Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-166-548/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
1-166-548/2020
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00762-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kaltinamasis
Š. O.
Nukentėjusysis
P. M., N. V., E. R., J. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-166-548/2020Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00762-2017-1

Teisminio proceso kategorijos: 1.2.14.3.1; 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.1.2.3; 1.2.14.10.2.1;

1.2.14.10.3; 1.2.26.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 30 d.

KaišiadorysKauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Miglei Tomkutonytei, Vilmai Janonienei, Tatjanai Daugirdienei,dalyvaujant prokurorei O. G.,kaltinamajam Š. O.,gynėjai advokatei R. P.,nukentėjusiems P. M., N. V., E. R., J. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Š. O. , a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, anksčiau teismo teistas:

1. 2016 m. kovo 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (trys epizodai), 63 straipsnio 1 ir 4 dalis - 1 metams 6 mėnesiams laisvės apribojimo. 2016 m. rugsėjo 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis pakeista 45 parų arešto;

2. 2016 m. spalio 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį - 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 2016 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. kovo 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pakeista 45 parų arešto bausme, paskiriant galutinę bausmę - 2 metus 7 mėnesius laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: 1) elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba pradėti dirbti, uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą; 2) 60 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį poveikį, įpareigojant nuteistąjį šiuos darbus išdirbti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios, kas mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų;

3. 2017 m. birželio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. spalio 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 metai laisvės atėmimo, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (keturi epizodai), 180 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 187 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Plėšimo P. M. atžvilgiu ir viešosios tvarkos pažeidimo epizodai.

Kaltinamasis Š. O. 2016 m. birželio 14 d. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su T. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 18.37 val. būdamas prekybos centro „Iki cento“, esančiame (duomenys neskelbtini), salėje nuo lentynos pagrobė svetimą, UAB „Palink“ priklausantį turtą – 0,7 litro talpos butelį degtinės „Absolut“ 15,99 eurų vertės ir 0,7 litro talpos butelį degtinės „Absolut Pears“ 16,99 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „Palink“ bendrą 32,98 eurų turtinę žalą, tačiau buvo pastebėtas prekybos centro apsaugos darbuotojo P. M., kuriam, siekiant išlaikyti pagrobtą turtą bei išvengti sulaikymo, T. V. sudavė ne mažiau trijų smūgių dešinės rankos kumščiu į veido ir kaktos sritį, o nukentėjusiam P. M. nukritus ant žemės bendrais su T. V. veiksmais sudavė nukentėjusiajam smūgius į nugaros sritį, taip atimdami galimybę priešintis ir tuo padarydami nukentėjusiam P. M. poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, muštinę žaizdą kaktoje, tokiais veiksmais pagrobė svetimą turtą bei siekiant išlaikyti pagrobtą turtą nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. M. sveikatą ir viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Š. O. pagal jam pareikštus kaltinimus šiuose epizoduose kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. birželio 15 d. apie 15 ar 16 val., jis kartu su T. V. nuėjo į „IKI“ parduotuvę, esančią Jonavos m., norėdami pavogti alkoholinių gėrimų. Užėjus į parduotuvėje esantį alkoholinių gėrimų skyrių jis į T. V. kuprinę įdėjo du butelius degtinės „Absoliut“. Paėmę alkoholinius gėrimus ėjo pro duris. Jis ėjo pirmas, o jam iš paskos ėjo T. V.. T. V. paėmęs už kuprinės pradėjo tampyti apsaugos darbuotojas. Jie susigrūmė ir abu parkrito ant žemės. Jis prie apsaugos darbuoto priėjęs nebuvo ir jo nespardė. Vėliau jis su T. V. su pagrobtais alkoholiniais gėrimais nubėgo link ligoninės. Kadangi buvo išsigandę, alkoholio negėrė ir išsiskyrė. Pavogti alkoholiniai gėrimai liko pas T. V..

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. M. paaiškino, kad 2016 m. birželio 14 d. jis dirbo „IKI“ parduotuvėje apsaugos darbuotoju ir žiūrėdamas per vaizdo kameras pastebėjo, kaip T. V. ir Š. O. atėjo į alkoholio skyrių. Ten Š. O. T. V. į kuprinę įdėjo du ar tris butelius alkoholinių gėrimų ir praėjo pro kasas nesumokėję. Prie parduotuvės įėjimo jis bandė sulaikyti vaikinus, paėmusius alkoholinius gėrimus. Jis paėmė T. V. už kuprinės, kurioje buvo paimti alkoholiniai gėrimai. T. V. jį besilaikantį už kuprinės ištempė į lauką ir ten susistumdė. Jis pargriuvo ant žemės. Jam gulinčiam ant žemės T. V. sudavė kelis smūgius į veido sritį ir po to pajuto, jog yra spardomas ties juosmeniu kito asmens. Prie jo buvo Š. O. ir todėl šis jaunuolis jam spyrė, norėdamas apginti T. V.. Š. O. jam įspyrė ne mažiau kaip du kartus. Po to tie vaikinai išplėšė iš jo rankų kuprinę, kurioje buvo pavogti alkoholiniai gėrimai ir pabėgo. Tuo metu šalia parduotuvės buvo grupelė romų tautybės vaikinų, kurie matė įvykį, tačiau jam nieko nedarė. Po grumtynių jis rado pamestą mobiliojo ryšio telefoną, kurį perdavė policijos pareigūnams. Dėl suduotų smūgių jam buvo padaryti veido nubrozdinimai. Civilinio ieškinio nereiškia, nes jam 700 eurų civilinį ieškinį atlygino T. V..

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. V. paaiškino, kad gerai įvykio neprisimena, už nukentėjusiojo P. M. sumušimą yra nuteistas, atlygino jam 700 eurų civilinį ieškinį. Prašo, kad būtų pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų T. V. parodymų matyti, kad 2016 m. birželio 14 d. Jonavoje susitiko su Š. O. ir pasiūlė jam išgerti. Kadangi abu neturėjo pinigų, Š. O. pasiūlė nueiti į parduotuvę "IKI", esančią (duomenys neskelbtini) Jonavoje ir pagrobti kelis butelius degtinės. Š. O. pasiūlė eiti būtent į šią parduotuvę, kadangi ne vieną kartą buvo įvykdęs vagystes iš minėtos parduotuvės, todėl žinojo, kad tai padaryti būtent šioje parduotuvėje nebus sudėtinga. Apie 17.00 val., nors tiksliai laiko nurodyti negali, kartu su Š. O. atėjo į parduotuvę "IKI", esančią (duomenys neskelbtini) Jonavoje, kartu nuėjo į alkoholinių gėrimų skyrių. Š. O. paėmė nuo lentynos du butelius degtinės "Absoliut" ir įdėjo jam (T. V.) į kuprinę. Su pagrobta degtine norėjo išeiti iš parduotuvės, tačiau pačioje parduotuvėje sutiko kelis Š. O. draugus, t. y. S. ir M., kurių pavardės nežino ir dar vieną vaikiną. Trumpai pabendravę su minėtais vaikinais, jis pirmas nuėjo link kasų, praėjęs pro kasas ir nesumokėjęs už alkoholį, ėjo link išėjimo iš parduotuvės durų, kai ji staiga už kuprinės sulaikė parduotuvės apsaugos darbuotojas. Jis norėdamas išsilaisvinti, stumdėsi su apsaugos darbuotoju, bandė visaip ištrūkti, tačiau jam tai nepavyko. Besistumdant su apsaugos darbuotoju, jie išėjo į lauką, tačiau apsaugos darbuotojas ji vis laikė už kuprinės ir nepaleido. Tada jis kumščiu sudavė du smūgius apsaugos darbuotojui į veido sritį, apsaugos darbuotojas jį trumpam paleido, jis pradėjo nuo jo bėgti, tačiau apsaugos darbuotojas jį pasivijo ir vėl sugrėbė už kuprinės ir jie kartu nukrito, t. y. apsaugos darbuotojas nukrito ant nugaros, o jis nukrito ant apsaugos darbuotojo. Jis matė, kad aplink juos pradėjo rinktis žmonės. Kai jie kartu su apsaugos darbuotoju nukrito, apsaugos darbuotojas jį paleido ir jis su pagrobta degtine nubėgo link netoliese esančios degalinės. Prie degalinės atbėgo Š. O., S., M. ir dar vienas vaikinas. Jie visi nuėjo į netoliese esantį miškelį. Š. O. paskambino kažkokiam savo pažįstamam, susitarė su juo susitikti ir jie abu su Š. O. nuėjo prie J. R. gimnazijos, kur jų jau laukė Š. O. pažįstamas vaikinas, kuriam Š. O. pardavė už 15 eurų pagrobtus iš parduotuvės du butelius degtinės "Absoliut". Gautus pinigus jie su Š. O. pasidalino ir jis nuėjo namo. Namuose pastebėjo, kad neturi su savimi mobiliojo ryšio telefono "Nokia". Degtinę su Š. O. pagrobė, nes labai norėjo išgerti, o apsaugos darbuotojui sudavė smūgius, nes norėjo iš jo išsilaisvinti. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo (t. 2, b. l. 153-155, 162-163).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis P. M. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1 (Š. O.), kuris 2016 m. birželio 14 d. apie 18.30 val. buvo parduotuvėje "IKI", esančioje (duomenys neskelbtini) Jonavoje, ir iš parduotuvės kartu su kitu vaikinu pagrobė alkoholinius gėrimus, o jam bandant vagystę įvykdžiusius vaikinus sulaikyti, kartu su kitu vaikinu naudojo prieš jį fizinį smurtą (t. 1, b. l. 115-117).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis P. M. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 6 (T. V.), kuris 2016 m. birželio 14 d. buvo atėjęs į parduotuvę "IKI" su kuprine, pagrobė alkoholį ir norėdamas pasišalinti su pagrobtu alkoholiu sudavė jam rankomis smūgius į galvos sritį. Minėtas vaikinas ir anksčiau yra įvykdęs vagystes iš parduotuvės (t. 1, b.l.126-128).

