Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešejas Vaclovas Iždonas Baudž. bylos Nr. 1A-189-116/2010 Teisejas Augustinas Mitkus Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.8.1.2.; 1.2.8.2.1.; 2.1.2.4.;

2.4.6.1.1.

2010 m. birželio 2 d.

Šiauliu apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo D. Š. apeliacini skunda del Radviliškio rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. del kito žmogus šmeižimo per visuomenes informacijos priemone – laisves apribojimu 1 metams, ipareigojant ji per visa bausmes laikotarpi buti namuose nuo 23 val. iki 6 val., pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. del kito žmogaus ižeidimo raštu – laisves apribojimu 6 menesiams, ipareigojant ji per visa bausmes laikotarpi buti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrintos apemimo budu ir galutine subendrinta bausme D. Š. paskirta laisves apribojimas 1 metams, ipareigojant ji per visa bausmes laikotarpi buti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Priteista iš D. Š. nukentejusiajam ir civiliniam ieškovui V. M. 6000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Priteista iš D. Š. 1200 Lt nukentejusiojo ir civilinio ieškovo V. M. turetu išlaidu advokato paslaugoms apmoketi.

D. Š. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 22 d. ryte, viešoje vietoje – automobiliu stovejimo aikšteleje (duomenys neskelbtini) gatveje, (duomenys neskelbtini) mieste, priešais (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybes pastata, priklijuodamas ant automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), plakatus, kuriuose buvo užrašai: MERE + SUNUS PROKURORAS + BUVES SEIMO PIRMININKAS = VISA VAGIU GAUJA; KEDAINIU SAVIVALDYBES KLERKAI! GRAŽINKITE MERES N., JOS SUNAUS PROKURORO G. IR BUVUSIO SEIMO PIRMININKO M. PAGROBTUS PASTATUS ESANCIUS (duomenys neskelbtini); M. – JU VALDŽIA, – PLIUS = ŽEMES SKLYPU PRICHVATIZACIJA, taip pat interneto tinklalapyje www.kedainietis.lt 2009 m. liepos 24 d. 11.35 val. paskleide tikrove neatitinkancia informacija, apšmeiže nukentejusiji V. M., kaltindamas ji sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimu padarymu per visuomenes informavimo priemone.

Be to, D. Š. nuteistas už tai, kad tuo paciu metu ir toje pacioje vietoje, tais paciais veiksmais ižeide nukentejusiji V. M., pavartojant plakate žodi „M.“.

panaikinti Radviliškio rajono apylinkes teismo teisejo A. Mitkaus 2010 m. kovo 3 d. teises akta, kuriuo jis, t. y. D. Š., buvo pripažintas kaltu;

pripažinti, kad Radviliškio rajono apylinkes teismo teisejas A. Mitkus, nagrinedamas baudžiamaja byla, tapo aukšciausiuju šalies pareigunu ir teisetvarkos mafijos irankiu, paklusniu nusikalteliu nurodymu ir paliepimu vykdytoju, gyne sunkius testinius nusikaltimus padariusi asmeni - buvusi Lietuvos Respublikos Seimo pirmininka V. M. ir jo gauja, atvirai ir ciniškai susidorojo su nuteistuoju D. Š.;

atskiruoju teises aktu kreiptis i atitinkamas ikiteisminio tyrimo institucijas (Lietuvos Respublikos Generalini prokurora) del save besivadinancio esant nukentejusiu, buvusio Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko V. M. ir jo gaujos sunkiu testiniu nusikaltimu tyrimo pradejimo, Radviliškio rajono apylinkes teismo teisejo A. Mitkaus veiklos, nagrinejant baudžiamaja byla, teisinio atsakomybes ivertinimo;

pripažinti, kad V. M. žinomai melagingai kreipesi i Radviliškio rajono apylinkes teisma privataus kaltinimo tvarka, kreipdamasis i teisma samoningai tycia sieke nuslepti savo gaujos vykdomu sunkiu testiniu nusikaltimu faktus;

pripažinti, kad D. Š. nuteistas neteisetai ir nepagristai, igijo teise del žalos atlyginimo del nepagristo ir neteiseto nuteisimo.

Skunde apeliantas nurodo, kad jis, kaip Lietuvos pilietis, buvo nuteistas už tai, kad viešai ir atvirai iškele mafijos gaujos daromus nusikaltimus. Teigia, jog Radviliškio rajono apylinkes teismo teisejas A. Mitkus, nagrinedamas baudžiamaja byla privataus kaltinimo tvarka, samoningai tycia žinomai melagingai interpretavo faktines aplinkybes, žinomai melagingai nustate esmini fakta, t. y. fakta, kad nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) mieste, priklauso valstybei ir patikejimo teise yra valdomas Kedainiu rajono savivaldybes. Pažymi, jog teisejas nepagristai remesi 1968 m. gruodžio 26 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu, o savo atsisakymo remtis 1992-2005 metu juridine galia turinciais dokumentais, nemotyvavo.

