- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-23
- Bylos Nr.
- 1-64-761/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15841-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Nukentėjusysis
- R. K., Ž. T.
- Kaltinamasis
- N. D.
- Advokatai
- Valdas Raudonis
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini)., nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1) 1997-11-14 pagal Lietuvos Respublikos BK (1961 m. redakcija) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams su 1/4 turto konfiskavimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;
2) 1998-08-17 pagal Lietuvos Respublikos BK (1961 m. redakcija) 271 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 700 litų bauda; laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;
3) 2001-10-01 pagal Lietuvos Respublikos BK (1961 m. redakcija) 271 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu vieneriems metams su 100 litų vertės turto konfiskavimu; 2002-08-05 nutartimi paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai prieš du mėnesius 18 dienų;
4) 2003-09-15 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams; 2004-08-11 nutartimi paleistas lygtinai prieš penkis mėnesius 24 dienas; bausmę atlikęs 2005-02-21;
5) 2005-09-01 pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta bausme - laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams;
6) 2006-06-21 pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2005-09-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams; 2007-06-13 nutartimi iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2007-06-19 lygtinai - neatlikus vienuolikos mėnesių 14 dienų; 2008-03-20 lygtinis paleidimas panaikintas ir pasiųstas atlikti likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės, 2009-03-09 paleistas atlikus bausmę;
7) 2010-09-29 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, 64 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams 14 dienų;
8) 2010-10-06 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu dvejiems metams;
9) 2010-11-26 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 d., 4 d., 9 d. prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2010-09-26 ir 2010-10-06 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams;
10) 2011-03-09 pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., subendrinta galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 m. 3 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, jis šiuo metu yra suimtas ir yra laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. D. 2017 m., balandžio 2 d., 20.55 val. (duomenys neskelbtini)namo antro aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daužydamas Ž. T. buto duris, grasino šaukdamas: „užlenksiu tave, susprogdinsiu masiną, pakasiu tavo vaiką“, tai yra grasino nužudyti, dėl ko Ž. T. labai išsigando, dėl ko Ž. T. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, 2017 m. balandžio 2 d., apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mesdamas plytą į Ž. T. priklausantį automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei daužydamas pagaliu, jį apgadino, tai yra išmušė automobilio priekinį stiklą, kurio vertė 107,44 eurų, dešinės pusės priekinių durelių stiklą, kurio vertė 45 eurai, apgadino dešinės pusės priekinių šviesų žibintą, kurio vertė 60 eurų, bei apgadino automobilyje buvusią vaikišką kėdutę, kurios vertė 65 eurai, taip padarydamas nukentėjusiajam Ž. T. bendrą 277,44 eurų turtinę žalą.
Be to, 2017 m. balandžio 9 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini)namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia parvertė R. K. ant žemės, kumščiu sudavė 2-3 smūgius, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, jam į veidą, bei koja įspyrė 2 kartus į dešinį šoną, taip sužalojo R. K., padarydamas nukentėjusiajam R. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jo sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko, dėl veido ir dešinės krūtinės ląstos sumušimo, poodinės kraujosruvos dantenose, dešinės pusės I ir II-ojo dantų išnirimo, IX-to šonkaulio lūžimo, dešinėje krūtinės ląstos pusėje.
