Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų, pelių. Bendrabutyje Nr. 2 grindys buvo medinės, išpuvusios, sienos ir lubos patrupėję, paviršiai nelygūs, todėl nebuvo įmanoma tinkamai valyti, nelygumuose kaupėsi nešvarumai ir bakterijos. Gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, todėl būdavo nuolat drėgna, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis. Apšvietimas buvo silpnas, todėl nebuvo įmanoma tinkamai skaityti, rašyti. Bendrabučio Nr. 2 konstrukcijoje yra asbesto, dėl asbesto buvo padaryta žala pareiškėjo sveikatai.

Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė didelių nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, negali ramiai miegoti, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas, buvo pažemintas jo orumas.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 metų iki 2019 m. kovo 28 d. (skundo pateikimo teismui diena).

Atsakovo atstovas prašė taikyti pareiškėjo reikalavimui sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai betarpiškai pasireiškė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat patalpinimo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma, netinkamu apšvietimu ir t.t. momento. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo šiuo klausimu raštu ar žodžiu kreiptis į administraciją. Skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) tik 2019 m. kovo 28 d. (b. l. 7). Taigi, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2015 metų iki 2016 m. kovo 28 d., yra pagrindas taikyti ieškinio senaties instituto 3 metų sutrumpintą terminą, nes to prašo ir atsakovas (ABTĮ 56 str.).

Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (ABTĮ 15 str., 21 str., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.). Pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina šiuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumą, todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, prašymas patenkintinas ir pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 metų iki 2016 m. kovo 28 d. atmestinas kaip nepagrįstas. Pritaikius ieškinio senaties terminą šioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2019 m. kovo 28 d. (ABTĮ 56 str.).

Motyvuojamoji dalis

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Byloje pateikti įrodymai (b. l. 11–13, 18–19, 20–27) patvirtina, kad nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2016 m. kovo 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 4, kuri yra 14,48 kv. m ploto, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,62 kv. m. Nuo 2016 m. balandžio 12 d. iki 2016 m. balandžio 26 d., nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2017 m. sausio 24 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 20 būrio 3 miegamąjį, kuris yra 31,56 kv. m ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,94 kv. m. Nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 35, kuri yra 12,87 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,28 kv. m. Nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gegužės 6 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 19, kuri yra 11,8 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,93 kv. m. Nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. gegužės 24 d., nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2016 m. birželio 21 d., nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 26 d., nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 28, kuri yra 26,43 ploto, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,77 kv. m. Nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2016 m. liepos 27 d., nuo 2016 m. rugsėjo 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 27 d., pareiškėjas paskirtas į 20 būrio 4 miegamąjį, kuris yra 30,37 kv. m ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,79 kv. m. Nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d., nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2017 m. sausio 18 d. pareiškėjas paskirtas į 18 būrio 5 miegamąjį, kuris yra 22,19 kv. m ploto, jame įrengtos 6 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,69 kv. m. Nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d., pareiškėjas paskirtas į 18 būrio 6 miegamąjį, kuris yra 35,83 kv. m ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,47 kv. m. Nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2017 m. sausio 14 d., pareiškėjas paskirtas į 20 būrio 3 miegamąjį, kuris yra 31,56 kv. m ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,94 kv. m. Nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. vasario 14 d., nuo 2017 m. rugsėjo 22 d. iki 2017 m. spalio 23 d., nuo 2017 m. spalio 26 d. iki 2017 m. lapkričio 6 d., nuo 2017 m. lapkričio 20 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas paskirtas į 20 būrio 1 miegamąjį, kuris yra 29,53 kv. m ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,69 kv. m. Nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. kovo 1 d., nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas paskirtas į 20 būrio 5 miegamąjį, kuris yra 30,07 kv. m ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,75 kv. m. Nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. kovo 22 d. pareiškėjas paskirtas į 20 būrio 6 miegamąjį, kuris yra 30,31 kv. m ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,78 kv. m. Nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d., nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas paskirtas į 15 būrio 3 miegamąjį, kuris yra 34,68 kv. m ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,33 kv. m. Nuo 2017 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 1, kuri yra 28,77 kv. m ploto, joje įrengtos 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,11 kv. m. Nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 11 būrio 5 miegamąjį, kuris yra 46,25 kv. m ploto, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,85 kv. m. Nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. birželio 4 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 17 būrio 7 miegamąjį, kuris yra 35,85 kv. m ploto, jame įrengtos 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,98 kv. m. Nuo 2018 m. birželio 4 d. iki 2019 m. kovo 28 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 9 būrio 6 miegamąjį, kuris yra 37,91 kv. m ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,21 kv. m.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo į bylą pateiktais duomenimis, pareiškėjas, gavęs atsiliepimą į skundą, jų neginčijo, atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo ir konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 11¹.1. punktą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo medinės ir išpuvusios grindys, sienos ir lubos aptrupėję, paviršiai nelygūs, buvo netinkamas apšvietimas, dėl blogos ventiliacijos patalpose buvo nuolat drėgna, veisėsi pelėsis.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Jos 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, ši higienos norma nenustato reikalavimų natūraliam apšvietimui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Atsakovo atstovas į bylą yra pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12) (b. l. 32–35), 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktą Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545 (b. l. 36–38), surašytus atlikus periodinius patikrinimus, kurie apėmė visas Alytaus PN patalpas. Patikrinimų metu Higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (nustatytas Higienos normos HN 134:2015 21.3 punkto pažeidimas, tačiau pareiškėjas skunde neturtinės žalos iš šio pažeidimo nekildina). Atsakovo atstovas atsiliepime patvirtino, kad Alytaus PN užtikrina pagal Higienos normą HN 134:2015 santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį, dirbtinę apšvietą, temperatūrą gyvenamosiose patalpose, nurodė, kad bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros yra ventiliuojami atidarius langus (b. l. 14). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovo atstovo nurodytų duomenų teisingumu ir minėtų patikrinimo aktų pagrįstumu, dėl to teismas sprendžia, kad Alytaus PN užtikrino tinkamą oro drėgmę, ventiliaciją, apšvietą, grindų ir sienų būklę patalpose. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl medinių ir išpuvusių grindų, aptrupėjusių sienų ir lubų, nelygių paviršių, netinkamo apšvietimo, blogos ventiliacijos, drėgmės, pelėsio yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų (tarakonų).

