Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1936-841/2016, kuria atsisakyta pareiškėjai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja I. K. kreipėsi į teismą, prašydama jai iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad gyvendama santuokoje su A. K. 2008 metais iš Swedbank, AB paėmė paskolą būstui pirkti, kreditą apdraudė AB „Būsto paskolų draudimas“, įsigijo nebaigtą įrengti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), įgytą turtą įkeitė bankui. Paskolos paėmimo metu sutuoktinio atlyginimas buvo apie 5000 Lt be priedų, dar gaudavo priedų ir premijų, dirbo (duomenys neskelbtini). Tuo metu pareiškėja dirbo (duomenys neskelbtini), uždirbo po 2200- 2400 Lt per mėnesį, jų abiejų pajamos buvo pakankamos įsipareigojimams pagal kredito sutartį padengti.Prasidėjus krizei, sutuoktinis prarado darbą, vėliau kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini), kreditų padengimui ėmė greituosius kreditus, tikėjosi susirasti geriau apmokamą darbą, šiuo metu jau 4 metai gyvena užsienyje, sūnui teikia išlaikymą po 200 eurų, kuriuos perduoda per giminaičius, arba kai grįžta apsilankyti namuose, nes jo sąskaitos yra areštuotos. Kadangi iki šiol yra susituokę, pareiškėjos manymu visos sutuoktinio skolos yra ir jos skolos, ji yra tapusi nemoki, po vaiko auginimo atostogų į darbą Vilniuje negrįžo, nes namas parduotas iš varžytynių, nuomotis būstą Vilniuje ir viena išlaikyti vaiką nepajėgtų. Šiauliuose panaudos pagrindais su sūnumi gyvena brolio bute, vaikas lanko darželį, pati pareiškėja pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą, užsiima prekyba internetu, iš šios veikos planuojamos gauti pajamos atskaičius mokesčius 330,00 Eur, vaiko išlaikymui sutuoktinis teikia po 200,00 Eur per mėnesį, planuoja, kad per mėnesį galėtų išgyventi už 400,00 Eur, o 130,00 Eur per mėnesį skirti bankroto bylos administravimui ir kreditorių reikalavimų tenkinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 18d. nutartimi atsisakė iškelti I. K. fizinio asmens bankroto bylą.Teismas nurodė, kad pareiškėja nesugebėjo teismui paaiškinti, kodėl iš darbo(duomenys neskelbtini) išėjo į kitą darbą. Pareiškėja taip pat teismui nepaaiškino, kur ji buvo ir ką veikė laikotarpiu nuo 2014-06-29, kai pasibaigė jos, kaip auginančios vaiką iki trejų metų, atostogos, kodėl negrįžo į gerai apmokamą darbą, nors turėjo pareigą grąžinti skolas kreditoriams ir apie tą pareigą žinojo. Pažymėjo, kad VSDFV duomenų bazėje už laikotarpį nuo 2014-06-29 iki 2015-12-11 nėra duomenų apie pareiškėjos darbą, pajamas, gautas pašalpas ar kompensacijas, pareiškėja teismui taip ir nepaaiškino, kur tuo metu buvo, ką veikė ir kaip stengėsi gražinti skolas. Pareiškėja taip pat teismui teigė, kad jai nėra žinoma apie priteistą solidarią skolą Draudikų biurui. Teismas pažymėjo, kad iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nekilnojamas turtas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo iš varžytynių parduotas 2014-11-21, tačiau pareiškėja iki šiol nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir net besiruošdama teikti pareiškimą teismui iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą 2015-12-02 prašymuose VĮ Regitra, VSDF Šiaulių skyriui nurodė savo gyvenamąją vietą - (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad pareiškėja teismui teigė, jog prisiima visas sutuoktinio skolas, tačiau nutylėjo tai, kad sutuoktinis tuo metu, kai jau jos teigimu negyveno Lietuvos Respublikoje (nuo 2012 metų) 2013-05-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už tai, kad nuvykęs su broliu į Vokietiją, ten įsibraudami į negyvenamas patalpas vogė svetimą turtą, gatvėse vogė dviračius bei pirko žinomai vogtus dviračius iš kitų asmenų, už ką buvo nuteistas 3640,00 litų bauda.Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teigė, kad jai nežinoma sutuoktinio darbo ir gyvenamoji vieta, tačiau interneto paieškoje nurodžius teismo baudžiamajame įsakyme nurodytą A. K. darbovietę – (duomenys neskelbtini), bei jo pavardę, yra pateikiama išsami informacija apie asmenį. Nurodė, kad pareiškėja teigia, kad su sutuoktiniu ketina skirtis, tačiau nėra išnaudojusi galimybės nutraukti santuoką ir santuokos nutraukimo byloje dalį jos dabar prisiimtų sau prievolių prašyti pripažinti asmeninėmis sutuoktinio prievolėmis.Teismas nustatė, kad pareiškėja nerūpestingai elgėsi su jai priklausančiu turtu - transporto priemonėmis, kurioms nebuvo atlikta techninė apžiūra ir jos buvo automatiškai išregistruotos bei neteko teisės dalyvauti viešajame eisme, nors už jas buvo galima gauti dalį lėšų skolų dengimui. Pažymėjo, kad pareiškėja leidžia vaiką į darželį, nors pati dirba namuose, užsiima internetine prekyba, kas taip pat teismo manymu yra neekonomiška ir nepadeda taupyti lėšų. Teismas konstatavo, kad daugumos raginimų, laiškų, kurių pareiškėja teigia negavusi ir apie juos nieko nežinanti, ji negavo vien todėl, kad iki šiol nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos, sąmoningai klaidina institucijas bei kreditorius, nurodydama, kad gyvena Vilniuje. Iš šių aukščiau išdėstytų aplinkybių teismas sprendė, kad pareiškėjos elgesys neatitinka CK 1.5 str. 1 d. bei FABĮ 1 str. 1 d. įtvirtinto sąžiningumo reikalavimo, todėl iškelti bankroto bylą pareiškėjai I. K. atsisakė.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja I. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iškėlimo. Nematant galimybės išspręsti klausimo iš esmės, prašo perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9.1. Civilinėje teisenoje galioja asmens sąžiningumo prezumpcijos principas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas įstatymų nustatyta tvarka. Šioje byloje nėra duomenų, įrodančių, kad pareiškėja tapo nemoki dėl kokių nors nesąžiningų sandorių ir/ar veiksmų. Išklausius 2016 m. kovo 16 d. teismo posėdžio garso įrašą, susidaro įspūdis, kad teismui labiau rūpėjo ne pareiškėjos nemokumą sukėlusios priežastys, o jos sutuoktinio A. K. kontaktiniai duomenys bei jo gyvenimo detalės. Santuokos nutraukimo klausimas yra ne teismo, o dviejų sutuoktinių tarpusavio reikalas.