Dėl 2017 m. balandžio 2 d. grasinimo nužudyti ir automobilio sugadinimo
Kaltinamasis N. D. kaltu pripažino ir parodė, kad jis atlikęs laisvės atėmimo bausmę nuo 2017 m. kovo 31 d. gyveno pas savo mamą B. P. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena su sugyventiniu R. K.. 2017 m. balandžio 2 d., apie 19,00 val. pas jį atvažiavo jo draugas Ž. S.. Jo namuose jis su Ž. S. ir jo patėviu R. K. gėrė alkoholinius gėrimus, tai yra degtinę ir alų. Jie išgėrė vieną 0,7 litro talpos degtinės butelį ir du po 1 litro talpos alaus butelius. Prieš tai 2017-03-31 d. tarp jo ir kaimyno Ž. T., gyvenančio tame pačiame name 4 bute, kilo konfliktas. Tai yra pas jį atėjęs Ž. T. pareiškė pretenzijas dėl per garsiai leidžiamos muzikos. To konflikto metu jį Ž. T. buvo pargriovęs ant žemės. Todėl prisiminęs tai 2017 m. balandžio 2 d., apie 20,55 val. jis nuėjo pas jo kaimyną Ž. T., pasiaiškinti dėl ko jis jį užsipuolė ir sumušė. N. Ž. T. jam buto durų neatidarė. Todėl jis barškino rankomis į duris ir šaukė: išlysk, vadino jį necenzūriniais žodžiai, tokias kaip ožys, grasino, kad užlenks jį, kad susprogdins jo mašiną, kad pakas jo vaiką. Prie durų jis grasino apie 5 minutes. Po to jis išėjo į lauką. Po kiek laiko kieme pamatė stovintį Ž. T. automobilį Audi A3 ir su plyta išdaužė jo dešinės pusės priekinių durelių stiklą, daužydamas automobilį su pagaliu išdaužė automobilio priekinio lango stiklą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo N. D. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Iš 2017-04-02 Ž. T. pareiškimo matosi, kad balandžio 2 d. apie 20.55 val. į jo duris pradėjo belstis neblaivus N. D., norėjo, kad įsileistų į vidų arba išeitų į lauką. Neįsileidus pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, grasinti, sakė, kad „užlenks jį“, „susprogdins mašiną“, „pakas vaiką“. Pasišalino, tik išgirdęs, kad skambina į policiją. Išvykus policijos pareigūnams išgirdo dūžtančius automobilio langus. Išbėgęs į lauką pamatė, kad jo automobilio „Audi A4“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sudaužytas, t. y. išdaužtas priekinis stiklas, dešinės pusės priekinių durelių stiklas, apgadintas priekinis žibintas, vaikiška kėdutė, automobilio panelė (t. 1, b. l. 1).
Daiktų ir įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), namo kieme, kuriame stovi mėlynos spalvos automobilis Audi A4, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) Matosi išdaužtas dešinės pusės priekinių durelių stiklas, sudaužytas priekinis automobilio stiklas, ant automobilio priekinio dešinės pusės bamperio, virš rūko žibinto matosi įbrėžimai. Dešinės pusės automobilio žibinto stiklas taip pat apibraižytas. Žibinto viduje iškritusi lemputės metalinė apsauga. Ant automobilio priekinės keleivio sėdynės padėta vaikiška kėdutė, kurios kairės pusės plastikinis kampas apibraižytas. Ant automobilio vairuotojo sėdynės matosi baltos spalvos plyta, salone pilna stiklo duženų. Ant vairo ir vairuotojo durelių salone esančios rankenos smulkūs įbrėžimai (t.1, b. l. 24- 27).
Nukentėjusiojo Ž. T. (t. 1, b. l. 33-34, 37-38) ir J. T. (t.1., b. l. 52-53) parodymais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2017m. balandžio 2 d., apie 20.55 val., jiems būnant namuose, pradėjo belsti į duris kaimynas N. D. ir pradėjo šaukti grasinti necenzūriniais žodžiais: „gaidy“, „pydere“, „kandone" „užlenksiu tave“, „susprogdinsiu mašiną“, „pakasiu tavo vaiką“. N. D. prie jų buto durų stovėjo apie 5 minutes, visą tą laiką daužė buto duris ir grasino susidorojimu. Dėl šių grasinimų Ž. T. išsigando, jis mano, kad N. D. grasinimai yra realūs, nes jis yra neprognozuojamas, ne kartą sėdėjęs įkalinimo įstaigose. Dėl grasinimų jie išsikvietė policijos pareigūnus. Apie 22.00 val., išvykus policijai, Ž. T. pro vonios langą pamatė, kaip kažkoks asmuo išdaužė jų automobilio Audi A4, priekinį ir šoninį stiklus. Jie būdami kambaryje girdėjo dūžio garsą. Dėl automobilio sugadinimo jiems padaryta 300 € žala.
L. Ž. S.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis sėdėdamas N. kambaryje, pro atviras jo duris jis girdėjo, kaip N. nuėjęs prie kaimyno buto durų, į jas barškino ir šaukė, grasino vadino kaimyną ožiu, sakė, kad padarys čia tvarką, taip pat kažką padarys mašinai, ką tiksliai sakė N.pažodžiui negali pakartoti, nes tuo metu buvo labai neblaivus ir visko gerai neprisimena. Kažkuriuo metu jis pasiėmęs alų išėjo į lauką ir nuėjo už malkinės atsilikti gamtinių reikalų ir tada išgirdo duslų garsą, panašų į dužimą. Grįžo į kiemą ten jo laukė N., tačiau kad jis išdaužė automobilio langą jam nesakė. Tik iš policijos pareigūnų sužinojo, kad tą vakarą buvo išdaužtas N. kaimyno Ž. T. automobilio langas (t.1, b. l. 47-48).
