- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-12
- Bylos Nr.
- 2-3322-1031/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00809-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Šukys
- Ieškovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- D. B., B. B.
dalyvaujant ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms E. B. ir J. Ž., atsakovei A. P., trečiajam asmeniui D. B., nedalyvaujant trečiajam asmeniui B. B.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. P., tretiesiems asmenims D. B. ir B. B. dėl neterminuoto motinos vadžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė: neterminuotai apriboti motinos valdžią A. P. dukters E. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti E. K. gyvenamąją vietą su globėjais D. B. ir B. B., iki įsitiesės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinį prašė tenkinti visiškai. Paaiškino, kad A. P. turi du nepilnamečius vaikus – F. P. ir E. K.. Nurodė, kad nuo 2014 metų ieškovas turi duomenų apie A. P. netinkamą vaikų auginimą, priežiūrą, atsakovės piktnaudžiavimą alkoholiu. Kadangi 2015-06-17 policijos patruliai rado vieną be priežiūros paliktą mažametę E. K., todėl 2015-06-19 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu jai nustatyta laikinoji globa, o jos globėju paskirta M. R. šeimyna, o dukra F. P. sutiko pasirūpinti tėvas G. P.. 2015-06-19 A. P. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, šeimai teiktos socialinės priežiūros paslaugos. Gavus informaciją apie teigiamus pokyčius A. P. šeimoje, 2015-08-20 nepilnametė E. K. grąžinta atsakovei. 2017-03-14 Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų socialiniai darbuotojai, dirbantys su A. P. šeima pateikė Skyriui informaciją apie galimą A. P. netinkamą elgesį, girtavimą dukters E. K. akivaizdoje. 2017-03-15 Skyriaus kvietimu atvykusi A. P. pripažino, jog vartoja alkoholį bei prižadėjo gydytis nuo priklausomybės, susirasti darbą. 2017-04-23 Šiaulių lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) pedagogai iškvietė policijos pareigūnus, nes E. K. iš ugdymo įstaigos atėjo pasiimti atsakovės neblaivus ir agresyvus sugyventinis, bet jam vaikas nebuvo atiduotas. Susisiekus su atsakove, ji prisipažino, kad yra neblaivi, nerišliai kalbėjo ir negalėjo nurodyti asmens, kuris galėtų tinkamai laikinai pasirūpinti jos dukra. Mažamete E. K. sutiko laikinai pasirūpinti vaiko lopšelio – darželio auklėtoja D. B.. 2017-04-24 į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipėsi D. B. ir B. B. su prašymu paskirti juos E. K. laikinaisiais globėjais. Vaiko motina A. P. 2017-04-24 į kviesta Skyrių neatvyko, dukterimi nesidomėjo. 2017-04-26 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu E. K. nustatyta laikinoji globa nuo 2017-04-24 ir jos globėjais paskirti D. B. ir B. B., kurie iki šiol tinkamai rūpinasi E. K.. Kadangi atsakovė nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo dukterimi, dukra kartu su ja negyvena, yra nusišalinusi nuo jos priežiūros ir išlaikymo, bendrauja su dukra retai, nesiėmė aktyvių veiksmų susigrąžinti dukrą ir ją auginti savarankiškai, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, todėl tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei A. P. nepilnametės dukters atžvilgiu, bei priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnametei dukrai po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, nes atsakovė tokį išlaikymą teikti gali, yra dirbanti, sveikatos problemų neturi.
Atsakovė su pareikštu ieškovo ieškiniu teismo posėdyje iš dalies nesutiko. Nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės auginti savo nepilnametę dukrą, tačiau nori ją auginti ateityje. Sutiko, kad dėl alkoholio vartojimo tinkamai nepasirūpino nepilnamete dukra, tačiau stengiasi pakeisti gyvenimo būdą: išklausė Pozityvios tėvystės kursus, nuo 2018 m. pradžios susirado darbą, dirba atsakingai, alkoholio nebevartoja, nuomojasi butą ir stengiasi bendrauti su dukra. Sutiko mokėti po 50 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis savo nepilnametei dukrai.
