Šiaulių apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ 15680,61 Lt nuostolių atlyginimui, tame skaičiuje 14159,77 Lt subnuomos mokesčio už 2008 m. rugpjūčio – 2009 m. sausio mėnesius, 665,84 Lt už komunalinius patarnavimus, 855,00 Lt netesybų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos bei 2500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad išsinuomotos patalpos buvo netinkamos naudoti pagal paskirtį, todėl jos nurodytų aplinkybių (išsinuomotos patalpos skirtos vaikų imtynių treniruotėms, tačiau neužtikrintas vaikų saugumas dėl šalia esančio baro neblaivių lankytojų, be to, nesaugumą kelia patalpose įrengti veidrodžiai ir kolonos, nėra karšto vandens ir pan.) nelaikė pagrindu reikalauti teismine tvarka nutraukti terminuotą sutartį remiantis LR CK 6.498 straipsnio 4 punktu. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas pripažinti sutarties nutraukimą atgaline data nesiderina su teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklėmis. Subnuomos sutarties 4.3 punktą, teismas pripažino kaip galimą sankciją už terminuotos sutarties nutraukimą, o ne kaip šios sutarties nutraukimo pagrindą. Teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad šalių sudaryta subnuomos sutartis pasibaigė ar buvo nutraukta nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. Atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovo nuomos mokestį, mokestį už komunalines paslaugas ir netesybas, grindžiamą sutartiniu įsipareigojimu (sutarties 1.2.1 ir 1.2.2 punktai) ir pateiktais įrodymais, teismas tenkino iš dalies (1 t. 183-193 c.b.l. Nr. 2-908-772/2009). 2010 m. liepos 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimas paliktas nepakeistas (2 t. 61-68 c.b.l. Nr. 2-908-772/2009). 2010 m. rugsėjo 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo papildomu sprendimu atsakovei UAB „Šiaulių lyra“ priteisė iš ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokyklos „Atžalynas“ 2000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (2 t. 94-95 c.b.l. Nr. 2-908-772/2009).

2011 m. rugsėjo 22 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi tenkintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-908-772/2009 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (1 t. 157-162 c.b.l. 2A-761-440/2013 (toliau – b.l.)). Šiaulių miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą 2012 m. vasario 23 d. priėmė sprendimą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą dalyje dėl ieškovės biudžetinės įstaigos sporto mokykla „Atžalynas“ ieškinio atmetimo panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, pripažinti, kad pagal sutartį išsinuomotas daiktas buvo su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir sutarties sąlygas. Teismas konstatavo, kad 2007 m. gruodžio 29 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis nutrūko nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d., pripažino, kad 2007 m. gruodžio 29 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties 5.4 punktas yra niekinis ir negaliojantis bei pripažino, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis dalyje dėl 2009 m. balandžio 15 d. teismo sprendimo palikimo nepakeistu netenka teisinės galios. Teismas byloje pareikšto priešieškinio pagrįstumo ir teisėtumo nenagrinėjo, nurodė, kad nagrinėdamas LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu atnaujintą bylą, t.y. dėl teisės normos taikymo klaidos, padarytos priimant teismo sprendimą dėl patalpų subnuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, neturėjo pagrindo spręsti dėl byloje pareikšto priešieškinio pagrįstumo ir teisėtumo ir toje dalyje priimto teismo sprendimo (2 t. 134-142 b.l.). 2012 m. spalio 16 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismas 2012 m. vasario 23 d. sprendimo dalį dėl atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ priešieškinio panaikino ir toje dalyje perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą (3 t. 47-61 b.l.).

Pareiškimu dėl priešieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ patikslino priešieškinio sumą, prašydama iš ieškovės priteisti 1404,00 Lt įsiskolinimo už subnuomą, 4720,00 Lt netesybų dėl 2007 m. gruodžio 29 d. patalpų subnuomos sutarties nutraukimo anksčiau laiko, 4910,00 Lt netesybų dėl laiku nesumokėto subnuomos mokesčio bei 6 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo pirminio priešieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (3 t. 116-124 b.l.).