Higienos normos HN 134:2015 20 punktas nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovo atstovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaręs 2016 m. sausio 29 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 37 su V. M. individualia įmone bei 2016 m. gruodžio 27 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 157 su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis” (b. l. 39–41, 42–45 ). Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad nurodytų įmonių paslaugomis naudojosi pastoviai, pagal poreikį.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad vertinant, ar pareiškėjo nusiskundimai dėl buitiniais parazitais užkrėstos patalpos yra pagrįsti, vien tik atsakovo pateiktos sutarties dėl patalpų dezinsekcijos ir deratizacijos kopijos pateikimas nėra pakankamas pagrįsti, kad tikrinamu atveju pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygos šia prasme išties buvo tinkamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-261/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018). Tai reiškia, kad atsakovas, paneigdamas pareiškėjo teiginius, turi pateikti pagrįstus ir pakankamus to įrodymus (šiuo atveju, pvz., dezinsekcijos ir deratizacijos darbų atlikimo aktus, žurnalus ir pan.). Akcentuotina ir tai, kad sprendžiant dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų, paprastai vertinama, ar laisvės atėmimo įstaiga sutarties dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sąlygų laikėsi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas, ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys (pvz., visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai) ir pan. Nustačius šias aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovo atstovas ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016).

Į bylą nėra pateikta įrodymų apie ginčui aktualiu laikotarpiu vykdytus dezinsekcijos darbus, nepateikta duomenų, jog yra pildomas Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas, kitų įrodymų, galinčių paneigti parazitų (tarakonų) buvimą gyvenamosiose patalpose. Teismas vertina, kad vien sutartys ir jų priedai, nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog gyvenamosiose patalpose buvo kenkėjų (tarakonų ir pelių) ir daro išvadą, kad atsakovo atstovo veiksmai, vykdant kenkėjų monitoringą bei naikinimą buvo nepakankami (ABTĮ 56 straipsnis), todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

Pareiškėjas teigia, kad Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 pastato konstrukcijoje buvo asbesto, kuris padarė žalą pareiškėjo sveikatai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-09-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo” 3.1 papunkčiu, Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose.

Atsakovo atstovas atsiliepime paaiškino, kad Alytaus PN visų pastatų stogai padengti rulonine stogo danga, asbestiniu stogu dengtų bendrabučių (gyvenamųjų pastatų) Alytaus PN namuose nėra, asbestas Alytaus PN pastatų konstrukcijose ar šiluminėse trasose, elektros instaliacijoje nebuvo naudojamas, bendrabučių ir uždarosios zonos kamerų pastatų stogo ginčo laikotarpiu darbai nebuvo atliekami (b. l. 14). Teismas nenustatė pagrindo abejoti šių atsakovo atstovo pateiktų duomenų teisingumu (ABTĮ 56 straipsnis), todėl neturi pagrindo išvadai, kad pastate, kuriame buvo laikomas pareiškėjas, galėjo būti asbesto dulkių. Šis pareiškėjo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Nors pareiškėjas, skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtais dideliais nepatogumais, neigiamais išgyvenimais, papildomu diskomfortu, didžiuliu psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, teigia, kad negali ramiai miegoti, jaučia padidėjusią fobiją aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko visavertis gyvenimas, buvo pažemintas jo orumas.

Į bylą pateiktas 2019 m. balandžio 17 d. medicinos dokumentų išrašas (b. l. 46–47) patvirtina, kad pareiškėjas į gydytojus yra kreipęsis dėl padidinto dirglumo, nemigos, yra skundęsis jog dėl laisvės atėmimo vietos aplinkos jam blogėja sveikata. Taigi, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nenustatęs, kad dėl šio pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjui kalint Alytaus PN jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas, buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista R. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose.

Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus