Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J.Skuodienei, J.Ložytei, dalyvaujant ieškovės atstovui I. K., atsakovams R. B. ir V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams R. B. ir V. B., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriui dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 13682,69 Lt skolą susidariusią už valstybinės žemės nuomos mokestį, 1003,80 Lt delspinigių, viso 14686,49 Lt nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovai (sutuoktiniai) pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra statinių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. R. B. yra nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (plotas 0,0044ha), Klaipėda, naudotojas (nuomininkas), be to, atsakovai yra nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (plotas 0,0702ha), Klaipėda, naudotojai (nuomininkai). Atsakovai nevykdo prisiimto įsipareigojimo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, kuris yra paskaičiuotas vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-11-10 nutarimu Nr.1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-01-30 sprendimu Nr.T2-33. Pagal 2011-04-21 mokesčių mokėtojo kortelę atsakovai yra skolingi 13682,69Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-09-27 sprendimą Nr.T2-287 už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį paskaičiuota delspinigių suma už laikotarpį nuo 2004-06-15 iki 2011-04-21 yra 1038,80 Lt.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas I. K. ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovai yra žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), plotas 0,0044 ha ir (duomenys neskelbtini) plotas 0,0702 ha, Klaipėdoje, naudotojais, todėl jie turi mokėti nuomos mokestį nustatytais terminais ir sąlygomis, tačiau atsakovai nemoka valstybinės žemės nuomos mokesčio ir pagal 2011-04-21 mokesčių mokėtojo kortelę yra skolingi 13682,69Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio bei 1038,80Lt delspinigių. Paaiškino, kas atsakovams buvo siunčiami raginimai laiku susimokėti mokesčius, tačiau jokių prašymų atidėti mokėjimus iš atsakovų negauta. 2004m. buvo priimtas savivaldybės sprendimas ir 41p., yra nustatyta mokėjimo tvarka. Nurodė, kad atsakovams priklausantis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau priklausė AB „Lietuvos draudimas“, kadangi atsakovai įsigijo pastatus jiems perėjo ir teisė mokėti už žemę pagal planą, tai yra už 0,0702ha kaip ir ankstesniam pastatų savininkui, nes nėra nuginčytas nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, kuri buvo sudaryta dar su AB „Lietuvos draudimas“, iš kurio atsakovai ir įsigijo pastatus, o atsakai per visą tą laikotarpį nesudarė nuomos sutarties, todėl turi mokėti kaip naudotojai. Mano, kad nėra pagrindo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nes mokestis imamas už metus, o ne už mėnesį, be to nurodė, kad nutartis, kuria remiasi atsakovai yra dėl skirtingų faktinių aplinkybių, o dėl senaties termino taikymo delspinigiams palieka teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš civilinėse bylose (Nr.2-80-867/2012 ir Nr.L2-823-867/2011) esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovo ir atsakovų paaiškinimų, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2003-08-26 pirkimo - pardavimo sutartimi AB „Lietuvos draudimas“ (pagal sutartį - pardavėjas) ir atsakovas R. B. (pagal sutartį - pirkėjas) sudarė sutartį, pagal kurią pardavėjas pardavė pirkėjui pastatą-administracinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 539,79m², ir inžinerinius statinius-įrenginius-kiemo statinius (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuris pereina pirkėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Sutarties 2.4p. nurodyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2003-08-19 raštu patvirtino, kad pardavėjui pardavus pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) m., pil. R. B., žemės nuomos sutartis su nauju pastato savininku bus sudaryta Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pirkėjas R. B. sutarties 4.9p. įsipareigojo mokėti visus su šiuo pastatu ir kieko statiniais susijusius mokesčius, tarp jų ir mokesčius už žemės sklypo nuomą (b.l. 98-102). Iš susitarimo dėl sklypo naudojimosi tvarkos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sklypo naudotojai susitarė naudotis sklypu, tai yra AB „Lietuvos draudimas“ naudosis 702m² (b.l. 103-107). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 2426/2526 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausantis (duomenys neskelbtini) pastatams, plotas 0,2526 ha, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teisė suteikta Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, šiame žemės sklype yra atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis pastatas-administracinis pastatas, unikalus Nr.2195-1001-0015, kurio užstatymo plotas, 244,00m². ir kiemo statiniai-kiemo aikštelė, unikalus Nr.2195-1001-0026, kiemo aikštelė (k1) plotas-98,43m², kiemo aikštelė (k2) plotas-219,18m² (b.l.33-37). Nors atsakovai nuo 2003-08-26 nuosavybės teise turi pastatus ant Valstybinės žemės, tačiau atsakovai nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarties, todėl nurodytas ieškinyje patalpas eksploatuoja naudodamiesi valstybinės žemės sklypo dalimi kaip valstybinės žemės sklypo naudotojai. 2004-06-15 atsakovai kreipėsi į Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrių, kad jiems būtų leista įsigyti 702m² žemės sklypą dalį, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 97). 2011-09-22 atsakovai pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriui prašymą išnuomoti (ar perduoti neatlygintinai) jiems 619m² žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 68). Ieškovas vadovaudamasis Vyriausybės 2003-11-10 nutarimu Nr.1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-01-29 Nr. 1-04 patvirtinta Valstybinės žemės ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių nuomos mokesčio administravimo tvarkos 12, 16, 30 punktais, už valstybinės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, reikalingą atsakovams priklausantiems pastatams eksploatuoti, paskaičiavo nuomos mokestį ir pateikė deklaracijas (b.l. 70-76, 125-132). Atsakovai atsiliepime ir teismo posėdžio metu sutiko su tuo, kad jie naudojasi valstybine žeme, sutiko ir su tuo, kad privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau nesutiko su (duomenys neskelbtini), šio sklypo dalies 702m², paskaičiuota verte ir plotu, nuo kurios yra skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba 2002-02-01 sprendimu Nr.42 yra patvirtintos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenys ir ribos pagal teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių specialųjį sklypų suplanavimo projektą, patvirtintą Klaipėdos miesto valdybos 1997-03-17 sprendimu Nr. 173 (b.l. 105-107). Atsakovai teismui nepateikė įstatymo nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano ar kito įstatymo nustatyta tvarka parengto teritorijų planavimo dokumento, kuris patvirtintų kokio pločio žemės sklypu jie naudojais, o iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nėra panaikintas Klaipėdos miesto 2002-02-01 sprendimu Nr.42 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), duomenys ir ribos (b.l. 105), be to atsakovai byloje nereiškė priešieškinio. Atsakovai nesutikdami su ieškiniu kaip vieną iš motyvų nurodo, kad nuomos mokestis turi būti paskaičiuotas pagal VĮ Registrų centro pateiktas vertes, kurios jų nuomone nesutampa su deklaracijose nurodytomis vertėmis. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovai pateikė VĮ Registrų centro raštą, kuriuo atsakovui buvo nurodytos nekilnojamojo turto-žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) istorines vidutines rinkos vertes: galiojo nuo 2007-05-01 iki 2008-05-01 -1997632 Lt; nuo 2008-05-01 iki 2008-09-12-4348398 Lt; nuo 2008-09-12 iki 2009-02-01 -1380447 Lt; 2009-02-01 iki 2010-01-01- 1470000 Lt, nuo 2010-01-01-1071000Lt, o žemės sklypo verčių nurodė, kad neteikia (b.l. 51). Iš atsakovo pateiktų mokėjimo kvitų ir nurodymų nustatyta, kad atsakovas už žemės nuomą adresu (duomenys neskelbtini) sumokėjo: 2003-04-14-17,75 Lt; 2007-05-30 mokėjimo nurodymu Nr.226821 sumokėjo 446,38 Lt už 2003-2006m; 2007-06-14 mokėjimo nurodymu Nr.246781 sumokėjo 93,17 Lt už 2007m; 2008-06-10 mokėjimo kvitu sumokėjo 93,17 Lt už žemės nuomą už 2008 m; 2009-11-16 sumokėjo 143,64 Lt; ir 2010-1028 sumokėjo 167,40 Lt už 2010m (b.l. 17-21), tačiau atsakovai nepateikė įrodymų, kad yra apmokėję jiems pateiktų žemės mokesčio deklaracijų už žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos mokestis paskaičiuotas pagal atsakovams priskirtą valstybinės žemės sklypo plotą, kuris paskaičiuotas pagal Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba 2002-02-01 sprendimu Nr.42 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) duomenis ir ribas pagal teritorijos tarp Herkaus Manto, S. Daukanto, I. Kanto ir J. Janonio gatvių specialųjį sklypų suplanavimo projektą, patvirtintą Klaipėdos miesto valdybos 1997-03-17 sprendimu Nr. 173.

