- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-24
- Bylos Nr.
- eII-45-729/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00144-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Advokatai
- Aleksandras Kovalevskis
- Kategorijos
- 16.11.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso kalba išnagrinėjo pareiškėjo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Aleksandro Kovalevskio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13498-2024 (ROIK: 24254331713).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13498-2024 (ROIK: 24254331713) D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį 1 200 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams, už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 5 d., 11.20 val., Klaipėdos rajono sav., Antkopčio k., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, ir nepasirinkęs saugaus greičio kliudė kelio atitvarus ir juos apgadino. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 ir 127 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas D. K. atstovo advokato skundas, kuriuo prašo pakeisti nutarimą ir nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 1 dalį, o netenkinus šio prašymo, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir administracinio poveikio priemonės visai neskirti arba paskirti trumpesnį paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą negu numatytas minimalus straipsnio sankcijoje, arba paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 24 mėnesiams, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių. Skundą motyvuoja tuo, jog alkoholį negausiai vartojo vairavimo dienos išvakarėse, sėdo vairuoti jausdamasis blaivus, tačiau ištikus ūmiam bulimijos priepuoliui ir po to sekusiam gausiam vėmimui, pajuto silpnumą ir dėl to nesuvaldęs automobilio atsitrenkė į kelio atitvarus. Kai pareigūnai alkotesteriu patikrino D. K. neblaivumą, jis buvo labai nustebintas patikrinimo rezultatų ir ženklaus skirtumo tarp jų, suabejojo alkotesterio parodymų patikimumu, todėl nusprendė nuvykti į medicinos įstaigą atlikti kraujo tyrimus. Ligoninėje buvo paimtas jo kraujo mėginys ir iš specialisto išvados matyti, kad jo kraujyje nustatyta mažiausia tik 0,24 promilių alkoholio koncentracija. Gavus tokius duomenis iš medicinos įstaigos bei esant ženkliam skirtumui tarp dviejų policijos atliktų neblaivumo patikrinimų rodmenų, buvo nuspręsta kreiptis į specialistą, kuris padėtų nustatyti, kas galėjo lemti tokio skirtumo atsiradimą ir ar tokie alkotesterio duomenys, įvertinant D. K. ištikusį bulimijos priepuolį, yra patikimi. Su skundu pateikta klinikinės toksikologijos gydytojo R. B. išvada, kurioje nurodyta, jog lyginant policijos alkotesteriu atliktų patikrinimų parodymus, kuriuos skiria 20 minučių, stebimas alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore mažėjimas, viršijantis nurodytas alkotesterio standartinės paklaidos ribas (0,01 promilės). Vertinant alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore naudotina Vidmarko formulė, kuria remiantis nustatytas vidutinis alkoholio metabolizmo greitis suaugusiam nuo alkoholio nepriklausomam pavalgiusiam vyrui yra 0,15–0,2 promilės per valandą, taigi skirtumas tarp abiejų rezultatų turėjo būti 0,05-0,07 (suminė prietaiso paklaida 0,02 promilės), o nustatytas 0,11 (suminė 3 prietaiso paklaida 0,02 promilės). Apskaičiavimai pagrįstai leidžia teigti, kad mažiausiai 1 iš 2 D. K. alkotesteriu atliktų alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matavimų nėra tikslus. Remdamasis jam prieinamos literatūros duomenimis gali teigti, kad be leidžiamos standartinės paklaidos alkotesterio parodymai taip pat gali keistis net nežymiai nukrypus nuo įrenginio naudojimo instrukcijų, esant kai kurioms fiziologinėms būklėms, pasikeitus kvėpavimo prieš pat tyrimą ypatumams, keičiantis kūno temperatūrai ir priklausomai nuo pūtimo į diagnostinį įrenginį trukmės. D. K. fizinė būklė (neseniai buvęs gausus vėmimas) tyrimų metu gali būti apibūdinama kaip kliniškai reikšminga dehidratacija po gausaus prieš vairavimą vykusio vėmimo, būdingo jam diagnozuotai ir gydomai bulimijai. Mokslinės literatūros duomenimis, alkoholio koncentracijos kraujyje tyrimas vertintinas kaip tiksliausiai atspindintis alkoholio kiekį žmogaus organizme, tačiau jo rezultatus gali ženkliai paveikti dehidratacija, kuri neišvengiamai vystosi po buvusio gausaus vėmimo, kurio metu netenkama skysčių. D. K. prieš vairuodamas patyrė bulimijos sukeltą gausų vėmimą, kuris neabejotinai sumažino jo kūne cirkuliuojančių skysčių kiekį ir tai galėjo sąlygoti reliatyvų alkoholio koncentracijos padidėjimą. Akivaizdu, kad bent vienas iš dviejų D. K. policijos alkotesteriu atliktų alkoholio koncentracijos iškvepiamame ore matavimų nėra tikslus.
Šalies argumentai
Skunde taip pat nurodo, jog D. K. administracinį nusižengimą ( KET pažeidimą, dėl kurio sukeltas eismo įvykis) padarė dėl neatsargumo; padarytą žalą atlygino pilnai, todėl pagrįstai buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau už šiurkščius KET pažeidimus, taip pat ir už vairavimą neblaiviam, jis niekada nebaustas, dėl padaryto pažeidimo nekilo realus pavojus kitiems eismo dalyviams. D. K. charakterizuojamas išimtinai teigiamai, jis yra socialiai integruotas, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra aktyvus ir socialiai atsakingas pilietis, gyvena ir dirba Vilniuje pas kelis skirtingus darbdavius, dėl ko jam yra būtina vairuoti automobilį. Pažymi, jog jo visa šeima gyvena Šilalės rajono sav., todėl kelionės pas šeimą į kitą miestą būtų labai komplikuotos. Jei teisė vairuoti transporto priemones būtų atimta 36 mėnesių laikotarpiui, būtų padaryta neproporcingai didelė žala jo socialiniams ryšiams, šeimos interesams, vykdomai naudingai visuomeninei veiklai ir jo finansinei padėčiai, kadangi netektų vienos darbo vietos. Pareiškėjas turi galimybę savo transporto priemonėje įsirengti antialkoholinius variklio užraktus, todėl prašo bent jau pašvelninti jam skirtą administracinio poveikio priemonę, susiejant ją su uždraudimu vairuoti transporto priemones, kuriose tokie užraktai neįrengti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su D. K. atstovo advokato skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepimą motyvuoja tuo, jog policijos pareigūnai D. K. nesustabdė vairuojančio ir iš karto nenustatinėjo jo neblaivumo, jis buvo nustatytas jau praėjus kuriam laikui po vairavimo: pranešimas apie įvykusį eismo įvykį buvo gautas 2024 m. rugpjūčio 5 d., 10.35 val., pirmas tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas 11.29 val., antras – 11.49 val., o kraujas paimtas 13.15 val. Taigi D. K. neblaivumą eismo įvykio metu visiškai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktas Nr. EG 11158/2024(03). KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą teorinių ir praktinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams; preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi žino ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Pažymėtina ir tai, kad žalos atlyginimas nepanaikina paties eismo įvykio fakto, taigi – ir administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo nurodo, jog administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Tai, kad D. K. dirba, rūpinasi šeima, laikytina tik jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Įvertinus nusižengimo pobūdį, tai, kad pareiškėjas gailisi dėl padaryto nusižengimo, buvo atsižvelgta administracinio poveikio priemonės skyrimo procese. Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir D. K. skyrė minimalią baudą ir minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. K. parodė, jog skundą visiškai palaiko ir prašo jį tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad alkoholį vartojo išvakarėse apie 23-24 val., išgėrė 2-3 taures vyno. Ryte atsibudęs apie 7 val. jokių neblaivumo požymių nejuto, todėl susiruošė važiuoti į psichologijos mokymus; nuo 2019 m. turi sveikatos problemų, pasireiškiančių bulimijos priepuoliais. Būtent tą rytą važiuojant į mokymus prasidėjo bulimijos priepuolis, po ko sekė vėmimas, dėl ko neteko daug skysčių. Po vėmimo tęsė kelionę, tačiau pradėjo jausti silpnumą, dėl ko padarė autoįvykį – atsitrenkė į kelio atitvarus; tuo metu patyrė didelį stresą. Po to, kai vairuodamas atsitrenkė į kelio atitvarus, alkoholinių gėrimų nevartojo. Kai susiorientavo kas nutiko, pamatė, kad jau atvažiuoja pagalbos tarnybos; greitosios medikai apžiūrėjo jį vietoje, niekas nepastebėjo, kad jis būtų neblaivus ar nesiorientuotų. Kadangi nesutiko su alkotesterio parodymais, sulaukęs artimųjų nuvyko į gydymo įstaigą priduoti kraują. Po to kreipėsi į toksikologą, kad jis išreikštų savo nuomonę dėl alkotesterio parodymų patikimumo. Teisė vairuoti transporto priemones jam būtina susisiekimui, t. y., nuvažiuoti į darbovietes, kadangi dirba dvejose skirtingose Vilniaus mieste, taip pat grįžti pas artimuosius į Šilalės rajoną; kartais turi vykti į oro uostą Kaune, iš kur vyksta į mokymus užsienyje, taip pat kenčia jo socialinė, visuomeninė veikla. Šiuo metu važinėjasi su taksi automobiliu; yra nevedęs, išlaikytinių, vaikų, ar prižiūrimų asmenų, kuriuos reikėtų vežioti, neturi.