Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. (S. B.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas pareiškimu (e. b. l. 1-8) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjo senelis S. B. (taip pat žinomas kaip S./S. B.), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir jis yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

2. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra S. B. (taip pat žinomas kaip Sejel/S. B.), vaikaitis, siekiantis atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjas nurodo, kad siekdamas surinkti dokumentus, patvirtinančius jo senelio turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., kreipėsi į Lietuvos valstybės archyvus. 2019 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas pažyma Nr. R4-2388 informavo, kad dokumentų, patvirtinančių, kad S. Z. (S., S.) B. gyveno Lietuvoje, dokumentų apie jam išduotus vidaus ar užsienio pasus, pačių pasų bei dokumentų apie Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą archyve saugomuose fonduose nerasta. Pareiškėjo surinktų dokumentų nepakako nustatyti faktą, kad pareiškėjo senelis iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., pareiškėjas dėl šio juridinio fakto nustatymo kreipėsi į teismą. Pareiškėjas nurodo dokumentus, patvirtinančius, kad jo senelis turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę: S. B. gimimo įrašas patvirtina, kad S. B. gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Salake, Zarasų r., tėvai – I. B. ir S. I. B., gim. (duomenys neskelbtini), Jungtinės Karalystės nacionaliniame archyve saugomo 1921 m. gegužės 26 d. keleivių, vykusių „Gascom“ laivu į Pietų afriką, sąrašo kopija, patvirtina, kad S. B., (duomenys neskelbtini) m., 1921 m. išvyko į Pietų Afriką. Dokumente nurodoma, kad S. B. Lietuvos pilietis. Pareiškėjo senelio mama S. I. B., gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškio aps., 1928 m. gavo užsienio pasą ir 1929 m. laivu „Grantully Castle“ atvyko į Pietų Afriką pas sūnų S. B.. Pareiškėjo tėvui I. L. B. 1937 m. Pietų Afrikoje išduotas gimimo liudijimas, kuris patvirtina, kad I. L. B. tėvas bei pareiškėjo senelis yra S. B., gimęs Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. 1951 m. sausio 31 d. išduotas S. B. Pietų Respublikos pasas patvirtina, kad S. B. gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje. Migracijos departamentas iškėlė asmens tapatumo klausimą, nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad S. B. (S. B.) motina S. I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir Sora I. B., gim (duomenys neskelbtini), Rokiškio aps., 1928 m. gavusi Lietuvos Respublikos užsienio pasą, yra tas pats asmuo. Aplinkybę, kad pateiktuose dokumentuose identifikuojama būtent pareiškėjo prosenelė, patvirtina įsiteisėjęs 2021 m. kovo 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-7293-863/2021. Nurodytame sprendime teismas, remdamasis tų pačių rašytinių įrodymų visuma, S. I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. I. B., gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškio aps., ir gyv. Rokiškio aps., 1928 m. gavusią Lietuvos Respublikos užsienio pasą identifikavo kaip tą patį asmenį – pareiškėjo prosenelę ir nusprendė atkurti S. B. (taip pat žinomo kaip S. / S. B.), gimusio (duomenys neskelbtini) Salake, Zarasų r., tėvai I. B. (gimimo data nėra žinoma) ir Sora I. B., gimusi (duomenys neskelbtini) (taip pat žinoma kaip S. / S. B., merg. R.), gimimo akto įrašus.

3. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.

4. Dalyvaujantys byloje asmenys apie 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi paskirtą 2024 m. gruodžio 10 d. 10.30 val. teismo posėdį rašytinio proceso tvarka informuoti išsiunčiant procesinius dokumentus bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. gruodžio 20 d.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 7 straipsnio 4 punktą ir 9 straipsnio 2 dalį ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis S. B. iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

7. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nustatinėjant nurodytą juridinį faktą, yra reikšmingos trys aplinkybės: 1) ar asmuo išvyko (buvo ištremtas) iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.; 2) ar asmuo buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę (buvo laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu) pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d.; 3) ar pagal iki 1940 m. birželio 15 d. galiojusį teisinį reglamentavimą šis asmuo nebuvo Lietuvos Respublikos pilietybės netekęs dėl savo valingų veiksmų (ar neveikimo) iki 1940 m. birželio 15 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021).

8. Migracijos departamentas sprendimu konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940-06-15, palikuonis (e. b. l. 93-95). Šiame Migracijos departamento sprendime nurodoma, kad:

8.1. nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo senelis S. B., gim. (duomenys neskelbtini), Salake, Zarasų aps., iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos pilietis;

8.2. nėra galimybės nustatyti, kad pareiškėjo senelio motina (t.y. pareiškėjo prosenelė) S. I. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. I. B., gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškio aps., ir gyv. Rokiškio aps., kuriai 1928 m. buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, yra tas pats asmuo;

8.3. nepateikta dokumentų, kurie patvirtintų, kad 1928 m. Lietuvos Respublikos užsienio pasas Nr. 13356 buvo išduotas tikrai jo senelio motinai.