Valstybinės žemės naudotojais pripažįstami asmenys, kurie žemės sklype be jokių apribojimų įgyvendina naudojimosi teises, laikosi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžia gretimų žemės naudotojų ir gyventojų interesų. Žemė – nacionalinis Lietuvos turtas, todėl žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, bei apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė. Žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemė administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis reformos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.

Atsakovams žemės naudojimo teisė atsirado nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Pagrindinė valstybinės žemės nuomos sąlyga yra pastatų buvimas žemės sklype (LR CK 6.551str. 2d.). Konstatuotina, kad atsakovai yra žemės sklypo naudotojais, kadangi žemės sklypas yra užstatytas pastatais ir žemės naudotojas be jokių apribojimų įgyvendina visas žemės sklypo naudojimosi teises, naudoja žemės sklypą pagal jo tiesioginę paskirtį. Atsakovai pripažintini žemės sklypo naudotojais ir privalėjo mokėti žemės nuomos mokestį, nes pagal Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valstybinės žemės naudotojų pareiga mokėti žemės nuomos mokestį, išskyrus atvejus, kai žemė naudojama panaudos pagrindais.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad valstybinės žemės naudotojas turi mokėti žemės nuomos mokestį, tačiau atsakovas ginčija žemės sklypo plotą už kurį jis turi mokėti žemės nuomos mokestį bei nesutinka su deklaracijose nurodytomis žemės sklypo vertėmis. Ieškovas nurodo, kad nuo 2003m. atsakovui buvo skaičiuojamas mokestis už J.Janonio g.6 - 0,0044 ha, o už (duomenys neskelbtini) - 0,0702 ha. Atsakovas sutinka su (duomenys neskelbtini) paskaičiuotu žemės sklypo plotu, tačiau nesutinka su (duomenys neskelbtini), paskaičiuotu plotu, ir pateikė 2011-07-22 UAB „Vakarų valda“ pažymą apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies tenkančios (duomenys neskelbtini) pastato savininkams paskaičiavimą, kuriame nurodyta, kad pastato adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 601,57m², pastato adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 504,59m², pastato adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas 954,14m², bendras statinių plotas 2060,30m². Aplink šiuos statinius suformuotas žemės sklypas, kurio plotas 0,2526ha, žemės sklypo dalis tenkanti statinio (duomenys neskelbtini) naudotojams sudaro 0,0619ha (b.l. 52), tačiau priešieškinio dėl žemės sklypo ploto nustatymo atsakovai teismui nepateikė. Atsakovai nuo 2003-12-31 perdavimo aktu priėmė pastatą – administracinį, esantį (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko jie tapo valstybinės žemės sklypo naudotojai. Atsakovai Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriui 2004-09-20 pateikė prašymą leisti įsigyti nuosavybėn 702m², žemės sklypo dalį iš bendro 2526 m², žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau prašymas buvo atmestas, nes pagal įstatymus ši valstybinė žemė neparduodama. Tai yra atsakovai 2004-09-20 pripažino, kad jie naudoja 702m², žemės sklypo plotą jiems tenkantį adresu (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad atsakovai neįrodė, kad žemės sklypo plotas adresu (duomenys neskelbtini), yra 0,0619ha, nes atsakovų pateiktas UAB „Vakarų valda“ atliktas žemės sklypo paskaičiavimas nėra oficialus įstatyumo nustatyta patvirtintas dokumentas, kuriuo vadovaujantis būtų galima perskaičiuoti atsakovų faktiškai valdomą žemės sklypą, tai yra nėra teritorijų planavimo dokumentas. Klaipėdos miesto savivaldybės valdyba 2002-02-01 sprendimu Nr.42 patvirtino žemės