- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-02
- Bylos Nr.
- 1-740-718/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19558-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Advokatai
- Darius Kurpavičius
- Kategorijos
dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Ginai Skersinskytei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. tiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus:
2018 m. balandžio 27 d., apie 3.10 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, už tai, kad nebūtų fiksuojamas pažeidimas, kad jis neblaivus vairavo automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiajam patruliui G. N. ir specialistui E. D., rankoje laikydamas piniginę bei sakydamas: „ar galima susitarti, galiu atiduoti visą piniginę, ar galiu atsiskaityti, tuomet aš atiduodu visą piniginę“, kurioje buvo 33 eurai 22 euro centai, siūlė duoti kyšį už jų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Tokiu būdu jis pasiūlė duoti kyšį, siekdamas neteisėto šių pareigūnų veikimo vykdant įgaliojimus, t. y. išvengti atsakomybės už vairavimą išgėrus.
Kaltinamasis M. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną su draugais bare „D.“ žiūrėjo krepšinio varžybas, išgėrė apie 1,5 l alaus. Automobilį buvo pastatęs prie netoliese esančios „Iki“ parduotuvės. Po varžybų susiruošė namo, nuėjo į parduotuvę, nusipirko plaus. Važiavo automobiliu namo, namai buvo už 200 metrų. Tuo metu prie namų jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis išsigando ir pradėjo nuo pareigūnų bėgti. Pareigūnai jį pasivijo, papurškė jam į akis ašarinių dujų. Po to norėjo su pareigūnais susitarti, siūlė jiems paimti jo piniginę, nes nežinojo kiek pinigų duoti. Nežinojo, kiek tuo metu piniginėje buvo pinigų. Pripažįsta visas jam pareikšto kaltinimo aplinkybes. Pripažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Yra vedęs, augina nepilnametį vaiką, dirba 3 darbovietėse, jam suteikta (duomenys neskelbtini). Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduoti laiduotojo T. G. atsakomybėn. T. G. yra jo artimas draugas, kartu studijavo vienoje mokymo įstaigoje, draugauja, jų šeimos nuolat bendrauja. T. G. gyvena (duomenys neskelbtini). Susitinka kartą per dvi savaites, Jis yra valstybės apsaugos tarnybos specialistas, daro jam, kaltinamajam, teigiamą įtaką.
Liudytojas T. G. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas, juos sieja glaudūs draugiški santykiai. Kaltinamąjį pažįsta 20 metų, susipažino studijuodami, baigę mokslus ryšių nenutraukė, jų šeimos bendrauja. Jis, T. G., dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2001 metų. Kol nebuvo vedęs, su kaltinamuoju bendraudavo dažniau, dabar susitinka rečiau, tačiau nuolat palaiko ryšius telefonu, susitinka bent į mėnesį kartą. Apie nagrinėjamą įvykį sužinojo iš M. K. sekančią dieną. Jis jam paskambino sekančią dieną po įvykio, papasakojo įvykio aplinkybes, labai gailėjosi ir kritiškai vertino savo poelgį. Jis daro teigiamą įtaką M. K.. Yra neteistas, nebaustas administracine tvarka. Supranta laidavimo pasekmes.
