- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-25
- Bylos Nr.
- I-465-355/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Daunys
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Lietuvos, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kelmės
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kelmės žemėtvarkos skyriaus, atstovei D. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kelmės žemėtvarkos skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. J. 2009-02-18 Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu teismo prašo iš atsakovės priteisti 75 321,25 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodo, kad turtinę žalą sudaro Lietuvos Respublikos valstybei priteista 35 482 Lt piniginė kompensacija ir 1097,96 Lt bylinėjimosi išlaidos bei 37 474 Lt piniginė kompensacija ir 1266,79 Lt bylinėjimosi išlaidos (b.l.2-3).
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010-05-04 pateiktame rašytiniame paaiškinime pareiškėja prašo teismo iš atsakovės priteisti turtinę žalą: priteistas pinigines kompensacijas (35 482 Lt; 37 474 Lt) ir patirtas bylinėjimosi išlaidas – 6 518,49 Lt (b.l.95-96).
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas teismo prašė iš atsakovės priteisti 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir turtinės žalos atlyginimą pagal prašymą ir paaiškinimus, pateiktus Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010-05-04 rašte.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas Š. N. nurodė, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktame 2010-05-04 rašte detaliai nurodė, kokias bylinėjimosi išlaidas patyrė pareiškėja pirmos instancijos teisme Kelmės r. apylinkės teisme bei skundžiant pirmos instancijos teismo sprendimus apeliacine tvarka. Atstovo nuomone, šios turėtos išlaidos turėtų būti atlygintos, kadangi jos buvo būtinos ir pareiškėja negalėjo jų išvengti, teko samdytis advokatę, nes pati neturi teisinio išsilavinimo, jai mokėjo už darbą ir tai sudaro žalą, patirtą pirmos instancijos teisme abiejose civilinėse bylose. Kadangi pirmos instancijos byloje sprendimai pareiškėjai buvo nepalankūs, tai pareiškėja įgyvendino LR Konstitucijoje įtvirtintą jos teisę skųsti teismo sprendimą, kurį galvojo esant neteisėtą. Ji pateikė apeliacinius skundus, kurie buvo išnagrinėti Šiaulių apygardos teisme ir paliko nepakeistus pirmos instancijos teismo sprendimus, tačiau šių procesų metu patyrė bylinėjimosi išlaidų, buvo mokėta advokatei už darbą, taip pat parengiant apeliacinius skundus bei atstovaujant apeliacinės instancijos teisme. Atstovas nurodė, kad pareiškėja teisėtai kreipėsi dėl žemės grąžinimo, žemė buvo sugrąžinta be jokių trukdžių. Valstybinė įstaiga jai suteikė teisę susigrąžinti ir tik po 7 m. pagal prokuratūros ieškinį paaiškėjo, kad žemėtvarka neturėjo teisės grąžinti žemių pareiškėjai. Pareiškėjai apie tai nebuvo žinoma ir todėl ji nesutiko su pirmos instancijos teismo sprendimais, bandė juos skųsti. Apeliacinis teismas paliko abu sprendimus nepakeistus. Patirtos išlaidos susijusios su tuo, kad žemėtvarka nepagrįstai, kaip ateitis parodė, sudarė galimybes susigrąžinti pareiškėjai giminės žemes. Jei to nebūtų įvykę, nebūtų bylinėjimosi ir nebūtų kalbos apie turtinę žalą, kur kalbama apie bylinėjimosi išlaidas. Antrą turtinės žalos dalį sudaro pareiškėjos išlaidos, kurias ji patyrė vykdydama abu pirmos instancijos teismo priimtus sprendimus. Pareiškėja buvo įpareigota grąžinti pinigus, gautus už žemes, nes ji teises į nuosavybės atkūrimą buvo pardavusi, kai žemėtvarka suteikė teisę atkurti tas teises. Dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad reikalavimas yra pagrįstas, nes atsakovės atstovas sutiko su žalos padarymo faktu. Teismo prašė atsižvelgti į pareiškėjos amžių, tai, ką teko jai išgyventi gavus po 7 m. prokuratūros 2 ieškinius, dalyvaujant Kelmėje dviejuose teismuose, apeliacinėse instancijose Šiaulių apygardos teisme. Pažymėjo, kad tai didelė kančia tokio amžiaus žmogui, kuris nesitikėjo tokių pasekmių. Ji teismų sprendimus turėjo įvykdyti parduodama savo žemes, dėl kurių nebuvo kilę jokio ginčo. Mano, kad reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis – 5000 litų yra protinga suma. Pažymėjo, kad Kelmės r. apylinkės teismo 2008-01-28 sprendime civilinėje byloje 2-10-322/2008 konstatuota, kad „atsakovė teisę yra pardavusi, todėl CK 6.237 str. 4 d. pagrindu atsakovė kaip sąžininga įgijėja nežinojusi ir negalėjusi žinoti, kad turtą įgijo be teisinio pagrindo, privalo grąžinti tik sumą, kurią gavo už parduotą turtą. Atsakovės R. J. sąžiningumas neginčijamas, įrodymų, kad ji neteisėtais veiksmais ar kitokiu būdu įtakojusi valstybės institucijas išduoti neteisėtą pažymą, nenustatyta“.