sklypo Janonio g. 5, 7, 9 duomenis ir ribas pagal teritorijos tarp Herkaus Manto, S. Daukanto, I. Kanto ir J. Janonio gatvių specialųjį sklypų suplanavimo projektą, patvirtintą Klaipėdos miesto valdybos 1997-03-13 sprendimu Nr.173. Pastatų (duomenys neskelbtini) naudotojai sudarė susitarimą dėl sklypo naudojimosi tvarkos, kuriame nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ naudojasi 702m², žemės sklypu, todėl atsakovams sudarius pirkimo pardavimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“ jiems perėjo ir žemės sklypo naudojimo plotas, kurį naudojo pardavėjas (b.l. 103-107) (LR CK6.394str. 3d.). Nuoma, kaip ir žemės nuoma, yra privatinės teisės institutas, o nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai (LR CK 1.1 str. 1d.). Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Valstybė ir savivaldybės, būdamos tam tikro turto savininkės (Konstitucijos 47 straipsnis), civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kartu su kitais civilinių teisinių santykių subjektais. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susidarė sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai (LRCK 6.1 – 6.4, 6.256str.). Byloje neginčijamai įrodyta, kad atsakovai faktiškai naudojasi valstybine žeme, tačiau nemoka. Žemės nuomos santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXIX skyrius. Nagrinėjamoje byloje aktualiu valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio klausimu LR CK 6.552str. 2d. nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 9str. 12d. įtvirtinta nuostata, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Žemės reformos įstatymo 22str. 2d. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarime Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ numato galimybę savivaldybėms valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo nustatymo srityje suteikti įgalinimai priimti norminius teisės aktus. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2009-01-30 sprendimu Nr.T2-35 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę nustatymo“ nustatė tarifus metams, tai yra iki 2008-12-31 sudarytoms valstybinėms žemės nuomos sutartims 3 procentai nuo žemės vertės, o nuo 2009-01-01 komercinei veiklai naudojamai žemei taikomas -0,4 procento tarifas (2009-01-30 sprendimo Nr.T2-35 1.2.1 (b.l. 6). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A.Trunienė, dirbanti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriuje specialiste patvirtino, kad atsakovams žemės nuomos mokestis skaičiuojamas kaip komercinės paskirties, be to nurodė, kad plotai yra nurodyti galiojančiame žemės sklypo plane, o mokestis apskaičiuojamas pagal patvirtintą formulę, į kurią ji įveda tik naudojamos žemės sklypo plotą. Nurodė, kad atsakovams buvo siūloma sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau jie nesudarė ir nepateikė naujai patvirtinto plano, kuriuo būtų nustatyti jų naudojamo žemės sklypo plotai, kuriuos būtų galima laikyti tinkamais ir jais būtų galima vadovautis (b.l. 149-150). Liudytoja V. T., dirbanti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus specialiste teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad žemės nuomos mokestis yra skaičiuojamas pagal nustatytą tarifą bei žemės sklypo vertę, kuri nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius. Susipažinus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais bei liudytojų A.Trunienė ir V. T. parodymais bei atsižvelginat į įstatymus bei poįstatyminius aktus, reglamentuojančius numos mokesčio dydžio paskaičiavimą, į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-01-30 sprendimą Nr.T2-35 bei 