Liudytojos S. D. parodymais, kuri apklausos metu parodė, kad 2016 m. birželio 14 d., ji dirbo UAB „Palink“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) Jonava, vadove. Prisimena, kad parduotuvės apsaugos darbuotojas pasivijo parduotuvėje apsivogusius asmenis ir jie jį sumušė. Iš pradžių apsaugos darbuotoją mušė vienas vaikinas, o po to ir kitas. Kadangi įvykis buvo senai, visko gerai nepamena ir prašo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų liudytojos S. D. parodymų matyti, kad 2016 m. birželio 14 d., kai buvo įvykdyta vagystė iš parduotuvės "IKI", esančios (duomenys neskelbtini) Jonavoje, kurioje ji dirba parduotuvės vadove, ji pamatė, kad apsaugos darbuotojas P. M. bando sulaikyti vaikiną su kuprine, tačiau pastarasis išsitempė jį į lauką, o jau lauke ji matė, kaip minėtas vaikinas rankomis ir kojomis sudavinėjo P. M. smūgius, norėdamas iš jo ištukti. Taip pat matė, kaip iš parduotuvės išėjęs kitas vaikinas, spyrė P. M. ir abu vaikinai pabėgo (t. 2, b. l. 16-18).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) Jonavoje (prekybos centras "IKI") (t. 1, b.l.79-83).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta CD laikmena su 2016 m. birželio 14 d. vaizdo įrašu iš parduotuvės "IKI", esančios (duomenys neskelbtini) Jonavoje, kuriame matoma, kaip į parduotuvę ateina vaikinai, vienas iš kurių romų tautybės paima nuo lentynos du butelius su alkoholiniais gėrimais ir įdeda kitam vaikinui į kuprinę, po to vaikinas su kuprine eina link išėjimo iš parduotuvės, paskui eina romų tautybės vaikinas, prie jų pribėga vyras tamsiais drabužiais, sugriebia vaikinui už kuprinės, su juo stumdosi, po to vaikinas su kuprine vyrą nustumia, išbėga į lauką, jam iš paskos išbėga iš parduotuvės ir vyras (t. 1, b. l.85-89).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas "Nokia" su jame esančia SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas nukentėjusiojo P. M. ir kuris po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas T. V. (t. 1, b. l.108-114).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2005/2016 (02) matyti, kad P. M. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, muštinė žaizda kaktoje, padarytos kietais bukais daiktais, ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje, galimai 2016 m. birželio 14 d. apie 18.40 val. bei nurodytomis aplinkybėmis. Konstatuoti sužalojimai vienmomentiniam griuvimui nebūdingi ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 149-150).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis Š. O. pagal jam pareikštus kaltinimus šiame epizode kaltu neprisipažino, jo kaltė nusikalstamų veikų padaryme yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo P. M., liudytojų T. V. ir S. D. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir pagarsintais teisminio tyrimo metu, kurie sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta rašytine medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. M. paaiškino, kad 2016 m. birželio 14 d. jis dirbo „IKI“ parduotuvėje apsaugos darbuotoju ir bandydamas sulaikyti alkoholinius gėrius pagrobusį jaunuolį jis buvo pargriautas ant žemės ir sumuštas dviejų vaikinų. Tai, kad nukentėjusįjį P. M. mušė du vaikinai, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytoja S. D., kuri patvirtino teisiamojo posėdžio metu pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad 2016 m. birželio 14 d. Š. O. dalyvavo įvykdant plėšimą P. M. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu paaiškino ir liudytojas T. V., kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Iš jų matyti, kad jis kartu su Š. O. susitarė iš parduotuvės „IKI“ pagrobti alkoholinius gėrimus, juos pagrobus ir apsaugos darbuotojui bandant jį sulaikyti, jis vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Smurto vartojimą matė šalia stovėję pašalinai asmenys. Vėliau pagrobtus alkoholinius gėrimus Š. O. pardavė ir su juo pasidalijo gautus pinigus. Tai, kad tą dieną nukentėjusiajam P. M. buvo padaryti kūno sužalojimai patvirtina ir specialisto išvada iš kurios matyti, kad P. M. konstatuota poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, muštinė žaizda kaktoje, padarytos kietais bukais daiktais, ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje, galimai 2016 m. birželio 14 d. apie 18.40 val. bei nurodytomis aplinkybėmis. Konstatuoti sužalojimai vienmomentiniam griuvimui nebūdingi ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 149-150). Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis P. M. ir liudytojai S. D. ir T. V. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu galėjo apkalbėti ir apkaltinti nebūtų nusikalstamų veikų padarymu kaltinamąjį Š. O..

Kaltinamojo Š. O. aiškinimas, kad jis 2016 m. birželio 14 d. prie parduotuvės „IKI“, esančios (duomenys neskelbtini) Jonavoje ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam P. M., siekdamas išvengti T. V. sulaikymo, nespardė nukentėjusiojo P. M. į nugaros sritį, neatitinka tikrovės ir vertinami kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo duotus parodymus paneigia aukščiau išvardinti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam (pvz., reikalavimas atiduoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, susitikus ant tilto). Buvimas šalia nukentėjusiojo kitiems bendrininkams pagrobiant turtą taip pat laikomas grasinimu kaip plėšimo nusikaltimo sudėties požymiu (kasacinė nutartis Nr. 2K-130/2010). Fizinis smurtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio prasme suprantamas kaip bet koks fizinis – smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis. Konkrečiu atveju kaltinamasis Š. O. ir T. V., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, susitarimą daryti nusikalstamą veiką bendrai išreiškė konkliudentiniais veiksmais. Jie matė vienas kito neteisėtus smurtinius veiksmus, nukreiptus prieš nukentėjusįjį P. M., ir nesiekė jų nutraukti, o sutiko su tokiu kito elgesiu, jo padariniais. Tai, kad kaltinamasis Š. O. ir T. V. įvykdydami plėšimą veikė bendrai, įrodo nustatytos aukščiau aptartos aplinkybės, kurios įrodo, kad jie veikė bendrai, suprato savo veiksmų pavojingumą ir suvokė jų padarinius. Kaltinamasis Š. O. ir T. V. suprato, kad bendrai naudoja fizinį smurtą, bendrai grobia jo turtą, ir juos tenkino atsiradę padariniai, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. Nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį kvalifikuotina tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltinamasis pasirenka viešąją vietą ir būdą, kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį visais atvejais būtina nustatyti, kad nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, t. y. kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų pasekmių visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-699/2016.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo Š. O. veikos buvo teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Aukščiau ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis Š. O. veikdamas bendrininkų grupėje su T. V. (į tai nurodo jų veiksmų bendrumas ir vaidmenų pasiskirstymas, darant nusikaltimą: vienas nešasi kuprinę, kitas sudeda į ją pagrobtą alkoholį, abu, vengdami sulaikymo, prieš nukentėjusįjį P. M. naudoja fizinį smurtą, realizuoja pagrobtą turtą ir gautus pinigus pasidalija po lygiai), pagrobė svetimą turtą ir, vengdami sulaikymo, viešoje vietoje, matant ten buvusiems pašaliniams asmenims, pavartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, nežymiai sutrikdydami jo sveikatą, tuo įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tai, kad kaltinamojo Š. O. tyčia buvo nukreipta ne tik į pagrobto turto išsaugojimą ir siekimą išvengti T. V. sulaikymo, bet ir į viešosios tvarkos pažeidimą, rodo jo veiksmai: nukentėjusiojo pastebėtas vagiant, pasišalinęs, viešoje vietoje, matant parduotuvės darbuotojams ir kitiems šalia buvusiems pašaliniams asmenims, spardo parkritusį nukentėjusįjį P. M., kai nuo T. V. suduotų smūgių, šis buvo parkritęs ant žemės. Toks kaltinamojo Š. O. įžūlus elgesys demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šie kaltinamojo Š. O. veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies (Lietuvos Respublikos 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), sudėtis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laiko, kad nukentėjusiojo P. M., liudytojų S. D. ir T. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu bei byloje esanti rašytinė medžiaga įrodo, kad kaltinamasis Š. O. 2016 m. birželio 14 d. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su T. V., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 18.37 val. būdamas prekybos centro „Iki cento“, esančio Žemaitės g. 4, Jonava, salėje nuo lentynos pagrobė svetimą, UAB „Palink“ priklausantį turtą – 0,7 litro talpos butelį degtinės „Absolut“ 15,99 eurų vertės ir 0,7 litro talpos butelį degtinės „Absolut Pears“ 16,99 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „Palink“ bendrą 32,98 eurų turtinę žalą, tačiau buvo pastebėtas prekybos centro apsaugos darbuotojo P. M., kuriam, siekiant išlaikyti pagrobtą turtą bei išvengti sulaikymo, T. V. sudavė ne mažiau trijų smūgių dešinės rankos kumščiu į veido ir kaktos sritį, o nukentėjusiam P. M. nukritus ant žemės bendrais su T. V. veiksmais sudavė nukentėjusiajam smūgius į nugaros sritį, taip atimdami galimybę priešintis ir tuo padarydami nukentėjusiam P. M. poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies vokuose, kairės ausies kaušelyje, muštinę žaizdą kaktoje, tokiais veiksmais pagrobė svetimą turtą bei siekiant išlaikyti pagrobtą turtą nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo P. M. sveikatą ir viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Todėl kaltinamojo nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Byloje pareikštas 24 eurų 26 centų civilinis ieškinys už P. M. gydymą Valstybinės ligonių kasos naudai. Ieškinys tenkintinas pilnai. Žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo Š. O. veiksmais, todėl jis privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis).

Byloje pareikštas UAB „Palink“ 32 eurų 98 centų civilinis ieškinys dėl pagrobto turto. Pareikštas civilinis ieškinys yra įrodytas pareiškimu, CD laikmena su vaizdo įrašu esančiu prie baudžiamosios bylos, kitais byloje esančiais liudytojų ir rašytiniais įrodymais, todėl yra tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo Š. O. (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

2. Plėšimo E. R. atžvilgiu epizodas.

Kaltinamasis Š. O. 2017 m. sausio 21 d. apie 04.30 val. prie bibliotekos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su Š. B. ir Ž. T., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo E. R. atžvilgiu, o būtent: tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius ranka nukentėjusiajam E. R. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. R. sveikatą ir taip atėmęs nukentėjusiajam galimybę priešintis, iš nuo smūgių nukritusio nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė svetimą, E. R. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „HTC ONE M8“ su SIM kortele bendros 150 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. R. bendrą 150 eurų turtinę žalą.

Apklaustas pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltinamasis Š. O. prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2017 m. sausio 21 d. jis su dešimčia asmenų, tarp kurių buvo Ž. T. ir Š. B. vaikščiojo Jonavos mieste. Einant prasilenkė su E. R. ir dar vienu asmeniu. E. R. kažką užrėkė ir jis jam sudavė smūgius, nuo kurio nukentėjusysis nukrito. Jis neliepė nukentėjusiajam nusiimti akinių ir iš jo neatėmė mobilaus ryšio telefono. E. R. mušė vienas, kiti su juo buvę asmenys nukentėjusiojo nemušė. E. R. telefoną pamatė tik kitos dienos ryte pas A. Z., kurį vėliau pardavė Ž. T..