Trečiasis asmuo D. B. su pareikštu ieškovo ieškiniu teismo posėdyje sutiko. Nurodė, jog E. K. rūpinasi jau vienerius metus. Paaiškino, jog atsakovė vaiku tinkamai nesirūpina, išlaikymo vaikui neteikia, retai lanko, vartoja alkoholinius gėrimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta nepilnametė E. K. nurodė, jog gyvena pas globėjus, su motina bendrauja, susitinka, tačiau motina vartoja alkoholį, todėl norėtų likti gyventi su globėjais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Iš vaikų gimimo liudijimų ir gimimo įrašų kopijų nustatyta, kad atsakovė A. P. yra E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir F. P., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Nepilnametės E. K. tėvas V. K. yra miręs (5-7, 40 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2015-07-22 sprendimu F. P. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu G. P. ir F. P. priteistas išlaikymas iš atsakovės A. P., po 87 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės (46-47 b. l.).
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-06-19 įsakymu Nr. A-792 atsakovės A. P. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (13 b. l.). 2015-06-19 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-791 nuo 2015-06-18 E. K. nustatyta laikinoji globa ir gyvenamoji vieta M. R. šeimynoje. Minėta šeimyna paskirta nepilnametės globėja ir turto administratore (12 b. l.). Iš 2015-08-13 Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro rašto matyti, kad socialiniai darbuotojai teikė atsakovei informavimo, tarpininkavimo, konsultavimo paslaugas, tėvystės įgūdžių ugdymo paslaugas, atsakovė su socialiniais darbuotojais bendrauja geranoriškai, reaguoja į duodamus patarimus, vykdo visus įsipareigojimus, nuolat lankė savo dukrą šeimynoje. Nuo 2015 m. liepos mėn. atsakovė gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui, įsidarbino, buities sąlygos tinkamos, todėl socialiniai darbuotojai padarė išvadą, kad atsakovė gali užtikrinti savo dukrai saugias gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Todėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-20 įsakymu Nr. A-1022 laikinoji globa E. K. panaikinta ir nepilnametė E. K. grąžinta motinai atsižvelgiant ir į jos prašymą (14, 26, 32 b. l.). Iš 2017-03-20 atsakovės paaiškinimo matyti, kad atsakovė įsipareigojo susirasti darbą, rūpintis nepilnamete dukra, nurodė, kad stengiasi nevartoti alkoholio (23 b. l.). Iš 2017-04-21 Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo akto, 2017-04-24 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus protokolo matyti, kad nepilnametės E. K. iš ugdymo įstaigos atėjo pasiimti vaiko motinos A. P. neblaivus ir agresyvus sugyventinis, jam vaikas nebuvo atiduotas. Susisiekus su atsakove, atsakovė prisipažino, kad yra neblaivi, nerišliai kalbėjo ir negalėjo nurodyti asmens, kuris galėtų tinkamai laikinai pasirūpinti jos dukterimi E. (9-10, 15-16 b. l.). Kadangi mažamete E. K. sutiko laikinai pasirūpinti vaiko lopšelio - darželio auklėtoja D. B., 2017-04-26 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-594 nuo 2017-04-24 E. K. nustatyta laikinoji globa ir gyvenamoji vieta su laikinaisiais globėjais D. B. ir B. B.. Minimi globėjai paskirti jos laikinaisiais globėjais ir turto administratoriais (11 b. l.).
2018-02-14 Respublikinis priklausomybės ligų centras pateikė informaciją, kad atsakovė yra įrašyta registre. Atsakovei nustatyta diagnozė – priklausomybės sindromas alkoholiui (65 b. l.). Iš 2018-01-12 VšĮ Šiaulių centro poliklinikos medicinos dokumentų išrašo matyti, kad atsakovei diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas alkoholiui (18 b. l.).