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, kad administracinėje teisenoje galioja principas, jog visi neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Byloje yra daug neatitikimų, nėra bekontakčio alkotesterio duomenų, neblaivumo nustatymo akte nėra nustatyta jokių požymių, kad asmuo buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o tarp dviejų atliktų neblaivumo patikrinimo alkotesteriu duomenų yra aiškūs prieštaravimai. Toksikologas profesorius R. B. nurodė, kad naudojant apskaičiavimo formules, nustatyta, jog alkotesterio parodymai yra neteisingi, mažiausiai vienas iš dviejų nustatytų neblaivumų yra netikslūs, kadangi negalėjo būti toks didelis skirtumas tarp nustatyto neblaivumo. Šiuo atveju vienintelė priežastis, kodėl alkotesteriu buvo nustatytas leistiną ribą viršijantis neblaivumas, yra bulimijos priepuolio pasekmės. Pareiškėjas Vilniuje pavalgė, po to Kryžkalnyje išsivėmė, o tai reiškia, kad jis neteko daug skysčių; jam pradėjo darytis silpna ir todėl įvyko eismo įvykis. Iš ekspertizės matyti, kad vėmimas tikrai turi įtakos nustatant neblaivumą alkotesteriu. Pareiškėjas nesutikdamas su parodymais, nusprendė nuvažiuoti priduoti kraują. Pažymėtina, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo protokolą gavo 12.14 val., tad į gydymo įstaigą nuvyko laiku (per vieną valandą). Iš bylos duomenų matyti, jog gydymo įstaigoje pareiškėjui pirmu tikrinimu 13.13 val. buvo nustatytas 0,26 promilių neblaivumas, antru – 0,20 promilių neblaivumas, kraujo tyrimas paimtas 13.15 val.; byloje yra išvada, kad pareiškėjas neviršijo leistinos alkoholio koncentracijos kiekio.
Iš 2024 m. rugsėjo 5 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio aplinkybių nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu T. Š. iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu Klaipėdos r., Antkopčio k., A1 kelyje kryptimi Vilnius – Kaunas – Klaipėda, įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinti kelio atitvarai. Atvykus į įvykio vietą pastebėta, kad apgadintas automobilis „Mercedes benz“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. K.. Į įvykio vietą atvykę medikai apžiūrėjo vairuotoją, jam jokių sužalojimų nenustatė, šis savo sveikata nesiskundė. Įvykio metu apgadinti atitvarai 2 vietose. Nuėjus iki tarnybinio automobilio, D. K. buvo paklausta ar jis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, kadangi buvo juntamas alkoholio kvapas, pastarasis nurodė, jog nevartojo. Alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARFM-0386“, meteorologinės patikros Nr. 2070094, pirmu tikrinimu 11.29 val. D. K. buvo nustatytas 0,56 promilių neblaivumas, antru 11.49 val. – 0,45 promilių neblaivumas. Vairuotojas po procesinių dokumentų pildymo nuvyko į gydymo įstaigą dėl neblaivumo nustatymo priduodant kraują.
Iš 2024 m. rugsėjo 5 d. D. K. paaiškinimo įvykio vietoje nustatyta, kad jis policijos pareigūnams nurodė, jog 2024 m. rugsėjo 5 d., apie 11 val., važiavo A1 keliu kryptimi Vilnius – Kaunas – Klaipėda. Maždaug ties Antkopčio k. nepajuto kaip užsnūdo, todėl trenkėsi į kelio atitvarus ir juos apgadino. Eismo įvykio metu patyrė šoką, tačiau sužalotas nebuvo. Mano, jog snūstelėjo, nes vakar mažai miegojo, o šiandien anksti išvažiavo į Klaipėdą. Pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 0,56 promilių neblaivumas, antru – 0,45 promilių neblaivumas. Tada D. K. nurodė, kad vakar vakare išgėrė porą taurių vyno, šiandien atsikėlęs manė, jog gali vairuoti, nesijautė apsvaigęs.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teisme gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). ANK 423 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų.