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo atstovo kalbą. Nurodė, kad dėl savo amžiaus bylų nagrinėjimo metu jautėsi labai blogai. Kad gautų pažymą Nr. 7, jokios įtakos valstybės pareigūnams nedarė. 2001 m. lapkričio mėn. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises, nes manė, kad žemė jai priklauso kaip anūkei. Žinojo, kad yra ir kitų paveldėtojų, tačiau iš jų dauguma Lenkijos piliečiai arba kiti nerodė noro atsikurti nuosavybės teises. Todėl manydama, kad yra teisėta paveldėtoja, kreipėsi su prašymu atkurti nuosavybės teises, o institucija tai patvirtino, išduodama pažymą ir pasakydama, kad „čia jūsų teisė“.
Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kelmės žemėtvarkos skyriaus, atstovė D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu sutinka iš dalies. Nesutinka, kad pareiškėjai būtų atlyginta 72956 Lt turtinė žala, kadangi tai piniginė suma, kurią pareiškėja gavo perleidusi nuosavybės teises į jai nepriklausantį žemės sklypą. 2007-10-23 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-115-446 teismas pareiškėjai priteisė grąžinti valstybei 35482 Lt piniginę kompensaciją, gautą iš tų asmenų, kuriems ji perleido nuosavybės teisę į M. J. turėtą žemę Šaukėnų seniūnijoje, Gelučių k., bei 1097,92 Lt bylinėjimosi išlaidų. 2008-01-28 Kelmės r. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-10-322 pareiškėjai priteista grąžinti valstybei 37474,50 Lt piniginė kompensacija ir bylinėjimosi išlaidos. Iš viso pareiškėjai priteista grąžinti valstybei 72956 Lt ir bylinėjimosi išlaidos. Atstovė nurodė, kad iš dalies sutinka su pareiškėjos prašymu priteisti turtinę žalą, kurią pareiškėja patyrė, nes nagrinėjant civilines bylas iš jos buvo priteista bylinėjimosi išlaidos. Tačiau pažymėjo, kad būtina atsižvelgti į LR CK 6.282 str. nuostatas ir įvertinti tą faktą, kiek dėl tos žalos atsiradimo yra pareigūnų kaltės ir kiek prie to galėjo prisidėti pati pareiškėja. Mano, kad turtinės žalos suma dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti mažinama. Nurodė, kad nustatyta, jog nuosavybės teisės buvo atkurtos pažeidžiant piliečių teisių atkūrimo nuostatas, nes netinkamai buvo įvertintas tas faktas, kad R. J., kad ir būdama teisėta M. J. anūkė, gali paveldėti nuosavybės teises. Iš teismui pateiktų bylų matoma, kad atkuriant nuosavybės teises agrarinės tarnybos darbuotojai neturėjo pilnos informacijos, kam nacionalizavimo metu priklausė M. J. žemė, ir neteisingai įvertinę faktą pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. netinkamai priėmė pažymą, leidžiančią atkurti nuosavybės teises. Šie faktai buvo nustatyti 2007 metais, kai apygardos prokuratūra išreikalavimo medžiagos iš Lietuvos centrinio archyvo. Atstovė nurodė, kad pareiškėjai buvo žinomas faktas, kad M. J. žemė turėjo priklausyti kitiems Janavičių giminės pretendentams, tačiau pagal mūsų galiojančius teisės aktus jie negalėjo atsikurti nuosavybės teisių. Tačiau pareiškėja 2001m. lapkričio mėnesį pateikė prašymą sugrąžinti nuosavybės teises į M. J. žemę, nenurodydama kitų pretendentų, kurie galėtų pretenduoti, neužsimindama apie tokius faktus, kad M. J. žemės buvo padalintos kitiems Janavičių giminės pretendentams, kurie šiuo metu negyvena Lietuvoje. Mano, kad pareiškėja galėjo suklaidinti agrarinės tarnybos darbuotojus. Sutinka, kad darbuotojai skubiai ir neatidžiai tvarkė dokumentus, neišsiaiškino iki galo nuosavybės atkūrimo klausimo, tačiau įžvelgia ir pareiškėjos kaltės. Dėl neturtinės žalos atlyginimo atstovė nurodė, kad pareiškėja neturtinės žalos atsiradimą kildina iš to, kad dėl civilinių bylų nagrinėjimo pablogėjo jos fizinė sveikata, jos fizinė ir moralinė savijauta, tačiau tai įrodančios medžiagos, medicininių išrašų ar pažymų teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėja siekia jos nurodytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu. Šis CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai prašoma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Todėl nagrinėjant šį administracinį ginčą būtina vadovautis šia teisės norma, t. y. joje pateiktais civilinės (deliktinės) atsakomybės prielaidų (sąlygų) aiškinimais.
