- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- e2-750-886/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20434-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- J. D., S. D.
- Atsakovas
- L. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, E. S., Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Tomas Ryzgelis, Daiva Jurevičienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. D. ir J. D. ieškinį atsakovei L. B. dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ir statybos įteisinimo be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, E. S., Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai S. D. ir J. D. (toliau – ir ieškovai) ieškiniu prašo: 1) pripažinti jiems teisę pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš „gyvenamosios teritorijos“ į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ be atsakovės L. B. sutikimo; 2) pripažinti jiems teisę be atsakovės L. B. sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) statybos (rekonstrukcijos) darbus, pagal 2005 m. A. P. parengtą Buto Nr. 3, (duomenys neskelbtini) Kauno m., priestato projektą, ir be atsakovės sutikimo atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šio priestato statybos įteisinimui; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovai nurodo ir jų atstovas teismo posėdžiuose paaiškino, kad nors žemės sklype stovi daugiabutis gyvenamasis namas (jame yra penki butai), tačiau jo naudojimo būdas iki šiol nustatytas „gyvenamosios teritorijos“. Atsižvelgiant į tokį neatitikimą, ieškovai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydami pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą iš „gyvenamosios teritorijos“ į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“. Ieškovams buvo nurodyta, jog žemės sklypo naudojimo būdą galima pakeisti, tačiau būtina pateikti žemės sklypo bendraturčių (atsakovės) ir valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sutikimus. Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. gegužės 9 d. raštu nurodė, jog neprieštarauja, kad gavus žemės sklypo bendrasavininkės L. B. sutikimą, būtų pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas. Ieškovų atstovas 2016 m. balandžio 25 d. kreipėsi į atsakovę, prašydamas išduoti sutikimą dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, atsakovė į šį prašymą sureagavo, žodžiu teigdama, jog sutikimą duos, tačiau raštu sutikimo taip ir neišreiškė. Be to, ieškovai atliko buto rekonstrukciją, prie gyvenamojo namo pristatydami priestatą, tačiau šiems darbams atsakovė taip pat nedavė rašytinio sutikimo, nors žodžiu buvo pažadėjusi sutikimą išduoti. Ieškovai ne kartą rodė atsakovei architekto paruoštą projektą, tačiau atsakovė sutikimo nedavė ir nenurodė priežasčių, dėl ko tai padaryti atsisako. Tuo tarpu kiti gyvenamojo namo bendraturčiai sutikimus rekonstrukcijai yra davę. Atsakovė buvo supažindinta su gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektu pristatant priestatą ir jame suformuojant keturias naujas patalpas, tačiau nepagrįstai ir nemotyvuotai atsakovė atsisako išduoti sutikimą, kaip vieno iš gyvenamojo namo butų savininkė, tokiu būdu ribodama ieškovų, kaip statytojų teises. Kadangi atsakovė nepaaiškina jokių atsisakymo motyvų, ieškovai prašo leisti jiems be atsakovės sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos (rekonstrukcijos) darbus, pagal 2005 m. A. P. parengtą Buto Nr. 3, (duomenys neskelbtini), priestato projektą, ir be atsakovės sutikimo atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šio statinio statybos įteisinimui.
Atsakovė L. B. su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsakovės atstovė advokatė Daiva Jurevičienė teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė neprieštarauja dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, niekada šio ieškovų reikalavimo neginčijo, todėl mano, kad toks reikalavimas yra perteklinis ir už jį neturėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovų prašymu atlikti priestato įteisinimo procedūras be atsakovės sutikimo. Nurodo, kad priestatas yra ant bendro naudojimo žemės sklypo, skirto pastato aptarnavimui. Atsakovės užsakymu yra paruoštas naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo projektas, tačiau ieškovai nesutinka jo pasirašyti ir įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka. Todėl atsakovei neaišku ant kurio bendraturčio žemės sklypo dalies priestatas yra pastatytas ir ar tai nepažeidžia L. B. teisių ir teisėtų interesų. Iš pateikto priestato eskizo atsakovei neaišku, ar buvo atlikta viso namo statinio konstrukcijų ekspertizė, kuri privaloma atliekant statinio rekonstrukciją, ir ar šis projektas atitinka faktinius statinio sprendinius. Be to, atsakovė teigia, kad jai nebuvo pateiktas susipažinti statinio techninis rekonstrukcijos projektas su privaloma dokumentacija, nors statinys pastatytas prieš keturis metus ir per tą laiką galima buvo atlikti ir statinio rekonstrukcijos projektą, ir nusistatyti žemės naudojimosi tvarką žemės sklypu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį (DOK-147208) nurodo, kad jai nėra keliami jokie reikalavimai, todėl ji neturi teisinio suinteresuotumo byloje ir bylą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį (DOK-36989) nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas) bei statybos techniniuose reglamentuose. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, galiojusi gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų metu, nustatė, kad teisė būti statytoju įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. Pagal šiuo metu galiojančias Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas statytojo teisių įgyvendinimas yra nepasikeitęs. Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų nuostatos numatė statytojo pareigą turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą bei įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (šiuo metu galiojantys Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).