9.2.Teismas nutartyje pasisakė, kad iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos darbas taip pat buvo gerai apmokamas – 2200 - 2400 Lt per mėnesį, tačiau pareiškėja nesugebėjo teismui paaiškinti, kodėl iš darbo (duomenys neskelbtini) išėjo į kitą darbą. Su tokia teismo išvada nesutinka, nes išklausius teismo posėdžio garso įrašą, aiškiai girdėti, jog pareiškėja teismui paaiškino, kad iš darbo banke buvo priversta išeiti dėl banke vykusios reorganizacijos, juo labiau, kad jai buvo pasiūlytas kitas gerai apmokamas darbas tarptautinėje bendrovėje.

9.3.Pareiškėja 2011 m. birželio 29 d. susilaukė sūnaus, buvo išleista vaiko priežiūros ir motinystės atostogų, taigi, jos vienos pajamų neužteko ir šeimai išlaikyti, ir skoliniams įsipareigojimams vykdyti. Neišgalint dengti būsto kredito įmokų, iš varžytinių buvo parduotas šeimos namas, pareiškėjos sutuoktinis išvyko į užsienį, o pareiškėja liko viena, su mažu vaiku ant rankų ir be nuosavo gyvenamojo ploto. Vertinant pareiškėjos gyvenime susiklosčiusias aplinkybes, visiškai nesuprantama, kur teismas įžvelgė pareiškėjos nesąžiningumą, įtakojusį jos nemokumą, ar sąmoningą siekį neatsikaityti su kreditoriais.