Nors pareiškėjas ir jo atstovas advokatas ginčija jo kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo, prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir administracinį nusižengimą perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 7 dalį, tačiau teismas, patikrinęs skundžiamo 2024 m. spalio 30 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad D. K. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Pagrindiniai pareiškėjo ir jo atstovo argumentai yra tie, jog prieš pareiškėjas eismo įvykį padarė būdamas blaivus; prieš eismo įvykį jį ištiko bulimijos priepuolis, po kurio įvyko gausus vėmimas, dėl kurio pareiškėjas buvo stipriai dehidratavęs; tai turėjo esminės įtakos jo alkotesteriu nustatytam neblaivumo laipsniui. Be to, remiantis paimto kraujo mėginio tyrimu ir klinikinės toksikologijos gydytojo dr. R. B. specialisto išvada, D. K. policijos alkotesteriu nustatytas neblaivumas yra netikslus, alkotesterio užfiksuoti parodymai nėra objektyvūs ir tikslūs, todėl nesutiktina, jog pareiškėjas automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas viršijo 0,41 promilę.
Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARFM-0386, patikros sertifikatas Nr. 2070094, D. K. pirmu tikrinimu 11.29 val. buvo nustatytas 0,56 promilių (nepritaikius paklaidos) neblaivumas, antru 11,49 val. – 0,45 promilių neblaivumas (nepritaikius paklaidos) neblaivumas. Byloje esantis alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas D. K. neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, sertifikato galiojimo laikas nusižengimo padarymo metu nebuvo pasibaigęs (galiojo iki 2024 m. gruodžio 1 d.), todėl neblaivumo patikrinimas buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas D. K. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo nustatytomis taisyklėmis, byloje nėra, todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Be to, neblaivumo nustatymo akte pažymėta, jog dar ik tikrinimo alkotesteriu, D. K. buvo patikrintas momentiniu alkotesteriu, kuris parodė alkoholio koncentraciją iškvėptame ore. Tai, kad byloje nėra šio alkotesterio duomenų, nepažeidžia Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 ( toliau – ir Taisyklės), reikalavimų ir šokių duomenų trūkumo teismas pareiškėjo kaltės įrodymų trūkumu nepripažįsta.
Taisyklių 29 punkte numatyta, kad jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K. pasinaudojo savo teise ir pats nuvyko į VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninę, kur jam buvo atlikta medicininė apžiūra. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuota, kad D. K. atvyko savo noru, apžiūra pradėta 2024 m. rugsėjo 5 d. 13.18 val. Akte pažymėta, kad tiriamasis eina tiesiai, nesvyruoja, ėjimą „pėda po pėdos“ atlieka gerai, ramybės būsenoje stovi ramiai, žiūrint ir užsimerkus pataiko į nosies galą, nusiskundimų neturi. 13.15 val. paimtas biologinės terpės bandinys – kraujas, paimtame D. K. kraujyje pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą Nr. T-A 4541/2024(01) nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmasis tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas 11.29 val., antrasis – 11.49 val., o kraujas biologiniam tyrimui buvo paimtas praėjus 1 valandai 26 minutėms nuo antrojo tikrinimo alkotesteriu.
Vertinant asmens atsakomybę pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Svarbu yra tai, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, todėl medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Todėl vien tai, kad vertinamu atveju D. K. pasitikrinus ligoninėje jo kraujyje buvo rasta leistina alkoholio norma (mažiau nei 0,41 promilės), policijos pareigūnų atlikto testavimo rezultatų savaime nepaneigia.