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. R. paaiškino, kad 2017 m. sausio 21 d. naktį jis su G. R. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“. Barui užsidarius jis kartu su G. R. ėjo Žeimių gatve. Prie jų atsirado grupė jaunuolių ir kažkuris iš toje grupėje buvusių asmenų liepė jam nusiimti akinius. Po to jam kažkuris jaunuolis sudavė smūgius ir jis nugriuvo ant žemės, o G. R. pabėgo ir iškvietė policijos pareigūnus. Nuo smūgių jam buvo sužalota akis, veidas. Po sumušimo jis pasigedo mobilaus ryšio telefono, kurį po metų jam grąžino policijos pareigūnai. Kadangi atgavo telefoną, civilinio ieškinio nereiškia.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas Ž. T. paaiškino, kad 2017 m. sausio 21 d. naktį jis ėjo kartu su Š. O., Š. B. ir kitais asmenimis. Eidami priekyje pamatė du neblaivius asmenis. Prie vieno iš tų asmenų, kuris buvo su akiniais priėjo Š. O. ir Š. B., ir pradėjo jį mušti. Po Š. O. suduotų smūgių nukentėjusysis nukrito ir Š. O. iš jo paėmė mobilaus ryšio telefoną, kurį vėliau jam parodė. Nežino, dėl ko buvo mušamas nukentėjusysis. Š. O. jo prašė, kad atimtą telefoną jis priduotų į lombardą. Jis sutiko, ir telefoną į lombardą pridavė sekančios dienos ryte bei už jį gavo 50 eurų. Š. O. jam davė 10 eurų, o likusius pinigus pasiliko sau. Po to pagalvojo, kad viskas gali blogai baigtis ir nuėjęs į lombardą atsiėmė pagrobtą telefoną ir jį atidavė Š. O..

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. M. paaiškino, kad 2017 m. sausio 21 d. ji dirbo lombarde priėmėja, tačiau kas tada įvyko nepamena. Prašo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus.

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų liudytojos J. M. parodymų matyti, kad dirba UAB "(duomenys neskelbtini)", esančioje (duomenys neskelbtini), priėmėja. Pagal įstaigos vidaus taisykles į lombardą asmuo, priduodantis daiktus, turi būti pilnametis ir turi pateikti galiojantį savo asmens dokumentą. Apie mobilaus ryšio telefono "HTC ONE M8" pridavimo aplinkybes nieko pasakyti negali, nes nepamena. Ji pagal kvito informaciją žino, kad buvo toks telefonas priduotas, tačiau kiek asmenų buvo atėję jį priduoti nepamena. Pagal kvito duomenis matyti, kad asmuo pateikė asmens tapatybės kortelę ir yra įrašytas jos numeris. Telefonas buvo užstatytas 2017-01-21, atsiimtas 2017-01-30. Atsiimti užstatytą daiktą iš lombardo, gali tik tas pats asmuo, kuris ir atnešė tą daiktą. Ar minėtas telefonas buvo priduotas su SIM kortele, pasakyti negali. Dauguma išsiima SIM korteles ir priduoda be jų. Ar telefonas priduodamas yra veikiantis patikrina su SIM kortelėmis, po to šias korteles arba išsiima arba palieka. Ji pati asmeniškai, tikrina tik su asmenų SIM kortelėmis ar telefonas yra veikiantis, įstaigos SIM kortelių ji nededa (t. 3, b. l. 47-48).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. K. paaiškino, kad 2017 m. vasario- kovo mėnesį ji su mama ėjo link turgaus ir jas užkalbinęs vaikinas pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną už 50 eurų. Jos vaikino paklausė, ar telefonas nėra vogtas. Vaikinas sakė, kad telefonas nevogtas ir ji įsigijo iš jo mobiliojo ryšio telefoną HTC One pilkos spalvos, kurio ekranas buvo įskilęs.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie pastato (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l.13-18).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja J. M. pateikė lombardo kvitą (t. 3, b. l. 49-50).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja V. K. pateikė mobilaus ryšio telefoną „HTC ONE M8“ be SIM kortelės (t. 3, b. l. 72-73).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „HTC ONE M8“ be SIM kortelės, kuris po apžiūros pagal pakvitavimą gražintas nukentėjusiajam E. R. (t. 3, b. l. 74-77).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G879/2017(02) matyti, kad E. R. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, pogleivio kraujosruva apatinėje lūpoje, padarytos kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai nurodytu laiku. Sužalojimai, tiek vertinant juos atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 3, b. l. 26).

Plėšimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, tai nekvalifikuotas plėšimas, o būtent: tai svetimo turto užvaldymas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Teismų praktikoje vertinama, kad susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupe.

Kaltinamasis Š. O. pagal pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltu prisipažino iš dalies. Jo kaltė nusikalstamos veikos padaryme yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo E. R. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, liudytojų Ž. T., J. M., V. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu, kurie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. R. paaiškino, kad jį 2017 m. sausio 21 d. naktį sumušė nepažįstami jaunuoliai ir paėmė jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną. Tai, kad kaltinamasis Š. O. įvykdė plėšimą nukentėjusiojo E. R. atžvilgiu patvirtino ir ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ž. T.. Jis paaiškino, kad 2017 m. sausio 21 d. naktį nukentėjusįjį E. R. sumušė Š. O. ir Š. B., o Š. O. paėmė iš nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną, kurį jis kartu su Š. O. pridavė į lombardą ir už telefoną gavo 50 eurų, kuriuos pasidalijo su Š. O.. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. patvirtino, jog telefonas HTC ONE M8 į lombardą buvo atneštas ir užstatytas 2017 m. sausio 21 d., bei atsiimtas 2017 m. sausio 30 d. Liudytoja V. K. paaiškino, jog 2017 m. vasario ar kovo mėnesį iš nepažįstamo asmens įsigijo mobiliojo ryšio telefoną HTC One pilkos spalvos už 50 eurų. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis E. R. ir liudytojai Ž. T., J. M. ir V. K. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu galėjo apkalbėti ir apkaltinti nebūtos nusikalstamos veikos padarymu kaltinamąjį Š. O..

Kaltinamojo Š. O. aiškinimas, kad jis 2017 m. sausio 21 d. nukentėjusiajam E. R. dėl jo pasakytų netinkamų žodžių jo atžvilgiu tik sudavė vieną smūgį nuo kuriuo nukentėjusysis nukrito neatitinka tikrovės ir vertinami kaip siekimas sušvelninti savo atsakomybę. Jo duotus parodymus paneigia aukščiau išvardinti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laiko, kad visi aukščiau išvardinti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis Š. O. 2017 m. sausio 21 d. apie 04.30 val. prie bibliotekos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su Š. B. ir Ž. T., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo E. R. atžvilgiu, o būtent: tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius ranka nukentėjusiajam E. R. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, pogleivio kraujosruvą apatinėje lūpoje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo E. R. sveikatą ir taip atėmęs nukentėjusiajam galimybę priešintis, iš nuo smūgių nukritusio nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė svetimą, E. R. priklausantį turtą - mobilaus ryšio telefoną „HTC ONE M8“ su SIM kortele bendros 150 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. R. bendrą 150 eurų turtinę žalą.

Teismas tokius kaltinamojo Š. O. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja kaip nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje padarymą, nes jis panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. R. pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą.

Byloje pareikštas 111 eurų 02 centų civilinis ieškinys už E. R. gydymą Valstybinės ligonių kasos naudai. Ieškinys tenkintinas pilnai. Žala padaryta nusikalstamais Š. O. veiksmais, todėl jis privalo ją atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

3. Vagystės iš UAB „Vitauga“ parduotuvės epizodas.

Kaltinamasis Š. O. 2017 m. vasario 19 d. apie 18.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su K. L. ir A. L., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, K. L. užėjus į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), Jonavoje, priklausančią UAB „Vitauga“ ir apžiūrėjus parduotuvės patalpas bei joje esančius asmenis ir perdavus šią informaciją jam ir A. L. buvusiems prie parduotuvės, jis kartu su A. L., užsidėjęs ant veido kaukes, įbėgo į parduotuvę ir atvirai, matant parduotuvės darbuotojai I. P., pagrobė svetimą UAB „Vitauga“ priklausantį turtą – 2 kg. sausainių „Tau“ dėžę bendros 9 eurų vertės, 1 litro talpos du butelius alaus „Fortas stiprusis“ bendros 2,40 eurų vertės, tokias savo veiksmais pagrobė UAB „Vitaugą“ priklausančio turto bendros 11,40 eurų vertės.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Š. O. pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2017 metų vasario 19 d. vakare jis prie parduotuvės, esančios Lietavos g., buvo sutikęs K. ir A. L.. Mano, kad A. L. buvo įbėgęs į parduotuvę ir pagrobė butelį alaus. Vagystėje iš parduotuvės jis nedalyvavo ir daugiau nieko nepamena.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. paaiškino, kad neprisimena 2017 m. vasario 19 d. įvykio ir prašė pagarsinti jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų A. L. parodymų matyti, kad 2017 m. vasario 19 d. kartu su broliu K. L. apie 17.00 val. nusprendė nueiti į parduotuvę apsipirkti. Netoli parduotuvės "Norfa" sutiko Š. O. ir jo pažįstamus. Š. pasiūlė "kažką" paimti iš kokios nors parduotuvės ir pasiūlė eiti iki parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Prie parduotuvės tarėsi dėl vagystės, tačiau dalyvauti vagystėje sutiko tik jis (A. L.). Kažkas pasiūlė K. L. užeiti į parduotuvę, apsižiūrėti ar yra pirkėjų, apžiūrėti aplinką. K. nuėjo, o grįžęs iš parduotuvės pasakė, kad parduotuvėje yra tik pardavėja ir vienas pirkėjas. Tada jis (A. L.) užsidėjo ant galvos Š. O. jam duota kojinę ir kartu su Š. su kojinėmis ant galvos įbėgo į parduotuvę ir pagrobęs du butelius alaus iš parduotuvės išbėgo. Ką pagrobė iš parduotuvės Š., jis nežino, nes nematė kur nubėgo Š. O. su savo draugais. Eidami su broliu K. namo, išgėrė iš parduotuvės pagrobtą alų, Š. jam duotas kojines - išmetė į konteinerį (t. 3, b. l. 227-229).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. L. paaiškino, kad apie įvykį nieko neprisimena ir prašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų K. L. parodymų matyti, kad 2017 m. vasario 19 d. buvo su broliu A. L. namuose, vėliau išėjo į biblioteką. Po kurio laiko susitiko su broliu A. L. ir sugalvojo nueiti į parduotuvę nusipirkti maisto. Eidami į parduotuvę, sutiko pažįstamus vaikinus, iš kurių vienas buvo vardu Š., visi kalbėjosi ir nusprendė, kad norėtų kartu išgerti alaus. Kadangi jie visi susitiko prie kažkokios parduotuvės, A. jo paprašė nueiti į minėtą parduotuvę, apsižiūrėti ar yra parduotuvėje žmonių. Jis nuėjo į parduotuvę, apsižiūrėjo, kad parduotuvėje buvo tik vienas pirkėjas ir pardavėja, ir išėjęs iš parduotuvės šią informaciją perdavė broliui A.. T. A. išsitraukė iš savo vidinės striukės kišenės juodos spalvos kaukę, užsidėjo ant veido ir įbėgo į parduotuvę, paskui jį taip pat į parduotuvę įbėgo ir Š.. Ar Š. ką nors dėjosi sau ant veido nepastebėjo. Po kurio laiko brolis A. išbėgo iš parduotuvės ir nubėgo link stadiono, jis nubėgo paskui jį. Kur nubėgo kiti vaikinai ir Š., nepastebėjo. Po to A. L. parodė, kad pagrobė vieną alaus butelį, kurio pavadinimo neatsimena. Daugiau jis nieko su savimi neturėjo, sausainių taip pat neturėjo (t. 3, 207-208).

