- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-10
- Bylos Nr.
- 1-2462-1132/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05556-2025-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė
- Kaltinamasis
- T. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.10Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
3) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 60 valandų viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 4 mėnesius neatlygintinai dirbant po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui;
4) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, 310 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
5) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. vasario 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta sumažinta 40 parų arešto bausmė ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti;
6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 60 parų arešto bausmė;
7) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta sumažinta 20 parų arešto bausmė;
8) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 60 parų arešto bausmė;
9) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7 ir 10 punktais, paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. Š. 2025 m. vasario 12 d. apie 00.15 val., buto (duomenys neskelbtini), kambaryje, po įvykusio tarpusavio žodinio konflikto, tyčia panaudojo fizinį smurtą I. L. atžvilgiu ir dėl ne mažiau trylikos trauminių poveikių metaliniu žarstekliu į I. L. kūną padarydamas muštines žaizdas viršugalvyje, dešiniame delne, muštines žaizdas ir poodines kraujosruvas šlaunyse, poodines kraujosruvas žastuose, šlaunyse, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo I. L. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. Š. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad viskas įvyko 2025 m. vasario 12 d., apie vidurnaktį. Su nukentėjusiuoju susitiko apie 16 val. Iš pradžių buvo pas jį (T. Š.) bute, o paskui nuėjo pas draugo tėvuką. Po to nuvažiavo nusipirkti „Švepso“ ir „baltos“ buteliuką. I. L. pasakė, kad nori rūkyti ir išėjo. Po kiek laiko nuėjo pas draugo tėvą, padavė jam valgyti. Kai grįžo atgal į kambarį pastebėjo, kad spintelėje nėra 50 eurų, o ant stalo nėra cigarečių. Nežino kur tuo metu buvo I. L.. Savo raktus laiko skydinėje, o nukentėjusysis žinojo, kur jis deda raktus, taip pat matė kur laiko pinigus, todėl suprato, kad pinigus pavogė I. L.. Po kiek laiko L. parėjo ir pasakė, kad nieko neėmė. Jis (T. Š.) pasakė, kad jeigu nukentėjusysis neprisipažins, tada gaus. Tada jis su „kačerga“ gulinčiam L. sudavė ar 14, ar 20 kartų. Su ekspertų išvadomis sutinka, galėjo pataikyti žarstekliu į galvą ir ranką. Tuo metu buvo apsvaigęs, bet savo veiksmus prisimena. Alkoholis jokios įtakos jam nepadarė, blaivus būtų pasielgęs taip pat. Nukentėjusiojo jis atsiprašė, žalą civiliniam ieškovui atlygino (2 t., b. l. 28).
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai (BPK 290 straipsnis, 291 straipsnis).
Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiojo I. L. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, jog jo pastovi gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Kadangi namuose nėra elektros ir krosnies, atėjus šalčiams, jis kuriam laikui atėjo gyventi pas patėvį A. J., adresu (duomenys neskelbtini). Jis su juo nelabai bendrauja, ateina tik kartais pernakvoti, todėl jo daugiau kontaktinių duomenų neturi ir nežino. Patėvis apsistojęs viename buto kambaryje, o jis kitame. 2025 m. vasario 11 d. apie 15.00 val. į butą atėjo jo kaimynas T. