Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 72-ANR_N-1261-2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas (toliau – Alytaus AVPK Lazdijų r. PK) 2019 m. gruodžio 5 d. administracinio nusižengimo byloje priėmė nutarimą Nr. 72-ANR_N-1261-2019, kuriuo L. K. pagal Lietuvos Respub­li­kos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį paskyrė 800 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių už tai, kad ji 2019 m. lapkričio 23 d., 18.30 val., Lazdijų r. sav., Šapurų k., vairavo automobilį neblaivi, kai nustatytas 0,78 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra, o teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2013 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 2AT-7-4-2013, 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 2AT-13-2013, 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2AT-68-507/2015).

Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad vien administracinės nuobaudos – baudos, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas, šiuo konkrečiu atveju neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų L. K. (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Toks teisinės padėties švelninimo būdas, kai visiškai neskiriama privaloma administracinio poveikio priemonė, nedera su valstybės siekiu griežtinti atsakomybę asmenims vairuojantiems neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad tokie asmenys, sukėlę realią grėsmę jos nariams, neišvengtų nuobaudos, ribojančios jų teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuobaudos paskirtis yra ne tik prevencinė, bet ir baudžiamoji, todėl visiškas netaikymas poveikio priemonės iš esmės neleistų pasiekti visų nuobaudos tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. 2AT-27-697/2018).

Pažymėtina, kad L. K., vairuodama neblaivi, elgėsi neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, keliantį grėsmę visuomenei, todėl jos patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jos pavojingo elgesio kelyje teisėtas rezultatas ir pasekmė, apie kuriuos ji iš anksto žinojo prieš sėsdama neblaivi už vairo. Ta aplinkybė, kad po to, kai vartojo alkoholį, ji nusprendė vairuoti transporto priemonę, rodo jos elgesio lengvabūdiškumą ir pavojingumą, todėl jos prašymas iš viso neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, atmestinas kaip nepagrįstas, nes tokios teisė atėmimas už šiurkštų nusižengimą nėra neproporcinga atsakomybė. Skunde nurodoma teismų praktika kai tokia administracinio poveikio priemonė iš viso nebuvo taikyta nėra aktualiai šiai bylai, nes visose skunde nurodytose teismų nutartyse teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pagal inkriminuotus ANK straipsnius buvo numatytas kaip alternatyvi ir papildoma administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją, ar ne. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju už L. K. padarytą administracinį nusižengimą įstatymas numato teisės vairuoti transporto priemones atėmimą kaip privalomą administracinio poveikio priemonę.

Sprendžiant, ar L. K. paskirta administracinio poveikio priemonė atitinka kasacinio teismo suformuotus protingos ir teisingos nuobaudos kriterijus pažymėtina, kad jai nustatytas lengvas – 0,78 promilių, girtumo laipsnis, todėl toks nusižengimas, kai alkoholio koncentracijos riba ne itin daug viršija leistiną ribą, yra mažiau pavojingas nei vairuojant su didesne alkoholio koncentracija. Tai leidžia daryti išvadą, kad veikos pavojingumas šiuo atveju nėra toks itin didelis, kaip dažnai pasitaikančiais atvejais kai vairuojama gerokai labiau apsvaigus. Be to, L. K. savo kaltę prisipažino iš karto, gailisi dėl savo veiksmų ir tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, ji darbdavio puikiai charakterizuojama, per savo vairavimo stažą nėra padariusi panašaus pobūdžio ar kitokių administracinių nusižengimų, susijusių su alkoholio vartojimu, viena augina ir išlaiko vaiką. Šios aplinkybės patvirtina, kad jos asmenybė nėra pavojinga dėl galimo analogiško nusižengimo pasikartojimo, o tokio pobūdžio nusižengimas yra labiau atsitiktinis, nei dėsningas elgesys. L. K. gyvena rajono miestelyje, o dirba (duomenys neskelbtini) ir nuvykti į darbą viešuoju transportu neįmanoma. Dėl šių nepatogumų ji patiria sunkumų savo šeimyniniame gyvenime ir tokie suvaržymai, patiriami dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės, yra esminiai, dėl ilgo jų taikymo jie gali įtakoti ir darbo netekimą bei jos ir jos vaiko pragyvenimo šaltinio praradimą. Todėl ilgas tokių apribojimų taikymas reiškia ir itin griežtą atsakomybę, kuri šiuo atveju nebūtų proporcinga nusižengimo ir pačios pažeidėjos pavojingumui.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias L. K. asmenybę, jos padarytą administracinį nusižengimą ir jo pasekmes, pripažintina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – atgrasyti ją nuo administracinių nusižengimų, paveikti, kad ji laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti taikant švelnesnę administracinio poveikio priemonę ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, nes paskirtoji yra per griežta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, L. K. prašymas sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą tenkintinas ir priimtas nutarimas pakeistinas, nustatant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 5 (penkiems) mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens L. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 72-ANR_N-1261-2019 dalį dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirti L. K. švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Likusią Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 72-ANR_N-1261-2019 dalį dėl baudos paskyrimo palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.