9.4. Nesutinka su teismo motyvu, kad pareiškėja taip pat teismui nepaaiškino, kur ji buvo ir ką veikė laikotarpiu nuo 2014-06-29, kai pasibaigė jos, kaip auginančios vaiką iki trejų metų, atostogos, kodėl negrįžo į gerai apmokamą darbą, nors turėjo pareigą grąžinti skolas kreditoriams ir apie tą pareigą žinojo. Pareiškėja ne tik, kad paaiškino, tačiau dar ir pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad nuo 2015 metų ji vykdo individualią veiklą, kadangi jai nepavyko susirasti geriau apmokamo darbo, o be kita ko, viena augindama mažą vaiką, ji nebūtų galėjusi dirbti tokiomis sąlygomis, kokiomis dirbo iki vaiko gimimo (viršvalandžiais, savaitgaliais). Juo labiau, kad vaikai dažnai serga, pareiškėjai niekas nepadeda prižiūrėti vaiką, todėl grįžti į ankstesnį darbą pareiškėja neturėjo objektyvių galimybių. Tai, kad pareiškėja vykdo individualią veiklą, gauna stabilias pajamas, jas deklaruoja įstatymų nustatyta tvarka, moka valstybei mokesčius, tik patvirtina pareiškėjos siekį dirbti, uždirbti ir gerinti savo gyvenimo sąlygas bei tuo pačiu pagal galimybes atsiskaityti su kreditoriais.

9.5. Nesuprantamas teismo argumentas dėl pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adreso. Teismas visiškai ignoravo byloje įrodytą aplinkybę, kad pareiškėja šiuo metu neturi nuosavo būsto, tuo tarpu deklaruoti asmens gyvenamąją vietą gali tik buto/namo savininkas. Taigi, deklaravimosi klausimas visiškai nepriklauso nuo pareiškėjos norų ar valios, todėl teigti, kad ji sąmoningai nesideklaruoja, kai ji neturi kur deklaruotis, yra nelogiška ir nepagrįsta. Juo labiau, kad pareiškėja neturėjo jokio tikslo slapstytis nuo sutuoktinio kreditorių, ką patvirtina ir bylos medžiaga, nes jeigu ji būtų norėjusi nuo jų slapstytis, tai nebūtų jų savo noru informavusi apie ketinimą kelti bankroto bylą.

9.6. Teismo nurodytoje baudžiamojoje byloje kaltu pripažintas buvo pareiškėjos sutuoktinis, o ne pareiškėja, todėl visiškai nesuprantama, kuo ši aplinkybė reikšminga pareiškėjos bankroto byloje ir kodėl pareiškėja galėtų norėti ją nuslėpti. FABĮ 29 str. 7 d. nurodyta, kad reikalavimai, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas, bankroto proceso metu nenurašomi.

9.7. Lieka neaišku, kuo pareiškėjos bankroto byloje yra reikšminga aplinkybė, kad internete galima rasti informaciją apie pareiškėjos sutuoktinį, ką tai įrodo ir apskritai, teismas net netyrė, kiek ši informacija, paskelbta internete, yra patikima, todėl šis teismo motyvas taip ir lieka neaiškus, nekonkretus ir tuo pačiu visiškai nereikšmingas šios bylos nagrinėjimui.

9.10.Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką fizinių asmenų bankroto bylose, yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo priežastis, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Šiuo atveju iš skundžiamos nutarties nematyti, kad būtų nustatytas ar konstatuotas bent vienas pareiškėjos nesąžiningas sandoris ar veiksmas/neveikimas, sukėlęs ar padidinęs jos nemokumą ar įrodantis jos sąmoningą ir kryptingą vengimą atsiskaityti su kreditoriais.

9.11. Pareiškėja tapo nemoki jau 2012 metais, kai nebeišgalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų pagal su Swedbank, AB sudarytą 2008-07-18 kreditavimo sutartį, todėl taip ir lieka neaišku, kaip, teismo vertinimu, 2014-2015 metų pareiškėjos gyvenimo įvykiai, kuriuos nutartyje akcentavo teismas, įtakojo jos nemokumą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, netinkamai įsigilino į bylos esmę, teismo padarytos išvados yra itin subjektyvios, visiškai neparemtos byloje surinktais duomenimis, dėl ko teismo nutartis yra neteisėta ir naikintina.

9.12. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai apribojo pareiškėjos teisę vesti bylą per advokatą. Pareiškėja, gavusi iš teismo perteklinių duomenų reikalaujančią 2016 m. vasario 9 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo, 2016 m. vasario 15 d. kreipėsi į advokatą dėl konsultacijos ir rašto dėl trūkumų šalinimo teismui parengimo. Tuo pačiu pareiškėja išreiškė norą, kad advokatas ją atstovautų viso proceso metu, tame tarpe ir teismo posėdžio metu. Kadangi tą dieną dar nebuvo aišku, ar teismas apskritai priims pareiškėjos pareiškimą (nes buvo nustatytas terminas trūkumams šalinti), taip pat nebuvo aiški teismo posėdžio data, dėl pareiškėjos atstovavimo teismo posėdyje nebuvo galutinai susitarta. Pareiškėja, gavusi teismo šaukimą, kuriuo buvo paskirta teismo posėdžio data 2016 m. kovo 16 d. 9.00 val., nedelsiant apie tai informavo atstovę, kuri nedelsiant, t. y. 2016 m. kovo 2 d. pateikė teismui prašymą perkelti bylos nagrinėjimą kitai datai (buvo pateiktas motyvuotas prašymas, nurodant objektyvias negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastis, buvo nurodytas atstovės užimtumas). Paminėtą pareiškėjos atstovės prašymą išnagrinėjo teismo posėdžių sekretorė, kuri be jokių aiškių motyvų šio prašymo netenkino, nurodydama, kad šalis gali vesti bylą per atstovą, arba pati.