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini). T. Š. atėjo jau būdamas neblaivus ir pasiūlė ateiti pas jį išgerti alaus. Jis (I. L.) sutiko ir iškart nuėjo pas T. Š. į butą. Ten jie daug gėrė alkoholio. Apie 19.00 val. jis sugrįžo pas patėvį į butą miegoti. Prieš vidurnaktį T. Š. vėl atėjo pas jį (I. L.) į butą ir jį prikėlė. Jam pabudus, T. Š. jo paklausė, kur yra jo cigaretės. Jis (I. L.) jo cigarečių neėmė, todėl jam atsakė, kad nežino, kur jis padėjo cigaretes. Taip tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes T. Š. jį apkaltino, kad jis paėmė jo cigaretes, kurių negrąžina. T. Š., kuris atėjo jau būdamas agresyvus, dar labiau supyko ir iš buto išėjo, o jis vėl atsigulė į lovą. Po maždaug 15 minučių, t. y. 2025 m. vasario 12 d., apie 00.15 val., jis išgirdo, kad T. Š. vėl sugrįžo į butą ir atėjo prie jo su žarstekliu. Priėjęs prie lovos, nieko nesakęs, pradėjo jam žarstekliu smūgiuoti į įvairias kūno dalis. T. Š. žarstekliu sudavė jam du smūgius į dešinės pusės pakaušį, į rankas ir kojas. Kiek smūgių jam buvo suduota į rankas ir kojas, tiksliai pasakyti negali, tačiau iš viso jam buvo suduota apie 20 smūgių. Po smūgių T. Š. nuėjo į kitą kambarį pas patėvį A. J., o jis, likęs miegamajame kambaryje, paskambino Bendruoju pagalbos telefonu. Jam laukiant policijos pareigūnų, T. Š. išėjo į kiemą, o jis (I. L.) per kitas duris taip pat išėjo į lauką pasitikti policijos pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams, patikrino jo (I. L.) blaivumą, užsirašė duomenis ir nuėjo pas T. Š.. Atvykusi greitoji medicinos pagalba jį apžiūrėjo ir nuvežė į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas detalesniems tyrimams. Gydymo įstaigoje jam buvo nustatyti sumušimai ir nubrozdinimai galvos, rankų ir kojų srityse. Medicininį dokumentų išrašą turi, jo kopiją pridės prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Žarsteklis, su kuriuo atėjo kaimynas T. Š. buvo jo. Civilinio ieškinio dėl įvykio nereikš, į teismo medikus kreipsis, atvykimo tvarka jam išaiškinta. Patėvis viso šio konflikto nematė, nes buvo kitame kambaryje. Daugiau kambaryje nieko nebuvo, šio konflikto daugiau niekas nematė. T. Š. laiko savo draugu, nors jie yra konfliktavę. Esą ne kartą vienas kitą sužaloję, dėl įvykių buvo kviesti ir policijos pareigūnai. Paskutinis konfliktas su juo buvo prieš maždaug 3 metus, nuo to laiko daugiau nekonfliktavo. Su jo patėviu A. J. T. sutaria daug geriau nei su juo (1 t., b. l. 34–37).
Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo A. J. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, jog I. L. yra jo posūnis. Kartais jis atvyksta į kaimą, o kadangi jo namuose nėra elektros ir šildymo, jis I. L. priima pas save į butą. Kiek pamena, savaitės pradžioje I. atvyko pas jį į butą ir jis I. L. priėmė apsistoti. Jis būdavo viename kambaryje, o I. kitame. 2025 m. vasario 11 d. vakarą buvo namuose, stipriai neblaivus, miegojo savo kambaryje. Po vidurnakčio išgirdo kažkokį triukšmą, sklindantį iš kambario, kuriame apsistojęs I. Nusprendė nueiti ir pasižiūrėti kas nutiko. Jam atsikėlus ir nuėjus pas I. į kambarį, pamatė, kaip pas jį į butą atėjęs kaimynas T. Š., su žarstekliu sudavė I.. Kiek smūgių ir kur tiksliai I. pataikė jis nematė. Jis sušuko T., kad T. baigtų muštis ir išėjo į kitą kambarį. Pats T. sustabdyti nebandė, nes buvo neblaivus, o ir T. rankose turėjo žarsteklį. Po smūgių T. priėjo prie jo (A. J.) ir kažką pasakė bei tuo pačiu žarstekliu sudavė jam apie du ar tris smūgius į pečių sritį. Po šių smūgių jis nuėjo į savo lovą, o T. išėjo į lauką. Po kiek laiko pamatė, kad atvyko policija ir greitoji, tačiau su jais pats nebendravo, į lauką išėjęs nebuvo, liko savo kambaryje. Pretenzijų T. Š. neturi, nes T. jo atsiprašė, jokie sužalojimai jam nepadaryti, nes vilkėjo rūbus. Taip T. elgiasi tik būdamas stipriai neblaivus ir retai. Kodėl jis mušė I. ir sudavė jam, nežino. Kadangi buvo neblaivus, detaliau aplinkybių neatsimena. Pareiškimo dėl įvykio neteiks (1 t., b. l. 75–78).
