Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Tatjanos Žukauskienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V.K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V.K. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui I.G. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-19 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvai prielaidų nesudaro.

Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolis I.G. vykdė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010-02-19 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-275922-10 dėl 200 Lt išieškojimo iš V.K., Vilniaus m. VPK VP EPT naudai (b.l. 4-5). Antstolis I.G. areštavo pareiškėjo V.K. lėšas sąskaitose ir išieškojimą nukreipė į skolininko darbovietę (b.l. 4,11-18). Skolininkas V. K. 200 Lt baudą sumokėjo, tačiau tik po nutarimo pateikimo dėl priverstinio baudos išieškojimo antstolių kontorai (b.l. 7).

Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pagal ATPK 304 str. nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento. Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 d. nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, jeigu kitaip nenustato ATPK ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai (ATPK 313 str.).

Pažymėtina, kad pagal CPK 661 str. 1 d, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Kadangi nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo yra vykdomasis dokumentas ir jame jau yra nustatytas jo įvykdymo terminas, vadovaujantis CPK 661 str., antstolis nebeturi pareigos skolininkui siųsti pakartotinio raginimo įvykdyti šį vykdomąjį dokumentą, nes raginimo pateikimas būtų perteklinis veiksmas, nes pačiame vykdymo dokumente jau nurodyta data ar konkretus įvyksiantis įvykis, iki kurio skolininkas turi atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo atitinkamų veiksmų atlikimo. Papildomai raginant tai padaryti skolininką ir nurodant dar vieną terminą raginime, tai iš esmės pakeistų vykdomajame dokumente nustatytus terminus. Tai reiškia, kad pasibaigus įstatymo nustatytam keturiasdešimties dienų terminui, per kurį skolininkas turi sumokėti valstybei baudą už administracinį teisės pažeidimą ir kreditoriui pateikus nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo antstoliui, iš karto pradedami priverstinio vykdymo veiksmai (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad skolininkas, neįvykdęs nutarimo gera valia per įstatyme nustatytą keturiasdešimties dienų terminą, patiria neigiamų turtinių priverstinio nutarimo įgyvendinimo padarinių – iš jo turi būti išieškotos priverstinio vykdymo išlaidos (CPK 610 straipsnis).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Nagrinėjamu atveju priverstinio vykdymo procedūra prasidėjo praėjus įstatyme numatytam geranoriško skolos padengimo terminui. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas pagal 2010-02-19 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-275922-10 per įstatymo nustatytą terminą nesumokėjo baudos geranoriškai, 2010-07-02 nutarimas buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Prasidėjus priverstinio vykdymo procedūrai, nepriklausomai nuo to, kada skolininkas įvykdė sprendimą ar kitokio pobūdžio vykdomąjį dokumentą po priverstinio vykdymo procedūrų pradėjimo, jam atsiranda minėtos neigiamos priverstinio vykdymo pasekmės, tarp jų ir pareiga apmokėti ne tik būtinąsias ir atskirų vykdymo veiksmų atlikimo išlaidas, bet ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento (administracinio teisės pažeidimų nutarimo) įvykdymą.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog antstolis I.G. turėjo subjektinę teisę reikalauti priteisti patirtas ir skolininko neapmokėtas vykdymo išlaidas (CPK 610 str.).

CPK 611 str. numato, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti.

Nagrinėjamu atveju 2010-07-26 antstolis priėmė siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, kuriuo pasiūlė skolininkui V.K. per 5 dienas nuo šio siūlymo gavimo dienos sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 487,88 Lt vykdymo išlaidų (b.l. 9). Siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas pasirašytinai skolininkui buvo įteiktas 2010-08-12 (b.l. 10). Kadangi vykdymo išlaidos nebuvo sumokėtos, antstolis, vadovaudamasis CPK 611 str. nustatyta tvarka, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. 2010-09-13 antstolis I.G. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su pareiškimu dėl 487,88 Lt vykdymo išlaidų iš V.K. priteisimo (b.l. 32). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-09-16 nutartimi antstolio I. G. prašymą patenkino. Teismas nusprendė išieškoti iš skolininko V.K. 487,88 Lt vykdymo išlaidų antstolio I. G. naudai (b.l. 31). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-16 nutartis dėl vykdymo išlaidų iš V.K. priteisimo antstoliui I. G. nebuvo apskųsta ar nuginčyta, todėl yra galiojanti ir teisėta.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad iš skolininko vykdymo išlaidos jau išieškomos remiantis 2010-09-16 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi dėl vykdymo išlaidų priteisimo, nėra faktinio ir teisinio pagrindo iš naujo nagrinėti aplinkybes dėl vykdymo išlaidų dydžio, kuris jau yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Taigi atskirojo skundo argumentai, jog antstolis pasielgė nesąžiningai, kadangi nelaukė bylos dėl antstolio veiksmų baigties, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas taip pat teigia, kad priimant nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12037-141/2010 dėl vykdymo išlaidų priteisimo, antstolis suklaidino teismą, nes neinformavo teismo dėl pareiškėjo pateiktų prieštaravimų dėl vykdymo išlaidų dydžio.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka, kadangi antstoliui kreipiantis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, buvo pateikta ir vykdomoji byla, kurioje buvo ir apelianto prieštaravimai dėl vykdymo išlaidų (b.l. 8).

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš pareiškėjo V.K. priteistina 5,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo V.K. 5 (penkis) litus ir 60 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).