Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Baumilė, rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ skundo priėmimo klausimą, dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2022 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. AD5-17364.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2022 m. spalio 3 d. gautas pareiškėjos VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovės B. V.-Pliuskės skundas dėl 2022 m. rugsėjo 12 d. Nr. AD5-17364 „DĖL ATSAKYMO PATEIKIMO“ (toliau – ir Skundžiamas raštas) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos (toliau – ir AAD Kauno valdyba) rašto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atsisakytinas priimti.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 626 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo klausimą sprendžia apylinkės teismas. ANK 622 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją. Institucija per penkias dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą kartu su byla pasiunčia atitinkamam apylinkės teismui.

Be to, ANK 625 straipsnyje nurodoma, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija, nepažeisdama šio kodekso 622 straipsnio antrojoje dalyje nustatyto termino, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu, panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje. Institucijai priėmus naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, šio kodekso 623 straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas nuo naujo nutarimo priėmimo dienos. Apskundus naują nutarimą, jį priėmusi institucija negali priimti kito naujo nutarimo ir privalo šio kodekso 622 straipsnio antrosios dalies nustatyta tvarka pasiųsti skundą kartu su byla apylinkės teismui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja skundą padavė tiesiogiai teismui. Tokiu būdu nebuvo sudaryta įstatymo numatyta galimybė nutarimą priėmusiai institucijai įvertinti skundo argumentus ir peržiūrėti priimtą procesinį dokumentą. Taip pat, nebuvo laikytasi įstatymo nustatytos tvarkos pagal kurią skundą su byla teismui turi perduoti nutarimą priėmusi institucija.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje nustatyta, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, o Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje numato, jog jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui (Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis Nr. AN2-464-397/2017). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundas atsisakytinas priimti ir pareiškėjos skundas perduotinas AAD Kauno valdybai Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 625 straipsnyje numatytiems klausimams spręsti.

Pažymėtina, jog iš pateikto skundo matyti, jog pareiškėja kreipėsi į kompetentingą instituciją dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo. AAD Kauno valdyba 2022 m. rugsėjo 12 d. raštu atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Pareiškėja, nesutikdama su rašte išdėstytais atsisakymo pradėti administracinę bylos teiseną argumentais, 2022 m. rugsėjo 15 d. raštu kreipėsi į AAD Kauno valdybą. AAD Kauno valdyba 2022 m. rugsėjo 28 mėn. Nr. AD5-18644 raštu atsisakė pateikti GGI nutarimą, pažymint, jog pagal ANK 620 straipsnio 1 dalies nuostatas GGI, pranešdamas apie galimai administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nei pirmame, nei antrame pranešimuose nenurodė, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Taip pat rašte nurodoma, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24, 29 straipsniais, šis raštas gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, Mickevičiaus g. 8A, 44312 Kaunas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsnio, 622 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apylinkės teismas nagrinėja skundus dėl šiame kodekse 615 straipsnio 1 dalyje numatytų institucijų priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose (pagal institucijos buvimo vietą). Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo skundu prašo įpareigoti AAD Kauno valdybą pradėti administracinių nusižengimų teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16-19 dalis. Iš skundo turinio matyti, jog pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ AAD Kauno valdybai pateiktą prašymą nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ir nebuvo priimtas nutarimas, o tik raštas, kurį pareiškėja laiko nutarimu atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Vadovaujantis ANK 590 straipsnio 2 dalies nuostatomis matyti, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kurioje buvo gautas pranešimas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai (ANK 590 straipsnio 3 dalis). ANK 591 straipsnyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Teismo vertinimu, tokiais atvejais institucija, turinti teisę pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną, privalo priimti motyvuotą sprendimą dėl teisenos nepradėjimo ar šios teisenos nutraukimo, t. y. nutarimą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso XXXIV skyriuje numatyta tvarka, gali būti skundžiamas apylinkės teismui. Institucijos, turinčios teisę pradėti administracinių nusižengimų teiseną ir atlikti tyrimą, yra nurodytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnyje. Vadovaujantis minėto straipsnio 31 punkto nuostata, administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16-19 dalis pradėti ir tyrimą atlikti gali tik aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kurie nustatę, jog nėra pagrindo pradėti administracinių nusižengimų teisenos, turėtų priimti procesinį sprendimą (t. y. nutarimą), kuriame būtų išdėstyti tokio atsisakymo motyvai, su kuriais nesutikdamas asmuo galėtų teikti skundą apylinkės teismui pagal Institucijos buvimo vietą.

Pažymėtina, kad ANK 619 straipsnyje nustatyta pareigūnų, kurie ne teismo tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, priimamų sprendimų rūšys. Pagal šio straipsnio 1 dalį, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priima vieną iš šių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitai institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ar teismui. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną gali būti priimamas, kai yra bent viena iš šio kodekso 591 straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. ANK 621, 622 straipsniuose įtvirtinta teisė apylinkės teismui skųsti ne bet kokius ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų sprendimus (atsakymus, raštus ar pan.), o tik nutarimus. Todėl institucijos, turinčios teisę ir pareigą pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl galimo administracinio nusižengimo padarymo, atsisakydamos pradėti administracinio nusižengimo teiseną, turi priimti tiek savo rūšimi, tiek sprendimo prasme tinkamą procesinį sprendimą. Informacinio pobūdžio pranešimas, raštas, atsakymas į prašymą ar panašiai, negali būti vertinamas kaip procesinis dokumentas administracinio nusižengimo byloje. Teismo vertinimu, šiuo atveju turi būti priimtas motyvuotas nutarimas, kuriame būtų pateikti aiškūs faktinių aplinkybių, įstatymo taikymo ir priimamo galutinio sprendimo argumentai bei motyvai, kuriuos ANK 621 straipsnyje nurodyti asmenys galėtų skųsti ANK 622 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu (žiūrėti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. ANK-80-606/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartį administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-245-651/2018).

Pabrėžtina ir tai, jog ANK 589 straipsnyje numatytų administracinius nusižengimus tiriančių ir protokolus surašančių pareigūnų priimtų pagal ANK 619 straipsnį procesinių sprendimų – nutarimų apskundimo tvarka numatyta ANK 622 straipsnyje, t. y. nutarimai skundžiami apylinkės teismui. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, taip pat šių aktų apskundimo tvarką. Todėl ADD Kauno valdybos rašte nepagrįstai nurodoma tokia šiuo atveju skundžiamo rašto apskundimo tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24, 29 straipsniuose.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą bei siekiant užtikrinti pareiškėjos teises, skundą atsisakytina priimti, skundą grąžinant Institucijai motyvuoto nutarimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo priėmimui bei ANK 622 straipsnyje ir 625 straipsnyje numatytiems klausimams spręsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 31 punktu, 621, 622 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos viešosios įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2022 m. rugsėjo 12 d. Nr. AD5-17364 „Dėl atsakymo pateikimo“ rašto bei gražinti šį skundą (kartu su priedais) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybai dėl motyvuoto nutarimo dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo priėmimo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 622 straipsnyje ir 625 straipsnyje numatytiems klausimams spręsti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.