimas negali būti sutapatinami (t. II, b. l. 76 – 81).
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Byloje nustatyta, kad 2008-11-24 pirkimo - pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus miesto 32 – ojo notarų biuro notarės A. K., (t. I, b. l. 12 – 23) bei kitomis pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovai pardavė ieškovui dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)patalpų (t. I, b. l. 24 - 28). Ieškovas nuosavybės teise valdo pastate negyvenamąsias patalpas 12-1, 12-2, 12-3 su rūsiu, pažymėtu R-1; R-2, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 47 - 52). Ieškovas ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo butą, esantį M(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 53 - 54). Ieškovas teigia, jog jis papildomai sumokėjo atsakovams 60 000 Lt (t. 1, b. l. 66), kad jie sąmoningai nestabdytų rekonstrukcijos, tačiau atsakovai nedavė sutikimų ieškovui, rekonstrukcijos procedūras įgyvendinti. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-10-26 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1547-728/2015, atmetė ieškovo A. K. ieškinį atsakovams A. V. ir J. V. dėl leidimo nustatyta tvarka įgyvendinti teisę rekonstruoti ir statyti priestatą pagal parengtą projektą bei gauti statybos leidimą ieškovo vardu be atsakovų sutikimo. Šis sprendimas šios nutarties priėmimo metu nėra įsiteisėjęs. Tarp šalių ginčo dėl 2008-11-24 pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumo nėra, taip pat nėra ginčo dėl 60 000 Lt perdavimo atsakovams fakto.
Dėl atsakovų apeliacinio skundo
Apeliantai A. ir J. V. teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paneigė sandorio faktą ir vertino ginčo piniginių lėšų sumokėjimą kaip nepagrįstą praturtėjimą. Su tokia atsakovų pozicija nesutiktina. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloj). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, pririmta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.).
Ieškovas įrodinėja, kad šalys sudarydamos pirkimo – pardavimo sutartį buvo susitarusios, kad atsakovai duos visus sutikimus, reikalingus pastato rekonstrukcijos procedūrų įgyvendinimui. Nežiūrint to, atsakovams pareikalavus, jis už sutikimą rekonstrukcijai papildomai sumokėjo 60 000 Lt. Apeliantai teigia, kad gavo iš ieškovo 60 000 Lt kompensaciją už: 1) atsisakymą dalies atsakovams priklausančios ūkinio priestato ir rūsio (šilumos mazgo ) dalies; 2) už leidimą ieškovui rekonstrukcijos metu padidinti palėpės (ir viso pastato) aukštį 90 cm; 3) už naudojimosi nuomojamu valstybinės žemės sklypu tvarkos nustatymą; 4) už požeminės (projektuojamos) automobilio parkavimo vietos atsisakymą ieškovo naudai; už naudojimosi bendrai priklausančia palėpe tvarkos nustatymą (t. II, b. l. 69). Tačiau šalių pasirašytame 60 000 Lt mokėjimą patvirtinančiame dokumente tokio susitarimo nėra įtvirtinta. Jame tik nurodoma, jog pinigai buvo sumokėti „Pagal susitarimą dėl projektavimo suderintų ir aptartų klausimų su bendraturčiais ...“
Nustatyta, jog šalių sudarytos 2008-11-24 pirkimo – paradavimo sutarties 4.1.24. punktu pardavėjai (atsakovai) sutiko, kad „visas numatomo rekonstruoti namo rekonstrukcijos ir priestato statybos darbų rezultatas, t. y. laikantis 2004-02-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-143 patvirtintame sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)gatvių sankirtoje, detaliajame plane numatytų sprendinių, o taip pat laikantis pagal 2008-06-12 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS1221 būsiančio parengto techninio projekto sprendinių pastatytas priestatas bei įgyvendinus numatomo rekonstruoti namo rekonstrukciją atsiradęs papildomas plotas, nuosavybės teise priklausytų pirkėjui ir, kaip gali atitikti, jo pasirinktam finansuotojui. Jeigu pirkėjas ar jo įgaliotas asmuo numatomam rekonstruoti namui ir/ar priestatui negautų projektavimo sąlygų ir/ar nebūtų patvirtintas numatomo rekonstruoti namo/priestato projektas ir/ar nebūtų išduotas statybos leidimas, tai nebus laikoma sutarties pažeidimu ir pardavėjai nebus laikomi už tai atsakingi“ (t. I, b. l. 16). Sutarties 4.1.26.4 punktu šalys susitarė, kad: „pardavėjai (atsakovai) dalyvaus Bendrijos valdybos posėdžiuose ir bendrijos narių susirinkimuose svarstant su numatomo rekonstruoti namo rekonstrukcijos ir priestato statybos darbų atlikimu susijusius klausimus ir balsuos už tai, kad visas numatomo rekonstruoti namo rekonstrukcijos ir priestato statybos darbų rezultatas, t. y. pastatytas priestatas ir įgyvendinus numatomo rekonstruoti namo rekonstrukciją atsiradęs papildomas plotas, nuosavybės