Teismas, siekdamas panaikinti byloje esančius prieštaravimus dėl D. K. neblaivumo lygio pažeidimo padarymo metu, skyrė ekspertizę. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akto Nr. 1115/2024 (03) nustatyta, kad: 1. D. K. kraujyje 2024 m. rugsėjo 5 d., 10.35 val. (iškart po vairavimo), kai 2024 m. rugsėjo 5 d. 13.15 val. gydymo įstaigoje paimtame D. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio, priklausomai nuo organizmo būsenos, galėjo būti nuo 0,57 promilių iki 1,07 promilių etilo alkoholio. Vidmarko formulės yra taikomos tik tai nustatyto etilo alkoholio kiekio promilėmis paimtame kraujyje paskaičiavimui atlikus tyrimą dujų chromatografijos metodu; 2. Kadangi etilo alkoholio koncentracijos alkotesteriu ir etilo alkoholio koncentracijos nustatymas dujų chromatografijos metodu yra visiškai skirtingi tyrimų būdai, kurių metu yra naudojami visiškai skirtingi tyrimo objektai (alkotesteriui naudojamas iškvepiamas oras, o dujų chromatografijos metodui yra naudojimas paimtas kraujas), todėl yra gaunami skirtingi tyrimų rezultatai; 3. Bulimijos priepuolis, galintis turėti įtakos etilo alkoholio koncentracijos pakitimui iškvėptame ore patikrinimo alkotesteriu metu, etilo alkoholio kraujyje koncentracijos pakitimui 2024 m. rugsėjo 5 d. 13.15 val. kraujo paėmimo metu įtakos neturėjo; 4. D. K. kraujyje 2024 m. rugsėjo 5 d. 11.49 val. policijos pareigūnų atlikto antro patikrinimo alkotesteriu metu, kai 2024 m. rugsėjo 5 d. 13.15 val. gydymo įstaigoje paimtame D. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,24 promilės etilo alkoholio, priklausomai nuo organizmo būsenos, galėjo būti nuo 0,383 promilės iki 0,598 promilės etilo alkoholio; 5. Kraujas gydymo įstaigose yra imamas į sandarius vakuuminius mėgintuvėlius, todėl etilo alkoholio koncentracija paimtame mėginyje nuo kraujo mėginio paėmimo iki jo ištyrimo kisti negali.
Vertinant visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pakankama visuma yra neabejotinai nustatyta, kad D. K., automobilį vairavo ir eismo įvykį padarė neblaivus. Ši teismo išvada grindžiama tuo, kad 1) iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. K. neblaivumas nustatytas praėjus beveik valandai (54 minutėms) laiko po pranešimo apie jo vairuojant sukeltą eismo įvykį; iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, jog apie nuvažiavusį nuo kelio ir atsitrenkusį į kelio atitvarus vairuotoją Bendruoju pagalbos telefonu buvo pranešta 10.35 val., o D. K. neblaivumas policijos pareigūnų pirmą kartą patikrintas tik 11.29 val. Jau tada jam buvo nustatytas girtumo laipsnis viršijantis leistiną ribą, tačiau neabejotina, kad vairavimo ir eismo įvykio sukėlimo metu D. K. apsvaigimas galėjo būti ir didesnis; pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog po eismo įvykio iki patikrinimo alkotesteriu alkoholio nevartojo. 2) tiek tarnybiniame pranešime, tiek neblaivumo nustatymo akte yra pažymėta, jog nuo pareiškėjo sklido alkoholio kvapas; Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto 20 punkte, kuris detalizuoja alkoholio nustatymą iškvepiamame ore, apie iš uoslės (ne)juntamą kvapą nėra nurodyta jokių duomenų, nors tai yra vienas vertinamųjų asmens neblaivumo požymių. 3) Bylos duomenys patvirtina, kad D. K., praėjus 1 valandai 26 minutėms po tikrinimo alkotesteriu, atliekant medicininę apžiūrą gydymo įstaigoje, tikrinant jo neblaivumą gydymo įstaigos alkoholio matuokliu bei paėmus kraujo, buvo nustatyta mažesnė nei 0,4 promilės alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore, tačiau šie tikrinimai atlikti praėjus daugiau kaip dviems valandoms po vairavimo, taip pat pažymėtina, kad teismui lieka nežinoma ligoninės alkotesterio metrologinės patikros data, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai niekaip nepaneigia policijos pareigūnų naudoto alkotesterio parodymų. 4) Iš bylos duomenų matyti, jog D. K. versija apie tai, jog dėl bulimijos priepuolio, o būtent gausaus vėmimo ir prarastų skysčių, nustatytas alkoholio kiekis viršijo leistiną ribą, atsirado tik bylą nagrinėjant Institucijoje. Iki tol pareiškėjas nei policijos pareigūnams, nei medicinos darbuotojams įvykio vietoje ar gydymo įstaigoje šių aplinkybių nenurodė. Priešingai, tiek policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime, tiek medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyto akte nurodyta, jog D. K. savo sveikata nesiskundė, iš pradžių net neigė vartojęs alkoholį, eismo įvykio priežastimi nurodė ne sveikatos būklės sukeltą silpnumą, o užsnūdimą prie vairo, todėl pagrįstai peršasi išvada, kad versija apie bulimijos priepuolį ir vėmimą buvo sugalvota vėliau, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.