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. P. paaiškino, kad 2017 m. vasario 19 d. ji dirbo pas A. V. parduotuvėje UAB „Vitauga“. Iš pradžių apie 18 val. į parduotuvę užėjo vienas vaikinas ir apžiūrinėjo prekes. Vaikinas apžiūrėjęs prekes išėjo iš parduotuvės ir po to į parduotuvę įbėgo trys vaikinai, kurie dėvėjo ant veidų kaukes. Vienas iš jų laikė parduotuvės duris, o kiti du kažką ėmė. Kadangi gerai įvykio nepamena, prašo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duotus jos parodymus.

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų liudytojos I. P. parodymų matyti, kad 2017-02-19 dirbo parduotuvėje, priklausančioje UAB "Vitauga", esančioje (duomenys neskelbtini). Apie 18.00 val., į parduotuvę atėjo vaikinas, kuris nieko nepirko, tik dairėsi, po to iš parduotuvės išėjo. Po to į parduotuvę įbėgo du vaikinai su kaukėmis ant veido ir pagrobė du alaus "Fortas stiprusis" butelius po 1 l talpos ir 2 kg dėžę sausainių "Tau"(t. 3, b. l. 158).

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. V. paaiškino, kad 2017 m. vasario 19 d. UAB „Vitauga“ parduotuvėje įvykusios vagystės gerai neprisimena, nes matė tik vaizdo įrašą. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą iš parduotuvės matė, kad vagystę įvykdė į parduotuvę įbėgę du vaikinai, kurie buvo su kaukėmis. Prisiminė, kad pardavėja I. P. jai pasakojo, kad į parduotuvę buvo įbėgę du vaikinai su kaukėmis ir pagrobė iš parduotuvės du butelius alaus „Fortas“, dviejų kilogramų dėžę sausainių. Civilinio ieškinio nereiškia, nes parduotuvėje esantis turtas buvo apdraustas.

Kaltinamasis Š. O. pagal pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltu neprisipažino. Jo kaltė nusikalstamos veikos padaryme yra pilnai įrodyta A. L., K. L. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei pagarsintais teisiamojo posėdžio metu, liudytojos I. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu, bei liudytojos A. V. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, kurie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta medžiaga.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų A. L. parodymų matyti, kad jis 2017 m. vasario 19 d. kartu su kaltinamuoju Š. O., užsidėję Š. O. duotas tamsios spalvos kojines įbėgo į parduotuvę ir iš ten pagrobė du butelius alaus. Ką pagrobė Š. O. jis nematė. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintų K. L. parodymų matyti, kad 2017 m. vasario 19 d. A. L. išsitraukė iš savo vidinės striukės kišenės juodos spalvos kaukę, užsidėjo ant veido ir įbėgo į parduotuvę, o paskui jį taip pat į parduotuvę įbėgo ir Š. O.. Ar Š. O. ką nors dėjosi sau ant veido nepastebėjo. Po kurio laiko brolis A. išbėgo iš parduotuvės ir nubėgo link stadiono, jis nubėgo paskui jį. Kur nubėgo kiti vaikinai ir Š. O., nepastebėjo. A. L., K. L. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintus teisiamajame posėdyje patvirtino apklaustos liudytojos I. P. ir A. V.. Jos paaiškino, kad iš vaizdo įrašo, o liudytoja I. P. realiai matė, kaip į parduotuvės vidų buvo įbėgę du vaikinai, kurie dėvėjo kaukes ir pagrobė du butelius alaus bei dėžę sausainių. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių A. L., K. L., liudytojos I. P. ir A. V. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu galėjo apkalbėti ir apkaltinti nebūtos nusikalstamos veikos padarymu kaltinamąjį Š. O..

Kaltinamojo Š. O. aiškinimas, kad jis 2017 m. vasario 19 d. neįvykdė svetimo turto grobimo iš UAB „Vitauga“ neatitinka tikrovės ir vertinami kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo duotus parodymus paneigia aukščiau išvardinti liudytojų A. L., K. L., I. P. ir A. V. parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laiko, kad visi aukščiau išvardinti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis Š. O. 2017 m. vasario 19 d. apie 18.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su K. L. ir A. L., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, K. L. užėjus į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „Vitauga“ ir apžiūrėjus parduotuvės patalpas bei joje esančius asmenis ir perdavus šią informaciją jam ir A. L. buvusiems prie parduotuvės, jis kartu su A. L., užsidėjęs ant veido kaukes, įbėgo į parduotuvę ir atvirai, matant parduotuvės darbuotojai I. P., pagrobė svetimą UAB „Vitauga“ priklausantį turtą – 2 kg sausainių „Tau“ dėžę bendros 9 eurų vertės, 1 litro talpos du butelius alaus „Fortas stiprusis“ bendros 2,40 eurų vertės, tokias savo veiksmais pagrobė UAB „Vitaugą“ priklausančio turto bendros 11,40 eurų vertės.

Teismas tokius kaltinamojo Š. O. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja kaip nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje padarymą, nes jis veikdamas bendrininkų grupėje atvirai pagrobė UAB „Vitauga“ priklausantį turtą įsibrovęs į patalpą.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu Š. O. įtarime buvo nurodyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką šame epizode padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nei ikiteisminio, nei teisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kad kaltinamasis Š. O. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu Š. O. nurodė, kad 2017 m. vasario 19 d. jis buvo blaivus. Apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamųjų posėdžių metu liudytojai A. L., K. L., I. P. ir A. V. nenurodė aplinkybės, jog kaltinamasis Š. O. 2017 m. vasario 17 d. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl kaltinamajam Š. O. iš kaltinimo šiame epizode šalintina ši jo nusikalstamą veiką sunkinanti aplinkybė.

Civilinis ieškinys šiame epizode nepareikštas.

Žemesnės instancijos teismas

4. UAB “Dalinga“ turto vagystės ir turto sugadinimo epizodas.

Kaltinamasis Š. O. 2017 m. gegužės 3 d. apie 2.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su A. Z., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, betonine trinkele tyčia išdaužė UAB „Daligna“ priklausančio baro, esančio (duomenys neskelbtini), plastikinių durų stiklą 150 eurų vertės, ir įsibrovė į baro vidų, iš kurio bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB „Daligna“ priklausantį turtą – cigaretes „Winston blue“ 10 pakelių bendros 31 eurų vertės, cigaretes „Camel“ 3 pakelius bendros 9,60 eurų vertės, 0,5 litro talpos trauktinės butelį „Malūninikas“ 12 eurų vertės, 0,5 litro talpos trauktinės butelį „Devynerios originalios“ 10 eurų vertės, 0,5 litro talpos trauktinės butelį „ Raudonos devynerios“ 20 eurų vertės, 0,5 litro talpos butelį trauktinės „Stumbro starka“ 10 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė UAB „Daligna“ priklausantį turtą bendros 92,60 eurų vertės ir tyčia sugadino UAB „Daligna“ priklausantį turtą 150 eurų vertės.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Š. O. pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2017 m. gegužės 3 d. naktį jis su A. Z. vaikščiojo po Jonavos miestą ir sugalvojo apvogti parduotuvę. Kuris iš jų pasiūlė tai padaryti, nepamena. Jis ar A. Z. betonine trinkele išdaužė durų stiklą ir pateko į vidų. Parduotuvėje A. Z. peršoko per prekystalį ir jam į kuprinę kišo alkoholinius gėrimus ir cigaretes. Galėjo pagroti daiktus, išvardintus pranešime apie įtarimą. Pagrobę alkoholinius gėrimus ir cigaretes juos paslėpė prie A. R. gimnazijos esančiame šulinyje, o vėliau juos suvartojo.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. U. paaiškino, kad 2017 m. gegužės mėnesį ji dirbo bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Dienos neprisimena, bet naktį ją iškvietė apsaugos darbuotojai, dėl bare įvykdytos vagystės. Atvykusi pamatė, kad buvo išdaužytas baro durų stiklas. Iš baro buvo pavogti alkoholiniai gėrimai ir cigaretės. Kiek ir kokių daiktų buvo pagrobta tiksliai pasakyti negali.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. S. paaiškino, kad 2017 m. gegužės mėnesį, tiksliai datos neprisimena, vakare ėjo kartu su Š. O. ir (duomenys neskelbtini)gatvėje, Jonavos m. Bevaikščiojant kažkas iš jų pasiūlė apvogti barą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis nuėjo toliau, o Š. O. ir A. Z. liko kalbėti tarpusavyje. Po to jis ėjo į namus ir išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Suprato, kad Š. O. ir A. Z. daro nusikaltimą t. y. įsibrovė į parduotuvę „IKI“ arba šalia esantį barą. Kitą dieną jis sutiko Š. O. ir A. Z., kurie jam pasakė, kad naktį apiplėšė barą ir paėmė alkoholinius gėrimus. Kiek ir kokių daiktų Š. O. ir A. Z. paėmė tiksliai jis nežino.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - baro patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu rastos ir paimtos dvi daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais, 3 daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsaku, trinkelės dalis 1 vnt., kvapo pėdsakas 1vnt., foninis kvapas 1 vnt. (t. 4, b. l. 8-15).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta CD laikmena su 2017 m. gegužės 3 d. vaizdo įrašu, kurią pateikė UAB „Daligna". Vaizdo įraše užfiksuoti du vaikinai, kurie kažką meta į baro stiklines duris, po to spardo durų stiklą, po to vaikinai pro duris įlipa į baro vidų, vienas vaikinas užeina už baro, ima nuo lentynų butelius ir kitus daiktus ir juos paduoda kitam vaikinui, kuris vėliau su minėtais daiktais iš baro pro tas pačias duris išeina (t. 4, b. l. 30-36).

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma pagrindžia kaltinimą, jog kaltinamasis Š. O. išdauždamas durų stiklą pateko į patalpą - barą ir pagrobė svetimą UAB „Daligna" priklausantį turtą veikdamas bendrininkų grupėje su A. Z.. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo Š. O. parodymais apie faktines veikos aplinkybes. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis Š. O. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, suvokė nusikalstamas pasekmes ir jų siekė. Nusikalstamos veikos baigtos, nes kaltinamasis Š. O. išdauždamas durų stiklą sugadino UAB „Dalinga“ priklausantį turtą ir patekęs į baro vidų ir pagrobęs UAB „Dalinga“ priklausantį turtą, kaltinamasis galėjo laisvai disponuoti. Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta liudytojų A. U., M. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamųjų posėdžių metu, bei byloje surinkta rašytine medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo Š. O. nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį kvalifikuotos teisingai, nes jis 2017 m. gegužės 3 d. apie 2.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su A. Z., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, betonine trinkele tyčia išdaužė UAB „Daligna“ priklausančio baro, esančio (duomenys neskelbtini), plastikinių durų stiklą 150 eurų vertės, ir įsibrovė į baro vidų, iš kurio bendrais veiksmais pagrobė svetimą, UAB „Daligna“ priklausantį turtą – cigaretes „Winston blue“ 10 pakelių bendros 31 eurų vertės, cigaretes „Camel“ 3 pakelius bendros 9,60 eurų vertės, 0,5 litro talpos trauktinės butelį „Malūninikas“ 12 eurų vertės, 0,5 litro talpos trauktinės butelį „Devynerios originalios“ 10 eurų vertės, 0,5 litro talpos trauktinės butelį „Raudonos devynerios“ 20 eurų vertės, 0,5 litro talpos butelį trauktinės „Stumbro starka“ 10 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė UAB „Daligna“ priklausantį turtą bendros 92,60 eurų vertės ir tyčia sugadino UAB „Daligna“ priklausantį turtą 150 eurų vertės.

