Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų O. M. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams V. M. ir O. M. (O. M.) dėl automobilio pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo ir teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad jos žentas atsakovas O. M. už ieškovės jam duotus pinigus Vokietijoje 2006 08 14 pirkimo - pardavimo sutartimi už 16 000 Eurų, ieškovei V. R. jos vardu nupirko 2004 metų laidos tamsiai mėlynos spalvos automobili AUDI A6, kurį ieškovė įregistravo VĮ "Regitra" savo (V. R.) vardu (v/n (duomenys neskelbtini)). Nurodyto automobilio eksploatacija taip pat vyko ieškovės V. R. vardu. Įsigytu automobiliu nuolat naudojosi tiek ieškovės dukra Alina, tiek atsakovas O. M..

Po dukros A. M. santuokos su O. M. nutraukimo dukra Alina persikėlė gyventi pas ieškovę. Ieškovė nusprendė jai priklausantį automobilį AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini) padovanoti savo dukrai Alinai. Po skyrybų automobilis, jo raktai ir registracijos dokumentai liko pas atsakovą O. M., o ieškovei pamačius, kad dukra su vyru kartu nebegyvens, ji pareikalavo automobilį grąžinti, tačiau atsakovas O. M. tai padaryti vengė.

Siekdamos sudaryti dovanojimo sutartį 2010 02 01 ieškove kartu su A. M. nuvyko į VĮ Regitra Vilniaus filialą, adresu Lentvario g. 7, Vilnius, kur ieškovė sužinojo, kad jos automobilis 2009 11 05 jau yra parduotas ir perrašytas kito asmens vardu.

Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrimo metu paaiškėjo, kad ginčo automobilį atsakovas Vokietijoje nupirko už 16 000 eurų (55 244,80 litų), o savo motinos V. M. vardu šį automobilį atsakovas perrašė 2009-11-05 pagal ieškovės išduotą, bet notariškai nepatvirtintą įgaliojimą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas VĮ „Regitra“ Vilniaus filialo direktorius nurodė, jog į jį kreipėsi O. M. prašydamas leisti perregistruoti automobilį AUDI A6, kuris buvo registruotas jo uošvės (ieškovės) vardu, nes ji guli ligoninėje ir pati negali ateiti, todėl parašiusi jam įgaliojimą, leisdama disponuoti jai priklausančiu automobiliu. Tačiau ieškovė nei 2009-11-04, nei 2009-11-05 ligoninėje negulėjo, todėl atsakovas jai priklausantį automobilį AUDI A6 perrašė savo motinos vardu, sudarydamas apsimestinį sandorį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

