Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. Z. prašymą dėl bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui, civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui M. Z. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme 2016-06-28 gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriuo prašoma perduoti bylą nagrinėti jo faktinės gyvenamosios vietos teismui – Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, jog ieškovas ieškinį padavė pagal atsakovo gyvenamąją vietą, nurodytą paskolos sutartyje, ieškovas anksčiau buvo teikęs teismui dokumentus dėl atsakovo prievolių nevykdymo ir jam buvo žinoma atsakovo faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovo nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta yra Vilniaus miestas, šis faktas buvo išviešintas Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. eL2-2141-225/2015, ieškovo buveinė taip pat yra Vilniuje, todėl operatyviau ir ekonomiškiau byla bus išnagrinėta ją perdavus Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal bendrąsias teismingumo taisykles ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis), o fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kur asmuo faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Teismas nutartimi perduoda nagrinėti civilinę bylą kitam teismui jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Civilinė byla perduodama nagrinėti kitam teismui taip pat ir tuo atveju, jeigu iškėlus bylą teisme paaiškėja, jog ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, tačiau pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį tokie registro duomenys yra tik vienas iš kriterijų šiam faktui nustatyti. Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Taigi, byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

Iš atsakovo atsiliepimo turinio matyti, jog atsakovo faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje, atsakovo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), VSDFV duomenimis, atsakovo darbovietė taip pat yra Vilniaus mieste.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus atsakovo prašyme nurodytas aplinkybes, šioje proceso stadijoje yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovo deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta nesutampa, o jo faktinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje (CPK 185 straipsnis), o ieškinys yra teismingas atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, todėl ši civilinė byla perduotina nagrinėti pagal atsakovo M. Z. gyvenamąją vietą, t. y. į Vilniaus miesto apylinkės teismą (CPK 29 straipsnis, 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29, 34, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

atsakovo prašymą tenkinti.

Civilinę bylą Nr. e2-1298-514/2016 pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui M. Z. dėl skolos priteisimo, perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.