Iš 2025 m. vasario 13 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad I. L. nurodė, jog 2025 m. vasario 12 d., apie 00.15 val., (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, neblaivus kaimynas T. Š. žodinio konflikto metu, kilusio dėl cigarečių, pasiėmęs žarsteklį sudavė jam apie 20 smūgių į galvą, rankas ir kojas. Šiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryta kirstinė žaizda viršugalvio srityje, sumušimai ir žaizdos klubo, šlaunies, riešo ir plaštakos dalyse. Prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 14–20).
Iš 2025 m. vasario 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Patekimas prie įvykio vietos, įsukus į kiemą. Dešinėje pusėje matomas pastatas su dviem šoniniais įėjimais. Nuo kiemo pusės, einant link tolimesniojo įėjimo, matomos medinės durys, pro kurias patenkama į vidų. Užėjus pro minimas duris, patenkama į koridorių. Koridoriaus gale, priekyje, kairėje ir dešinėje pusėje matomos durys. Užėjus pro dešinėje pusėje esančias duris, patenkama į 2-ojo buto koridorių. Tarpduryje ir koridoriuje matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Kairėje pusėje matomos durys, pro kurias patenkama į įvykio vietą – miegamąjį kambarį. Kambario dešinėje pusėje stovi spinta, minkštas krėslas, ant kurio sumesti rūbai, televizijos antena. Už krėslo, prie spintos stovi šaldytuvas. Žvelgiant nuo įėjimo durų, kairėje miegamojo pusėje stovi spintelė su drabužiais, prie jos stovi lova. Ant lovos guli meralonas, patalai, drabužiai. Ant lovos esančio meralono matomos raudonos spalvos dėmės. Ant žemės, prie lovos taip pat matomos raudonos spalvos dėmės. Apžiūrėjus įvykio vietą vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Daugiau objektų, reikšmingų tyrimui nepastebėta (1 t., b. l. 21–31).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad I. L. muštinės žaizdos viršugalvyje, dešiniame delne, muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos šlaunyse, poodinės kraujosruvos žastuose, šlaunyse, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau trylika trauminių poveikių, galimai užduotyje bei tiriamojo nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl muštinių žaizdų viršugalvyje, dešiniame delne, šlaunyse nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi šiuo atveju sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui ar griuvimui nebūdingi. Sužalojimai galėjo būti ir pailgu ar cilindro formos kietu buku daiktu, neatmetama tikimybė – žarstekliu. I. L. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 51–53).
Iš 2025 m. balandžio 25 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad T. Š. pateikė žarsteklį, kuriuo sužalojo I. L. (1 t., b. l. 83–85).
Iš 2025 m. gegužės 13 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas žarsteklis. Jis yra metalinis, sulankstytas, pagamintas iš tuščiavidurio vamzdelio. Viename žarsteklio gale stebima sulenkta kilpa, o kitas galas suspaustas, matoma, kad vamzdelio kraštai nelygūs, parūdiję. Žarsteklio ilgis 70 cm. Žarsteklis parūdijęs, metalas oksidavęsis. Ant žarsteklio tyrimui reikšmingų pėdsakų nestebima (1 t., b. l. 86–90).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėties būtinieji požymiai: veika, padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, kaltė (pasireiškianti tiesiogine ar netiesiogine tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-976/2019).
Byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo T. Š. parodymais ir visišku jo prisipažinimu, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintais nukentėjusiojo I. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, protokolu-pareiškimu, specialisto išvada, daiktų apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis T. Š. atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo I. L. atžvilgiu. Tiek kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, tiek nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie tai, kad 2025 m. vasario 11 d. jie abu vartojo alkoholį, o po to tarp jų kilo žodinis konfliktas, kadangi, kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis paėmė jo daiktus, po ko T. Š. žarstekliu sudavė I. L. apie 20 smūgių į įvairias kūno vietas. Šiuos kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog 2025 m. vasario 11 d. vakare jis buvo namuose, stipriai neblaivus, miegojo savo kambaryje, o po vidurnakčio išgirdo kažkokį triukšmą, sklindantį iš kambario, kuriame buvo apsistojęs I. L.. Nusprendė nueiti ir pasižiūrėti kas nutiko ir pamatė, kaip į butą atėjęs kaimynas T. Š., su žarstekliu sudavė I. L.. Be to, kaltinamojo T. Š. smurtinių veiksmų sukeltus padarinius – nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kuriais remiantis nustatyta, kad I. L. muštinės žaizdos viršugalvyje, dešiniame delne, muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos šlaunyse, poodinės kraujosruvos žastuose, šlaunyse, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, padaryti kietais bukais daiktais ne mažiau trylika trauminių poveikių, galimai užduotyje bei tiriamojo nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl muštinių žaizdų viršugalvyje, dešiniame delne, šlaunyse nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi šiuo atveju sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai tyčiniam savęs žalojimui ar griuvimui nebūdingi. Sužalojimai galėjo būti ir pailgu ar cilindro formos kietu buku daiktu, neatmetama tikimybė – žarstekliu. I. L. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse.
Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu, neneigė, jog savo veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kaltinamasis T. Š. smurtinius veiksmus I. L. atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai buvo atlikti sąmoningai – tyčia žarstekliu suduodant nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali nukentėjusiajam sukelti fizinį skausmą ar jį sužaloti ir to siekė. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamojo T. Š. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius ir kvalifikuota teisingai, kadangi T. Š. 2025 m. vasario 12 d. apie 00.15 val., buto (duomenys neskelbtini), kambaryje, po įvykusio tarpusavio žodinio konflikto, tyčia panaudojo fizinį smurtą I. L. atžvilgiu ir dėl ne mažiau trylikos trauminių poveikių metaliniu žarstekliu į I. L. kūną padarydamas muštines žaizdas viršugalvyje, dešiniame delne, muštines žaizdas ir poodines kraujosruvas šlaunyse, poodines kraujosruvas žastuose, šlaunyse, odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo I. L. sveikatą.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Nors prokurorė prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis neigė, jog neblaivumas turėjo įtakos jo veiksmams ir nurodė, kad taip pat būtų pasielgęs ir būdamas blaivus, pripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia nėra pagrindo.
Prokurorė taip pat prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas. Įvertinus tai, kad ankstesniu nuosprendžiu T. Š. nuteistas už nesmurtinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, recidyvo kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, teismas nepripažįsta.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; motyvus ir tikslus, – veika padaryta dėl pykčio protrūkio, nepagarbos kito asmens sveikatai ir gyvybei; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 121–132), baustas administracine tvarka, sumokėjęs ne visas paskirtas baudas, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 148–154), įrašytas gydytojo psichiatro įskaitoje (1 t., b. l. 158–159), priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 158), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 166), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.
Kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, inkriminuojamą nusikaltimą įvykdė neįsiteisėjus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (Kaišiadoryse) 2025 m. sausio 28 d nuosprendžiui, neatlikus jam paskirtos bausmės, anksčiau skiriamos švelnesnės – viešųjų darbų, arešto bausmės nesulaikė kaltinamojo nuo naujos veikos padarymo, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo.
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams, taip pat padės keisti kaltinamojo elgesį teigiama linkme.
Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam T. Š. skirtina sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kadangi nusikalstamą veiką T. Š. padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, subendrintina BK 64 straipsnio pagrindu visiško sudėjimo būdu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, visiško sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant visą neatliktą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, ir T. Š. skirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Kaltinamasis T. Š. anksčiau teistas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, dirba, atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino žalą civiliniam ieškovui, duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus nėra gauta, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, kaltinamojo T. Š. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams.
Atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 10 punktu, 7 dalimi, kaltinamajam skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu, tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat įpareigojant T. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Dėl civilinio ieškinio
Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 235,43 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 58–60). Kadangi žalą civilinei ieškovei kaltinamasis atlygino (2 t., b. l. 25–26), procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.
Nukentėjusysis I. L. civilinio ieškinio byloje nepareiškė.
Kaltinamajam T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 108–111), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.
Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, žarsteklis, saugomas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 91–92), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. Š. paskirti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant visą neatliktą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, ir T. Š. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 10 punktu, 7 dalimi, T. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi, ir būtinųjų poreikių tenkinimu, tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat įpareigojant T. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, gydymusi ar būtinųjų poreikių tenkinimu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, žarsteklį, saugomą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajai, kad ji turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.