pirmos instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės nėra argumentų, dėl kurių teismas padarė išvadą egzistavus piktavališkam susitarimui. Apeliantų manymu neaišku, kokios tiksliai aplinkybės įrodo piktavališką apeliantų susitarimą, kokiais įrodymais grindžiamos tokios teismo išvados. V. M. paaiškinimai apie tai, kad pinigų už automobilį ji nemokėjo, negavo, kad sutiko, jog automobilis būtų perrašytas jos vardu ir pasirašė ten, kur nurodė sūnus O. M., apeliantų teigimu neįrodo ir negali pagrįsti teismo konstatuoto piktavališko susitarimo. Be to, vien teismo išvada, kad ginčijamą sandorį pasirašę asmenys buvo nesąžiningi ieškovo atžvilgiu negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, jog abi šalys elgėsi piktavališkai. Jei sandoris ir buvo sudarytas pažeidžiant CK 2.134 str. I dalyje įtvirtintą draudimą, t.y. atsakovui Ole gui Mamedovui viršijant savo kaip atstovo įgaliojimus, tai apeliantų manymu nereiškia, jog atsakovė V. M. buvo piktavališkai su juo susitarusi ir ar buvo nesąžininga. V. M. veiksmuose pasirašant ginčijamą sandorį nebuvo tyčios, nebuvo jokių piktavališkų ketinimų ir tikslų, todėl nėra ir nebuvo jokio pagrindo 2009 11 05 sandorį naikinti pagal CK 1.91 str. 1 d. nuostatas, dėl ko apeliantai daro išvadą, jog skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir turi būti pakeistas, paliekant vienintelį sandorio panaikinimo - negaliojimo CK 1.92 str. numatytą pagrindą;Teismas taikė CK 6.146 str. nuostatas iš atsakovų ieškovės naudai priteisdamas automobilio vertę pinigais, tačiau apeliantų nuomone, teismas be jokio pagrindo taikė restituciją. Ieškovei priteisus automobilio vertę pinigais, ieškovės padėtis nesąžiningai ir be pagrindo iš esmės pagerėjo, o atsakovų pablogėjo, nes 1) ieškovei priteista ginčo automobilio vertė, kurio ieškovė iš savo lėšų neįsigijo; 2) ieškovė faktiškai neįgyvendino nuosavybės ir valdymo teisių į ginčo automobilį laikotarpiu nuo 2006 08 14 iki 2009 11 05, nes visą tą laikotarpį automobilį valdė, juo naudojosi ir išlaikė atsakovas O. M.; 3) atsakovė V. M. realiai negavo kainos pagal ginčo pirkimo-pardavimo sutartį, neturėdama jokios turtinės naudos iš panaikinto sandorio galimai veikdama tik nepakankamai rūpestingai teismo yra įpareigota sumokėti turtinę ir neturtinę žalą; 4) atsakovas O. M. 2006 08 14 ginčo automobilį pirko iš savo asmeninių lėšų, jį nuolat išlaikė, juo naudojosi, teismo sprendimu įpareigojus atlyginti ginčo automobilio atsakovo padėtis iš esmės pablogėja palyginti su padėtimi buvusia 2009 11 05 sudarant ginčo sandorį;Apeliantų tvirtinimu, teismas netinkamai šioje nagrinėjamojoje byloje vertino Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu 2013 06 26 teismo sprendimu konstatuotas aplinkybes susijusias su šioje byloje pareikštais reikalavimais, nes, anot apeliantų, Teismo 2013 06 26 įsiteisėjusiu sprendimu buvo pripažinta, kad ieškovė V. R. buvo 2006 08 14 automobilio pirkimo sutarties statytinė, o ginčo automobilio 2006 08 14 įsigijimo sandorio, kuriame pirkėja nurodyta ieškovė V. R., tikrasis pirkėjas buvo atsakovas O. M., ir kad sandoris ieškovės vardu buvo sudarytas ir automobilis jos vardu buvo įregistruotas tik formaliai O. M. siekiant išvengti prievolių įvykdymo ar išieškojimo. apeliantų teigimu nepaneigti byloje esantys duomenys, kad 2006 metais automobilio Audi A6 pirkimą inicijavo atsakovas, jis surado pardavėją, faktiškai sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, už automobilį sumokėjo 16000 eurų, juo naudojosi, rūpinosi eksploatacija, automobilio remontui ir priežiūrai išleido 1 531,55 Eur. Aplinkybę, kad atsakovas galėjo turėti pakankamai lėšų įsigyti ginčo automobilį įrodinėjo rašytiniais įrodymais patvirtinančiais, kak ilgą laiką užėmė vadovaujančias pareigas UAB "Olimpyc Masino Group Baltija, 2004 metais jo draudžiamosios pajamos sudarė 79 688,54 Lt, 2005 metais - 101 520,19 Lt, tuo tarpu ieškovė rėmėsi tik savo pačios paaiškinimais apie galimus pinigų šaltinius;dėl neturtinės žalos priteisimo, apeliantai nurodo, kad nusikalstami atsakovo veiksmai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nenustatyti, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau šiuo atveju apeliantų teigimu, tokio pagrindo nėra.