teise priklausytų pirkėjui ir, kaip gali atsitikti, jo pasirinktam finansuotojui (t. I, b. l. 17). Ieškovas teigia, jog atsakovai besąlygiškai sutiko, jog būtų vykdoma rekonstrukcija ir priestato statyba bei įsipareigojo duoti sutikimus, reikalingus rekonstrukcijos procedūrų įgyvendinimui, o atsakovai laikosi pozicijos, jog neįsipareigojo besąlygiškai sutikti su vykdoma rekonstrukcija ir duoti sutikimus rekonstrukcijos procedūrų įgyvendinimui. Iš to darytina išvada, kad šalys skirtingai suprato ir 60 000 Lt mokėjimo paskirtį, ieškovas - kaip už rekonstrukcijos proceso nestabdymą, o atsakovai - kaip kompensaciją už neapibrėžtų teisių praradimus ir menamų interesų pažeidimus.
2008-11-24 sutarties 6.3. punktu šalys sulygo, jog: „sutarties pakeitimai ir/ar papildymai turi būti pasirašomi šalių, patvirtinami notaro ir tampa neatskiriamas sutarties dalimi“ (t. I, b. l. 20). Papildoma sutartis, kuria būtų pakeista/papildyta 2008-11-24 pirkimo - pardavimo sutartis, nėra sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) konkretaus įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė, nebuvimas; 2) kreditorių veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą ar jį pagerino, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008, 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009; ir kt.). Iš byloje esančio raštelio (susitarimo) kopijos matyti, kad ieškovas sumokėjo atsakovams 60 000 Lt (t. I, b. l. 66). Šalių sudarytas susitarimas (raštelis) dėl 60 000 Lt sumokėjimo nekonkretizuotas, t. y. neaišku, dėl kokio projektavimo, dėl kokių aptartų klausimų ieškovas sumokėjo atsakovams 60 000 Lt. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pamatinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas, reiškiantis, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. CK 6.163 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ginčo atveju duomenų apie šalių pasiektą susitarimą, aiškiai išreikštą ieškovo valią sumokėti atsakovams kompensaciją už konkrečių turimų teisių praradimus ir teisėtų interesų pažeidimus, nėra. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pinigus ieškovas sumokėjo, o atsakovai gavo be teisinio pagrindo, t. y. atsakovų 17 377,20 Eur (60 000 Lt) įgijimas nėra pagrįstas jokiu aiškių civilinių teisių atsiradimo pagrindu.
Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustatęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas, todėl apeliantų Antano ir J. V. apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-07 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų atsakovų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Ieškovas A. K. apeliaciniu skundu prašo priteisti ieškovui iš atsakovų papildomai 3 517,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, motyvavęs prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pavėluotu pateikimu, nesilaikant CPK nuostatų, reglamentuojančių tokių prašymų pateikimo tvarkos. Nustatyta, kad ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme gautas 2015-04-30 (t. II, b. l . 42). Byla iš esmės pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta 2015-04-16 teismo posėdyje, procesinio sprendimo paskelbimą atidedant 2015-05-07, 09:30 val. (t. II, b. l. 39 – 40). Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra pasisakyta, kad tokį reglamentavimą galima paaiškinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010).
Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 270 straipsnio 5 dalyje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspręsti priimdamas sprendimą. Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, gali būti priimtas papildomas sprendimas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Kai procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi teisę jį atnaujinti suinteresuoto asmens prašymu ar savo iniciatyva (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I Nr. 3K-3-232/2013).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas negali vertinti tų aplinkybių, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, juo labiau, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo (nepriteisimo) klausimas šiuo atveju turi būti išspręstas priimant papildomą sprendimą; išsprendus bylinėjimosi išlaidų klausimą apeliacinės instancijos teisme, atsakovai netektų teisės į apeliaciją, teisėjų kolegija sprendžia ieškovo apeliacinį skundą atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus apeliacinius skundus, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundus atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą nepakeistą.