Liudytojas E. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Klaipėdos AVKP Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobilaus būrio specialistu. 2018 balandžio 27 d. dirbo Klaipėdoje, ekipaže kartu su vyr. patruliu G. N.. Apie 2.50 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), naktinėje gėrimų parduotuvėje du neblaivūs vyrai atvažiavo automobiliu, vienas jų vilki sportine apranga, pranešėja mato kaip asmenys vartoja alkoholį ir baiminasi, kad asmenys vėl nevairuotų. Nuvykus minėtu adresu apie 2.54 val. pastebėjo kelis automobilius, juose asmenų nebuvo, prie naktinės parduotuvės taip pat asmenų nepastebėjo. Patruliuodami (duomenys neskelbtini), apie 3.10 val., pastebėjo kaip nuo naktinės parduotuvės pajudėjo automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš tai matė kaip iš to paties baro išėjo du vyrai, iš jų vienas sėdo į automobilį ir automobilis iš karto pradėjo važiuoti dideliu greičiu ir be šviesų, todėl (duomenys neskelbtini), sustabdė minėtą automobilį. Jam nespėjus prieiti prie automobilio, iš jo išlipo vairuotojas, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, bendraujant su asmeniu nuo jo sklido stipraus alkoholio kvapas, asmuo kalbėjo nerišliai. Paprašė asmens pateikti vairuotojo pažymėjimą ir kitus automobilio dokumentus. Vairuotojas dokumentų nepateikė ir vis kartojo, kad nori su jais susitarti. Paklausus apie ką jis nori susitarti, jis atsakė, kad „žmogiškai susitarti“. Asmens prašymą susitarti suprato kaip norą jį paleisti nenustatinėjant jam girtumo ir nesurašant jam protokolo. Jis sakė, kad jam baigsis visa karjera, kad jis yra treneris ir kad jį paleistų. Vairuotoją kelis kartus įspėjo, kad už bandymą papirkti policijos pareigūnus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau vairuotojas į tai nekreipė dėmesio. Vengė pateikti dokumentus ir prašė „susitarti“. Kai jis paklausė, kaip jis nori susitarti, jis atsakė, kad „paduodu savo piniginę jums ir jūs nieko nematėt, aš einu namo - gyvenu šalia“. Jam pasakė, kad susitarti nepavyks, nes už kyšio siūlymą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tuomet vairuotojas išsitraukė iš kišenės savo piniginę, laikydamas ją rankose atkišo ją jiems ir pasakė „imkit visą pinigine ir jūs nieko nematėte, atiduodu jums visą savo piniginę, o jis eina namo“. Po šių vairuotojo žodžių informavo Klaipėdos AVPK OVS budėtoją dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus. Tai išgirdęs vairuotojas ėmė lėtai eiti nuo jų. O jiems einant link jo jis apsisuko ir pradėjo bėgti. Jie abu vijosi jį. Vydamasis asmenį kartojo „stok policija, naudosiu elektrošoką“. Asmuo nepakluso jo teisėtiems reikalavimams ir toliau bėgo. Pasivijęs asmenį apie 2 metrų atstumu panaudojo spec. priemonę Taser x26 Nr. XOO-515807 su užtaisu Nr. C41052E9R. Pataikė jam į nugarą, bet jo tai nesulaikė, jis toliau bėgo. Asmenį vijosi dar apie 200 metrų, kol jis nugriuvo ir tada asmenį sulaikė. Sulaikant asmenį 4 kartus panaudota spec. priemonę Taser kaip elekrošoką, kadangi asmuo nedavė rankos, kad būtų sulaikytas. Priešinosi aktyviais veiksmais, spardėsi ir kitaip vengė sulaikymo, tada G. N. panaudojo spec. priemonę - dujas ir tik tuo metu asmuo truputį nurimo ir buvo galima uždėti antrankius. Asmuo sulaikytas toliau priešinosi, nevykdė teisėtų jų reikalavimų. Tarnybiniame automobilyje asmuo kategoriškai atsisakė alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą. Jis atsisakė su jais bendrauti ir nenurodė kur pastatyti automobilį, todėl buvo nuspręsta automobilį nutempti į automobilių saugojimo aikštelę, nes automobilis po sustabdymo liko stovėti viduryje gatvės, taip trukdydamas eismo saugumui. Vyras buvo pristatytas į Klaipėdos miesto m. PK. Komisariate paaiškėjo, kad vairuotojas buvo M. K.. Jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį (1 t., b. l. 19-20).
2018 m. balandžio 27 d. E. D. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės (1 t., b. l. 3-4).