Civilinis ieškinys šiame epizode nepareikštas.

5. N. V. priklausančio turto vagystės epizodas.

Kaltinamasis Š. O. 2017 m. gegužės 29 d. laikotarpiu nuo 6.30 val. iki 17.45 val., tyčia išdaužė sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriaus lango stiklą 56 eurų vertės ir įsibrovęs į sodo namelio vidų, iš sekcijos pagrobė svetimą, N. V. priklausantį turtą – bevertę stiklinę vazą su įvairių valstybių monetomis bendros 50 eurų vertės, įvairių valstybių popierines pinigų kupiūras bendros 50 eurų vertės, žibintuvėlį 70 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam N. V. 170 eurų turtinę žalą, bei pasikėsino pagrobti fotoaparatą „Olympus“ 100 eurų vertės, fotoaparatą „Sony“ 37 eurų vertės, vyriškų kojinių 7 poras bendros 10 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi su pagrobtais daiktais iš sodo namelio pasišalino ir atgal negrįžo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltinamasis Š. O. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis 2017 metų gegužės mėnesį, dienos neprisimena, su M. S. ir T. Z. apie 4 valandą ryto ėjo pro N. V. sodo namą. Jis su akmeniu išdaužė lango stiklą ir įlindo į namo vidų. Su juo į namo vidų įlindo M. S. ir T. Z.. Ar dar kas nors buvo įlindęs į namo vidų nepamena. Namo viduje jis su kitais vartė ten buvusius daiktus. Ko ieškojo tiksliai pasakyti negali. Kas paėmė metalines monetas, prožektorių ir popierinius pinigus jis pasakyti negali. Jis jokių daiktų iš sodo namelio nepagrobė. Vėliau einant iš apvogto namo, kažkuris iš su juo buvusių draugų išmetė iš sodo namelio pagrobtus popierinius pinigus, nes jie buvo beverčiai.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. V. paaiškino, kad jis gyvena name, esančiame sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 29 d. vakare sugrįžęs į namus pastebėjo, kad išdaužtas koridoriaus lango stiklas. Užėjęs į namo vidų pamatė, kad namuose sujaukti daiktai. Jis iškvietė policijos pareigūnus ir apžiūrėjęs namus pasigedo prožektoriaus, kainuojančio 70 eurų, senovinių monetų, kainuojančių bendrai 50 eurų ir įvairių šalių popierinių pinigų, kuriuos jis kolekcionavo, kainuojančių bendrai 50 eurų. Taip pat namuose rado krepšius, į kuriuos buvo sudėtos naujos vyriškos kojinės, fotoaparatai. Prašo priteisti iš kaltinamojo 170 eurų žalai atlyginti.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. I. paaiškino, kad ji su draugu N. V. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 29 d. vakare sugrįžusi į namus rado atrakintas namo duris, išdaužtą namelio langą. Namelio viduje viskas buvo suversta. Iš namo dingo N. V. priklausantis žibintuvėlis, vazonėlis su užsienietiškais metaliniais ir popieriniais pinigais, kuriuos jos draugas buvo parsivežęs iš užsienio šalių, kai dirbo vairuotoju. Taip pat namuose buvo išverstos spintos, pakeltos lovos, naujos kojinės ir kiti daiktai sudėti į krepšį.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu M. S. paaiškino, kad 2017 metų gegužės mėnesio pabaigoje jis su Š. O. ir T. Z. buvo sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Š. O. dėdei priklausančiame sodo namelyje, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kitos dienos rytą Š. O. pasakė, kad žino kur galima gauti cigarečių ir pasiūlė nueiti jų nusipirkti. Jis sutiko ir su Š. O. ir T. Z. ėjo pirkti cigarečių. Kažkiek paėjus Š. O. nuėjo link namelio, o jis su T. Z. liko stovėti prie kelio. Jiems bestovint išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir suprato, kad Š. O. išdaužė stiklą. Jis su T. Z. ėjo atgal į namelį, iš kurio buvo atėję. Juos einančius po 5 minučių pasivijo Š. O., kuris rankose turėjo mažą juodos spalvos prožektorių ir nevertingus popierinius pinigus panašius į dolerius. E. Š. O. tuos pinigus mėtė. Jis suprato, kad pinigai ir prožektorius yra iš namo, kurį apvogė Š. O..

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. Z. paaiškino, kad 2017 metų gegužės mėnesio pabaigoje jis su Š. O. ir T. Z., bei kitais vaikinais buvo sodų bendrijoje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kitos dienos ryte pasiūlius Š. O. jis ir M. S. ėjo pirkti cigarečių. Jis paėjęs liko prie miškelio, nes jam buvo bloga, o Š. O. ir M. S. nuėjo pirkti cigarečių. Stovėdamas jis išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Po kiek laiko grįžo Š. O. ir M. S., kurie rankose turėjo popierinius beverčius pinigus. Vėliau jis parvažiavo į Jonavos m.

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų įtariamojo T. Z. parodymų matyti, kad 2017 m. gegužės mėnesio pabaigoje kartu su Š. O., A. Z. ir M. S. sodų bendrijoje "(duomenys neskelbtini)" vartojo alkoholį. Kitą rytą kartu su M. ir Š. ėjo į kažkokį sodo namelį nusipirkti cigarečių, tačiau Š. pasakė, kad pardavėjas svetimiems cigarečių neparduoda, jis nueis vienas. Jis (T. Z.) liko su M. laukti Š., tačiau po kurio laiko išgirdo dūžtančio stiklo garsą, todėl jis su M. suprato, kad Š. išdaužė namelio langą ir galimai įsibrovė į namelį. Jis kartu su M. iš karto pasišalino, vėliau jį draugas parvežė į Jonavą. Po kurio laiko sužinojo, kad jo draugai toje pačioje bendrijoje pagrobė automobilį, vėliau jį sudegino (t. 5, b. l. 91-92).

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų įtariamojo A. Z. parodymų matyti, kad 2017 m. gegužės mėnesį tikslios datos pasakyti negali, kartu su Š. O., M. S. ir T. Z. sodų bendrijoje "(duomenys neskelbtini)" vartojo alkoholį. Po kurio laiko Š. pasiūlė "praeiti" per sodus, tačiau jis niekur nėjo, o jo draugai išėjo. Jis užmigo, o po kurio laiko jį pažadino Š., liepė iš sodo namelio išeiti, o jiems einant Š. jam parodė kažkokius popierinius pinigus, pasakė, kad įsibrovė į kažkokį sodo namelį. Namo jis grįžo vienas, tačiau tos pačios dienos vakare Š. O., M. S. ir T. Z. jam pasakė, kad jie sodo bendrijoje "(duomenys neskelbtini)" pagrobė raudonos spalvos automobilį (t. 5, b. l. 78-79).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) Ant terasos grindų yra avalynės pėdsakas, lango stiklas išdaužtas, kambaryje ant grindų yra popieriaus lapas ant kurio yra avalynės pėdsakas. Įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti terasoje nuo grindų vyriškos avalynės pėdsakai, kurie nukopijuoti ant 2 d/p, terasoje - stiklo šukė su avalynės pėdsako fragmentu, kambaryje nuo grindų - A4 formato popieriaus lapas, ant kurio yra avalynės pėdsako fragmentas, kambaryje nuo dėžučių paimti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ant 2 d/p. (t. 5, b. l. 4-14).

Kaltinamasis Š. O. pagal pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltu prisipažino iš dalies. Jo kaltė nusikalstamos veikos padaryme yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo N. V., liudytojos A. I. parodymais duotais ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu, T. Z., M. S. duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu, bei A. Z. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu, kurie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta rašytine medžiaga.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis N. V. ir liudytoja A. I. paaiškino, kad 2017 m. gegužės 17 d. buvo apvogtas sodo namelis, kuriame jie gyveno ir iš jo buvo pagrobtas žibintuvėlis, senoviniai metaliniai ir popieriniai pinigai. Į namelį buvo įsibrauta išdaužius lango stiklą. Jų parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo duoti ir teisiamojo posėdžio metu duoti bei pagarsinti T. Z., M. S. ir A. Z. parodymai iš kurių matyti, kad 2017 m. gegužės mėnesį jie kartu su Š. O. ir M. S. sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ vartojo alkoholinius gėrimus. Sekančios dienos ryte M. S. kartu su Š. O. ir T. Z. ėjo pirkti cigarečių. Cigaretes pirkti pasiūlė Š. O. namuose pas pažįstamą asmenį. T. Z. ir M. S. liko laukti prie namo, o Š. O. nuėjo į sodų bendrijoje esantį namą pirkti cigarečių. Belaukiant T. Z. ir M. S. išgirdo dūžtančio lango stiklo garsą ir suprato, jog Š. O. įsibrovė į sodo namelį ir ėjo atgal į sodo namelį, kuriame buvo iš vakaro. E. T. Z. ir M. S. pasivijo Š. O. ir pasakė, kad įsibrovė į sodo namelį. R. Š. O. turėjo mažą juodos spalvos prožektorių ir popierinius negaliojančius pinigus, kuriuos eidamas mėtė. A. Z. paaiškino, kad Š. O. pasiūlė "praeiti" per sodus, tačiau jis niekur nėjo, o jo draugai išėjo. Jis užmigo, o po kurio laiko jį pažadino Š. O. ir liepė iš sodo namelio išeiti. Jiems einant Š. O. rodė kažkokius popierinius pinigus, pasakė, kad įsibrovė į sodo namelį. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis N. V. ir liudytojai A. I., T. Z., M. S. ir A. Z. ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu galėjo apkalbėti ir apkaltinti nebūtos nusikalstamos veikos padarymu kaltinamąjį Š. O..