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kelmės žemėtvarkos skyriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Pareiškėja turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš faktinių aplinkybių, jog nagrinėjant civilines bylas: Kelmės rajono apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-115-446-2007, Šiaulių apygardos teisme civilinę bylą Nr. 2A-54-44/2008, taip pat Kelmės rajono apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-10-322-2008, Šiaulių apygardos teisme civilinę bylą Nr. 2A-163-372/2008, dėl jai neteisėtai institucijų išduotų pažymų ji patyrė turtinės žalos, nes iš jos valstybės naudai buvo priteista 35 482 Lt ir 37 474,50 Lt piniginės kompensacijos, bei 1097,96 Lt ir 1266,79 Lt, 91,80 Lt bylinėjimosi išlaidos. Taip pat kad pareiškėja už atstovavimą Kelmės rajono apylinkės teisme civilinėse bylose Nr. 2-115-446/2007 ir Nr. 2A-163-372/2008 advokatei V. Pluščiauskienei sumokėjo 1400 Lt; už apeliacinio skundo dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-115-446/2007 pateikimą pareiškėja sumokėjo 1332,94 Lt žyminio mokesčio; už apeliacinio skundo dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10-322/2008 pateikimą pareiškėja sumokėjo 1329 Lt žyminio mokesčio.
5000 Lt neturtinės žalos atsiradimą pareiškėja kildina iš to, kad kol vyko teismo posėdžiai aukščiau išvardintose civilinėse bylose, pašlijo jos sveikata, pradėjo nemiegoti naktimis. Pareiškėja patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir dvasinius sukrėtimus, kuomet tokio garbingo amžiaus pareiškėjai teko dalyvauti Kelmėje 2 teismuose, apeliacinėse instancijose Šiaulių apygardos teisme dėl prieš 7 metus įvykusių įvykių.
Kelmės rajono apylinkės teismo 2007-10-23 įsiteisėjusiu sprendimu, Šiaulių apygardos teismo 2008-02-12 nutartimi (b.l.6-17) nustatyta, kad pareiškėja R. J. 2001 m. lapkričio 4 d. Kelmės rajono Šaukėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai raštu pateikė pranešimą apie tai, kad jos senelis M. J. nuosavybės teisėmis valdė 88,73 ha žemės Šiaulių apskrityje, Šaukėnų valsčiuje, Gelučių kaime. Kartu su pareiškimu dėl žemės grąžinimo pateikė giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančius dokumentus. Kelmės rajono žemėtvarkos skyrius, remdamasis 1930-10-12 Šiaulių apskrities, Šaukėnų valsčiaus, Gelučių kaimo eksplikacija ir pretendentės giminystės ryšį su buvusiu savininku įrodančiais dokumentais, parengė ir išdavė 2001-11-22 pažymą Nr. 7 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kuria tvirtinama, kad pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus R. J. turi nuosavybės teisę į M. J. nuosavybės teisėmis valdytą 87,7 ha ir 3,28 ha miško Kelmės rajone, Gelučių kaime. 2001 m. lapkričio 26 d. Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notarės V. P. patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja R. J. pardavė, o J. J. ir E. B. nusipirko teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą: J. J. – į 0,88 ha žemės, E. B. – į 86,82 ha žemės ir 3,28 ha miško, valdytų M. J. Šiaulių apskrityje, Šaukėnų valsčiuje, Gelučių kaime. Nuosavybės teises R. J. pardavė už 35482 litus, iš kurių 343 litus ji gavo iš J. J., 35139 litus – iš E. B..
