Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui V. G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, vadovaujantis jame išdėstytais argumentais ir motyvais.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. G. paaiškino, kad nežinojo apie sūnaus, t. y. atsakovo, skolas. Po vyro mirties paliko dviejų kambarių butas ir žemės sklypas. Tiek atsakovas, tiek jos dukra po vyro mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, sutiko, kad likęs turtas priklauso jai. Priimant palikimą nebuvo jokių abejonių, nes kaip minėjo, apie sūnaus skolas nebuvo informuota.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad antstolio Vaido Drungilo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 00047/18/02459, kurioje vykdomas Telšių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 1728,68 Eur skolos, 16 procentų metinių mokėjimo palūkanų nuo 1442,29 Eur sumos nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš atsakovo V. G. ieškovės PlusPlus Capital AS naudai. Ieškinio parengimo dienai (2024 m. birželio 10 d.) iš atsakovo išieškotina suma sudarė 3502,92 Eur. (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo tėvas L. G., po kurio mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė, atsakovo mama, V. G.. Testamentų registre duomenų apie palikėjo L. G. sudarytus testamentus nėra. Pagal 2019 m. rugpjūčio 13 d. paveldėjimo teisės liudijimą V. G. paveldėjo palikėjo L. G. turtą, t. y. ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 133/1100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį senatvės pensijos iš 20,01 Eur, kuri priklausė palikėjui pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. išduotą pažymą Nr. VPE PZ2-80. Atsakovas V. G. dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties nesikreipė.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip atsakovo V. G. kreditorė, ginčija atsakovo, kaip skolininko, sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana).

Actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra sufomulavęs būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Actio Pauliana taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, dėl to siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu ir nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-502-313/2018).

Byloje nustatyta, kad antstolio Vaido Drungilo žinioje yra vykdomoji byla, kurioje vykdomas išieškojimas iš atsakovo (skolininko) V. G. ieškovės (kreditorės) PlusPlus Capital AS naudai. Vykdomas išieškojimas nėra baigtas, reikalavimo teisė yra galiojanti. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė yra atsakovo kreditorė, turinti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

Dėl antrosios sąlygos – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises, pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditorių teisių pažeidimas, kaip actio Pauliana sąlyga, konstatuojamas, jeigu dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus teises. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Bylos medžiaga patvirtina, kad palikimo atsiradimo metu atsakovas nebuvo padengęs įsiskolinimo ieškovei. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas palikimo atsiradimo metu turėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos ieškovei išieškojimą. Nenustatyta, kad atsakovas turi registruoto nekilnojamojo turto ar kitokio turto, iš kurio būtų galima visiškai ar iš dalies atsiskaityti su ieškove. Įvertinus tai, kad atsakovas yra palikėjo pirmos eilės įpėdinis, akivaizdu, kad atsakovas, įgyvendinęs teisę priimti tėvo palikimą, būtų įgijęs nuosavybės teisę į palikimo objektu buvusį atitinkamą nekilnojamąjį ir kitą turtą. Kadangi atsakovas neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieškove, nepriėmė palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, darytina išvada, kad tokiu būdu buvo panaikinta galimybė iš paveldimo turto įvykdyti skolinę prievolę ieškovei (padengti įsiskolinimą ar jį iš esmės sumažinti). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovui atsisakant priimti palikimą, buvo pažeistos ieškovės, kaip kreditorės, teisės.

Vertinant trečiąją aukščiau nurodytą actio Pauliana sąlygą, numatančią, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo nenurodė objektyvių priežasčių, priverčiančių atsakovą sudaryti ginčijamą sandorį. Neįrodžius, kad tokie atsakovo veiksmai buvo nulemti kokio nors būtinumo, laisvas atsakovo apsisprendimas atsisakyti palikimo vertintinas, kaip siekimas išvengti skolų išieškojimo. Darytina išvada, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, todėl ši sąlyga laikytina taip pat įrodyta.