Liudytojas G. N., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. balandžio 27 d. dirbo Klaipėdoje, nustatytame maršrute kartu su specialistu E. D.. Apie 2.50 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), naktinėje gėrimų parduotuvėje du neblaivūs vyrai atvažiavo automobiliu, pranešėja mato kaip asmenys vartoja alkoholį ir baiminasi, kad asmenys vėl nevairuotų. Nuvykus minėtu adresu apie 2.54 val. pastebėjo kelis automobilius, juose asmenų nebuvo, prie naktinės parduotuvės taip pat asmenų nepastebėjo. Tuomet patruliuodami (duomenys neskelbtini), apie 3.10 val., pastebėjo kaip nuo tos pačios naktinės parduotuvės pajudėjo automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tik vairuotojui įsėdus į automobilį jis iš karto pradėjo važiuoti dideliu greičiu ir neįsijungęs šviesų, todėl (duomenys neskelbtini) įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius, sustabdė minėtą automobilį. Nespėjus prieiti prie sustabdyto automobilio iš jo išlipo vairuotojas, kuris svirduliavo ir akivaizdžiai buvo neblaivus, bendraujant su asmeniu nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. Paprašė asmens pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Vairuotojas dokumentų nepateikė. Vis kartojo, kad nori su jais „susitarti“, prašė jį paleisti. Vairuotoją kelis kartus įspėjo, kad už bandymą papirkti policijos pareigūnus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau vairuotojas į tai nekreipė dėmesio, toliau nepateikė dokumentų ir prašė „susitarti“. Asmens prašymą susitarti suprato kaip kyšio siūlymą jį paleisti nesurašant administracinio nusižengimo protokolo bei nenustatinėjant girtumo tam, kad išvengtų atsakomybės už vairavimą išgėrus. Asmeniui kartojo, kad susitarti negalima, tada vairuotojas iš rankinės išsitraukė piniginę ir laikydamas ją rankose jiems demonstratyviai atkišo ir pasakė: „Jūs nieko nematėte, atiduodu jums visą savo piniginę, o aš einu namo“. Dar sakė, kad atsilygins. Po šių vairuotojo žodžių per radijo ryšį informavo budėtoją dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus. Tuomet vairuotojas ėmė lėtai eiti nuo jų, jiems einant link jo, jis apsisuko ir pradėjo bėgti. Sulaikant asmenį panaudojo spec. priemones ir nuvedė jį į tarnybinį automobilį. Po sulaikymo vyras nieko nebesiūlė. Tarnybiniame automobilyje asmuo kategoriškai atsisakė alkotesteriu pasitikrinti neblaivumą. Nustatyta, kad tai buvo M. K.. M. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį (1 t., b. l. 25-26).
2018 m. balandžio 27 d. G. N. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės (1 t., b. l. 5-6).
Liudytoja N. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad yra M. K. sutuoktinė. 2018 m. balandžio 27 d. jos vyras M. K. po darbo planavo kažkur eiti žiūrėti krepšinio varžybų. Vakare, apie 22.00 val., jis paskambino ir pasakė, kad sėdi su draugais kažkokioje kavinėje ir žiūri krepšinį. Kur tiksliai jis buvo, nežino. Ryte M. K. išvyko su savo automobiliu VW Sharan. Ji skambino jam apie 23.00 val. ir telefonas buvo išjungtas. Skambino jam visą naktį, bet neprisiskambino. Apie 12.00 val. M. K. paskambino jai iš namų telefono ir pasakė, kad girtas vairavo automobilį ir jį sulaikė policiją. Po to įvykio jis buvo dideliame strese, tris dienas nevalgė, jam buvo depresija. Jis pirmą kartą taip pasielgė. Klausė, kodėl jis nėjo tiesiai namo, nes buvo šalia kavinėje, o sėdo už vairo. Jis paaiškino, kad bijojo palikti automobilį su įranga prie kavinės, kad niekas nepavogtų. M. jai sakė, kad kai jį sustabdė pareigūnai, jis pasimetė, nes suprato, ką padarė ir ne viską iš to įvykio prisimena. Apie kyšį pareigūnams jai nieko aiškiai nepasakė. Bet po įvykio jis tikrai labai pergyveno, gailėjosi, buvo kaip nesavas. Po to įvykio M. išvis nebegeria alkoholio. M. retai vartoja alkoholį, o jei vartoja, tai geria tik alų arba vyną ir labai saikingai. Su M. jų santykiai yra geri, jis jos klauso. Jis tikrai pasimokė po šito įvykio. Labai dėl to gailisi. Jam labai gėda dėl to ką padarė (1 t., b. l. 102-103).