Vilniaus apygardos teismas 2013 06 26 priėmęs sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-2452- 653/2013, kuris yra įsiteisėjęs, konstatavo, jog minėtoje byloje ieškovas O. M. piktnaudžiavo subjektine teise, o ieškovo O. M. nurodyti 2006 08 14 pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo motyvai yra nesąžiningi, todėl O. M. teisės minėtoje byloje neturėjo būti ginamos, o toks sandoris prieštarautų CK 1.81 str., todėl jis negalėtų galioti, taikant sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, t.y. CK 1.87 str. numatytas taisykles. Konstatavus ieškovo nesąžiningumą sudarant 2006 08 14 pirkimo - pardavimo sandorį, negali būti tenkinami visi O. M. reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo. visi apeliantų bandymai argumentuoti ieškovei neįsigijus automobilio už savo lėšas, ar neįgyvendinus nuosavybės ir valdymo teisių į ginčo automobilį laikotarpiu nuo 2006 08 14 iki 2009 11 05 atmestini, ir šioje byloje laikytini apskritai teisiškai nebereikšmingais, o be to, ir teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovas nėra nuoseklus aiškindamas su automobilio įsigijimu susijusias aplinkybes. Nurodydamas, kad dirbo, gerai uždirbo ir turėjo pakankamai lėšų automobilio įsigijimui, atsakovas tuo pačiu nurodė, kad automobilį įsigijo už iš M. E. paskolintus pinigus, tuo tarpu ikiteisminiame tyrime 2010 03 29 apklaustas liudytoju M. E. nurodė, kad O. M. tuo metu pinigų neturėjo, todėl jis ne skolino, o pats už šį automobilį sumokėjo, kas visiškai paneigia apeliantų nurodytą aplinkybę dėl automobilio pirkimo už O. M. lėšas, kaip ir jo 16 000 eurų 2006 08 14 turėjimą, todėl teismas nustatęs atsakovo aiškinimų nenuoseklumą, visiškai teisingai atsižvelgė, kad automobilis pirktas atsakovo santuokoje, o byloje nėra paneigta, kad ieškovė galėjo turėti ir turėjo nedeklaruotas santaupas, kurias perdavė dukrai ir jos sutuoktiniui.Pirmosios instancijos teismas restituciją taikė sutarčių pagrindu, tokiu atveju atmestinas ir apeliantų manymas, jog taikant restituciją sistemiškai turi būti taikomos CK XX skyriaus "Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas" normos ir CK 6.237 str. nuostatos;dėl atsakovų sudaryto 2009 11 05 sandorio ieškovė patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, atsižvelgiant taip pat ir į ieškovės senyvą amžių, į tai, kad ieškovė yra antros grupės invalidė, ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju yra visos atsakovų civilinės atsakomybės dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos sąlygos, teismas pripažintina tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisingai įvertino ir ieškovės patirtą neturtinę žalą ir patirtos neturtinės žalos dydį

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas ginčas dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio, ginčo automobilio pardavimo kaip tariamo sandorio, sudaryto piktavališkai atsakovams susitarus.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta 2009-11-05, ieškovės automobilis parduotas atsakovo O. M. motinai atsakovei V. M., sutartyje nurodant automobilio 10.000,00 Lt kainą. Ieškovės, t.y. automobilio pardavėjos, vardu sutartį sudarė atsakovas O. M. pagal pateiktą notaro nepatvirtintą ieškovės 2009-11-04 įgaliojimą, kuriuo ieškovė įgaliojo atsakovą tvarkyti visus dokumentus, susijusius su automobiliu (I t., b.l. 5, 6, 80-83, 90). Iš Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2009-11-30, matyti, kad atsakovė V. M. automobilį pardavė L. Ž. už 10.000,00 Lt (I t., b.l. 7, 86-89). Ieškovė neginčija automobilio 2009-11-30 pirkimo-pardavimo sutarties, kuria automobilis parduotas L. Ž., laikydama jį sąžiningu įgijėju, iš kurio negali būti išreikalautas automobilis. Tačiau iškovė ginčija automobilio 2009-11-05 pirkimo-pardavimo sutartį, reikalaudama šią sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, priteisiant iš atsakovų solidariai turtinę ir neturtinę žalą. Ieškinys reiškiamas CK 1.86 str., 1.80 str., 1.95 str., 1.81 str., 1.87 str., 1.91 str., 1.92 str., 2.134 str. pagrindu.

Ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjamojoje byloje ieškovė neigė 2009-11-04 įgaliojimo, kurio remiantis atsakovas įformino automobilio perleidimą savo motinai, išdavimą. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu atlikus ieškovės, atsakovo, A. M. rašysenos tyrimą, kurį atliko Lietuvos teismo ekspertizės centras, 2010-05-25 specialisto išvadoje nurodyta, kad įgaliojimą surašė atsakovas O. M., o rankraštinį tekstą „R. W.“ parašė bei šalia pasirašė ieškovė V. R..