Kaip minėta, remiantis teismų praktika, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Aplinkybę, kad D. K. vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas ne mažesnis kaip 0,45 promilės neblaivumas, patvirtina anksčiau aptartų byloje esančių įrodymų visuma (administracinio nusižengimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo, neblaivumo nustatymo aktas, paties D. K. paaiškinimai apie alkoholio vartojimą vairavimo išvakarėse ir jo nevartojimą po sukelto eismo įvykio). Nesant jokių objektyvių duomenų apie pareigūnų atliktos tikrinimo procedūros netinkamą atlikimą, nėra pagrindo abejoti patikros sertifikatą turėjusiu matavimo prietaisu gautu D. K. blaivumo testo rezultatu, gautu būtent įvykio vietoje. Teismas daro išvadą, jog jokių įrodymų, dėl kurių pareigūnų atlikto tikrinimo rezultatas būtų objektyviai nepatikimas, nenustatė, todėl pagrįsta išvada, kad policijos pareigūnų alkotesteriu nustatytas alkoholio kiekis objektyviai atspindi D. K. neblaivumo laipsnį, buvusį patikrinimo po eismo įvykio sukėlimo vairuojant metu, todėl nėra jokio pagrindo perkvalifikuoti pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą pagal atsakomybę tik už eismo įvykio sukėlimą numatančią teisės normą. Tai, kad D. K. jau yra atlyginęs šiuo eismo įvykiu padarytą žalą AB „kelių priežiūra“, vertinama kaip teigiamai jo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė, turinti įtakos nuobaudos individualizavimui, tačiau taip pat neeliminuoja jo atsakomybės būtent pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.
Teismo vertinimu, D. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą administracinė nuobauda – sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y. neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir formaliai tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei D. K. charakterizuojanti medžiaga. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidėjas, net ir teisme nagrinėjant jo skundą, kaltės iš esmės nepripažino, gailėjimosi dėl savo veikos neišreiškė. Teismo vertinimu, D. K. nepateikė ir jokių reikšmingų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. D. K. prašymas paskirti švelnesnę nuobaudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą iki mažesnio nei sankcijoje numatytas minimalus terminas grindžiamas tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, kad galėtų pasiekti darbo vietas, kadangi dirba (duomenys neskelbtini) Vilniuje pas kelis skirtingus darbdavius; netekus teisės vairuoti, netektų vienos darbo vietos, kas neigiamai paveiktų jo finansinę padėtį, taip pat teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykti pas šeimą į Šilalės rajoną. Teismas pažymi, jog nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, nei teisminio nagrinėjimo metu D. K. nepateikė dokumentų, kurie galėtų pagrįsti šias aplinkybes, pareiškėjas iš tiesų nenurodė objektyvių priežasčių kodėl neturėjimas teisės vairuoti transporto priemones įtakotų jo (ne)darbą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbinių, šeiminių ar kitų asmeninių priežasčių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad pažeidėjas per pastaruosius penkerius metus net 31 kartus buvo baustas už administracinius nusižengimus, 29 iš jų – už KET pažeidimus, todėl D. K. vertinti kaip ypatingai drausmingą vairuotoją taip pat nėra pagrindo. Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos D. K. sukels nepatogumus, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas pasimokytų iš padarytų klaidų ir ateityje nebedarytų nusižengimų. Asmeniniai D. K. poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose ir eliminuoti iš eismo neblaivius vairuotojus.
Dėl administracinio poveikio priemonės pakeitimo, skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai
Administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, – skyrimo tvarka nustatyta ANK 311 straipsnyje. Tokia galimybė turi būti nurodyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurį asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn , o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi sutikti su tokios priemonės skyrimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).
Teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, į tai, kad D. K. prašo ir sutinka, kad jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti šį jo prašymą ir pakeisti jam paskirtą ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę, taikant santykinai švelnesnę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teismo vertinimu, ši administracinio poveikio priemonė įgyvendins ne tik pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslus, bet ir atliks prevencinį poveikį. Dar labiau švelninti jam taikytą administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo, nes jokių išties išimtinių aplinkybių D. K. teismui nenurodė.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 30 d. nutarimas keistinas, D. K. nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 mėnesių pakeisti į ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytą alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesiams ir draudimą 18 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. atstovo advokato Aleksandro Kovalevskio skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-13498-2024 dalį dėl D. K. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 36 mėnesiams, ir paskirti alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams ir draudimą 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, skaičiuojant nuo asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 5 d.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.