Pagal teismų praktiką grasinimu laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolimesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai. Baudžiamas tik toks grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai yra pakankamas pagrindas bijoti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos A. T. baudžiamosios bylos Nr. 2K- 26/2010, Nr. 2K-423-303/2016). Nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį. Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus (Lietuvos A. T. baudžiamosios bylos Nr. 2K- 341/2010, Nr. 2K-300/2013, Nr. 2K-347/2014, Nr. 2K-423-303/2016).
Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo Ž. T. parodymų matosi, kad 2017-03-31 dėl kaltinamojo N. D. keliamo triukšmo - garsiai leidžiamos muzikos, tarp kaltinamojo N. D. ir nukentėjusiojo Ž. T. kilo konfliktas. Šio konflikto metu N. D. buvo pargriautas ant žemės. Grasindamas N. D. norėjo aiškintis ir dėl šio konflikto. Nukentėjusiajam Ž. T. buvo žinoma, kad N. D. buvo ne kartą teistas. Išgėręs alkoholio N. D. būna agresyvus, be to ir tolesni kaltinamojo veiksmai, tai yra automobilio apgadinimas tik patvirtina, kad N. D. grasinimai buvo realūs nukentėjusiajam Ž. T. buvo pakankamas pagrindas bijoti, kad grasinimai gal būti įgyvendinti. N. D. grasindamas susidoroti su nukentėjusiuoju ir jo šeimos nariais siekė jį įbauginti.
Aptartais įrodymais nustatyta, kad N. D. 2017 m., balandžio 2 d., 20.55 val. (duomenys neskelbtini)namo antro aukšto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daužydamas Ž. T. buto duris, grasino šaukdamas: „užlenksiu tave, susprogdinsiu mašiną, pakasiu tavo vaiką“, tai yra grasino nužudyti, dėl ko Ž. T. labai išsigando ir jam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokia N. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu. Kaip matyti iš BK 187 str. nuostatų turinio, nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal šio straipsnio atitinkamą dalį taip pat apsprendžia sunaikinto ar sugadinto turto vertė. Dėl automobilio „Audi A4“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimo patirtą žalą Ž. T. įvertino 300 €. Tai yra 130 € priekinis stiklas, dešinės pusės durelių stiklą įvertino 45 €, apgadintą dešinės pusės priekinių šviesų žibintą įvertino 60 €, apgadintą vaikišką kėdutę 65 € (t. 1, b. l. 37). Iš nukentėjusiojo pateiktos PVM sąskaitos faktūros matosi, kad jo sugadinto stiklo vertė sudaro 107,44 €, o 22,56 € sudaro PVM mokestis (t. 1, b. l. 42). Pagal baudžiamojo kodekso 187 str. turi būti inkriminuojama realiai padaryta žala. Kadangi dalis nukentėjusiojo patirtų nuostolių sudaro PVM mokestis, kuris nėra laikomas nusikaltimu padaryta žala, nusikaltimu padarytas žalos dydis nurodytas kaltinime tikslinamas, nurodant, kad automobiliui „Audi A4“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaryta žala sudaro 277,44 €.
Todėl aptartais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. balandžio 2 d., apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, N. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mesdamas plytą į Ž. T. priklausantį automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei daužydamas pagaliu, jį apgadino, tai yra išmušė automobilio priekinį stiklą, kurio vertė 107,44 eurų, dešinės pusės priekinių durelių stiklą, kurio vertė 45 eurai, apgadino dešinės pusės priekinių šviesų žibintą, kurio vertė 60 eurų, bei apgadino automobilyje buvusią vaikišką kėdutę, kurios vertė 65 eurai, taip padarydamas nukentėjusiajam Ž. T. bendrą 277,44 eurų turtinę žalą. Kadangi N. D. nusikaltimu sugadinant Ž. T. priklausantį automobilį viršija 5 MGL dydį: bet nesiekia 250 MGL kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį
Dėl R. K. sužalojimo 2017 m. balandžio 9 d.
Kaltinamasis N. D. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017 m. balandžio 9 d., apie 12.00 val. mamos sugyventinis R. K. iš parduotuvės parnešė vieną butelį degtinės, 0,5 litro talpos ir alaus vieno litro talpos vieną butelį. Tuo metu namuose jie buvo dviese. Kai išgėrė alų ir degtinę, apie 13.00 val. jis R. K. paprašė, kad jis jam duotų eurą, nes norėjo nusipirkti alaus, jis jam nesutiko duoti pinigų ir todėl tarp jų įvyko konfliktas. Jis R. K. keletą kartų prašė, kad jis jam duotų pinigų, bet jis jam nenorėjo duoti pinigų ir pasiėmė ant pečiaus buvusį virtuvinį peilį ir laikė jį rankoje ir jam sakė atsikabink. Po to, R. K. numetė virtuvėje peilį ir išbėgo lauk. Dėl to jis labai susinervino ir išbėgo paskui jį į kiemą, norėdamas, jį „paauklėti“. Kieme pasivijęs R. K., jį parvertė ant žemės kumščiu sudavė du kartus į veidą ir koja įspyrė du kartus į dešinį šoną. Kieme tuo metu buvo kaimynė E. J., ji šaukė pagalbos, tada jis nuėjo šalin.