Anot nuteistojo, jis, remdamasis juridine galia turinciais duomenimis, negincijamai irode, kad vykdydamas pastatu savininko V. D. nurodyma pagal notariškai patvirtinta igaliojima, pateikes visus viešame aukcione igytos nuosavybes dokumentus, 2003 m. birželio 2 d. prašymu Valstybes imones Registru centre užsake sudaryti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentu bylas pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini) mieste. VI Registru centras 2003 m. birželio 13 d. ir 2003 m. liepos 2 d. kadastro duomenis užfiksavo Nekilnojamojo turto registre ir iregistruotu pastatu, esanciu (duomenys neskelbtini) mieste, inventorines bylas išdave nuteistajam D. Š. (savininkui V. D.). Pastatui, esanciam (duomenys neskelbtini) mieste, buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Registro Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o pastatui, esanciam (duomenys neskelbtini) - Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Teigia, jog šiuos jo žodžius patvirtina Valstybines imones Registru centro atsiusta dokumentine medžiaga - Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Registro Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Apelianto manymu, nors teisejas A. Mitkus mate, jog Valstybine imone Registru centras neteisingai nurode pastato, esancio (duomenys neskelbtini) mieste, turto priklausomybe, mate absoliuciai akivaizdu oficialiu Lietuvos valstybes dokumentu klastojimo fakta, taciau samoningai remesi suklastotais dokumentais, t. y. 1968 m. gruodžio 26 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu, kas rodo, jog teisejas tycia sieke bet kokiomis priemonemis ir budais ji nuteisti. Teigia, kad jis, D. Š., turi visus pagrindus ir dokumentine medžiaga viešai vadinti buvusi Lietuvos Respublikos Seimo pirmininka V. M. vagimi (nusikalteliu gaujos nariu, nusikalteliu gaujos organizatoriumi).

Nuteistasis D. Š. skunde taip pat pažymi, kad apylinkes teismas skundžiamame nuosprendyje nenurode, kokia informacija apie nusikaltelius gali buti tikroves neatitinkanti ir žeminanti. Teigia, jog V. M. yra paprasciausias sukcius ir vagis, kuris pasinaudodamas Seimo pirmininko mandatu, savo asmeniniu pasipelnymo tikslu vedinas, vykde testinius sunkius nusikaltimus: 2006 m. balandžio-gegužes men. veikdamas bendrai, iš anksto susitares, su savo gaujos nariais – Kedainiu rajono savivaldybes mere N. N., jos sunumi Kedainiu rajono apylinkes prokuraturos prokuroru N. G., Valstybes imones Registru centro Kauno filialo direktoriumi A. B. bei kitais žinomais ir ivardijamais asmenimis, samoningai tycia suklastoje pastato, esancio (duomenys neskelbtini) mieste, oficialius Lietuvos Valstybes dokumentus, pasisavino Lietuvos piliecio turta, pastarojo isigyta Lietuvos nepriklausomybes metais viešo aukciono budu. Taip pat teigia, kad V. M., 2006 m. gegužes-liepos men., veikdamas bendrai, iš anksto susitares su savo gaujos nariais Kauno apskrities viršininko administracijos pavaduotoju V. V., „apsišaukeliu“ (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenes pirmininku Ž. R. bei kitais žinomais ir ivardijamais asmenimis, samoningai tycia suklastoje žemes sklypo planus, (duomenys neskelbtini) apsaugos zonoje, be atitinkamu leidimu pasistate pirti, paaukštino (duomenys neskelbtini) upelio šlaitus, pagilino vaga, ir t. t., del ko žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini) kaime, naudotojams, kitiems (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimu gyventojams buvo atimta teise naudotis iprastu keliu per (duomenys neskelbtini) upelio brasta pervedant gyvulius, per amžius iprastu keliu, paciu artimiausiu keliu, susisiekti tarp žemes sklypu, esanciu skirtingose (duomenys neskelbtini) upes pusese. D. Š. prašo atsižvelgti ir i tai, kad del to, jog V. M. 2006 m. birželio-liepos men., veikdamas bendrai, iš anksto susitares, su savo gaujos nariais – Kauno apskrities viršininko administracijos pavaduotoju V. V. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nustatytais ir ivardintais asmenimis, vykde aferas (duomenys neskelbtini) upes apsaugos zonoje, jis neteko Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko posto ir šiuo metu yra teisiamas.

Apelianto manymu, apylinkes teismas skundžiamame nuosprendyje nenurode nei vieno logiško argumento, kuris leistu teigti, kad jis (D. Š.) paskleide tikroves neatitinkancia informacija, nepateike ne vieno argumento, kuris leistu manyti, kad Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas V. M., veikdamas gerai organizuotoje gaujoje, nepasisavino pastatu, esanciu (duomenys neskelbtini) mieste, nepasisavino (duomenys neskelbtini) kaimo servitutinio kelio, nevykde aferu ant (duomenys neskelbtini) upes kranto.