9.13. Teismo posėdžio metu pareiškėja teismui pakartotinai pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydama, jog pageidauja procese naudotis advokato paslaugomis. Papildomai pareiškėja nurodė, kad jai nebuvo pateikti visi teisme gauti suinteresuotų asmenų atsiliepimai, dėl ko objektyviai teismo posėdis turėtų būti atidėtas, siekiant tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Pažymi, kad dalis suinteresuotų asmenų atsiliepimų nebuvo įkelti į EPP sistemą, iki šiol dalis atsiliepimų nėra skaitmenizuoti. Telefonu paskambinus teismo posėdžių sekretorei, pastaroji atsakė, kad tai neelektroninė byla, todėl atsiliepimai nebus skaitmenizuoti (nors dalis jų buvo skaitmenizuota), tačiau nepaisant to, atsiliepimai nebuvo išsiųsti paštu nei pareiškėjai, nei jos atstovei, tuo apribojant galimybę žinoti ir komentuoti visus įrodymus, pastabas ar nuomones, pateiktas kitos bylos šalies.

9.14. Žmogaus teisė į asmeninį dalyvavimą proceso metu reiškia ne tik formalų asmens dalyvavimą, asmens dalyvavimas privalo būti veiksmingas – jam turi būti suteikta teisė į advokato paslaugas, kurią šioje byloje teismas grubiai pažeidė.

9.15. Išdėstyti materialinių ir procesinių normų pažeidimai sudaro pagrindą abejoti bylą nagrinėjusio teismo šališkumu. Nei vienas iš teismo išdėstytų argumentų nėra paremtas objektyviu byloje surinktu įrodymu, visas faktines aplinkybes teismas interpretavo ir vertino išimtinai savo subjektyviu suvokimu ir vertinimu, kas sudaro pagrindą abejoti, ar proceso metu buvo užtikrintas vienas esminių CPK principų – teisė į nešališką teismą (CPK 21 str.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė pareiškėjai I. K. iškelti fizinio asmens bankroto bylą, konstatuodamas pareiškėjos nesąžiningumą. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, taip pat nurodo, jog buvo pažeista jos procesinė teisė civilinėje byloje turėti atstovą, taip pat nebuvo užtikrinta jos teisė į nešališką teismą.

12. Byloje nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teisme 2016 m. vasario 1 d. buvo gautas pareiškėjos I. K. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (t. 1, b. l. 1-8). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas 10 (dešimties) dienų terminas pareiškimo trūkumas pašalinti (t. 1, b. l. 72-73). 2016 m. vasario 19 d. teisme buvo gautas pareiškėjos pareiškimas dėl trūkumų šalinimo (t. 1, b. l. 75-78). Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimtas, klausimas dėl fiziniam asmeniui bankroto bylos iškėlimo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2016 m. kovo 16 d., 9.00 val. (t. 1, b. l. 80-81). 2016 m. kovo 1 d. teisme gautas pareiškėjos atstovės – adv. A. S. prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo, kartu pateikta 2016 m. vasario 15 d. tarp pareiškėjos ir advokatės sudaryta atstovavimo sutartis (t. 1, b. l. 83, 84). Šiaulių apylinkės teisme 2016 m. kovo 2 d. gautas pareiškėjos atstovės prašymas atidėti teismo posėdį kitai dienai dėl atstovės užimtumo kitoje byloje, nurodytos konkrečios dienos, t. y. 2016 m. kovo 10, 14, 23, 24, 25, 31 ir 2016 m. balandžio 26 d., kada prašoma neskirti teismo posėdžio (t. 1, b. l. 88).

13. 2016 m. kovo 2 d. byla nagrinėjančios teisėjos rezoliucija pareiškėjos atstovės prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo netenkintas, nenurodant jokių prašymo netenkinimo motyvų (t. 1, b. l. 88), tik teismo posėdžių sekretorės 2016-03-03 rašte, adresuotame pareiškėjos atstovei, nurodyta, kad prašymas netenkintas ir bylos nagrinėjimas nebus atidėtas, kadangi proceso dalyviai turi teisę bylą vesti patys ar per atstovus (t. 1, b. l. 90).