Kaltinamojo Š. O. aiškinimas, kad jis 2017 metų gegužės mėnesį į nukentėjusiajam N. V. priklausantį sodo namelį įsibrovė su T. Z. ir M. S., bei iš ten nepagrobė jokių ten buvusių daiktų neatitinka tikrovės ir vertinami kaip siekimas sušvelninti savo atsakomybę. Jo duotus parodymus paneigia aukščiau išvardinti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laiko, kad visi aukščiau išvardinti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis Š. O. 2017 m. gegužės 29 d. laikotarpiu nuo 6.30 val. iki 17.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia išdaužė sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriaus lango stiklą 56 eurų vertės ir įsibrovęs į sodo namelio vidų, iš sekcijos pagrobė svetimą, N. V. priklausantį turtą – bevertę stiklinę vazą su įvairių valstybių monetomis bendros 50 eurų vertės, įvairių valstybių popierines pinigų kupiūras bendros 50 eurų vertės, žibintuvėlį 70 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam N. V. 170 eurų turtinę žalą, bei pasikėsino pagrobti fotoaparatą „Olympus“ 100 eurų vertės, fotoaparatą „Sony“ 37 eurų vertės, vyriškų kojinių 7 poras bendros 10 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi su pagrobtais daiktais iš sodo namelio pasišalino ir atgal negrįžo.

Teismas tokius kaltinamojo Š. O. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja kaip nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje padarymą, nes jis pagrobė nukentėjusiajam N. V. priklausantį turtą įsibrovęs į patalpą.

Ikiteisminio tyrimo metu Š. O. įtarime buvo nurodyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką šame epizode padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nei ikiteisminio, nei teisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kad kaltinamasis Š. O. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu Š. O. nurodė, kad 2017 m. gegužės 29 d. jis tik iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus ir kitos dienos rytą buvo blaivus. Apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamųjų posėdžių metu liudytojai T. Z., M. S. ir A. Z. paaiškino, kad 2017 m. gegužės 28 d. vakare su Š. O. vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nenurodė kiek kaltinamasis Š. O. išgėrė alkoholinių gėrimų, koks buvo jo stovis. Taip pat iš įtarimo pareikšto Š. O. matyti, kad jis nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 29 d. nuo 06.30 val. iki 17.45 val. Todėl teismas laiko, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamųjų posėdžių metu nebuvo surinkta įrodymų, kad kaltinamasis Š. O. 2017 m. gegužės 29 d. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl kaltinamajam Š. O. iš kaltinimo šiame epizode šalintina ši jo nusikalstamą veiką sunkinanti aplinkybė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 144 straipsnio 10 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nukentėjusysis N. V. patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo Š. O. veiksmų, jo nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiojo N. V. patirta turtine žala. Nukentėjusysis N. V. nurodė, kad šiuo metu jam padaryta turtinė žala yra 170,00 eurų, kurią sudaro pagrobtų daiktų vertė. Prašo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajam 170,00 eurų turtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti turtinės žalos dydis yra realus ir pagrįstas, todėl priteistinas iš kaltinamojo Š. O..

6. J. V. priklausančio automobilio sugadinimo epizodas.

Kaltinamasis Š. O. 2017 m. gegužės 29 d., vakare, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas (duomenys neskelbtini)., turimu žiebtuvėliu padegė J. V. priklausančio automobilio Renault 21, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdynes, tokiu būdu visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą, nukentėjusiajam J. V., priklausantį turtą – automobilį Renault 21 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainuojantį 500 eurų.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltinamasis Š. O. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2017 m. gegužės mėnesio pabaigoje, dienos neprisimena, jis su M. S., A. Z. ir T. Z. buvo sodų bendrijoje. Po to ėjo nusipirkti cigarečių. Nusipirkę cigarečių ėjo keliu ir jis pamatė stovintį automobilį kurio durelės buvo atidarytos. Kažkuris iš jų pasiūlė M. S. pavogti tą automobilį. M. S. įsėdo į automobilį, o jis su A. Z. ir T. Z. nuėjo link sodo namelio. M. S. siūlė jiems sėsti į automobilį, tačiau jie nesėdo ir pėsčiomis ėjo į Jonavos miestą, o M. S. pagrobtu automobiliu važiavo jiems iš paskos, kol baigėsi degalai. Iš (duomenys neskelbtini) kaimo išsikvietė taksi automobilį ir grįžo į Jonavą. Jis, E., kurio pavardės nežino, A. Z. ir M. S. kitą dieną ar po kelių dienų, atvažiavę į (duomenys neskelbtini) kaimą norėjo pasivažinėti vogtu automobiliu. Kadangi automobilis neužsivedė, jis nupjovė automobilio saugos diržus ir juos padegė. Mano, kad prie automobilio padegimo prisidėjo A. Z., M. S. ir vaikinas vardu E.. Užsidegus automobiliui jis su A. Z. ėjo nuo jo, nes bijojo, kad automobilis sprogs. Prie degančio automobilio pasiliko M. S. ir vaikinas, vardu E.. Automobilį sugalvojo padegti dėl pramogos, nes jame buvo dujų balionas. Nurodo, kad automobilį pagrobė M. S. ir jis su M. S. nebuvo taręsis dėl automobilio vagystės.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. V. paaiškino, kad 2017 m. gegužės 29 d. jis automobiliu Reno 21 atvyko į sodą, esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį paliko nerakintą ir nuėjo link sodo namelio. Automobilyje paliko dokumentus, mobiliojo ryšio telefoną ir durelėse užvedimo raktelius. Būdamas prie namelio pamatė, kad prie jo automobilio priėjo du vaikinai apsirengę juodais drabužiais. Po kiek laiko tie vaikinai sėdo į jo automobilį ir užvedę variklį nuvažiavo. Kitą dieną jis iš policijos pareigūnų sužinojo, kad automobilis, kurį pagrobė nepažįstami vaikinai, buvo rastas sudegintas Žeimių miške. Dėl pagrobto automobilio ir jame buvusių daiktų buvo padaryta apie 500 eurų žala, tačiau civilinio ieškinio nereiškia.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu M. S. paaiškino, kad 2017 metų gegužės mėnesio pabaigoje jis su Š. O. ir T. Z. buvo sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, Š. O. dėdei priklausančiame sodo namelyje, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Kitos dienos rytą Š. O. pasakė, kad žino kur galima gauti cigarečių ir pasiūlė nueiti jų nusipirkti. Jis sutiko ir su Š. O. ir T. Z. ėjo pirkti cigarečių. Kažkiek paėjus Š. O. nuėjo link namelio, o jis su T. Z. liko stovėti prie kelio. Jiems bestovint išgirdo dūžtančio stiklo garsą ir suprato, kad Š. O. išdaužė stiklą. Jis su T. Z. ėjo atgal į namelį, iš kurio buvo atėję. Juos einančius po 5 minučių pasivijo Š. O., kuris rankose turėjo prožektorių ir nevertingus popierinius pinigus. Po to eidami pamatė šalikelėje stovintį raudonos spalvos automobilį Renault. Jis nuėjęs prie automobilio jame rado užvedimo raktelius, užvedė automobilio variklį ir važiavo. Š. O. ir T. Z. ėjo keliu ir jis važiuodamas juos pasivijo. Į pavogtą automobilį įsėdo Š. O., o T. Z. nuėjo. Jis su Š. O. nesitarė pavogti automobilio. Važiuojant keliu link Šilų kaimo pavogtame automobilyje baigėsi degalai ir automobilį paliko prie A. Z. namų bei taksi automobiliu išvažiavo į Jonavos m. Tos pačios dienos vakare jis Jonavos m. susitiko su Š. O. ir norėjo parvaryti pavogtą automobilį iš Šilų kaimo į Jonavos m., kad kas nors automobilį surastų. Jis su Š. O. taksi automobiliu nuvyko į benzino kolonėlę ir nusipirkę degalų taksi automobiliu nuvyko į Šilų kaimą, kur stovėjo pavogtas automobilis Renault. Atvykus prie automobilio, Š. O. įpylė į automobilį degalus, o jis bandė automobilį užvesti. Kai automobilis neužsivedė, Š. O. supyko ir išmėtė automobilio viduje buvusius daiktus. Po to Š. O. nupjovė automobilio galinius saugos diržus ir žibintuvėliu juos padegė. Nuo padegtų diržų užsidegė visas automobilis. Š. O. liko prie degančio automobilio, o jis išvažiavo į Jonavos m.

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų įtariamojo M. S. parodymų matyti, kad 2017 metų gegužės mėnesį, bet laiko tikslaus neprisimena, vartojo su draugais alkoholinius gėrimus visą naktį sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini)., sodų bendrijoje "(duomenys neskelbtini)". Iš draugų buvo: A. Z., Š. O. ir vaikinas pravarde "banglas" tai yra T. Z.. Sodyba, kurioje vartojo alkoholinius gėrimus, jei gerai prisimena priklausė Š. kažkokiam giminaičiui. Toje sodyboje po išgertuvių jie liko nakvoti. Ryte, bet dabar jau laiko tikslaus neprisimena, Š. pasiūlė jam ir "banglui" eiti nusipirkti cigarečių, nes jis žinojo vietą, kur parduoda cigaretes (ten ne parduotuvė turėjo būti, o perkamos cigaretės iš konkretaus žmogaus). Jis minėtoje sodų bendrijoje buvo pirmą kartą, anksčiau jis ten niekada nėra buvęs, todėl ėjo paskui Š., o Š. toje sodų bendrijoje turėjo pažįstamų, jis minėtą sodų bendriją gerai žinojo, tai todėl ėjo paskui jį. Grįžtant į sodo namelį, pakeliui pamatė stovintį automobilį Renault, bet modelio ir valstybinių numerių neprisimena, raudonos spalvos, jis stovėjo kažkokio sodo namelio teritorijoje, prie kelio, o Š. jam pasakė, kad tas automobilis atrakintas ir jame yra rakteliai. O iš kur jis žinojo, kad jie ten yra – jis nežino, gal tiesiog nuspėjo. Š. jam pasiūlė pabandyti užvesti automobilį, kad galėtų greičiau sugrįžti atgal į Jonavą, jis sutiko. Tuo metu jis nieko blogo tame pasiūlyme nematė, galvojo tiesiog tą automobilį grįžęs į Jonavą kažkur paliks ir jokių problemų nebus. Jis vienas priėjo prie minėto automobilio. Priėjęs prie automobilio pamatė, kad automobilio užvedimo spynelėje buvo rakteliai. Jis įsėdo į automobilį, jį užvedė ir išvažiavo iš to sodo namelio kiemo. Kai jis išvažinėjo iš kiemo, iš sodo namelio išėjo kažkoks vyriškis ir kažką bandė sakyti, bet jis nekreipė į tai dėmesį ir išvažiavo. Važiuodamas pagrobtu automobiliu pasivijo Š. ir T. Z., bet tik Š. įsėdo į minėtą automobilį. Ar buvo kokių nors daiktų automobilyje jis nematė, nes automobilio nekraustė ir neapžiūrinėjo. Jis vairavo minėtą pagrobtą automobilį, o Š. sėdėjo priekyje, keleivio pusėje. Jie nuvyko ne į Jonavą, o į Šilų kaimą, Jonavos r., kur gyveno A. Z.. Atvykę su Š. į Š., automobilį pastatė prie A. Z. namo, su Arminu tuo metu, kai pastatė automobilį, susitikęs nebuvo, Š. taip pat. Bet A. pro savo namų langą matė, kad jis tuo automobiliu atvyko ir jį paliko. Taksi automobiliu iš Šilų k. išvažiavo namo. Tada jam tos pačios dienos vakare paskambino A. ir liepė nuvaryti atgal automobilį, sakydamas, kad bus problemų. Jis, Š. O. ir A. Z. įsėdo į pagrobtą automobilį ir važiavo į degalinę, norėdami įsipilti kuro ir automobilį grąžinti šeimininkui, tačiau nedavažiavus degalinės, automobilyje baigėsi kuras. Jis kartu su Š. taksi automobiliu nuvyko į degalinę, nupirko kuro, grįžo prie Renault automobilio, bandė jį užvesti, tačiau jiems nepavyko ir Š. pasiūlė automobilį padegti, tačiau nei jis, nei A. nesutiko. T. Š. iš automobilio išmetė gesintuvą, pakėlėją, dar kažkokius daiktus, nupjovė saugos diržus ir turėtų žiebtuvėliu uždegė automobilio galinę sėdynę ir visas automobilis pradėjo degti. Tai pamatę, jis ir A. Z. pasišalino, o Š. liko prie degančio automobilio. Kas vyko toliau, pasakyti negali, nes su Arminu pasišalino (t. 4, b. l. 178-180).