2004-01-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.1-04 patvirtintą „Valstybinės žemės ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių nuomos mokesčio administravimo tvarką“, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovams netinkamai paskaičiuotas valstybinės žemės nuomos mokestis. Atsakovų teismui pateiktas UAB „Vakarų Valda“ žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalies tenkančios (duomenys neskelbtini) pastato savininkams paskaičiavimas nėra pagrindas perskaičiuoti valstybinės žemės sklypo nuomos mokesčio, nes nėra nuginčytas 2002m. parengtas žemės sklypo planas, o atsakovai nepateikė teismui įstatymo nustatyta tvarka parengto žemės sklypo plano, tai yra kaip to reikalauja 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (su vėlesniais pakeitimais) (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3-6p, 31p.). Atsakovai teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybių, kad perkant žemės sklypą jiems buvo žinoma apie 2002-02-01 Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimą Nr.42 „Dėl naudojimo žemės sklypo duomenų patvirtinimo“ bei apie susitarimą dėl sklypo naudojimosi tvarkos ir 2002-11-06 žemės sklypo planą (b.l. 103-107). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikoma, kad atsakovai pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.59str., 6.63str. 1d. 2p., 6.205str.). Atsakovai prašo sumokėtas įmokas už J.Janonio 6, žemės sklypo nuomą minusuoti iš visos sumos, nes jis prievolę už (duomenys neskelbtini) žemės nuomos mokestį visada vykdė, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, mokėjimo kvitus (2003-04-14 sumokėjo 17,75 Lt; 2007-05-30 mokėjimo nurodymu Nr.226821 sumokėjo 446,38 Lt už 2003-2006 m.; 2007-06-14 mokėjimo nurodymu Nr.246781 sumokėjo 93,17 Lt už 2007 m.; 2008-06-10 mokėjimo kvitu sumokėjo 93,17 Lt už žemės nuomą už 2008 m.; 2009-11-16 sumokėjo 143,64 Lt; ir 2010-1028 sumokėjo 167,40 Lt už 2010 m (b.l.17-21), tačiau ieškovas nesutiko su atsakovo nuomone, kad sumokėtas žemės nuomos mokestis būtų išminusuotas iš bendros sumos, nes ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos urbanistinės plėtros departamento žemėtvarkos skyrius 2011-06-13 informavo ieškovą, kad žemės nuomos deklaracijoje yra nurodomi visi išnuomoti ar naudojami be žemės nuomos sutarčių žemės sklypai, už kuriuos apskaičiuotas metinis žemės nuomos mokestis bei bendra mokėtina žemės nuomos mokesčio ir delspinigių suma. Žemės nuomos mokestis pagal gautus mokėjimus užskaitomas anksčiausiais atsiradusiai prievolei padengti, kaip reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-01-29 sprendimu Nr.1-04 patvirtintoje Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkoje. Žemės nuomos mokesčio administravimo apskaitos programa neskirsto mokesčio mokėtojo sumokėtų įmokų pagal atskirus sklypus, todėl R.ir V. B. sumokėtos įmokos už žemės sklypą J,.Janonio g.6, naudojimą, yra užskaitytos ir sumokėtos sumos dydžiu yra sumažintas įsiskolinimas už visus naudojamus žemės sklypus (b.l. 31-32). Atsižvelgiant į šią aplinkybę darytina išvada, kad pagal atsakovo pateiktus mokėjimo nurodymus, už kuriuos sumokėtas (duomenys neskelbtini) žemės nuomos mokestis, jau yra minusuotas ir atsakovui pateiktoms deklaracijos neturi jokios reikšmės, todėl ieškovo pateiktos deklaracijos atsakovui yra pagrįstos ir teisingos. Dėl atsakovų nurodytų aplinkybių, kad VĮ Registrų centro jiems pateiktos žemės sklypo vertės neatitinka su ieškovo pateiktose deklaracijose nurodytomis vertėmis atmestinos kaip nepagrįstos, nes kaip paaiškino liudytoja V. T. ji paskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius, kuriuos pateikia jiems VĮ Registrų centras.

Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties 5 metų terminą žemės nuomos mokesčiui, o delspinigiams 6 mėnesių terminą. Ieškinio senatis - įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (LR CK 1.124str.). Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (LR CK 1.125str. 1d.). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (LR CK 1.125str. 2d.). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas LR CK 1.125str. 9d., kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Pagal LR CK 6.487str. 3d. 1p. nuomos mokestis šalių susitarimu gali būti nustatytas tokiais būdais: konkrečia pinigų suma, kuri turi būti mokama iš karto arba periodiškai. Tuo atveju, kai nuomos mokestis turi būti mokamas periodiškai, t.y. už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį, jis atitinka periodinių išmokų, įtvirtintų LR CK 1.125str. 9d., požymius: nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį ir atitinkama nuomotojo reikalavimo teisė atsiranda periodiškai tam tikrais šalių sutartyje nustatytais pasikartojančiais intervalais. Lietuvos Aukščiausiojo teismas konstatavo, kad reikalavimams dėl periodiškai mokamo nuomos mokesčio turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas LR CK 1.125str. 9d. Šios teisės normos taikymo išimties valstybinės žemės nuomos santykiams galiojantys įstatymai nenustato, todėl sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir reikalavimams dėl periodiškai mokamo valstybinės žemės nuomos mokesčio (LAT nutartis civ.byloje Nr.3K-3-4/2011). Įvertinus tai, kad žemės nuomos mokesčiui yra taikytinas 5 metų ieškinio senaties terminas iš atsakovų solidariai priteistina žemės nuomos mokesčio suma už 2005m. - 2010m., t.y. 10242,42 Lt (LR CK 6.487str., CK 6.1– 6.4, 6.256str.). Penkių metų ieškinio senaties terminas nesumokėto žemės nuomos mokesčio išieškojimui yra nustatytas ir 2004-01-29 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.1-04 patvirtintos „Valstybinės žemės ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinių nuomos mokesčių administravimo tvarkos 40p.

Atsakovai teigė, jog ieškovas netinkamai paskaičiavo delspinigius, nes delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2004-06-15 iki 2011-04-21, o pagal LR CK 1.125str. 5d. 1p. sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą bei į tai, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo delspinigius už laikotarpį nuo 2004-06-15 iki 2011-04-21, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovų ieškovui solidariai priteistina 552,96Lt delspinigių (10242,42 Lt x 0,03 % x 180 d.- 552,96 Lt)(LR CK 1.125 str. 5 d., 6.258 str.).

Kadangi atsakovai pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, ieškovui iš atsakovų taip pat solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 10795,38 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2011-04-27 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 6.37str. ir 6.210 str., 6.261str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, kadangi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo iš atsakovų priteisiamas 323,86 Lt žyminis mokestis ir 70,89 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 92str., 93 str.).

Atsakovas R. B. teismo posėdžio metu prašė priteistą žemės numos mokestį sumą išdėstyti. LR CPK 284str. įtvirtintos normos, nustatančios sprendimo vykdymo išdėstymą ar atidėjimą, įgyvendinimas iš esmės reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Todėl ji taikytina tik išimtinais atvejais, kai yra sunki asmens turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Spręsdamas tokio pobūdžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, interesus ir nustatyti, ar tokio prašymo tenkinimo atveju nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (LAT 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006). LR CPK 178str. įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimus, atsakovas tik pateikė teismui prašymą dėl sprendimo išdėstymo, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad yra pagrindas išdėstyti teismo sprendimu priteistą sumą, tai yra įrodymų, patvirtinančių atsakovų sunkią materialinę padėtį, todėl toks atsakovo prašymas kaip nepagrįstas atmestinas. Be to, atkreiptinas atsakovų dėmesys į tai, kad jie ilgą laiką nemoka valstybinės žemės nuomos mokesčio, o iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad jiems nuosavybės teise priklauso nemažos vertės nekilnojamas turtas Klaipėdos mieste.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

nutarė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. B., a.k(duomenys neskelbtini) ir V. B., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 10242,42 Lt (dešimt tūkstančių du šimtus keturiasdešimt du Lt ir 42 ct) skolą už valstybinės žemės nuomą, 552,96Lt (penkis šimtus penkiasdešimt du Lt 96 ct) delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo visos priteistos 10795,38Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-04-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, į.k.188710823, Liepų g. 11 Klaipėda, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 401000.

Priteisti iš atsakovų R. B. ir V. B., po 197,38Lt (vieną šimtą devyniasdešimt septynis Lt ir 38 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.