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pareikšdamas ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo atsakovei jos dukters atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovė nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo dukra E. K., yra nusišalinusi nuo dukters priežiūros ir išlaikymo, bendrauja su ja retai, dažniausiai globėjų iniciatyva. Vaikas atsakovės šeimoje neauga, tačiau ji nedaro jokių išvadų, nesistengia nieko keisti, teikiamų socialinių paslaugų nepriima, kad duktė E. K. galėtų grįžti į motinos šeimą, nesudaro tinkamų buitinių sąlygų, ir šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti.
Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamai neauklėja, neprižiūri, neugdo, nesudaro jiems tinkamų buitinių sąlygų, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios apribojimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai apribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikaus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsniuose išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas apribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.
Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė pažeidė nepilnametės dukters teises ir interesus, nes augindama ją piktnaudžiavo alkoholiu, neužtikrino saugios vaiko aplinkos, neteikė jai reikalingo išlaikymo, neauklėjo, neprižiūrėjo, neugdė dukters, menkai bendravo. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taigi, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta.
Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė nuo 2018-01-17 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo sutartis neterminuota, atsakovė nurodė, kad laikosi nustatytos tvarkos ir taisyklių, yra drausminga darbuotoja. Iš medicininių dokumentų matyti, kad atsakovė gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui keletą kartų, paskutinį kartą medikamentinis gydymas taikytas 2017-10-31. Atsakovė pasiryžusi alkoholio nevartoti. Be to, atsakovė 2018-02-22 išklausė Pozityvios tėvystės mokymuose paskaitų kursą, pati atsakovė pripažino, kad mokinosi kaip bendrauti su vaiku, jį auklėti. Pažymėtina, kad atsakovė aktyviai domėjosi bylos eiga, dalyvavo teismo posėdžiuose. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog atsakovė nėra visiškai abejinga savo dukrai ir nori dalyvauti jos gyvenime, tai leidžia teismui daryti išvadą, jog situacija ateityje gali pasikeisti.
Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovė savo veiksmais daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, nesidomi bei nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys leidžia realiai tikėtis, kad motina turi galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti motinos teises ir pareigas dėl vaiko. Nors dukters ir motinos tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai šiuo metu nėra labai stiprūs, tačiau atsakovė išreiškė tvirtą norą ateityje auginti, rūpintis ir išlaikyti savo nepilnametę dukrą, todėl teismas neturi pagrindo šiuos atsakovės ketinimus vertinti kaip nesąžiningus. Nors ieškovas teigia, kad atsakovė nesirūpina savo nepilnamete dukterimi, tačiau priešingai, susitikimų su atsakove metu nepilnametė duktė noriai bendrauja su motina, kartu žaidžia, tarp vaiko ir motinos egzistuoja pozityvus emocinis ryšys. Į bylą nepateikta duomenų, kad vaikas su motina jaučiasi nesaugiai, nenoriai būna motinos draugijoje. Be to, byloje pateikto 2018-03-28 skyriaus pakartotino šeimos aplankymo aktas išvados aiškiai parodo, kad atsakovė sprendžia problemas, jos gyvenimo ir buities sąlygos yra pakankamos dukrai augti jos šeimoje.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas nepažeisti vaiko teisės į ryšį su motina, mano tikslinga terminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei A. P. nepilnametės dukters E. K. atžvilgiu, nes nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui įžvelgti realią tikimybę, kad atsakovė pakeis savo požiūrį į dukters auklėjimą, priežiūrą, savo pareigų dukters atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis dukterimi rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas ir teigiamas sąlygas jai augti bei vystytis. Apribojus atsakovei laikinai motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su dukra išskyrus tai, kas prieštarautų dukters interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, nes šis apribojimas panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Teismui sprendimu nustačius laikiną tėvo valdžios apribojimą, toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas); motina galės kreiptis teismą dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Nustačius laikiną motinos valdžios ribojimą, bus reikšmingas tolesnis motinos elgesys, kuris turės būti vertinamas pagal galimybes atkurti ryšius su vaiku, ypač buvusio ir būsimo elgesio moralinių vertybių kontekste, t. y. ar įvyks žymūs motinos moralinių vertybių ir juos atspindinčių jo poelgių pokyčiai.
CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad praėjus šešiems mėnesiams po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo bus sprendžiama dėl atsakovės laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo.
Dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas savo iniciatyva privalo pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis ir CPK 407 straipsnis). 2017-04-26 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-594 nuo 2017-04-24 E. K. laikinaisiais globėjais paskirti D. B. ir B. B., o gyvenamoji vieta nustatyta su globėjais. Kadangi šiuo metu globėjai tinkamai atlieka globėjų pareigas, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena atsakovės dukra, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaiko gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga E. K. gyvenamąją vietą palikti nustatytą su globėjais D. B. ir B. B..
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia vaikui išlaikymą. Apribojus atsakovei A. P. motinos valdžią nepilnametės dukters E. K. atžvilgiu, spręstinas vaiko išlaikymo klausimas. CK 3.195 straipsnis numato, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. CK 3.194 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė neteikia savo dukrai išlaikymo, šios aplinkybės neginčijo pati atsakovė, todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas. Ieškovas prašo iš priteisti iš atsakovės A. P. išlaikymą nepilnametei dukrai po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukters pilnametystės.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nors išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės minėtą išlaikymą, šios sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnametės E. K. poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovės prašoma priteisti išlaikymo suma vaikui nėra didelė ir galėtų būti yra pagrįsta, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas. Tačiau kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovės turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).
Ieškovo nurodytos aplinkybės bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė dirba, gauna minimalų mėnesinį atlyginimą, byloje nėra duomenų, jog atsakovė turėtų nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto. Be to, atsakovė turi dar vieną išlaikytinį, nepilnametę dukrą F., kurios išlaikymui per mėnesį turi mokėti po 87 Eur periodinių išmokų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovės turtinę padėtį, siekiant užtikrinti protingą interesų pusiausvyrą, įvertinus, kad bus patenkinti bent minimalūs E. poreikiai, ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, iš atsakovės A. P. priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai E. K. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo sprendimo priėmimo dienos, iki E. K. pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis, CPK 376 straipsnis).
Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu nepilnametei E. K. yra priteisiamas išlaikymas ir šioje dalyje teismo sprendimas vykdytinas skubiai, teismas sprendžia, jog tikslinga vaiko laikinuosius globėjus D. B. ir B. B. skirti ir jos išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo.
Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas paduodant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas): žyminis mokestis už reikalavimą dėl motinos valdžios apribojimo, žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentus įteikimu (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su ieškiniu sutiko, atvyko į parengiamąjį teismo posėdį, kuriame bylą buvo pereita iš karto nagrinėti į teismo posėdį ir ji buvo išnagrinėta iš esmės per pirmą teismo posėdį, į tai, kad atsakovė neseniai pradėjo dirbti, į tai, kad prioritetas teiktinas jos turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos, jos atlygintinos valstybės lėšomis (CPK 96 straipsnis).
Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės globos/rūpybos nustatymo, vaiko globėjo/rūpintojo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 3, 4 dalimis, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters E. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Iki teismo sprendimo dėl globos nepilnametei E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo įsiteisėjimo jos gyvenamąją vietą nustatyti su D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jų gyvenamoje vietoje, juos skiriant E. K. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 70 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Sprendimą dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priimti atskirą nutartį, kuria pradėti nuolatinės globos/rūpybos nustatymo procesą.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nepriteisti iš atsakovės žyminio mokesčio ir teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Sprendimo kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo rūmus.