Kelmės rajono apylinkės teismas 2007-10-23 sprendimu pripažino negaliojančia 2001m. lapkričio 22 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kelmės rajono Žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. 7 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir priteisė iš R. J. 35 482 Lt piniginę kompensaciją valstybės naudai. Teismas nurodė, kad R. J. yra M. J. anūkė, jos motina M. B., turto savininko M. J. dukra, mirė 1934 m. liepos 26 d., todėl pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 4 p. pareiškėja galėjo būti pretendentė į savininko M. J. turtą. Tačiau 1930 m. spalio 12 d. Šiaulių apskrities, Šaukėnų valsčiaus, Gelučių kaimo eksplikacijoje nurodyta, kad 156,57 ha žemės ir miško plotą valdė M. J. įpėdiniai, kurie eksplikacijoje nenurodyti. Kad M. J. nekilnojamojo turto nusavinimo metu negalėjo būti (duomenys neskelbtini) savininku, patvirtina ir 1929 m. liepos 7 d. laikraščio „Mūsų girios“ ištrauka, kurioje pateikiama informacija apie tai, kad 1929 m. birželio 15 d. M. J. mirė. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo fonduose išlikusio dokumento – L. J. prašymo, pateikto 1940 m. sausio 5 d. Šiaulių apygardos žemės tvarkymo įstaigai, matyti, kad L. J. prašė jo vardu išduoti Gelučių dvaro nuosavybės liudijimą. 1940 m. lapkričio 1 d. nacionalizuojamų ūkių sąraše Gelučių dvaro savininkais, iš kurių paimta žemė, nurodyti L. ir J. J.. Tokiu būdu 1936 metų teismo sprendimu nuosavybės teisės į mirusio M. J. Gelučių dvarą buvo pripažintos Liudvikui, Jonui ir K. J., nuosavybės teises atimant iš kitų įpėdinių, tuo pačiu ir iš mirusio M. J. anūkės R. J.. Teismas, remdamasis išlikusių įrodymų visuma, padarė išvadą, kad R. J. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos negalėjo būti taikomos. Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus 2001m. lapkričio 22 d. pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 7 išduota pažeidžiant LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas, todėl naikintina kaip neteisėta.
Kelmės rajono apylinkės teismo 2008-01-28 įsiteisėjusiu sprendimu, Šiaulių apygardos teismo 2008-10-20 nutartimi (b.l.18-28) nustatyta, kad 2001 m. lapkričio 14 d. pareiškėja pateikė Kelmės rajono Šaukėnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pranešimą, nurodydama, kad jos senelis M. J. pagal administracinį- teritorinį susiskirstymą iki 1940 m. liepos 22 d. Šiaulių apskrities Šaukėnų valsčiuje, Gelučių kaime turėjo 88,73 ha žemės sklypą. Prie pranešimo pateikė giminystės ryšį su M. J. patvirtinančius dokumentus. 2001 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Kelmės rajono žemėtvarkos skyrius išdavė pažymą Nr. 9-10985 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, kad pagal R. J. pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nustatyta, kad į buvusio savininko M. J. nuosavybės teisėmis valdytą Šiaulių apskrities Padubysio valsčiaus Targauskių kaime 65,59 ha žemę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą R. J. turi nuosavybės teisę į 65,59 ha žemės. Šios pažymos pagrindu pareiškėja pardavė teises atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir už tai gavo 37 474,50 Lt.
Kelmės rajono apylinkės teismas 2008-01-28 sprendimu pripažino negaliojančia 2001 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą Nr. 9-10985 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir priteisė iš R. J. 37474,50 Lt valstybei piniginę kompensaciją. Teismas nustatė, kad Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. lapkričio 22 d. pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 9-10985, kuria nustatyta, kad R. J. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. J. nuosavybės teisėmis valdytą 65,59 ha žemę Targauskių kaime, Padubysio valsčiuje, Šiaulių apskrityje, išduota pažeidžiant LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas.