Pagal gyvenamojo namo rekonstravimo metu galiojusį Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218, 2 punktą statybos leidimas vykdyti statinio rekonstravimą buvo privalomas. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, neypatingojo statinio rekonstravimui yra privalomas neypatingojo statinio rekonstravimo projektas ir leidimas rekonstruoti neypatingąjį statinį. Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje yra nurodyti visi dokumentai, kuriuos reikia pateikti, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, tarp kurių nurodytas ir žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise ir statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas. Įrodyti ieškinio pagrįstumą arba jo nepagrįstumą šioje byloje turi šalys, t. y. ieškovai ir atsakovė, todėl trečiasis asmuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą, Inspekcijos atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį (DOK-7635) nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo žemės sklype yra daugiabutis gyvenamasis namas, žemės sklypui turėtų būti nustatytas naudojimo būdas „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“, tačiau siekiant pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą atsakovės, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, sutikimas yra būtinas. Kauno miesto savivaldybė atsiliepime nurodo, kad atsakovė L. B. turėtų įrodyti, kad tiek žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas, tiek atliktų rekonstrukcijos darbų įteisinimas iš tiesų turi neigiamos įtakos jos teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. įrodyti realų jos teisių pažeidimą. Tokių aplinkybių neįrodžius, ieškovų ieškinys galėtų būti tenkinamas.
Trečiojo asmens E. S. vardu atsiliepimą į ieškinį (DOK-11329) 2019 m. sausio 25 d. pateikė E. L. pagal 2016 m. birželio 26 d. įgaliojimą. Atsiliepime nurodyta, kad prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų neteiks. Teismas pažymi, kad šis atsiliepimas nepriimtas, nes pateiktas neįgalioto vesti bylą teisme asmens – nepateikta duomenų, kad jis yra turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir atstovauja savo artimajam giminaičiui ar sutuoktiniui (sugyventiniui) (CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Trečiajam asmeniui E. S. teismo procesiniai dokumentai nuolat buvo siunčiami jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini), šis adresas nurodytas ir atsiliepime), ir remiantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, laikomi įteiktais, praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Daugiau iš trečiojo asmens E. S. jokių procesinių dokumentų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Nustatyta, kad šalys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Ieškovams S. D. ir J. D. priklauso 289/2000 dalys šio žemės sklypo, atsakovei L. B. – 500/2000 dalys, o likusi 1211/2000 dalis priklauso Lietuvos Respublikai (1 t. 22-23 b. l.). Šiame žemės sklype stovi daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame esantis butas Nr. 1 nuosavybės teise priklauso atsakovei L. B., butas Nr. 3 priklauso ieškovams S. D. ir J. D., butas Nr. 4 – trečiajam asmeniui E. S., o Nr. 5 – Kauno miesto savivaldybei (1 t. 105-112 b. l.). Ieškovai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydami pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą iš „gyvenamosios teritorijos“ į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“. Ieškovams buvo nurodyta, jog žemės sklypo naudojimo būdą galima pakeisti, tačiau būtina pateikti žemės sklypo bendraturčių (atsakovės) ir valstybinės žemės patikėtinio (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimus (1 t. 9A-9B b. l.). Nacionalinė žemės tarnyba 2016 m. gegužės 9 d. raštu nurodė, jog neprieštarauja, kad gavus žemės sklypo bendrasavininkės L. B. sutikimą, būtų pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas (1 t. 9C b. l.), todėl ieškovai 2016 m. balandžio 25 d., 2016 m. spalio 20 d.,2018 m. rugpjūčio 3 d. raštais kreipėsi į atsakovę L. B. dėl sutikimo gavimo (1 t. 9D-9G b. l.). Ieškovų užsakymu architektas A. P., veikiantis pagal individualios veiklos pažymą Nr. 028225, 2005 m. gegužės mėn. paruošė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestato projektą (1 t. 9J b. l.). Ieškovai pripažino, kad 2005 m., neturėdami tam reikalingų leidimų, pagal šį projektą pasistatė priestatą. Siekdami įteisinti statybą, ieškovai kreipėsi į nekilnojamojo turto bendraturčius, prašydami duoti sutikimą rekonstrukcijai. Kauno miesto savivaldybė kaip butų Nr. 2 ir 5, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė 2008 m. kovo 27 d. raštu Nr. 53-5-566 sutiko, kad prie ieškovams nuosavybės teise priklausančio buto šie prisistatytų priestatą, tačiau rekonstrukcijos darbus atliktų pagal nustatyta tvarka parengtą bei suderintą projektinę dokumentaciją bei gautų leidimą statyti (1 t. 9 H b. l.). Buto esančio (duomenys neskelbtini), savininkas V. V. 2013 m. liepos 25 d. pateikė sutikimą dėl 3 buto rekonstrukcijos, pristatant priestatą, tačiau pageidavo, kad kaminas iš projektuojamos katilinės būtų tvirtinamas prie namo šiaurės vakarinio fasado kampo ir iškeltas virš antro aukšto stogo (1 t. 9I b. l.). Atsakovė L. B. rašytinio sutikimo rekonstrukcijai nedavė iki šiol. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, gavusi E. B. (atsakovės L. B. dukters) skundą dėl savavališkai pastatyto pastato bei iškasto rūsio, 2018 m. birželio 13 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. (duomenys neskelbtini)15.2), kuriuo nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio namo pietryčių pusėje pristatytas priestatas – apie 5,20 m pločio, apie 5,10 m ilgio, apie 3 m aukščio. Darbai atlikti pagal 2005 m. projektą „Buto Nr. 3 (duomenys neskelbtini)priestato projektas“. Po pirmu aukštu pagilintas ir išbetonuotas rūsys, įstatytos durys, įrengti laiptai rūsio plotis apie 2,65 m, ilgis apie 4,70 m, aukštis apie 2,12 m, angos storis prie durų apie 0,50 m, durų aukštis apie 1,90 m, plotis apie 0,95 m, darbai atlikti apie 2006 m., skundo nagrinėjimas nutrauktas, nes statyba vykdyta daugiau kaip prieš 10 metų (1 t. 161-183 b. l.).
Byloje kilo bendraturčių ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Kasacinis teismas, aiškindamas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančias teisės normas, ne kartą išdėstė esmines šių normų nuostatas ir jų reikšmę. Nuosavybės teisės į keliems asmenims priklausantį daiktą įgyvendinimo ribos yra siauresnės nei į daiktą, priklausantį vienam asmeniui. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).
Siekdami įgyvendinti neteisėtų statybų įteisinimą, ieškovai nori pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą, įregistruotą nekilnojamojo turto registre. Pagal byloje pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis, įregistruoto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - „gyvenamosios teritorijos“, naudojimo pobūdis - „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“. Detalusis planas šiam sklypui nebuvo parengtas.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, - pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Analogiška nuostata įtvirtinta Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073, 10 punkte.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, jog žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, o 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad, kai vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, jie keičiami Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.
Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-210 (toliau - Bendrasis planas), sprendinius, Žemės sklypas patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas, kur galimi naudojimo būdai - gyvenamosios teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos ir kt.
Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, šiuo metu nustatyti du su gyvenamosiomis teritorijomis susiję žemės sklypų naudojimo būdai: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (16 p.) bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos (17 p.). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)yra daugiabutis gyvenamasis namas, Žemės sklypui turėtų būti nustatytas naudojimo būdas „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“. Šios aplinkybės buvo nurodytos Ieškovams Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 15 d. rašte Nr. (33.205)R-4400. Byloje pateiktas kito bendraturčio - Kauno miesto savivaldybės sutikimas pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą (1 t. 9c b. l.), bylos nagrinėjimo metu atsakovės L. B. atstovė taip pat patvirtino, kad neprieštarauja ieškovų prašymui pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį, todėl šis ieškovų ieškinio reikalavimas tenkinamas ir pripažįstama jų teisė pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš „gyvenamosios teritorijos“ į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ be atsakovės L. B. sutikimo.
Kitu ieškinio reikalavimu ieškovai prašo pripažinti jiems teisę be atsakovės L. B. sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) statybos (rekonstrukcijos) darbus, pagal 2005 m. A. P. parengtą Buto Nr. 3, (duomenys neskelbtini), priestato projektą, ir be atsakovės sutikimo atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šio priestato statybos įteisinimui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėta gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija ir remontas gali būti legalizuota (tik) esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008). Pirmasis faktas konstatuojamas suinteresuotiems asmenims išreiškiant sutikimą su statybos darbais, o antrojo konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012). Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje yra nurodyti visi dokumentai, kuriuos reikia pateikti, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, tarp jų nurodytas ir žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise ir statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija.
Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai šie nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu (nagrinėjamoje byloje – rekonstruojant bendrą daiktą ir statant priestatą), kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato teisės normos. Bendraturtis, nesutikdamas su kito bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019).
