Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 7 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. M. A. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. A. 2022 m. kovo 31 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 508 straipsnio 1 dalį 115 Eur bauda už tai, kad jis 2021 m. lapkričio 20 d. 13.49 val. socialiniame tinkle „Facebook“, profilyje „M. A.“, patalpino įrašą (duomenys neskelbtini), kuriame komentuodamas kelių eismo įvykį, tekstą pradėjo sakiniu: „Kad (duomenys neskelbtini) komisaras L. V. – impotentas darbine prasme, įtarimų turėjau jau seniau <...>“, ir šiais savo veiksmais, t. y. socialiniame tinkle parašytame komentare viešai pateikdamas neigiamą informaciją, suformuluodamas ją kaip nuomonę ir panaudodamas žeminantį pasisakymą „impotentas darbine prasme“, pažemino statutinio valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininko L. V. – garbę ir orumą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

10. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, ANK 579 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad nukentėjusiuoju pripažintas asmuo privalo šaukiamas atvykti pas administracinį nusižengimą tiriantį pareigūną, į teismą ar į administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją. Tačiau kartu atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal ANK 616 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu ir apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Iš administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad M. A. pageidavo, jog administracinio nusižengimo byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka (b. l. 22), todėl apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą vyriausioji tyrėja informavo ir administracinėn atsakomybėn traukiamą M. A. ir nukentėjusįjį L. V. (b. l. 29, 30, 21, 32). Kadangi, kaip minėta, šių asmenų dalyvavimas bylos nagrinėjime nebuvo privalomas, tyrėja M. A. siųstame šaukime pažymėjo, kad pastarajam neatvykus, byla bus išnagrinėta jam nedalyvaujant, o L. V. siųstame šaukime nurodė, kad jo dalyvavimas bylos nagrinėjime nėra būtinas. Taigi tyrėja, neįpareigodama nukentėjusiojo atvykti į žodinį bylos nagrinėjimą, įstatymo reikalavimų nepažeidė ir tokie tyrėjos veiksmai negali būti laikomi šališkais. Tyrėjos šališkumo nepatvirtina ir apelianto nurodyta aplinkybė, kad 2022 m. kovo 31 d. nutarime pareigūnė D. A. nurodė, jog jis, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nedalyvavo žodinio nagrinėjimo metu, nors jis pas tyrėją buvo atvykęs. Atkreipiamas dėmesys, kad pats M. A. 2022 m. gegužės 19 d. apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog jis, atvykęs pas tyrėją D. A., atsisakė duoti parodymus.

12. Kartu pažymima, kad ANK nėra reglamentuota administracinių nusižengimų bylų perdavimo nagrinėti iš teismo, kuriam jos teismingos, kitam teismui tvarka, taip pat ir iš vienos institucijos kitai institucijai tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad esant teisės spragoms, jas įmanoma užpildyti naudojant teisės analogiją, Lietuvos Respublikos Konstituciją, bendruosius teisės principus, kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-429/2007), todėl klausimas dėl administracinio nusižengimo bylos perdavimo nagrinėti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui turi būti sprendžiamas taikant teisės analogiją, t. y. vadovaujantis BPK 229 straipsniu. BPK 229 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui, siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus. Taigi tai, kad įstatymų numatytais atvejais bylos gali būti perduodamos nagrinėti iš vienos institucijos kitai, taip pat apelianto nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) miesto mero A. V. administracinio nusižengimo byla buvo perduota nagrinėti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, jo paties (M. A.) ir jo šeimos nario atveju bylas nagrinėja ne Radviliškio, o kito rajono policijos komisariatas, taipogi nepatvirtina, kad nagrinėjamu atveju nutarimas nenušalinti viso policijos komisariato nuo M. A. bylos nagrinėjimo buvo priimtas pažeidžiant įstatymų reikalavimus. M. A. skunde nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis L. V. anksčiau yra dirbęs Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, taip pat nepatvirtina, kad Institucijoje administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta šališkai, turint prieš M. A. išankstinį nusistatymą. Pažymėtina, kad teismo posėdyje 2022 m. birželio 1 d. kaip liudytoja apklausta D. A. nurodė, jog ji dirbo ir dirba ne (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate, o Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, L. V. ji visiškai nepavaldi, dirbti su pastaruoju jai niekada neteko, L. V. ji nepažįsta, susitikusi su juo niekuomet nebuvo. Taip pat nurodė, kad ji administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta tik dėl to, kad nagrinėjo jo administracinio nusižengimo bylą, tarp jų jokių asmeninių santykių nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti apie policijos pareigūnės D. A. išankstinį nusistatymą ir jos šališkumą M. A. atžvilgiu.