Teismas aukščiau nurodytų Kelmės rajono apylinkės teismo nustatytų faktų ir aplinkybių iš naujo nebeįrodinės, kadangi vadovaujantis LR ABTĮ 58 str. 2 d., faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Kaip jau minėta, tam kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Neteisėti veiksmai ar neveikimas LR CK 6.271 straipsnyje įvardijami kaip valstybės valdžios institucijų neteisėti aktai. „Aktas“ taip pat reiškia valstybės institucijos individualaus akto pavidalu išreikštą veiksmą. Todėl, teismo nuomone, pareiškėjos nurodytos Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus 2001m. lapkričio 22 d. pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 7 ir Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. lapkričio 22 d. pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 9-10985 (su kuriomis pareiškėja sieja prašomos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą) atitinka LR CK 6.271 straipsnyje pateikto „akto“ sampratą.
Aiškindama LR CK 6.271 straipsnio 4 dalį, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, kartu su to paties straipsnio 1 dalies nuostata apie konkretaus valstybės tarnautojo (kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo) kaltės nepaisymą, kolegija pažymi, kad valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti aukščiau aptarto „akto“ (nagrinėjamu atveju – atsakovo 2001m. lapkričio 22 d. pažymų Nr. 7 ir 9-10985) neteisėtumo faktą, ir nėra svarbu nustatinėti konkrečias priežastis, dėl kurių toks tariamai neteisėtas aktas buvo priimtas.
LR CK 6.271 straipsnio 4 dalyje kalbama apie valdžios institucijai privalomo elgesio, siejamo su atitinkamų įstatymų reikalavimų vykdymu, nesilaikymą. Todėl, sprendžiant klausimą dėl šioje straipsnio dalyje nustatytos (vienos iš būtinų) sąlygos atlyginti žalą buvimo ar jos nebuvimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina taikyti (aptarti taikymą) atitinkamas teisės normas, su kurių pažeidimu siejamas tariamai padarytos žalos atsiradimas. Nagrinėjamu atveju jau įsiteisėjusiais Kelmės rajono apylinkės teismo 2007-10-23 ir 2008-01-28 sprendimais konstatuota, kad Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus 2001m. lapkričio 22 d. pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 7 ir Kelmės rajono žemėtvarkos skyriaus 2001 m. lapkričio 22 d. pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 9-10985 išduotos pažeidžiant LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas, nes R. J. atžvilgiu LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos negalėjo būti taikomos, todėl LR ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu pats šio pažeidimo padarymo faktas šioje administracinėje byloje nekvestionuojamas ir laikytinas nustatytu.
Teismas pažymi, kad LR CK 6.271 straipsnyje nėra pateikta atlygintinos žalos samprata. Todėl, sprendžiant pareiškėjai atlygintinos žalos nustatymo klausimą, yra būtina vadovautis LR CK 6.249 straipsniu. Jame nurodyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Todėl, sprendžiant pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos (jos dydžio) nustatymo klausimą, yra būtina: 1) išaiškinti, ar dėl minėto institucijos neveikimo pareiškėjas turėjo konkrečių išlaidų (tiesioginių nuostolių), ir, nustačius tokių išlaidų turėjimo faktą, jas priteisti žalos atlyginimui; 2) išaiškinti, ar dėl minėto neveikimo pareiškėjas neteko turto, ar toks jo turtas buvo sužalotas, ir, nustačius tokio turto netekimo ar sužalojimo faktą, suteikti jam piniginę išraišką (įvertinti prarastą ar sužalotą turtą pinigais) bei priteisti šiuos pinigus žalos atlyginimui; 3) išaiškinti, ar minėtas neveikimas nulėmė pareiškėjo prašomas atlyginti negautas pajamas tokiu būdu, kad galėtų būti laikomas tokių pajamų negavimo rezultatu.
Pareiškėja nurodo, kad patyrė turtinės žalos, nes turėjo sumokėti Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimais iš jos valstybės naudai priteistas 35 482 Lt ir 37 474,50 Lt pinigines kompensacijas.