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų įtariamojo A. Z. parodymų matyti, kad 2017 m. gegužės mėnesį tikslios datos pasakyti negali, kartu su Š. O., M. S. ir T. Z. sodų bendrijoje "(duomenys neskelbtini)" vartojo alkoholį. Po kurio laiko Š. pasiūlė "praeiti" per sodus, tačiau jis niekur nėjo, o jo draugai išėjo. Jis užmigo, o po kurio laiko jį pažadino Š., liepė iš sodo namelio išeiti, o jiems einant Š. jam parodė kažkokius popierinius pinigus, pasakė, kad įsibrovė į kažkokį sodo namelį. Namo jis grįžo vienas, tačiau tos pačios dienos vakare Š. O., M. S. ir T. Z. jam pasakė, kad jie sodo bendrijoje "(duomenys neskelbtini)" pagrobė raudonos spalvos automobilį (t. 5, b.l.78-79).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. Z. paaiškino, kad 2017 m. gegužės 29 d. jis buvo sodo bendrijoje "(duomenys neskelbtini)" kartu su Š. ir M.. Apie vagystę sužinojo iš tos pačios kompanijos, su kuria vakarojo sode, sužinojo, kad iš sodų buvo pagrobtas automobilis, bet nežino koks. Pats jokioje vagystėje ir automobilio padegime nedalyvavo. Iš minėtos sodo bendrijos jį pasiėmė draugas M. (t. 5, b. l.38-39).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. Z. paaiškino, kad 2017 metų gegužės mėnesio pabaigoje jis su Š. O. ir T. Z., bei kitais vaikinais buvo sodų bendrijoje ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kitos dienos ryte, pasiūlius Š. O., jis ir M. S. ėjo pirkti cigarečių. Jis paėjęs liko prie miškelio, nes jam buvo bloga, o Š. O. ir M. S. nuėjo pirkti cigarečių. Stovėdamas jis išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Po kiek laiko grįžo Š. O. ir M. S., kurie rankose turėjo popierinius beverčius pinigus. Po to jam pasidarė bloga ir jis pasiskambinęs draugui išvyko į namus, o Š. O. ir M. S. nuėjo atgal į sodo namelį. Jis automobilio vagystėje ir jo sudeginime nedalyvavo.

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintų liudytojo T. Z. parodymų matyti, kad 2017 m. gegužės 29 d. jis buvo sodo bendrijoje "(duomenys neskelbtini)" kartu su Š. ir M.. Apie vagystę sužinojo iš tos pačios kompanijos, su kuria vakarojo sode, sužinojo, kad iš sodų buvo pagrobtas automobilis, bet nežino koks. Pats jokioje vagystėje ir automobilio padegime nedalyvavo. Iš minėtos sodo bendrijos jį pasiėmė draugas M. (t. 5, b. l.38-39).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu Putinų g. 72, Stoškų k., Šilų sen., Jonavos r. Žolėje yra paliktos automobilio ratų vėžės (t. 4, b. l. 96-97).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). ir automobilis Renault 21, automobilis sudegęs. Apžiūrint įvykio vietą nuo automobilio vairuotojo pusės apie 80 cm atstumu paimtas apdegęs cigarečių pakelis. Taip pat nuo automobilio galo 5 m 10 cm atstumu paimta cigaretės nuorūka. Taip pat nuo automobilio priekio 37 m atstumu paimta cigaretės nuorūka. Apžiūros metu taip pat rasta nuo automobilio galo 49 m atstumu cigaretes nuorūka ir prie automobilio rastas saugos diržas, kuris apžiūros metu paimtas. Apžiūros metu rasta ir paimta: trys cigarečių nuorūkos ir apdegęs cigarečių pakelis, gesintuvas 1 vnt., saugos diržas (t. 4, b. l. 99-112).

Iš specialisto išvados Nr.140-(2143)-IS1-4793 matyti, kad ant tirti pateiktos cigaretės nuorūkos, paimtos 2017 m. gegužės 31 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini)., tiriant pažymėtos Nr. 1, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktos cigaretės nuorūkos, paimtos 2017 m. gegužės 31 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) tiriant pažymėtos Nr. 3, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančių vyrui, kurio biologinių pėdsakų rasta ant cigaretės nuorūkos Nr. 1. Ant tirti pateiktos cigaretės nuorūkos, paimtos 2017 m. gegužės 31 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) tiriant pažymėtos Nr. 2, rasta susimaišiusių ne mažiau dviejų asmens biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti. Ant nuorūkos Nr. 2 rasti, asmens tapatybei nustatyti tinkami vyro biologiniai pėdsakai nepriklauso vyrams, kurių biologinių pėdsakų rasta ant nuorūkos Nr. 1, Nr. 3. (t. 4, b. l. 145-146).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(826)-IS1-1470 matyti, kad ant cigaretės nuorūkos, tiriant pažymėtos Nr. 1, paimtos 2017 m. gegužės 31 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) sav., rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su Š. O. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų Š. O. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0, 000000000000000000001 (t. 4, b. l. 154-155).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašto matyti, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant cigaretės nuorūkos, paimtos 2017 m. gegužės 31 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini) sav., tiriant pažymėtos Nr. 1, (žiūrėkite 2018-09-04 LPKTC specialisto išvadoje Nr. 140-(2143)-IS1-4793, pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 03-2-00762-17) genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: Š. O., a. k. (duomenys neskelbtini) rastų ant cigaretės nuorūkos, paimtos 2017 m. gegužės 31 d. apžiūrint įvykio įvykio vietą (duomenys neskelbtini) sav., tiriant pažymėtos Nr. 2 genotipas DNR registre sutapo su genotipo asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 147).

Kaltinamasis Š. O. pagal pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltu prisipažino iš dalies. Jo kaltė nusikalstamos veikos padaryme yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo J. V. parodymais duotais ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu, liudytojo T. Z. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu, įtariamųjų M. S. ir A. Z. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu, kurie yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta rašytine medžiaga.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Š. O. paaiškino, kad 2017 m. gegužės 29 d. sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ stovėjusį automobilį pagrobė M. S.. Jis nesitarė vogti automobilio su M. S.. Kitą dieną jis, E., kurio pavardės nežino, A. Z. ir M. S., atvažiavę į Šilų kaimą norėjo pasivažinėti vogtu automobiliu. Kadangi automobilis neužsivedė, jis nupjovė pavogto automobilio saugos diržus ir juos įdėjęs į automobilio salono vidų, padegė. Kaltinamojo Š. O. parodymus patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. S. kuris paaiškino, kad 2017 m. gegužės mėnesio pabaigoje Šilų kaime esančioje sodų bendrijoje pagrobė automobilį Renault. Su Š. O. nesitarė pavogti automobilio. Vėliau, kadangi pagrobtas automobilis neužsivedė, Š. O. nupjovė automobilio galinius saugos diržus ir žibintuvėliu juos padegė. Nuo padegtų diržų užsidegė visas automobilis. Tai, kad kaltinamasis Š. O. buvo automobilio sudeginimo vietoje ir sudegino nukentėjusiajam J. V. priklausantį automobilį patvirtina ir byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad prie sudeginto automobilio Renault 21 5 metrų 10 cm. atstumu buvo rasta cigaretės nuorūka. Kad automobilio sudeginimo vietoje buvo kaltinamasis Š. O. patvirtina ir specialisto išvada Nr. 14-(826)-IS1-1470 iš kurios matyti, ant įvykio vietoje rastos cigaretės nuorūkos rastų biologionių pėdsakų genotipas sutampa su Š. O. genotipu.

Ikiteisminio tyrimo metu Š. O. įtarime buvo nurodyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką šiame epizode padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nei ikiteisminio, nei teisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kad kaltinamasis Š. O. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu Š. O. nurodė, kad 2017 m. gegužės 29 d. jis tik iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus ir kitos dienos rytą buvo blaivus. Apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamųjų posėdžių metu liudytojai T. Z., M. S. ir A. Z. paaiškino, kad 2017 m. gegužės 28 d. vakare su Š. O. vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau nenurodė kiek kaltinamasis Š. O. išgėrė alkoholinių gėrimų, koks buvo jo stovis. Taip pat iš įtarimo pareikšto Š. O. matyti, kad jis nusikalstamą veiką padarė 2017 m. gegužės 29 d. vakare, o alkoholinius gėrimus buvo vartojęs 2017 m., gegužės 28 dienos vakare. Todėl teismas laiko, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamųjų posėdžių metu nebuvo surinkta įrodymų, kad kaltinamasis Š. O. 2017 m. gegužės 29 d. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl kaltinamajam Š. O. iš kaltinimo šiame epizode šalintina ši jo nusikalstamą veiką sunkinanti aplinkybė.

Kaltinamojo Š. O. aiškinimas, kad jis 2017 metų gegužės mėn. 29 d. nukentėjusiajam J. V. priklausantį automobilį sudegino veikdamas bendrai su A. Z., vaikinu vardu E. ir M. S., neatitinka tikrovės ir vertinami kaip siekimas sušvelninti savo atsakomybę. Jo duotus parodymus paneigia aukščiau išvardinti liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Teismas laiko, kad visi aukščiau išvardinti įrodymai įrodo, kad kaltinamasis Š. O. 2017 m. gegužės 29 d., vakare, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas (duomenys neskelbtini) sav., turimu žiebtuvėliu padegė nukentėjusiajam J. V. priklausančio automobilio Renault 21 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdynes, tokiu būdu visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą, nukentėjusiajam J. V., priklausantį turtą – automobilį Renault 21 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kainuojantį 500 eurų.

Teismas tokius kaltinamojo Š. O. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja kaip nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje padarymą, nes jis sunaikino visuotinai pavojingu būdu nukentėjusiajam J. V. priklausantį turtą – automobilį, t. y. sudegino.

Civilinis ieškinys šiame epizode nepareikštas.