2009-11-04 įgaliojimas nebuvo notaro patvirtintas, nors turi būti notaro patvirtinamas įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą (CK 2.138 str. 1 d. 2 p.). Dokumentų, susijusių su automobilio perleidimu ir perregistravimu valstybės įmonėje VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale, tvarkymui turėjo būti pateiktas notaro patvirtintas įgaliojimas.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog apeliantas surašydamas 2009-11-04 įgaliojimą neatskleidė ieškovei tikro tikslo, kuriam pasiekti įgaliojimas buvo surašytas. Atsakovas nepateikė ieškovei ataskaitos apie 2009-11-05 sandorio sudarymą bei apie automobilio perleidimą L. Ž.. Ieškovė V. R. sandorio nepatvirtino, todėl yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.92 straipsnio, nustatančio įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio negaliojimą, pagrindu. Be to, byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamos pripažinti, kad automobilio 2009-11-05 pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta dėl atsakovo O. M., kaip ieškovės atstovo, piktavališko susitarimo su antrąja sutarties šalimi V. M..

Nagrinėjamu atveju reikšmingos yra atsakovės V. M. nurodytos aplinkybės, kad nuosavybės teisių į automobilį ji nesiekė, jokių pinigų už automobilį ji nemokėjo, negavo, kad sutiko, jog V. R. vardu registruotas automobilis būtų perrašytas jos vardu ir pasirašė ten, kur jai nurodė sūnus O. M.. Atitinkamai atsakovas O. M., sudarydamas su savo motina automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, neketino gauti iš motinos už automobilį mokėtiną sutartyje nurodytą automobilio pardavimo kainą, pinigų iš motinos negavo ir jų nereikalavo. Tokiu atveju atsakovų tarpusavio sandoris dėl ginčo automobilio laikytinas apsimestiniu. Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Nagrinėjamu atveju atsakovas sudarydamas pardavimo sutartį su motina nesiekė jai parduoti ginčo automobilio, o siekė ginčo automobilį perleisti kitiems asmenims. Minėtas sandoris buvo ne tik apsimestinis, bet ir piktavališkas.

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu sandoris, sudarytas dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Atstovas privalo veikti pagal įgaliojimus ir atstovaujamojo interesais. Jeigu sandorį atstovas sudaro piktavališkai susitaręs su kita šalimi (jos atstovu) ir kenkia atstovaujamojo interesams, toks sandoris pripažįstamas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Piktavališkas susitarimas yra tyčinė veika, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam. Pažymėtina, kad piktavališko susitarimo atveju yra ir vienos sutarties šalies atstovo, ir kitos šalies (jos atstovo) kaltės, todėl nustatant, ar yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu dėl piktavališko susitarimo, reikia konstatuoti vienos sutarties šalies atstovo ir kitos šalies (jos atstovo) kaltę tyčios forma. Šiame kontekste svarbu akcentuoti, kad sandorio, atstovo sudaryto nesant jo piktavališko susitarimo su kita šalimi, suklydus ar neapdairiai, negalima pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi UAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tefire“ v. UAB „Lakis“, kt., bylos Nr. 3K-3-555/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantų (atsakovų) piktavališkumas pasireiškė, tuo jog atsakovas O. M. siekdamas ginčo automobilį parduoti tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti galimą vėlesnį jo grąžinimą ieškovei iš pradžių viršijęs, kaip atstovas įgaliojimą išregistravo ginčijamą automobilį, o vėliau sudarė apsimestinį sandorį su motina – atsakove V. M., kuri žinojo, ar turėjo žinoti jog sudaro tariamą sandorį. Taigi, toks sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog transporto priemonės pirkimo-padavimo sutartis, sudaryta 2009-11-05 tarp ieškovės, atstovaujamos atstovo atsakovo O. M., ir atsakovės V. M. dėl automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikė restituciją, priteisė turtinę ir neturtinę žalą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinį skundą atmetus iš atsakovų O. M. ir V. M. ieškovės V. R. naudai lygiomis dalimis priteistini 495 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovų O. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai lygiomis dalimis priteisti 495 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.