Nuteistojo D. Š. isitikinimu, tai, kad Radviliškio rajono apylinkes teismo teisejas A. Mitkus yra aukšciausiuju šalies pareigunu ir teisetvarkos mafijos irankis, paklusnus nusikalteliu nurodymu ir paliepimu vykdytojas, patvirtina akivaizdus teisejo šališkumas, samoningai tycinis procesiniu teisiu pažeidinejimas, neleidimas kreiptis i Šiauliu apygardos teisma del teismo posedžio protokolo klastojimo, atsisakymas išklausyti asmeni, ir t. t.

Teismo posedyje nuteistasis D. Š., jo gyneja praše apeliacini skunda patenkinti. Nukentejusiojo atstovas advokatas R. G. praše nuteistojo D. Š. apeliacini skunda atmesti.

Nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Radviliškio rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendis panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrineti teismui, nes byla išnagrinejo šališkas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Asmens teise i nešališka teisma numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje.

Europos Žmogaus Teisiu Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvima, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dali jis gali buti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susije. Pirmiausiai, teismas turi buti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama i konkretaus teisejo asmenini nusistatyma ir elgesi, t. y. i tai, ar jis konkrecioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistates ar tendencingas. Antra, teismas turi buti nešališkas objektyviaja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinancias bet kokia su tuo susijusia pagrista abejone. Vertinant nešališkuma objektyviuoju aspektu, turi buti nustatyta, ar yra realiu faktu, kurie vis delto kelia abejoniu del teisejo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas butu organizuojamas, proceso veiksmai butu atliekami, su bylos nagrinejimo teisme dalyviais butu bendraujama taip, kad negaletu susidaryti ispudis, jog proceso metu vienai iš proceso šaliu reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-243/2009).

Kolegijos nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo teisejo objektyvaus nešališkumo nera, taciau yra subjektyvus šališkumas.

Bausmes skyrimas yra išimtine teismo kompetencija. Tai viena iš sudetingiausiu ir svarbiausiu baudžiamojo istatymo igyvendinimo stadiju, kai teismas parenka konkrecia baudžiamajame istatyme numatyta prievartos priemone asmeniui, pripažintam kaltu konkrecios nusikalstamos veikos padarymu. Istatymu leidejo itvirtinti bendrieji bausmes skyrimo pagrindai – viena iš svarbiausiu teiseto, pagristo ir teisingo nubaudimo garantiju. Ju buvimas atspindi nuostata, kad bausme turi buti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant i baudžiamojo istatymo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmes skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausme skirtu istatymo straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtu i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes. Taigi, už nusikalstamos veikos padaryma gali buti skiriama tik tokios rušies ir tokio dydžio bausme, kokia yra numatyta baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kuri asmuo teisiamas, sankcijoje. Tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia skirti kita – švelnesne bausme, kuri istatymo sankcijoje nenustatyta, jis turi teise vadovautis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatomis ir skirti atitinkamo straipsnio sankcijoje nenumatyta bausme. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmes paskyrimas aiškiai prieštarautu teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmes paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausme. Sutinkamai su Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ 3.1.13. punktu, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tuomet, kai nera BK 62 straipsnyje nurodytu pagrindu.

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. nuteistas laisves apribojimu 1 metams, o pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. – laisves apribojimu 6 menesiams. Atkreipiamas demesys, kad BK 155 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios bausmes: bauda, laisves apribojimas, areštas, laisves atemimas. BK 154 str. 2 d. sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmes: bauda, areštas, laisves atemimas. Taciau, nors mineto straipsnio sankcijoje laisves apribojimo bausme nenumatyta, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas, visiškai nemotyvuodamas tokio savo sprendimo, D. Š. paskyre bausme, kurios baudžiamasis istatymas – šiuo atveju BK 154 str. 2 d. – nenumato. Kadangi istatymo nenumatytos bausmes nuteistajam skyrimo teismas nemotyvavo, kolegija neturi galimybes patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai pritaike BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d. nuostatas.

Kolegijos nuomone, esant aukšciau išdestytoms aplinkybems, darytina išvada, kad nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme nebuvo užtikrinta kaltinamojo teise i nešališka teisma. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes sutrukde pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nuosprendi.

Kadangi del nurodyto baudžiamojo istatymo pažeidimo nuosprendis pripažistamas neteisetu, priemus sprendima perduoti byla iš naujo nagrineti apylinkes teismui kiti nuteistojo D. Š. apeliacinio skundo argumentai nenagrinejami.

Teiseju kolegija, remdamasi tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Radviliškio rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 3 d. nuosprendi ir byla perduoti iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.