Nagrinėjamu atveju atsakovė L. B. vienintele priežastimi, dėl kurios ji neduoda ieškovams sutikimo įteisinti priestatą, nurodo aplinkybę, kad ieškovai nesutinka pasirašyti ir įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka jos užsakymu paruošto naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo projekto, todėl jai neaišku, ant kurio bendraturčio žemės sklypo dalies priestatas yra pastatytas. Atsakovė baiminasi, kad davus ieškovams sutikimą įteisinti priestatą, sumažės jos turimo žemės sklypo dalis. Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovai nėra jai pateikę susipažinimui statinio rekonstrukcijos projekto, koks yra privalomas pagal įstatymą, todėl jai yra neaišku, ar buvo atlikta viso namo statinio konstrukcijų ekspertizė ir ar priestatas nepažeidžia jos, kaip bendraturtės teisių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019 nurodyta, jog teismų praktikoje tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018 50 punktą). Dabartinės redakcijos Statybos įstatyme projektinių pasiūlymų sąvoka pateikiama 2 straipsnio 45 dalyje – tai pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami rengiant specialiuosius architektūros reikalavimus, specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus, specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, – t. y. savo esme nesiskiria nuo įtvirtintosios ankstesnėje redakcijoje. Toje pačioje kasacinio teismo nutartyje pateikta išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Analogiškos pozicijos laikytasi ir kitose kasacine tvarka nagrinėtose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).
Vertinant atsakovės atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą šios bylos aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, jog byloje ieškovai yra pateikę 2005 m. architekto A. P. parengtą Buto Nr. 3, (duomenys neskelbtini) priestato projektą (2 t. 5-8 b. l.), kuris yra pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Šiame projekte aiškiai nurodytas priestatu užstatytas žemės plotas, pačio priestato matmenys, statinio pertvaros, angos, konstrukcijos, statybinės medžiagos, priėjimai ir privažiavimai prie statinio ir pan. Šis projektas byloje pateiktas, todėl, net ir darant prielaidą, kad ieškovai nebuvo jo pateikę atsakovei, ji turėjo galimybes su juo susipažinti teisme. Be to, priestatas stovi pastatytas jau daugiau nei 15 metų, todėl atsakovė fiziškai gali matyti jį ir spręsti, pažeidžia jis jos teises, ar ne. Tai, ar minėtas projektas atitinka remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, vertins statybos leidimą išduosianti institucija, nagrinėjamoje byloje yra vertinamas tik atsakovės (ne)sutikimo rekonstrukcijai pagrįstumas.
Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu šalims buvo sudaryta galimybė išspręsti ginčą taikiai, šalys pasinaudojo ir teismine mediacija, tačiau bendras susitarimas nepasiektas. Aplinkybė, kad iki šiol nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarka, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, atsakovė tokio savarankiško reikalavimo byloje nepareiškė ir, teismo vertinimu, tai nėra pakankamas pagrindas atsakovei daryti kliūtis ieškovams įteisinti priestato statybą įstatyme nustatyta tvarka. Šalys gali atskira tvarka nusistatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, įvertindamos faktines aplinkybes dėl konkrečioje žemės sklypo vietoje esančių statinių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2012 yra išaiškinęs, „kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimaliam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. Vienas tokių reikalavimų ir teisės laisvai disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimu daiktu ribojimų yra įpareigojimas statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą. Šią statytojo pareigą pabrėžė ir Konstitucinis Teismas, konstatavęs, kad nuosavybės teisinių santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas; kad teisių ir pareigų derinimas tiesiogiai išplaukia iš Konstitucijos 28 straipsnyje nustatytos normos: žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas)“.
Teismas konstatuoja, kad atsakovė L. B. nenurodė pagrįstų motyvų, kuo ieškovų pastatytas priestatas pažeidžia jos, kaip bendraturtės teises, todėl jos atsisakymas duoti ieškovams sutikimą įstatymų nustatyta tvarka baigti statinio įteisinimo procedūrą, laikytinas nepagrįstu, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas ir pripažįstama ieškovų teisė be atsakovės L. B. sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) statybos (rekonstrukcijos) darbus pagal 2005 m. A. P. parengtą Buto Nr. 3, (duomenys neskelbtini) priestato projektą, ir be atsakovės sutikimo atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šio priestato statybos įteisinimui.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidos sudaro 75 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos ieškovams priteisiamos iš atsakovės.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 970)).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Pripažinti ieškovams S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą iš „gyvenamosios teritorijos“ į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ be atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Pripažinti ieškovams S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę be atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo atlikti pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) statybos (rekonstrukcijos) darbus pagal 2005 m. A. P. parengtą Buto Nr. 3, (duomenys neskelbtini) priestato projektą, ir be šios atsakovės sutikimo atlikti visus kitus veiksmus, reikalingus šio priestato statybos įteisinimui.
Priteisti ieškovams S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 575 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.