9. Pareiškėjo nesutrumpintame gimimo liudijime (e. b. l. 19-21) nurodoma, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini) Johanesburge, Pietų Afrikoje, jo tėvas - I. L. B. , gimęs Johanesburge Pietų Afrikoje, vaiko gimimo metu buvo 28 m., t. y. I. L. B. gimimo data galėjo būti (duomenys neskelbtini).

10. 1937 m. gimimo liudijime Nr. 120663 nurodoma, kad I. L. B. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai- S. B., gimęs Lietuvoje, 35 metų amžiaus, prekybininkas, ir A. T., gimusi Lietuvoje, 27 metų amžiaus (77-78 e. b. l.), t. y. gimimo liudijime nurodytas S. B. galėjo būti (duomenys neskelbtini).

11. Byloje esantis 1951 m. sausio 31 d. išduotas S. B. Pietų Afrikos Respublikos pasas, patvirtina aplinkybę, kad S. B. gimė (duomenys neskelbtini), Lietuvoje (e. b. l. 87-91).

12. Byloje pareiškėjo pateiktas 1929 m. spalio 3 d. Pietų Afrikoje išduotas Natūralizacijos liudijimas, patvirtina, kad S. B., anksčiau buvo žinomas kaip S. B., gimė (duomenys neskelbtini) Salakas, Eserendi (atitinkamai, Zarasai), Lietuvoje; jo tėvai – I. B. ir S. R. (mergautinė pavardė) (e. b. l. 65-66).

13. Byloje esanti Jungtinės Karalystės nacionaliniame archyve saugomo 1921 m. gegužės 26 d. keleivių, vykusių „Gascon“ laivu į Pietų Afriką, sąrašo kopija patvirtina, kad S. B., 17 metų amžiaus, Lietuvos pilietis, 1921 m. išvyko į Pietų Afriką (e. b. l. 49-50).

14. Pareiškėjui pasikreipus į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl duomenų apie S. Z. B. pateikimo, jų nebuvo rasta (e. b. l. 17). 2019 m. lapkričio 25 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-3155 Apie S. I. B. gyvenimą Lietuvoje nurodoma , kad Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, Lietuvos piliečiams išduotų užsienio pasų registracijos knygoje įrašyta B. S. I., g. (duomenys neskelbtini), Rokiškio aps., 1928 m. gavo užsienio pasą Nr. 9787-D15515 (e. b. l. 22).

15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7293-863/2021 atkūrė pareiškėjo senelio S. B. gimimo įrašą, kuriame nurodoma, kad S. B. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Salake, Zarasų r., tėvai – I. B. ir S. I. B. (taip pat žinoma kaip S./S. B., ikisantuokinė pavardė – R.), gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 32, 87-91). Šiame teismo sprendime teismas nustatė reikšmingą faktinę aplinkybę, kad S. I. B. (taip pat žinomos kaip S. B.), kuri pagal Lietuvos centrinio archyvo pažymą iki 1928 m. gyveno Rokiškio apskrityje, sūnus yra S. B. gimęs (duomenys neskelbtini) Salakas, Eserendi (atitinkamai Zarasai). Iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad ši teismo išvada padaryta įvertinus iš esmės tuos pačius įrodymus, kurie yra pateikti ir šioje byloje.

16. Vadovaujantis pareiškėjo pateiktu išrašu iš Žydų tautybės imigrantų į Pietų Afriką genealoginių tyrimų platformos/duomenų bazės www.JewishRoots.uct.ac.za, nustatyta, kad S. I. B., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, 1929 metais atvyko į Pietų Afriką. Nurodoma, kad S. I. B. buvo kilusi iš Rokiska miesto. Nurodoma, kad S. I. B. į Pietų Afriką vyko pas sūnų – S. B. (e. b. l. 29-30).

17. Byloje pateikta Jungtinės Karalystės nacionaliniame archyve saugomo 1928 m. gruodžio 27 d. keleivių, vykusių „Grantully Castle“ laivu į Pietų Afriką sąrašo kopija, patvirtina, kad B. S. (47 metų amžiaus) kartu su vaikais F., E., D., M. išvyko į Pietų Afriką 1928 m., būdami Lietuvos piliečiais (e. b. l. 42-43)

18. 2020 m. vasario 4 d. Pietų Afrikoje išduotas ChevrahKadisha laiškas, kuris patvirtina, kad S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad S. B. gimė Lietuvoje, jo hebrajiškas vardas buvo – C. S. Z. Y. H. (e b. l. 37-38).