Teismas pažymi, kad šios piniginės kompensacijos iš pareiškėjos priteistos vadovaujantis LR CK 6.237 str.1 d. ir 4 d. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta (LR CK 6.237str.1d.). Įgytas turtas turi būti grąžinamas natūra, o jeigu jis žuvęs ar sužalotas, atlyginama pinigais jo tikroji vertė (LR CK 6.237str.3d.). Tačiau LR CK 4.96 str. 2 d. numato, kad iš sąžiningo įgijėjo nekilnojamasis daiktas negali būti išreikalautas. Sąžiningam įgijėjui pardavus turtą, jis privalo grąžinti tik tą sumą, už kurią turtas buvo parduotas (LR CK 6.237str.4d.). Kadangi pareiškėja pagal neteisėtas pažymas įgytas teises atkurti nuosavybės teises buvo pardavusi, nepagrįstai praturtėjusi, todėl nepriklausomai nuo pareiškėjos kaltės, iš jos valstybės naudai priteistos 35 482 Lt ir 37 474,50 Lt piniginės kompensacijos.
Teismo nuomone, 35 482 Lt ir 37 474,50 Lt piniginių kompensacijų sumokėjimas neatitinka LR CK 6.249 straipsnyje nurodytos žalos sampratos, todėl pareiškėjos prašymas iš atsakovo priteisti turtinės žalos atlyginimą 35 482 Lt ir 37 474,50 Lt sumoms atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
Tačiau, kaip matyti, pareiškėja dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė kitų išlaidų –1097,96 Lt ir 1266,79 Lt, 91,80 Lt teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų; už atstovavimą Kelmės rajono apylinkės teisme – 1400 Lt; už apeliacinio skundo dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-115-446/2007 pateikimą – 1332,94 Lt ; už apeliacinio skundo dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2 – 10-322/2008 pateikimą – 1329 Lt (rašytiniai įrodymai b.l.97-98).
Teismo nuomone, šie tiesioginiai nuostoliai pareiškėjai turi būti atlyginti visiškai, nes nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėja nebūtų turėjusi šių išlaidų. Vadovaujantis LR CK 6.282 str. 1 d., sprendžiant priteistinos žalos dydžio klausimą, teismo nuomone, žalos dydis neturi būti mažinamas, kadangi pareiškėjos veiksmuose nebuvo didelio neatsargumo, padėjusio žalai atsirasti arba jai padidėti. Kaip teismo posėdžio metu nurodo pati pareiškėja, 2001-11-14 institucijoms pateikdama prašymus dėl žemės grąžinimo buvo įsitikinusi, kad yra teisėta M. J. paveldėtoja ir institucijoms išdavus vėliau panaikintas pažymas net neabejojo jų teisėtumu. Be to, Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimais pareiškėja pripažinta kaip sąžininga įgijėja, nežinojusi ir negalėjusi žinoti, kad parduodamą turtą įgijo be teisinio pagrindo. Nagrinėjant civilines bylas bei šią bylą nenustatyta, kad pareiškėja neteisėtais veiksmais ar kitokiu būdu būtų įtakojusi valstybės instituciją išduodant neteisėtas pažymas.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai iš atsakovės priteistina 6518,49 Lt turtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėja teismo prašydama iš atsakovės priteisti 5000 Lt neturinės žalos, skunde nurodė kad neturtinė žala atsirado, nes kol vyko teismo posėdžiai civilinėse bylose visai pašlijo jos sveikata, pradėjo nemiegoti naktimis (b.l.2-3). 2009-04-14 ir 2010-10-13 teismo posėdžiuose nurodė, kad vykstant civilinių bylų procesams ji patyrė daug dvasinių išgyvenimų (b.l.66-67).
LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Remdamasis pareiškėjos paaiškinimais, teismas konstatuoja, kad pareiškėja dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė dvasinių išgyvenimų, dvasinių sukrėtimų, nepatogumų. Pareiškėja įrodymų, kad jai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų pašlijo sveikata, nepateikė. Kadangi bylą nagrinėjant iš naujo, pareiškėja nepateikė naujų įrodymų, taip pat teismui nepaaiškėjo naujų aplinkybių, turinčių įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, teismo nuomone, pareiškėjai iš atsakovės priteistina 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamas ABTĮ 85-87str., 88 str. 1 d. 5 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. J. prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kelmės žemėtvarkos skyriaus, pareiškėjai R. J. 6518,49 litų (šešis tūkstančius penkis šimtus aštuoniolika litų keturiasdešimt devynis centus) turtinės žalos ir 1000 litų (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.
Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.