Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-24 · Civilinė byla Nr. 2A-797-160/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-24
Bylos Nr.
2A-797-160/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-13876-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė (pran.), Aldona Tilindienė
Atsakovas
R. O., E. S.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Civilinė byla Nr. 2A-797-160/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13876-2009-2
Teisėja Procesinio sprendimo kategorijos:(S)121.1.; 121.15.; 121.18.; 121.21VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Monikai Stankevičienei, dalyvaujant atsakovės R. O. atstovei adv. I. K.-K., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. S., R. O. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. S. ir R. O. 3903,69 Lt skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2007-10-16, dėl atsakovo E. S., vairavusio atsakovei R. O. priklausančią transporto priemonę, kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta trečiajam asmeniui priklausanti transporto priemonė. E. S. civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta. UAB DK „PZU Lietuva“ atlygino trečiajam asmeniui padarytą žalą - 3903,69Lt. Ieškovas, vykdydamas 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutarties nr. 4 2.1.3 p. draudimo kompanijai minėtą sumą kompensavo. Vadovaujantis CK 6.280 str. bei LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., ieškovas turi regreso teisę į eismo įvykį padariusį transporto priemonės vairuotoją arba jos savininką.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį patenkino priteisdamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai iš atsakovų solidariai 3903,69 Lt skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad žala ieškovui buvo padaryta abiejų atsakovų veiksmais, todėl ją atlyginti regreso tvarka turi abu atsakovai solidariai (CK 6.280 str. 1d., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1d.). Atsakovė R. O. turėjo suvokti apie riziką perduodant naudotis automobiliu kitam asmeniui to neįforminant teisės aktų nustatyta tvarka, ji turėjo suvokti iš to galimai kilsiančias neigiamas pasekmes. Pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 3 d. nurodyti asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Iš esmės nesant ginčo dėl padarytos žalos dydžio iš atsakovų solidariai priteista 3 903,69 Lt nuostolių atlyginimo bei procesinės palūkanos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė R. O. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui atlyginti nuostolius regreso tvarka, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad remiantis kasacinio teismo išaiškinimais (2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2009) ir tuo, kad ieškovo reikalavimas kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių, ieškovo reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo taikytinas 1 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Praktiką, jog ieškovo atgręžtiniams reikalavimams taikomas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas, yra patvirtinęs ir Vilniaus apygardos teismas (2008 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-589-302/2008). Eismo įvykio metu teisėtu transporto priemonės naudotoju, kuris perdavė valdyti automobilį atsakovui E. S., buvo ne atsakovė R. O., bet tretysis asmuo S. G.. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės byloje pateiktas 2003 m. gruodžio 2 d. notaro patvirtintas įgaliojimas. Būtent šio įgaliojimo pagrindu tretysis asmuo S. G. tapo teisėtu transporto priemonės valdytoju ir naudotoju. Kadangi S. G. pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d. yra atsakingas už draudimo sutarties sudarymą, transporto priemonės savininku VĮ „Regitra“ ji neatsako už atsiradusius padarinius. Ji buvo nepagrįstai įtraukta atsakove šioje byloje ir dėl to, kad nagrinėjamoje situacijoje yra identifikuotas žalą padaręs asmuo – atsakovas E. S.. Todėl remiantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d., ieškovas visų pirma turi reikalavimo teisę tik į eismo įvykio kaltininką – atsakovą E. S., kuris ir trauktinas vieninteliu atsakovu šioje byloje.

Atsiliepimas

Ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad draudimo teisiniai santykiai gali sieti tik draudiką ir draudėją. Tuo tarpu draudikas ir ieškovas yra du atskiri savarankiški subjektai, kurių tikslai, uždaviniai bei funkcijos kardinaliai skiriasi. Išmokėjęs išmoką, ieškovas, vadovaudamasis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d., regreso tvarka įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į eismo įvykio kaltininką ir atsakingą už draudimo sutarties sudarymą transporto priemonės savininką, su kuriais ieškovą sieja ne draudimo teisiniai santykiai, o iš delikto kylantys santykiai. Iš delikto kylantiems reikalavimams taikomas 3 metų senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Atsakovės pateiktas įgaliojimas patvirtina tik jos ir S. G. esančius pavedimo santykius, tačiau šiuo įgaliojimu teisė naudotis ginčo transporto priemone S. G. nėra suteikiama. Draudiminio eismo įvykio metu transporto priemonės savininkė buvo būtent atsakovė R. O., nes transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuris registruotas VĮ „Regitra“. Pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d. pareiga atlyginti neapdrausta transporto priemone padarytą žalą kilo ir apeliantei, kadangi jai priklausančios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Šioje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant apeliacinį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d.sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad bylos aplinkybes apylinkės teismas nustatė teisingai: 2007-10-16 atsakovas E. S. vairavo R. O. priklausančią transporto priemonę NISSAN 100NX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta D. K. priklausanti transporto priemonė VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu E. S. civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi į ieškovą. UAB DK „PZU Lietuva“ nustatė žalos dydį ir atlygino D. K. padarytą 3903,69 Lt dydžio žalą, o Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras šią žalą kompensavo bei kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo solidariai iš E. S. ir R. O.. Šių nustatytų aplinkybių apeliantė neginčija, todėl apeliacinis teismas jų iš naujo nebenagrinėja.

Dėl tinkamo atsakovo byloje

Pagal LR CK 6.270 str. 1 d. asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas šiais atvejais yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (LR CK 6.270 str. 2 d.).

Byloje pateikta Panevėžio m. VPK 2007-10-31 pažyma dėl eismo įvykio administracinėje byloje Nr. 20/0703098, 2009-10-29 VĮ Registrų centras išrašas rodo, kad teisėta automobilio NISSAN 100NX,valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytoja R. O. (b.l 4; 56). Iš byloje pateikto R. P. (O.) įgaliojimo matyti, kad ji įgaliojo S. G. atlikti techninę priežiūra, išregistruoti transporto priemones registracijos įstaigoje ir parduoti įgaliotojai nuosavybės teisė priklausantį automobilį ,,Nissan 100 NX, v/n. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), esantį VĮ ,,Regitra“ Vilniaus filialo įskaitoje, už įgaliotinio aptartą kainą ir sąlygas, sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, gauti pinigus už parduodamą automobilį, už įgaliotoją pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (b.l. 72). Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas šios kategorijos bylas yra išaiškinęs, kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kuris turi pareigą grąžinti Biurui šio nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, gali gintis sandorio sudarymo faktu. Tokiu atveju atsakovas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius automobilio pardavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Nei atsakovė R. O., nei į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų įtraukus S. G., įrodymų, patvirtinančių automobilio pardavimo faktą, nepateikė. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog įgaliojimo pagrindu tretysis asmuo S. G. tapo teisėtu transporto priemonės valdytoju ir naudotoju ir turi pareigą atsakyti už autoįvykio metu padarytą žalą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Pagal jame įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras bei įgyja atlyginęs žalą įgija reikalavimo teisę į žalą padariusius asmenis (Įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.). Vienas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo bruožų yra jo privalomumas. Sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga, priešingu atveju kilusių neigiamų pasekmių padariniai tenka sutarties nesudariusiai šaliai. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. 3 d., šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. LR CK 6.270 str. 3 d. įtvirtinta, kad didesnio pavojaus šaltinio savininkas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad, kad galimybę valdyti transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tačiau, jei dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai valdytojas ir asmuo, padaręs žalą, atsako solidariai. Kadangi automobilį pardavimui atsakovė R. O. perdavė savo valia, iki automobilis turės kitą savininką su automobilį naudojusiais asmenimis už padarytą žalą solidari atsakomybė tenka ir jai. Pagal įstatymo 23 str. 1 d. Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas šią įstatymo nuostatą taip pat yra konstatavęs, kad Įstatyme suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010). Kadangi autoįvykio metu atsakovė buvo teisėta automobilio valdytoja ir nebuvo apdraudusi transporto priemonės privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nors autoįvykio metu automobilį vairavo ir žalą padarė E. S., pirmos instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju už padarytą žalą solidariai turi atsakyti teisėtas transporto priemonės savininkas nepdraudęs transporto priemonės privalomuoju draudimu ir asmuo ją vairavęs, yra pagrįsta.

Dėl ieškinio senaties termino.

Pagal LR CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Biuras išmoką pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą išmokėjo 2008-02-05 mokėjimo nurodymu Nr. 8199 (b.l. 21). Vadinasi, 2008-02-05 išmokėjęs išmoką, Biuras nuo šio momento įgijo regresinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Šių asmenų prievolės Biurui kyla ne iš draudimo teisnių santykių, o iš žalos padarymo fakto, todėl ieškovo reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovas į teismą kreipėsi 2009-08-18, t.y. nepasibaigus ieškinio senaties terminui (b.l. 1), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Taigi apeliacinį skundą tenkinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Zita SmirnovienėNeringa ŠvedienėAldona Tilindienė