- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-1841-370/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01750-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- G. Š.
- Trečiasis asmuo
- kreditorius AB, „Swedbank“
- Kreditorius
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1841-370/2012
2012 m. lapkričio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-152-867/2012 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui G. Š. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo kreditorius AB „Swedbank“, bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-07-05 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-07-05 sprendimu iš dalies tenkino ieškovės ieškinį:
Santuoką, įregistruotą 1985-08-24 Klaipėdos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.255, tarp G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. 1962-12-29 ir R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. 1967-06-07 (buvusi pavardė V.), nutraukė dėl atsakovo G. Š. kaltės.
Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokos metu turėtas pavardes, tai yra ieškovei R. Š. paliko pavardę „Š.“, o atsakovui G. Š. – „Š.“.
Nustatė, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.
Padalijo ieškovės R. Š. ir atsakovo G. Š. santuokos metu įgytą turtą:
1. Ieškovės R. Š. ir atsakovo G. Š. santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą, tai yra vieno kambario butą, esantį Gamyklos g. 8-2, Gargždai, Klaipėdos r., unikalus Nr.5596-7003-9013:0004 su 1/6 dalimi tvarto, unikalus Nr.5596-7003-9035, esančio Gamyklos g. 8, Gargždai, Klaipėdos r., po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini).
2. Atsakovui G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisė 13 100 Lt piniginę kompensaciją už ieškovei tenkantį santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą natūra.
3. Atsakovui G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė jo vardu įregistruotus automobilius: „ (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), vertė 800 Lt, „ (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 850 Lt ir „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 7 000 Lt.
Nustatė, kad ieškovė R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB „Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr.08-125999-GV.
Žemesnės instancijos teismas
Išdėstė teismo sprendimu iš ieškovės R. Š. atsakovui G. Š. priteistos 13 100 Lt piniginės kompensacijos mokėjimo terminą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant ieškovę R. Š. po sprendimo įsiteisėjimo, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 25 dienos sumokėti atsakovui G. Š. po 1 310 Lt įmoką.
Likusią ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsakovui priteistos kompensacijos mokėjimo išdėstymo termino, t. y. kompensacijos mokėjimą išdėstyti 60 mėnesių terminui. Nurodo, kad dirba (duomenys neskelbtini), per mėnesį uždirba tik 364 Lt, dėl sveikatos būklės negali dirbti papildomai, nes turi širdies ligą. Pagal turimą siūlų ryšiuotojos-dvejintojos specialybę darbo Klaipėdoje neranda. Todėl terminas kompensacijai mokėti turi būti nustatytas 60 mėnesių, t. y. kas mėnesį mokant atsakovui piniginę kompensaciją po 318,33 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindu gali būti materialinės teisės normų netinkamas aiškinimas ir taikymas, taip pat procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla arba konstatuoti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 329 str., 330 str.).
Apeliantė skundą grindžia vien sunkia savo turtine padėtimi ir bloga sveikata, nepateikia jokių teisinių argumentų (CPK 306 str. 1 d. 4 p.), galinčių pagrindu bent suabejoti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumu.
Pirmosios instancijos teismas spręsdamas kompensacijos išmokėjimo išdėstymo klausimą teisingai nurodė, kad būtina atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, interesus ir nustatyti, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). Teismas nustatė, kad ieškovės gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau ji turi paveldėto turto, be to, jai atiteko santuokos metu įgytas turtas natūra, todėl padarė išvadą, kad yra pagrindas iš ieškovės atsakovui priteistiną 13 100 Lt kompensaciją išdėstyti 10 mėnesių, t. y. kas mėnesį sumokant po 1 310 Lt, nes nustačius ilgesnį piniginės kompensacijos išdėstymo laikotarpį būtų pažeistos atsakovo teisės, nes jo turtinė padėtis taip pat yra sunki.
Su išdėstytais pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų pagrindu padaryta išvada teisėjų kolegija sutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą (b. l. 13–22), o atsakovas neturi (b. l. 23). Kadangi šeimos būstas po santuokos nutraukimo teko ieškovei, atsakovas bus priverstas ieškotis kito gyvenamojo būsto, kas paprastai susiję su išlaidomis. Taigi atsakovo turtinė padėtis yra sunkesnė už ieškovės. Sprendimu ir taip kompensacijos išmokėjimas išdėstytas dešimčiai mėnesių, kompensacijos išdėstymas penkeriems metams pažeistų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.
Dėl apeliantės argumento, kad dėl blogos sveikatos negali dirbti papildomai, pažymėtina, kad asmens darbingumo lygis nustatomas kompleksiškai vertinant medicininius, funkcinius, profesinius bei kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms; tik tada, kai dėl asmens sunkių organizmo funkcinių sutrikimų profesinė reabilitacija nėra galima arba dėl asmens amžiaus netikslinga, darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis vien medicininiais kriterijais. Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 procentinių punktų intervalais (Socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymas Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Darbingumo lygį, neįgalumo lygį, darbingumo netekimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba susirgimo profesine liga nustato vienintelė įstaiga – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 str., Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 3 str. 3 d., Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2 str. 8 d.). Darbingumo lygio, neįgalumo lygio, darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos faktus patvirtina atitinkamos pažymos (Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-04-04 įsakymas Nr. A1-92 „Dėl darbingumo lygio, darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, neįgalumo lygio pažymų formų ir jų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Taigi Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba pagal įstatymus yra vienintelė institucija galinti nustatyti darbingumo lygį, o jos išduodamos pažymos yra vieninteliai įrodymai galintys patvirtinti darbingumo lygio sumažėjimo faktą. Pagal CPK 177 str. 3 dalį, bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliantė nepateikė minėtų galimą jos darbingumo sumažėjimą patvirtinančių įrodymų.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.