13. Pagal ANK 616 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu paaiškinimai nebuvo pateikti administracinio nusižengimo tyrimo metu arba nagrinėti administracinio nusižengimo bylą įgaliotas pareigūnas nusprendžia, kad paaiškinimai yra nepakankami ir būtina juos papildyti, institucija, gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, šio kodekso 573 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siunčia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam prašymus pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Tačiau šio straipsnio nuostatos neįpareigoja pareigūno, prašančio pateikti paaiškinimus, išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui jo teises ir pareigas. Taigi neteisus apeliantas teigdamas, kad pareigūnas R. V. klausimus jam, kaip „įtariamajam, padariusiam administracinį nusižengimą“, nepagrįstai uždavė neišaiškinęs jo teisių ir pareigų.

15. Pagal ANK 508 straipsnį administracinė atsakomybė be kita ko kyla už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Vertinant ANK 508 straipsnyje numatytą pažeidimą, svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus, kokie konkrečiai žodžiai buvo vartojami, ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus, ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą.

16. Pažymima, kad pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

17. Kaip jau minėta, apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytoms išvadoms dėl M. A. kaltės padarius ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovą, kaip liudytoją apklausė policijos pareigūnę D. A., išklausė pateiktą garso įrašą, visus įrodymus įvertino jų visumoje, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nors, kaip skunde nurodė apeliantas, šiuo atveju nebuvo nustatytas IP adresas, M. A. kaltę padarius ANK 508 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą neginčijamai patvirtina administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esanti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „M. A.“ paskelbto įrašo kopija, iš kurios matyti, kad M. A., komentuodamas kelių eismo įvykį, tekstą pradėjo sakiniu: „Kad (duomenys neskelbtini) komisaras L. V. – impotentas darbine prasme, įtarimų turėjau jau seniau“ (b. l. 6–7), L. V. paaiškinimas, kad tokį teiginį jis vertina ne kaip konstruktyvią jo darbo kritiką, o kaip viešas patyčias, kuriomis siekiama jį viešai įžeisti ir pažeminti, kaip menkinančio pobūdžio epitetą, pažeminusį jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, garbę ir orumą (b. l. 4), taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta išvada, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „M. A.“ paskelbtame įraše pateikta informacija apie komisarą L. V. yra neigiama, ši informacija suformuota kaip nuomonė, pasakymas „impotentas darbine prasme“ yra žeminantis (b. l. 11–12). Duomenų, kad minėtą žeminantį pasakymą komentare būtų parašęs ne M. A., o koks nors kitas asmuo, taip pat, kad šis komentaras būtų „sumaketuotas“ byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Šiame kontekste būtina pastebėti ir tai, kad apylinkės teisme vykusio teismo posėdžio metu M. A. į klausimą, ar jis parašė minėtą tekstą, atsakė: „dėl teksto nieko nesakau“, tačiau nepaneigė, kad tekstą rašė ne jis. M. A. nurodytos aplinkybės, kad L. V. yra viešas asmuo ir jis kritikuojamas būtent dėl jo veiklos, nereiškia, kad pastarojo atžvilgiu galima išsakyti žeminančius žodžius ir taip žeminti jo garbę bei orumą, ir M. A. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą nepaneigia.

18. Pagrindo daryti priešingą išvadą nesuteikia ir apelianto teiginys, kad teismas netenkino jo prašymo iškviesti liudytojus. Pažymima, kad teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Įrodinėjimas administracinių teisės pažeidimų bylų procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-18-693-2016). Nagrinėjamu atveju matyti, kad apylinkės teismas, svarstydamas M. A. pateiktus prašymus, pagrįstai vadovavosi kriterijumi, ar šie prašymai turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui, todėl dalį jo prašymų tenkino, o dalį – motyvuotai atmetė. Taigi nėra pagrindo spręsti, kad teismas, netenkindamas M. A. prašymų, suvaržė jo teises. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad M. A. padarė ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Tenkinti M. A. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir naikinti skundžiamą nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra pagrindo. Taip pat nėra jokio pagrindo tenkinti apelianto prašymą grąžinti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo.

19. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 508 straipsnis neturi dalių, tačiau 2022 m. vasario 2 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. A. 2022 m. kovo 31 d. nutarime ir skundžiamame Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 7 d. nutarime nurodyta, kad M. A. taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį. Tai laikytina rašymo apsirikimu, neturinčiu reikšmės skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes vertinant M. A. atsakomybę parinktas tinkamas ANK straipsnis. Dėl to šis rašymo apsirikimas ištaisytinas apygardos teismo nutartimi, patikslinant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 7 d. nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 7 d. nutarimą nepakeistą ir M. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. birželio 7 d. nutarimą nurodant, kad M. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.