Iš 2018 m. balandžio 30 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo peržiūrėti pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo įrašai 2018 m. balandžio 27 d. įvykio vietoje. Kompaktiniame diske yra 11 vaizdo įrašų. Pirmame įraše matosi kaip policijos pareigūnas prieina prie automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio stovi vyriškis vilkintis žaliu sportiniu bliuzonu bei mėlynomis sportinėmis kelnėmis. Pareigūnas paprašo jo pateikti vairuotojo pažymėjimą bei dokumentus. Vyras iš karto klausia „ar galima susitarti?“. Pareigūnui atsakius, kad ne, jis dar kartą klausia „ar galima susitarti“. Pareigūnas atsako, kad niekaip susitarti negalima, dėl to yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Pareigūnui paprašius jo sėsti į jo automobilį bei pateikti dokumentus, vyras atsakė, kad negali to padaryti bei paklausė „ar galit? treneris esu ar negalima?“ Pareigūnui atsakius, kad negalima, vyras toliau klausinėja pareigūno „ar galima?“ Pareigūnas dar kartą įspėja, kad už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė. Vyras klausia „ar galima susitarti, su sportininkais dirbu“. Pareigūnas paklausia kaip vyras nori tartis? Vyras atsako, kad „dirba su sportininkais, ir jeigu jam tada yra.. čia viskas yra. Supraskit ir mane irgi, čia yra viskas, aš neturiu ką daugiau daryti. Jūs supraskit mane yra namai, yra šeima“. Pareigūnas klausia, kokiu būdu vyras nori tartis. Vyras atsako, kad „nenoriu tartis, aš tik noriu tokiu būdu, žmogiškumo faktorium“. Pareigūnas prašo vyro pateikti dokumentus. Vyras klausia „ar galite manim patikėti“. Pareigūnui nurodžius pateikti dokumentus, vyras toliau sako: „jūs supraskite mane, ar galime žmogiškai?“ Pareigūnas kartoja, kad su vyru nesitars. Vyras klausinėja ‚ar galima, ar galima? nes sportininkai.. ta prasme trenerio atžvilgiu aš jau viskas, žuvęs esu.“ Pareigūnas prašo pateikti dokumentus. Vyras prašo „ar jūs galite atleisti žmogui, atleisti kaip treneriui“. Pareigūnai atsako, kad atleisti negali, nes jis važiavo girtas. Vyras prašo „ar galiu susitarti kažkaip? Aš galiu atiduoti..“. Pareigūnams atsakius, kad susitarti negalima. Vyras rankomis paima savo rankinę ir pasako „aš galiu atiduoti visą piniginę ir taip toliau“. Antrame vaizdo įrašė vyras prašo „ar galima tai, padėti man vyrai?“ Pareigūnai pasako, kad negalima ir pareikalauja dokumentų. Vyras išsitraukia piniginę ir prašo „ar galite padėti? Ar galiu atsiskaityti. Tuomet aš atiduodu visą piniginę (sakydamas šiuos žodžius laiko piniginę rankose priešais save). Ar galit padėti, ar galit padėti?“. Pareigūnas kviečia NVRS pareigūnus dėl papirkimo. Vyras prašo padėti, susitarti. Pareigūnams atsakius, kad negalima bei pareikalavus dokumentų, vyras pasako, kad eina namo ir ima bėgti. Pareigūnai vejasi vyrą. Panaudoja „Taser“ ir jį sulaiko. Trečiame įraše yra tas pats pokalbis kaip ir antrame įraše tik iš kito pareigūno kameros. Aštuntame įraše vyras patalpinamas į policijos automobilį bei atsisako nusistatyti girtumą. Devintame įraše pareigūnams paklausus, kur pastatyti automobilį vyras atsako, kad ėjo pėsčiomis ir nevairavo. Vienuoliktame įraše pareigūnai nustato, kad vyras yra M. K.. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (1 t., b. l. 13-14).
Iš 2018-04-27 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, jog M. K. atsisakė atsakyti į jam užduotus klausimus, nevykdė jo būsenai nustatyti reikalingų veiksmų, atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu ir duoti kraujo mėginį. Pateikta išvada: vertinama kaip sunkus girtumas. Pacientas nevykdo paliepimų, neatsako į klausimu, atsisako duoti kraujo, pūsti į alkotesterį (1 t., b. l. 30).