Be kaltinamojo N. D. prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėjo M. B. 2017-04-09 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2047 m. balandžio 9 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme apsvaigęs nuo alkoholio N. D. konflikto metu sumušė mamos sugyventinį R. K., kuriam Šilalės rajono ligoninės priimamajame skyriuje nustatyti daugybiniai veido ir kūno sumušimai, bei šonkaulio lūžimas (t. 1, b. l. 11).
Nukentėjusysis R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. D. jo sugyventinės B. P. sūnus. Jie gyvena jo sugyventinei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini)-3. 2017-03-31 jo sugyventinės sūnus N. D. grįžo iš įkalinimo įstaigos ir apsigyveno pas jo sugyventinę. 2017 m. balandžio 9 d. apie 12,00 val. namuose dviese jis ir N. D. išgėrė vieną butelį 0,5 litro talpos degtinės ir vieną 1 litro talpos alaus butelį. Išgėrus, N. norėjo dar gerti degtinės ir pradėjo jo reikalauti pinigų, jis pasakė, kad neturi ir išėjo į kiemą. Ten jį pasivijo N., jis jį parvertė ant žolės ir užsigulęs ant jo sudavė smūgius kumščiais į veidą 2-3 kartus, po to atsistojęs koja spyrė 2 kartus į dešinį šoną. Tuo metu kieme buvo kaimynė E. J., kuriai pradėjus šaukti, N. D. nuo jo pasitraukė. Jam buvo sumuštas jo veidas, padaryta kraujosruva po dešine akimi, nuskelti du dantys ir labai skaudėjo šoną (t. 1., b. l. 83-84).
Specialisto išvada Nr. G 96/2017(11) nustatyta, kad R. K. buvo padaryti šie sužalojimai: veido ir dešinės krūtinės ląstos sumušimas, poodinė kraujosruva dantenose, dešinės pusės I ir II -jo dantų išnirimas. IX- to šonkaulio lūžimas, dešinėje krūtinės ląstos pusėje. R. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1., b. l. 92-93).
Liudytoja E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. balandžio 9 d. apie 13.00 val., ji išėjusi į kiemą pamatė ant žemės gulintį kaimyną R. K., kurį N. D. mušė rankomis, ir spardė kojomis. Jai pradėjus šaukti N. D. pasitraukė nuo R. K.. Matė, kad R. K. veidas sumuštas, jis buvo kruvinas, jam iš burnos bėgo kraujas (t.1., b. l. 97-98).
2017 m. balandžio 9 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini)namo kieme prie medinio namo rastos dėmės panašios į kraujo (t. 1, b. l. 75).
Kaltinamojo N. D. parodymai atitinka nukentėjusiojo R. K. ir liudytojos E. J. parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Juos patvirtina sužalojimai nustatyti nukentėjusiajam medicininio tyrimo metu bei aplinkybėms nustatytoms 2017 m. balandžio 9 d. įvykio vietos apžiūros metu. Todėl patikimai nustatyta, kad N. D. 2017 m. balandžio 9 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini)namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio parvertė R. K. ant žemės, kumščiu sudavė 2-3 smūgius jam į veidą, bei koja įspyrė 2 kartus į dešinį šoną, taip sužalojo R. K., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokia N. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis N. D. padarė tris nesunkius nusikaltimus neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, iš jų du pažeidimai padaryti grįžus iš įkalinimo vietos, pažeidimai susiję su alkoholio vartojimu. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, nes sukėlė norą smurtauti, grasinti nužudyti, gadinti turtą. N. D. iš įkalinimo vietos – Alytaus pataisos namų paleistas 2017-03-31. Nusikaltimus N. D. pradėjo daryti toj po grįžimo iš laisvės atėmimo vietos, tai yra praėjus dviems dienoms. N. D. anksčiau skirtos bausmės teigiamo poveikio nepadarė jis ir toliau daro nusikaltimus ir administracinius nusižengimus ir tokiu elgesiu kelia pavojų aplinkiniams, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nusikaltimais padarytas pasekmes, nukentėjusiųjų poziciją, kuria jie sutinka su prokuroro siūloma bausme, N. D. skirtinos bausmės mažesnės už sankcijų vidurkius. Kaltinamasis kaltu prisipažino, todėl jam paskirta bausmė mažintina 1/3 (BK 64¹ str.).
