Alytaus apylinkės teismo nutartis

institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyriaus atstovei Jolantai Mulskienei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo D. N. ieškinį atsakovei K. N., atstovaujamai įstatyminės atstovės rūpintojos L. P., dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities skyrius Varėnos rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į parengiamąjį teismo posėdį 2020-02-19 neatvyko ieškovas ir iki teismo posėdžio nepranešė teismui neatvykimo priežasčių, todėl 2020-02-19 nutartimi pripažintas ieškovo D. N. dalyvavimas teismo posėdyje būtinu.

2020-03-12 į teismo posėdį neatvyko ieškovas D. N., kurio dalyvavimas pripažintas būtinu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu

Ieškovo atstovas neišreiškė konkrečios pozicijos, kaip jo nuomone užbaigti bylą, tik nurodė aplinkybę, kad ieškovas nebendradarbiauja su atstovu, susiekti su ieškovu jam nepavyksta. Nežino kokios pozicijos pateikto ieškinio atžvilgiu laikosi pats ieškovas.

Atsakovės atstovė pagal įstatymą prašo užbaigti bylos nagrinėjimą, tik kaip konkrečiai nenurodė.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog ieškinys paliekamas nenagrinėtu šio kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. CPK 246 straipsnio 1 dalis numato, jog kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas D. N. du kartus iš eilės neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį 2020-02-13 ir 2020-03-12 į teismo posėdį, nors apie posėdžių laiką ir vietą jam buvo pranešta teismo šaukimais. Be to 2020-02-19 nutartimi ieškovo D. N. dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu ir ši nutartis ieškovui įteikta. Ieškovas neatvyko į teismo posėdžius, nepranešė neatvykimo priežasčių ir teismas nėra pripažinęs, kad ieškovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis (nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019-11-05 sprendimas (toliau-VGTPT sprendimas) Nr.2.1(NTP-2)-19-T-4979-17329).

VGTPT sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nurodyta, kad pavedimas teikti antrinę teisinę pagalbą advokatui nesuteikia jam teisės visiškai ar dalinai atsisakyti ieškinio reikalavimų, pagrindo ar dalyko pakeitimą ir t.t. Todėl ieškovo atstovas advokatas Stanislovas Raulušaitis gali veikti neperžengdamas jam suteiktų teisių ribų. Nagrinėjamu atveju atstovas nežino ieškovo pozicijos dėl pareikšto ieškinio (palaiko ieškinį, atsisako ieškinio ir pan.), kadangi ieškovas nekontaktuoja, nebendradarbiauja su paskirtu atstovu advokatu.

VGTPT sprendimo 6.2 p.p. numato, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas dėl to, kad pareiškėjas nebendradarbiauja su advokatu, įstatymų nustatyta tvarka išieškomos teisinės pagalbos išlaidos.

CPK 378 straipsnis numato, kad šiame skyriuje numatytose šeimos bylose teismas neturi teisės priimti sprendimą už akių.

Ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu tik tais atvejais kai neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, jis nėra prašęs bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Ieškovui žinoma apie bylos nagrinėjimą teisme, kadangi 2020-01-21 buvo paskirtas parengiamasis posėdis ir ieškovas pateikė rašytinį prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, pridėjo medicininio dokumento kopiją, patvirtinant jo nurodytas aplinkybes. Teismas patenkino ieškovo prašymą ir paskyrė antrą parengiamąjį posėdį 2020-02-13. Ieškovas D. N. atvyko ir dalyvavo 2020-02-13 parengiamajame teismo posėdyje, kadangi šalys prašė suteikti laiko taikos sutarčiai sudaryti, todėl patenkinus šalių prašymą, buvo numatytas posėdžio laikas – 2020-02-19 ir ieškovas D. N. apie tai buvo asmeniškai informuotas. 2020-02-19 į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko ieškovas D. N.. 2020-02-19 teismo nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2020-03-12, o ieškovo D. N. dalyvavimas pripažintas būtinu. Šios nutarties patvirtinta kopija ir teismo šaukimas išsiųstas ieškinyje nurodytu adresu ir procesiniai dokumentai įteikti ieškovo tėvui S. N..

Apie tai, kad ieškovui yra žinomos procesinės teisės ir pareigos, patvirtina ir 2019-06-20 sprendimas Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų civilinėje byloje Nr.2-3543-308/2019, kadangi šioje byloje D. N. buvo atsakovas, t.y. procesinės teisės ir pareigos buvo išaiškintos proceso metu ir šios bylos nagrinėjimo procesinės aplinkybės buvo žinomos.]

Civilinio proceso normos skatina šalis nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, o tokiu atveju, kai šalies veiksmai neatitinka nurodytų kriterijų, ji patiria iš to kylančias neigiamas pasekmes. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Kartu pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas, kuris vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi.

Ieškovas D. N. ne tik neatvyko šaukiamas ieškovu į teismo posėdį, bet ir nevykdė teismo nutarties dėl jo būtino dalyvavimo teismo posėdyje, iki teismo posėdžio pradžios nepranešė neatvykimo priežasčių. Aptartų faktinių aplinkybių kontekste teismas byloje susiklosčiusią situaciją vertinta kaip ieškovo veiksmus, kuriais nesiekiama greito bylos išnagrinėjimo ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimo, o nusišalinama nuo bylos nagrinėjimo, kas reiškia galimą piktnaudžiavimą procesu. Todėl yra teisinis pagrindas ir sąlygos palikti ieškinį nenagrinėtu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką nustato CPK 99 straipsnis, kurio 2 dalis reglamentuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Byloje yra gauta ir prijungta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020-01-17 pažyma Nr.(12.33)-PT-386 apie tai, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 200 Eur.

Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovui 2019-11-05 VGTPT sprendimu Nr.2.1(NTP-2)-19-T-4979-17329) buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba bei paskirtas advokatas. Taigi šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovui valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovui advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidų. Paskirtas ieškovo advokatas parengė teismui ieškinį ir dalyvavo parengiamuosiuose bei teismo posėdžiuose.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog šiuo atveju vertinant šalių procesinį elgesį ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant teisme būtent ieškovas D. N. du kartus neatvyko į paskirtus teismo posėdžius be svarbių priežasčių, neinformavo apie neatvykimo priežastis, nepateikė teismui paaiškinimų dėl neatvykimo priežasčių ir nevykdė 2020-02-19 nutarties dėl ieškovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu.

Apskaičiuojant pagal CPK 99 straipsnį valstybei priteistinas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, taikytinos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintos ‚Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokėjimo taisyklės patvirtinimo“ 24.3.6.1, 24.3.6.2 punktais nustatytas antrinės pagalbos išlaidas.

Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Teismo vertinimu, šiuo atveju, būtent ieškovo D. N. procesinis elgesys nulėmė tai, jog valstybės buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos, todėl būtent ieškovas yra atsakingas už visas šias (200 Eur) bylinėjimosi išlaidas ir jos atitinkamai priteistinos valstybės naudai iš ieškovo.

Ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 94 straipsniu, 96 straipsniu, 99 straipsniu, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 297 straipsnio 1, 2 dalimi, teismas

nutaria:

ieškinį palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš ieškovo D. N. valstybės naudai du šimtus (200) eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodas-5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties priėmimo, per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.