Motyvuojamoji dalis
BK 227 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį mažesnį negu 1 MGL valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Kyšį žadama, siūloma duoti ar jis duodamas už pageidaujamą valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) teisėtą arba neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog M. K. 2018 m. balandžio 27d. apie 03.10 val. ties (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, už tai, kad nebūtų fiksuojamas pažeidimas už tai, kad jis neblaivus vairavo automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos mobilaus būrio vyriausiajam patruliui G. N. ir specialistui E. D., rankoje laikydamas piniginę bei sakydamas: „ar galima susitarti, galiu atiduoti visą piniginę, ar galiu atsiskaityti, tuomet aš atiduodu visą piniginę“, kurioje buvo 33 eurai 22 euro centai, siūlė duoti kyšį už jų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Tokiu būdu jis pasiūlė duoti kyšį, siekdamas neteisėto šių pareigūnų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. išvengti atsakomybės už vairavimą išgėrus. Kadangi M. K. pasiūlė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, ši kaltinamojo M. K. veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 4 dalį. Kaltinamasis M. K. suprato, kad siūlo kyšį pareigūnui, siekdamas jo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl to. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K- 445-489/2016).
Iš apklausto liudytojo T. G. parodymų matyti, kad jis yra artimas kaltinamojo draugas, kaltinamąjį apibūdina teigiamai, teigia, kad su juo palaiko glaudžius ryšius, pats yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, eina (duomenys neskelbtini) pareigas, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Nurodė, kad kaltinamasis M. K. labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kritiškai vertina savo poelgį. T. G. prašo perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą.
M. K. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nusikalto pirmą kartą, prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dirba (duomenys neskelbtini), jam yra suteikta Lietuvos nacionalinė trenerio kvalifikacinė kategorija, nacionalinė lengvosios atletikos teisėjo kvalifikacija. Sporto klubo (duomenys neskelbtini) pirmininkas kaltinamąjį charakterizuoja kaip atsakingą, pareigingą, puikiai sutariantį su auklėtiniais ir juos motyvuojantį specialistą (1 t., b.l. 99).
Kaltinamojo draugas T. G. prašo perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą, charakterizuoja jį teigiamai. Kaip matyti, kaltinamasis stengiasi laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, vesti socialiai teisingą gyvenimo būdą. Ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismo nuomone, liudytojas T. G. yra vertas teismo pasitikėjimo. Teismui nekyla abejonių dėl liudytojo T. G. galimybės daryti tinkamą įtaką kaltinamajam dėl artimų draugystės ryšių, dažnai kartu praleidžiamo laiko. Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų, T. G. dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) viršininkas L. P. T. G. charakterizuoja kaip atsakingą, nekonfliktišką, atsakingą pareigūną, neturintį galiojančių tarnybinių nuobaudų bei puikiai sutariantį su kolegomis. Jis yra neteistas, iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad duomenų apie T. G. administracinius nusižengimus nėra. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad jis galėtų stebėti ir kontroliuoti kaltinamojo elgesį, tai yra galėtų kaltinamojo elgesiui daryti teigiamą įtaką ar bandyti užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.
Dėl paminėtų aplinkybių yra pagrindas manyti, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui. Teismo nuomone T. G. yra vertas teismo pasitikėjimo. Atleidus M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes, į kaltinamojo asmenybę, užstatas neskirtinas.
BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo, konkrečios baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (aišku, jeigu tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018).
Teismas, atsižvelgęs į M. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, mano, kad šiuo atveju teigiamo, taisomo ir prevencinio poveikio darymui tikslinga M. K. skirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmokos dydį nustatant įstatyme nustatytam jos minimaliam dydžiui.
Kaltinamajam M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70-71), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena (1 vnt. CD) su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus. paliekama saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 307 str., 254 str. 5d., baudžiamojo kodekso 40 str.,
nusprendė:
M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais, perduoti jį laiduotojo T. G. atsakomybei vienerių metų laidavimo laikotarpiui. Baudžiamąją bylą M. K. atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus. panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną (1 vnt. CD) su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti M. K., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui T. G., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.