Nors N. D. padarė nesunkius nusikaltimus, tačiau įvertinus tai, kad jis teisiamas vienuoliktą kartą nusikaltimus vėl pradėjo daryti tik grįžęs iš įkalinimo vietos, anksčiau bausmę atlikinėjo pataisos namuose, jam laisvės atėmimo bausmę skirtina atlikti pataisos namuose (baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalis, bausmių vykdymo kodekso 71 straipsnis).
2017-04-03 Tauragės AVPK Šilalės r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos B. E. nutarimais N. D. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 64-69).
2017-04-11 Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (t. 1, b. l. 128-129).
2017-05-02 Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas (t. 1, b. l. 140-142). 2017-05-12 Šilalės rajono apylinkės teismo nutartimi palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas 3 mėn., suėmimo terminas skaičiuojant nuo 2017-05-11 (t. 1, b. l. 153-155).
N. D. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, paliktina galioti kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti. Kadangi šia kardomąja priemone bus užtikrinta kardomosios priemonės paskirtis numatyta BPK 119 straipsnyje, kitos ikiteisminiame tyrime paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo tampa nebereikalingos, todėl panaikinamos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Nukentėjusysis Ž. T. pareiškė ieškinį dėl 300 € nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 41-44).
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 44,07 eurų civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, išleistų nukentėjusiojo gydymui atlyginimo (t. 1, b. l. 102-107).
Kaltinamasis N. D. su civiliniais ieškiniais sutinka.
Ž. T. ir Valstybinės ligonių kasos ieškiniai tenkintini.
Dėl R. K. gydymo turėtas išlaidas ligonių kasai patvirtina gydymo paslaugų apskaitos išrašas iš kurio matosi, kad VšĮ Šilalės rajono ligoninė priėmimo – skubios pagalbos paslaugoms apmokėti turėjo 27,15 € išlaidų, o radiologo paslaugoms 16,92 € išlaidų (t. 1, b. l. 105). N. D. žalą Valstybinei ligonių kasai padarė nusikaltimu, todėl pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d., 2 d., 6.280 str., 6.282 str. 3 d., 6. 283 str. 1 d. jis kaltais veiksmais padarytą žalą privalo atlyginti visiškai. Todėl Valstybinei ligonių kasai iš N. D. priteistina padaryta žala 44,07 €.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 1 d. 2 d., žalą padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą (kai ji padaryta nusikaltimu) privalo visiškai atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žala nukentėjusiajam Ž. T. padaryta nusikalstamais veiksmais, t. y. sugadinant automobilio „Audi A4“ atskiras dalis. Nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis ir apimtis įvertinami vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse. Pagal šią normą turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos ir kitos protingos išlaidos. Turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Ž. T. padarytą turtinę žalą patvirtina UAB „Evelkas“ 2017-05-08 PVM sąskaita faktūra, iš kurios matosi, kas priekinio stiklo kaina su PVM yra 130 € (t. 1, b. l. 42). Kitos nukentėjusiojo nurodytos sugadintų automobilio dalių kainos: dešinės pusės durelių stiklas - 45 €, apgadintas dešinės pusės priekinių šviesų žibintas - 60 €, apgadinta vaikiška kėdutė - 65 € (t. 1, b. l. 41, 37), atitinka rinkos kainas yra protingo dydžio, todėl pagrįstos. Todėl N. D. privalo atlyginti Ž. T. nusikaltimu padarytą 300 € turtinę žalą.
Byloje gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-06-20 pažyma dėl 162,12 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (t. 2, b. l. 112).
BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 51 str. 1 d. 7 p., numatyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas tiriant ir nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis yra suimtas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą, suimtas kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-322/2014), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
N. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
N. D. nuteisti: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir N. D. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti N. D. laisvės atėmimą vieneriems metams.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 66 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2017 m. balandžio 9 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. (dvi dienas) ir nuo 2017 m. gegužės 11 dienos iki 2017 m. birželio 23 dienos imtinai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo momento, tai yra nuo 2017 m. birželio 23 dienos.
Priteisti iš N. D. 44,07 € (keturiasdešimt keturis eurus 7 centus) valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, LT-03505, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini), Swedbank“ AB, b. k. 73000.
Priteisti iš N. D. 300 € (tris šimtus eurų) Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą ir įpareigojimą gyventi skyrium panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš N. D. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilalės rajono apylinkės teismą.