Analizuojant atsakovo sąžiningumą sudarant ginčijamą sandorį, akcentuotina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nežinojo apie skolą ieškovei. Visgi, vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, civilinėje byloje Nr. e2-5280-187/2018, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinys atsakovui dėl skolos priteisimo, esanti pažyma patvirtina, kad ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai atsakovui 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo įteikti ameniškai. Akivaizdu, kad atsakovui buvo žinoma apie teisme gautą ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas atsisakymo priimti palikimą metu nežinojo apie savo turimą prievolę ieškovei (kreditorei). Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nedėjo pastangų atsiskaityti su ieškove, ginčijamu sandoriu nepadidino savo mokumo, sudarė ginčijamą sandorį, nors jo sudaryti neprivalėjo, taip apsunkino ieškovės galimybes atgauti skolą ar jos dalį. Todėl šiuo atveju atsakovo atsisakymas priimti jam tenkančią savo tėvo palikimo dalį, teismo vertinimu, buvo sudarytas atsakovui turint žinoti, kad taip bus pažeistos jo kreditorės (ieškovės) teisės, todėl yra pagrindas pripažinti, jog jis buvo nesąžiningas.

Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo sandoris – atsisakymas priimti palikimą – buvo neatlygintinis bei vienašalis sandoris, šioje byloje trečiojo asmens (ne)sąžiningumas neturi teisinės reikšmės, todėl jis nevertintinas.

Visumos nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir išdėstytų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl atsakovo vienašalis sandoris – atsisakymas palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

Pripažinus negaliojančiu sandorį actio Pauliana pagrindu teisinių pasekmių taikymas pagal CK turi tam tikrą specifiką, nes šiuo institutu ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus interesus. Tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių taikymo klausimus reglamentuoja CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditorės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Byloje nustatyta, kad atsakovas, neįgyvendinęs teisės priimti palikimą, atsisakė galimybės pagerinti savo turtinę padėtį, tuo pačiu ir galimybes įvykdyti skolinius įsipareigojimus ieškovei, sumažino savo mokumą. Kaip jau minėta, po atsakovo tėvo mirties atsirado palikimas. Remiantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, paveldėjimo teisę pagal įstatymą įgyja pirmos eilės įpėdiniai (palikėjo vaikai) (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio (CK 5.13 straipsnis). Atsakovas yra palikėjo sūnus (pirmos eilės įpėdinis), tačiau po palikėjo mirties palikimą priėmė palikėjo sutuoktinė, t. y. trečiasis asmuo V. G.. Šiuo atveju atsakovas neįgyvendino teisės priimti palikimą, todėl neteko galimybės paveldėti palikimą sudarančio turto. Kadangi dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi tik trečiasis asmuo, pripažinus, jog atsakovas neteisėtai atsisakė palikimo, jam tenka 3/4 palikimo dalys. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, remiantis kasacinio teismo praktika, laikytina, jog atsakovo vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu sudaro pagrindą ieškovės teisėtus interesus ginti specifiniu būdu, t. y. nukreipti išieškojimą į tą palikimo dalį, kurios atsisakė atsakovas – 3/4 dalis po atsakovo tėvo mirties atsiradusio ir trečiojo asmens V. G. valdomo palikimą sudarančio turto (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas nukreipti išieškojimą į paveldėtas turto dalis yra pagrįstas ir tenkintinas.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 28 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo palikimo, atsiradusio po atsakovo tėvo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nukreipti atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepadengto įsiskolinimo išieškotojai PlusPlus Capital AS, kodas 11919806, vykdomojoje byloje Nr. 0047/18/02459, išieškojimą į jo dalį L. G. palikime, t. y. į 3/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3/32 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 399/4400 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); į 3/8 dalis 20,01 Eur senatvės pensijos, kuri priklausė L. G. pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. išduotą pažymą Nr. VPE PZ2-80.

Priteisti iš atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei PlusPlus Capital AS, kodas 11919806, bylinėjimosi išlaidas 28 Eur (dvidešimt aštuonis Eur).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.