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-7293-863/2021 nustatytas faktines aplinkybes ir šio teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, šioje byloje teismas neturi jokio teisinio pagrindo tuos pačius įrodymus vertinti kitaip, nei jie buvo įvertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

20. Nors pareiškėjo pateiktuose įrodymuose asmenvardžiai lotyniškais rašmenimis šiek tiek skiriasi, tačiau teismas, remdamasis byloje pateiktų įrodymų visuma, sprendžia, jog labiausiai tikėtina to priežastis – dėl transkribavimo (perrašymo) iš hebrajiškų rašmenų į lotyniškus rašmenis (ir atvirkščiai) bei dėl individualių įrašus dariusių asmenų gebėjimų atsiradę netikslumai. Visuotinai žinoma, kad nepalankiomis istorinėmis aplinkybėmis žydai keitė išskirtinai tautinius vardus kitakalbėje aplinkoje įprastesniais, kartu stengdamiesi išlaikyti bent šiokį tokį fonetinį ar grafinį panašumą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Natūralizacijos liudijime yra aiškūs duomenys, kad S. B. Pietų Afrikoje keitė tiek vardą, tiek pavardę (anksčiau buvo žinomas kaip S. B.).

21. Įvertinus tiek asmenvardžių užrašymo modifikacijas ir tai, kad dokumentuose dažniausiai minimas ne vienas, bet keli susiję asmenys ir jų vardai ir pavardės nurodomi panašiai, taip pat šeimos atvykimo į Pietų Afrikos Respubliką aplinkybes, tarpusavio giminystės ryšius patvirtinančiuose dokumentuose įrašytus asmenvardžius, teismui nekyla abejonių, kad Lietuvos piliečiams išduotų užsienio pasų registracijos knygoje įrašyta B. S. I., g. (duomenys neskelbtini), Rokiškio aps., kuriai buvo išduotas 1928 m. gavo užsienio pasas Nr. 9787-D15515, 1928 m. gruodžio 27 d. keleivių, vykusių „Grantully Castle“ laivu į Pietų Afriką sąraše nurodyta B. S. ((duomenys neskelbtini) m. amžiaus), pareiškėjo senelio S. B. (anksčiau žinomo kaip S. B.) 1929 m. birželio 28 d. Natūralizacijos liudijime nurodyta jo motina S. B. (ikisantuokinė pavardė R.) ir 2021 m. balandžio 20 d. atkurtame pareiškėjo senelio gimimo įraše Nr. 2519A nurodyta S. I. B., gim (duomenys neskelbtini) yra tas pats asmuo.

22. Teismas laiko esant nustatytą aplinkybę, kad pareiškėjo prosenelė S. I. B., išvykdama iš Lietuvos į Pietų Afriką 1928 m gruodžio 27 d., buvo Lietuvos Respublikos pilietė.

23. 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę 1 straipsnyje buvo numatyta, kad Lietuvos piliečiais laikomi: 1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno, ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau, kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą; b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais ir 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais. Pagal 1919-12-05 Valstybės Tarybos priimtus Pasų įstatus kiekvienas Lietuvos pilietis, sukakęs 17 metų, privalėjo turėti pasą (Pasų įstatų § 2). Mažamečiai ligi 17 metų amžiaus įrašomi į tėvo arba motinos pasą (Pasų įstatų § 3).

24. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo senelis S. B., iš Lietuvos išvyko 1921 gegužės 26 d., būdamas 17 metų amžiaus. Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, kad S. B. motina S. I. B. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat į nurodytą 1919 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Laikinojo įstatymo apie Lietuvos pilietybę reglamentavimą, kad Lietuvos Respublikos piliečių vaikai buvo laikomi Lietuvos Respublikos piliečiais, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad pareiškėjo senelis S. B. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, t. y. pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečių palikuonis, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalį.

25. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo senelis S. B. (taip pat žinoma vardais – S./S. ir bei pavarde B./B.) iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

26. Juridinę reikšmę turintis faktas apie tai, kad pareiškėjo senelis galėjo būti laikomas Lietuvos Respublikos piliečiu, išvykusiu iš Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., nustatytas tam, kad pareiškėjas galėtų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (CPK 448 straipsnio 1 dalis, Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 4 punktas, 9 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

patenkinti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo S. B. (S. B.), gim. (duomenys neskelbtini), senelis S. B. (taip pat žinomas kaip S./S. B.), iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo S. B. (S. B.), gim. (duomenys neskelbtini), teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.