- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- ATP-972-312/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimo, kuriuo jis yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 126 str. 4 d. 579 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams bei pagal ATPK 134 str. 1 d. 28 eurų bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., nuobaudos subendrintos ir L. D. paskirta galutinė nuobauda – 579 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. D. nubaustas pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 134 str. 1 d. už tai, kad jis 2015 m. liepos 4 d., apie 20.05 val., Palangoje, Ganyklų g., vairavo automobilį „Toyota Land Cruiser“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,69 promilės), su įrengtais saugos diržais, neužsisegęs saugos diržo. Šiais savo veiksmais L. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 14, 196 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu L. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimą pakeisti: sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, paliekant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinė atsakomybė apeliantui nulems itin dideles ir neproporcingas padarytiems teisės pažeidimams neigiamas pasekmes. Nebuvo įvertintas L. D. darbinės veiklos pobūdis ir jo tiesioginės sąsajos su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu. Byloje yra UAB „M.“ raštas-charakteristika, pasirašyta įmonės buhalterės, kurioje apeliantas yra vertinamas teigiamai. Jis yra šios įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas. Neturint galimybės vairuoti transporto priemonę net du metus, įmonės veikla sustotų, kas lemtų L. D. pajamų netekimą ir negalėjimą išlaikyti šeimos (nepilnametės dukters D. D. ir išlaikymo vis dar reikalaujančio, ketinančio tęsti mokslus ir įgyti aukštąjį išsilavinimą, sūnaus T. D.). Vykdydama darbinę veiklą, transporto priemones įmonė daugiausiai įsigyja iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir jos yra atplukdomos jūra. Uostas yra Klaipėdoje, todėl tam, kad jas pargabenti, o vėliau, suremontavus, parduoti, būtina turėti galimybę jas transportuoti/vairuoti. Jeigu tokių darbų atlikimui būtų samdomi papildomi darbuotojai, įmonė bankrutuotų, kadangi uždirbamo pelno ir apyvartinių lėšų nepakanka. Įmonės veikla pastaraisiais metais yra nuostolinga, tačiau yra dedamos visos pastangos tam, kad ji nebankrutuotų. Taip pat, atstovaudamas UAB „M.“, L. D. su AB SEB banku yra sudaręs finansinio lizingo sutartį. Neturint galimybės vairuoti transporto priemones ir dėl šios priežasties UAB „M.,
“ sustabdžius veiklą, įmonė taptų nepajėgi įvykdyti įsipareigojimų. Bankui dėl tokių įmonės veiksmų nutraukus lizingo sutartį ir vykdant išieškojimą iš įmonės turto, apeliantas netektų ir visko, ką yra į ją investavęs. Be to, L. D. motinai J. D., kuri yra senatvės pensininkė, yra nustatyti specialūs poreikiai – ji beveik nevaikšto, skundžiasi skausmais, savarankiškai nuvykti pas gydytojus negali, o neretai jų pagalbos prireikia skubiai. Apeliantas nuolat ja rūpinasi, veža pas gydytojus, aprūpina reikiamais maisto produktais ir vaistais.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad L. D. savo kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo nuo pat pradžių neneigė, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, vykdė jų nurodymus, pateikė savo paaiškinimus. Apeliantas yra išklausęs 4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, šis įvykis jam yra pamoka visam gyvenimui. L. D. yra sveikos gyvensenos puoselėtojas, aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, motociklų sporte, rūpinasi jo populiarinimu. Daroma išvada, kad, esant išvardintų aplinkybių visumai, egzistuoja pagrindas jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. ir švelninti administracinę atsakomybę, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio neaišku, kokias aplinkybes teismas vertino, priimdamas sprendimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl neaišku, kodėl teismas nurodė, jog tokią aplinkybę įvertino. Nors L. D. turi galiojančių nuobaudų, tačiau jos yra kitokio pobūdžio, tapataus pobūdžio pažeidimų apeliantas nėra padaręs.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vadas prašo L. D. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. L. D. savo veiksmais elgėsi neatsakingai, padarė šiurkštų teisės pažeidimą, sukeliantį grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, jis turėjo žinoti galimas savo neteisėto elgesio pasekmes.
L. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju, L. D. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir pripažintas kaltu padarius ATPK 126 str. 4 d. ir 134 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Apeliantas savo kaltės dėl padarytų pažeidimų neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta papildoma privaloma administracine nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d. – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda L. D. paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų.
ATPK 126 str. 4 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Tačiau organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d. (į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.).
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. 1 d., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4/2013).
Taikydamas ATPK 30¹ str. 1 d., teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. L. D. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,69 promilės, tokiu elgesiu sukeldamas grėsmę kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. L. D. buvo sustabdytas Palangoje, kur vakare vasaros metu yra itin intensyvus transporto priemonių ir pėsčiųjų judėjimas. Šios aplinkybės tik padidina neatsakingo elgesio pavojingumą. Negana to, būdamas neblaivus, apeliantas vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. kelių transporto priemonių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtrauks baudžiamąją atsakomybę. Tai parodo griežtėjantį valstybės požiūrį į tokio pobūdžio teisės pažeidimus.
Skiriant nuobaudą taip pat vertintina ir pažeidėjo asmenybė. Teisės pažeidimo pobūdis, t. y. transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, savaime parodo neatsakingą L. D. kaip vairuotojo požiūrį. Apeliantas ir praeityje yra du kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 17-18), kas parodo, kad L. D. nėra padaręs tinkamų išvadų ir, suvokdamas galinčias kilti neigiamas pasekmes, vis tiek pažeidžia įstatymo reikalavimus. Teigiamai vertintina tai, kad apeliantas yra išklausęs 4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Tai jam gali padėti koreguoti savo elgesį ateityje.
Skirdamas nuobaudą, teismas privalo įvertinti ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. L. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra jo prisipažinimas padarius administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdus gailėjimasis. Taip pat nustatyta ir apelianto atsakomybė sunkinanti aplinkybė. Jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad L. D. niekada nėra padaręs tapačių teisės pažeidimų, iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. jis, vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį ir buvo nubaustas pagal ATPK 124 str. 3 d. Šis administracinis teisės pažeidimas yra reglamentuotas tame pačiame ATPK Dešimtajame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“ kaip ir transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems (ATPK 126 str.), todėl jie laikytini tokios pačios rūšies teisės pažeidimais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė, skirdamas apeliantui administracines nuobaudas (minimalaus dydžio baudas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam laikotarpiui).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju, asmeniniai (t. y. šeimos ir darbiniai) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ATPK 30¹ str. prasme. Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad pažeidėjas, gerai žinodamas šias aplinkybes, ir tai, jog už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, yra numatyta griežta administracinė nuobauda, vis tiek transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Tai, kad pažeidėjo motina yra prastos sveikatos būklės, taip pat negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė, kadangi dažnas vyresnio amžiaus žmogus turi vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. Teigiamai vertintinas pažeidėjo bendradarbiavimas su policijos pareigūnais, jo polinkis puoselėti sveiką gyvenseną, aktyvus dalyvavimas visuomeniniame gyvenime ir motociklų sporte, tačiau šios aplinkybės taip pat negali būti pagrindu švelninti L. D. administracinę atsakomybę. Pažymėtina ir tai, kad apelianto užimamos direktoriaus pareigos tiesiogiai nereikalauja teisės vairuoti transporto priemones turėjimo. Apeliaciniame skunde nurodomam darbui atlikti gali būti samdomi papildomi darbuotojai. Tai, kad apmokėjimui už jų darbą įmonei gali trukti apyvartinių lėšų, yra L. D. kaip įmonės direktoriaus prisiimta rizika, darant administracinius teisės pažeidimus. Tuo pačiu, specialiosios teisės atėmimas nėra tiesiogiai susijęs ir su pajamų šeimai išlaikyti netekimu. Apeliantas yra darbingo amžiaus vyras, galintis dirbti ir tokius darbus, kuriems nėra būtina galimybė vairuoti transporto priemones. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ATPK 20 str. įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės seka, kad nuobauda paskiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.
Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir paskyrė pagrįstą ir administracinės nuobaudos tikslus atitinkančią nuobaudą (ATPK 20 str., 30 str.).
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o L. D. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. D. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.