Kaltinamajam Š. O. buvo pareikštas kaltinimas, kad jis 2017 m. gegužės 29 d. laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 9.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su M. S., T. Z., A. Z., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, iš kiemo, esančio Putinų g. 72, s/b „(duomenys neskelbtini)“, Stoškų k., Šilų sen., Jonavos r. sav., M. S. automobilyje paliktu raktu užvedus automobilio variklį, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam J. V., priklausantį turtą – automobilį Renault 21 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilyje buvusią rankinę su automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo J. V. vardu išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas J. V. bendrą 500 eurų turtinę žalą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą šiame epizode kaltinamasis Š. O. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2017 m. gegužės mėnesio pabaigoje, dienos neprisimena, jis su M. S., A. Z. ir T. Z. buvo sodų bendrijoje. Po to ėjo nusipirkti cigarečių. Nusipirkę cigarečių ėjo keliu ir jis pamatė stovintį automobilį kurio durelės buvo atidarytos. Kažkuris iš jų pasiūlė M. S. pavogti tą automobilį. M. S. įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, o jis su A. Z. ir T. Z. nuėjo link sodo namelio. M. S. siūlė jiems sėsti į automobilį, tačiau jie nesėdo ir pėsčiomis ėjo į Jonavos miestą, o M. S. pagrobtu automobiliu važiavo jiems iš paskos, kol baigėsi degalai. Tai, kad nukentėjusiajam J. V. priklausantį automobilį Renault 21 pagrobė M. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats M. S., kuris paaiškino, kad 2017 m. gegužės mėn. pabaigoje Šilų kaime jis kartu su T. Z. ir Š. O. eidami pamatė šalikelėje stovintį raudonos spalvos automobilį Renault. Jis nuėjęs prie automobilio jame rado užvedimo raktelius, užvedė automobilio variklį ir važiavo. Š. O. ir T. Z. ėjo keliu ir jis važiuodamas juos pasivijo. Į pavogtą automobilį įsėdo Š. O., o T. Z. nuėjo. Jis su Š. O. nesitarė pavogti automobilio. Važiuojant keliu link Šilų kaimo pavogtame automobilyje baigėsi degalai ir automobilį paliko prie A. Z. namų bei taksi automobiliu išvažiavo į Jonavos m.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2017 m. gegužės 29 d. kaltinamasis Š. O. bendravo su M. S., T. Z. ir A. Z.. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta įrodymų, kad kaltinamasis Š. O. 2017 m. gegužės 29 d. laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 9.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su M. S., T. Z., A. Z., pagrobė nukentėjusiajam J. V., priklausantį turtą – automobilį Renault 21 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusiajam J. V. priklausantį automobilį pagrobė vienas M. S.. Tai, kad po to, kai M. S. pagrobė automobilį ir juo galėjo savo nuožiūra disponuoti, į jį įsėdo ir pavažiavo kaltinamasis Š. O., neįrodo, kad Š. O. veikė bendrininkų grupėje kartu su M. S., A. Z. ir T. Z.. Tai, kad nukentėjusiajam J. V. priklausantį automobilį Renault 21 pagrobė M. S. patvirtina ir įsiteisėjęs 2019 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl nukentėjusiajam J. V. priklausančio automobilio vagystės (t. 9, b. l. 7-14). Taip pat šiuo teismo nuosprendžiu buvo nustatyta, jog M. S. automobilio vagystę įvykdė vienas, o ne bendrininkų grupėje su Š. O., T. Z. ir A. Z..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurių visetą vertinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, būtų galima neginčijamai spręsti, kad Š. O. atliko neteisėtus veiksmus dėl J. V. priklausančio automobilio vagystės ir yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo šiame epizode.

Esant aukščiau išanalizuotiems prieštaravimams tarp liudytojų parodymų ir kitų įrodymų, šioje situacijoje būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pagal vieną iš nekaltumo prezumpcijos postulatų visos abejonės, kurių jokiais būdais pašalinti neįmanoma, turi būti vertintinos kaltinamojo naudai. Principas in dubio pro reo įpareigoja nepašalintas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jį grįsti tik prielaidomis, besąlygiškai patikint tik liudytojais.

Nagrinėjamoje byloje neginčijamų įrodymų, kad Š. O. padarė jam inkriminuotą veiką šiame epizode, nebuvo surinkta, o pašalinti esančias abejones objektyviai nebuvo galimybių, nes nebuvo surinkta kitų kaltės įrodymų. Byloje esantys duomenys nepaneigia kaltinamojo versijos ir jo nurodytų įvykio aplinkybių.

Nesurinkus neginčytinų kaltinamojo Š. O. kaltės įrodymų šiame epizode, abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl kaltinamasis Š. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį šiame epizode išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam Š. O. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė devynias nusikalstamas veikas, iš kurių šešios priskiriamos prie apysunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalis), viena priskiriama prie nesunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 12 straipsnis). Kaltinamojo Š. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad penkias nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus Š. O. asmenybę charakterizuojančius duomenis: ankščiau teistas tris kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė po nuosprendžio paskelbimo, kuriuo jam buvo paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, VšĮ Jonavos suaugusiųjų švietimo centro vadovybės charakterizuojamas neigiamai (t. 7, b. l. 149). Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam Š. O. skirtinos mažesnės už vidutines realios laisvės atėmimo bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies, 180 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 2 dalies, 284 straipsnio 1 dalies sankcijose ir mažesnė už vidutinę arešto bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Kaltinamasis Š. O. įvykdė penkias nusikalstamas veikas numatytas skirtinguose baudžiamojo kodekso straipsniuose. Plėšimas P. M. atžvilgiu ir viešosios tvarkos pažeidimas sekė vienas paskui kitą, buvo padaryti tuo pačiu metu. Todėl plėšimas ir viešosios tvarkos pažeidimas vertintini kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Taip pat vagystė iš UAB “Dalinga” priklausančio baro ir UAB “Dalinga” priklausančio turto sugadinimas buvo padaryti vienu metu, todėl jie vertintini kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrintina su 2017 m. birželio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

Byloje kaltinamajam Š. O. nepaskirta jokia kardomoji priemonė. Kadangi kaltinamasis padarė visą eilę nusikalstamų veikų, jau būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, todėl iki įsiteisės teismo nuosprendis tikslinga jam paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

2019 m. sausio 11 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo Š. O. piniginėms lėšoms – 47,36 svarų sterlingų sumai, saugomai Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje (t. 6, b. l. 137-152), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ir piniginės lėšos perduotinos civilinių ieškovų pareikštų civilinių ieškinių padengimui.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad dėl kaltinamojo Š. O. ekstradicijos buvo patirtos 2044,84 Eur išlaidos (t. 6, b. l. 139-152).

Kaltinamasis Š. O. teisiamojo posėdžio metu su ekstradicijos išlaidų priteisimu sutiko.

Pripažintina, kad ekstradicijos išlaidas nulėmė paties Š. O. veiksmai, t. y. jis, žinodamas, apie jo atžvilgiu atliekamus ikiteisminius tyrimus ir jam paskirtas kardomąsias priemones, tame tarpe ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, į policijos įstaigą nustatytu laiku nevyko, išvyko į Jungtinę Karalystę ir negrįžo, dėl ko buvo paskelbta Š. O. paieška, išduotas Europos arešto orderis ir Š. O. konvojuotas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvos Respubliką.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, jeigu jas lėmė kaltinamojo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. 2K-366/2010). Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patyrė 2044,84 Eur konvojavimo išlaidas dėl kaltų Š. O. veiksmų, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis.

Daiktinis įrodymas: peilis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas kaip bevertis.

Daiktiniai įrodymai: N. V. ir A. I. daktiloskopinės plokštelės, 3 vnt. cigarečių nuorūkų, Š. O. seilių lyginamieji pavyzdžiai, teismo nuosprendžiui įsitesėjus, sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai: CD laikmenos pateiktos UAB „Palink“, UAB „Dalinga“ ir UAB „Vitauga“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

Š. O. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti jį:

- pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo (vagystės iš UAB „Vitauga“ epizodas);

- pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo (vagystės iš UAB „Dalinga“ epizodas);

- pagal baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo (N. V. priklausančio turto vagystės epizodas);

- pagal baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 1 (vieniems) metams laisvės atėmimo (plėšimo P. M. atžvilgiu epizodas);

- pagal baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 1 (vieniems) metams laisvės atėmimo (plėšimo E. R. atžvilgiu epizodas);

- pagal baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį – 20 (dvidešimties) parų arešto;

- pagal baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį - 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes pagal baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį (plėšimo P. M. atžvilgiu epizodas) ir 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (vagystės iš UAB „Dalinga“ epizodas) ir 187 straipsnio 3 dalį subendrinti apėmimo būdu, o subendrintas bausmes ir bausmes pagal baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (vagystės iš UAB „Vitauga“ epizodas), 178 straipsnio 2 dalį (N. V. priklausančio turto vagystės epizodas), 180 straipsnio 1 dalį (plėšimo E. R. atžvilgiu epizodas), 187 straipsnio 2 dalį iš dalies sudėti prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes ir paskirti Š. O. - 2 (dvejus) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. birželio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę paskirti 5 (penkis) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu Š. O. į bausmės laiką įskaityti laisvės atėmimo bausmę atliktą pagal 2017 m. birželio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią Š. O. skaičiuoti nuo 2020 m. sausio 30 d., t. y. nuosprendžio paskelbimo dienos.

Paskirti Š. O. kardomąją priemonę suėmimą, suimant jį teismo salėje ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Š. O. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (J. V. priklausančio automobilio vagystės epizodas) išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti pilnai ir priteisti iš Š. O. 24,26 eurų Kauno teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti pilnai ir priteisti iš Š. O. 111,02 eurų Kauno teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.

UAB „Palink“ civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti pilnai ir priteisti iš Š. O. 32,98 eurų UAB „Palink“ naudai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai. Priteisti iš Š. O. 170,00 (vieną šimtą septyniasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimui N. V. naudai.

2019 m. sausio 11 d. prokuroro nutarimu iki 2019 m. liepos 11 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo Š. O. piniginėms lėšoms – 47,36 svarų sterlingų sumai, Kauno apskrities VPK depozitinėje sąskaitoje paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas ir piniginės lėšos perduotinos civilinių ieškovų pareikštų civilinių ieškinių padengimui.

Priteisti iš kaltinamojo Š. O. 2044,84 Eur (dviejų tūkstančių keturiasdešimt keturių eurų 84 ct) ekstradicijos išlaidas valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (j. a. k. 188785847, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas).

Daiktinį įrodymą: peilį, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip bevertį.

Daiktiniai įrodymai: N. V. ir A. I. daktiloskopinės plokštelės, 3 vnt. cigarečių nuorūkų, Š. O. seilių lyginamieji pavyzdžiai, teismo nuosprendžiui įsitesėjus, sunaikintini.

Daiktiniai įrodymai: CD laikmenos pateiktos UAB „Palink“, UAB „Dalinga“ ir UAB „Vitauga“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam Š. O. nuo teismo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Ričardas Juodis