14. Išklausius 2016-03-16 teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad pareiškėja I. K. prieš pradedant bylos nagrinėjimą iš esmės pateikė prašymą tiek raštu, tiek žodžiu atidėti bylos nagrinėjimą dėl pareiškėjos atstovės užimtumo kitoje byloje, vėl buvo nurodytos datos 2016 m. kovo 21-25, 31 d., 2016 m. balandžio 13, 15, 26 d., kada pareiškėjos atstovės yra užimta (t. 1, b. l. 195). Iš teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad pareiškėjos prašymas vėl buvo netenkintas, teismui motyvuojant tuo, kad dėl teisinių paslaugų teikimo pareiškėja turėjo susitarti su teisininku prieš teikdama teismui pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, kad teismas galėtų suderinti su atstovu teismo posėdžio datą, pareiškėjos pareiškimas buvo priimtas 2016-02-23, įstatymas įpareigoja teismą bankroto bylą iškelti arba atsisakyti ją kelti per 30 dienų nuo pareiškimo priėmimo, todėl teismas neturi galimybės kitą posėdį skirti taip, kad tilptų į minėtą terminą.

15. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju buvo nepagrįstai apribota pareiškėjos teisė bylą vesti per atstovą (CPK 51 str. 1 d.) CPK 42 str. yra reglamentuotos šalių teisės ir pareigos, kur nurodyta, kad kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis (CPK 42 str. 5 d.). Įstatymas nenumato galimybės apriboti šaliai teisės turėti byloje atstovą, priešingai, CPK 160 str. 1 d. 7 p. numato teismui galimybę pasiūlyti dalyvaujantiems asmenims pasirūpinti tinkamu atstovavimu procese, o CPK 161 str., nurodyta, kad pasiūlius pasirūpinti atstovavimu, bylos nagrinėjimą galima atidėti tik vieną kartą.

16. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjos atstovė pirmą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą teismui pateikė 2016 m. kovo 2 d., t. y. likus 14 (keturiolika) dienų iki numatytos teismo posėdžio datos, prašyme buvo nurodyta tik kelios datos, kada pareiškėjos atstovė yra užimta kitose bylose, todėl teismas turėjo visas galimybes perkelti teismo posėdžio datą, kartu nepažeisdamas įstatymo nustatytų terminų fizinio asmens bankroto bylai išnagrinėti, juolab, kad LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo str. 5 str. 7 d. numato teismui galimybę pratęsti šį procesinį terminą.

17. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog 206-03-16 teismo posėdžio garso įraše aiškiai girdisi, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo teisme metu verkia, jai sunku atsakinėti į teismo užduodamus klausimus. Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto byla yra sudėtinga, joje sprendžiami klausimai turi esmingos reikšmės pareiškėjai, todėl pirmosios instancijos teismas, apribodamas pareiškėjos teisę turėti byloje atstovą, pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko byla galėjo būti neteisingai išspręsta. Šiuo atveju minėtų pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali, todėl klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo grąžintinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

18. Klausimą grąžinus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dėl procesinių teisės normų pažeidimo, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nurodydamas, kad teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos santuoka nenutraukta, jos sutuoktinio pajamos bei turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ir duomenys apie pareiškėjos sutuoktinio pajamas yra būtini, juolab, kad pati pareiškėja nurodo, kad vaiko išlaikymui sutuoktinis teikia po 200 Eur/mėn., kas leidžia daryti išvadą, kad pajamų jis turi. Pareiškėjai tokius duomenis atsisakant pateikti, tai turėtų būti vertinama kaip galimas (tikėtinas) siekis suklaidinti kreditorius apie sutuoktinio finansinę paramą vykdant prisiimtus skolinius įsipareigojimus.

19. Be to, apeliantė nurodydama, kad ji neturi galimybės deklaruoti gyvenamosios vietos jos dabar gyvenamu adresu (duomenys neskelbtini), nes minėtu adresu esantis butas priklauso jos broliui, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jos sutuoktinis šiuo adresu gyvenamąja vietą yra deklaravęs, nes reikėjo gauti vaikui vietą darželyje (2016-03-16 teismo posėdžio garso įrašas), kas prieštarauja atskirojo skundo argumentams. Sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi, asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

20. Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartį ir klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai I. K. perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.