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. sprendimu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15d. sprendimą dalyje dėl atsakovo UAB „Šiaulių lyra“ priešieškinio ieškovei Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai sporto mokyklai „Atžalynas“ dėl nuomos mokesčio ir netesybų priteisimo pakeitė – priteisė atsakovei UAB „Šiaulių lyra“, iš ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokykla „Atžalynas“ 1404,00 Lt nuomos mokesčio, 1710,00 Lt netesybų už nesavalaikį atsiskaitymą, bei 4720,00 Lt baudą už vienašališką subnuomos sutarties nutraukimą, bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo priešieškinio padavimo dienos 2008 m. gruodžio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas paliko šalims, įpareigojo atsakovę grąžinti ieškovei tai, kas buvo gauta atsakovės vykdant 2009 m. balandžio 15 d., teismo sprendimą. Teismas nustatė, kad pagal šalių 2007 m. gruodžio 29 d. sudarytą patalpų subnuomos sutartį ieškovė įsipareigojo mokėti nuomos mokesčius, nutraukiant sutartį anksčiau laiko, įsipareigojo sumokėti baudą bei už nesavalaikį atsiskaitymą mokėti netesybas – 10,00 Lt baudą už kiekvieną praleistą dieną bei 0,06 procentų delspinigių nuo visos skolos sumos. Teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „Šiaulių lyra“ reikalavimą dėl netesybų, po 10,00 Lt per dieną, pateikė laiku, nepasibaigus senaties terminui. Dėl nuomos sutarties mokesčio įskaitymo, teismas pažymėjo, kad įskaitymas tarp šalių nėra galimas, nes šalys neturi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų viena kitai, nė viena iš šalių nėra pateikusi kitai šaliai pranešimo apie įskaitymą, teismui pateikti procesiniai dokumentai tokiu pranešimu negali būti laikomi, tarp šalių vyksta teisminiai ginčai dėl reikalavimų. Teismas sprendė, jog remiantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta aplinkybe, jog subnuomos sutartis nutrūko nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d., ieškovė nuomos mokestis už laikotarpį, kol ši sutartis dar galiojo, turi sumokėti. Teismas pažymėjo, kad veiklos nevykdymas išnuomotose patalpose dėl tų patalpų trūkumų gali būti argumentas dėl sutarties nutraukimo atitinkamais pagrindais, kas ir buvo įvertinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau negali būti pagrindu nevykdyti sutartyje numatytų mokėjimų, kol pati sutartis nėra nutraukta. Teismas padarė išvadą, jog priėmus sprendimą dėl nuomos mokesčio ir netesybų priteisimo, šalis nebeturi teisės reikalauti netesybų, nes po teismo sprendimo priėmimo kompensacinę funkciją atlieka nebe šalių sutartos netesybos, o teismo sprendime nurodomos procesinės palūkanos. Atsižvelgiant į tai, sprendė, kad iš ieškovės gali būti priteistos netesybos tik pagal 2008 m. gruodžio 1 d. priimtą ir 2009 m. sausio 29 d. patikslintą priešieškinį, kuriuo prašoma priteisti 1710,00 Lt netesybų. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad subnuomos sutartis buvo sudaryta terminuota ir atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį, jog jos bus laikomasi visus penkerius metus, sprendė, kad bauda už vienašalį sutarties nutraukimą turi kompensacinius, ne baudinius tikslus, todėl tokios baudos numatymas neprieštarauja nei sutarčių teisei, nei gerai moralei. Teismas laikė, jog ieškovė, pasirašydama sutartį, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kaip nustatyta, net tinkamai neapžiūrėjo patalpų, kuriuose buvo numatyta vykdyti mokymo procesus, sutartis nutraukta jų iniciatyva, todėl subnuomos sutarties 4.3 punkte numatytą baudą priteisė. Esant panašioms šalių bylinėjimosi išlaidoms, teismas jas paliko šalims, išlaidų valstybei, įvertinęs jų dydį bei bylos sudėtingumą ir jos apimtį, nepriteisė.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmos instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, reglamentuojančias atnaujintos bylos nagrinėjimo ypatumus, skundžiamame sprendime neanalizavo priešieškinio reikalavimų teisės normų taikymo ir aiškinimo aspektu, kiek tai yra susiję su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo (dalyje dėl priešieškinio) teisėtumu ir pagrįstumu, tokiais veiksmais pažeidė LR CPK 370 straipsnio 4 dalį, nes nesilaikė proceso atnaujinimo taisyklių bei LR CPK 268 straipsnio 3 dalį ir 270 straipsnį, nes sprendimas yra be motyvųAtsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė iki šiol nėra atsiskaičiusi su ja, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis reikalavimas turėtų būti patenkintas. UAB „Šiaulių lyra“ iniciatyva teisme tos pačios subnuomos sutarties pagrindu buvo iškeltos trys civilinės bylos (Nr. 2-1953-362/2011, Nr. 2-647-810/2011 ir Nr. 2-6656-772/2010) dėl nuomos mokesčio, delspinigių, palūkanų priteisimo iš ieškovės. Visose šiose bylose yra įsiteisėję teismo sprendimai ar pasirašytos taikos sutartys, ir jie, apelianto duomenimis, jau įvykdyti. Atsakovei nepateikus įrodymų, kad ieškovė tebėra skolinga pagal subnuomos sutartį, iškilo dvigubo skolos priteisimo, taip pat nepagrįsto atsakovės praturtėjimo tikimybė. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas, išspręsdamas reikalavimą dėl 4720,00 Lt baudos už vienašališką sutarties nutraukimą priteisimo, peržengė proceso atnaujinimo ribas ir tokiu būdu pažeidė LR CPK 370 straipsnio 4 dalį, be to šiuo sprendimu teismas pažeidė materialinės teisės normas dėl netesybų nustatymo. Atsakovė pareiškime nenurodė, kokiu pagrindu teismas atnaujintoje byloje turėtų nagrinėti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti civilinėje byloje Nr. 2-908-772/2009 ir dėl kurių teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendime nepasisakyta, be to, nenurodė, koks šio reikalavimo ryšys su proceso atnaujinimo pagrindais, todėl minėtas reikalavimas neturėjo būti priimtas nagrinėjimui, o teismas, išnagrinėjęs netesybų klausimą, peržengė proceso atnaujinimo ribas. Be to Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, kad ieškovė nepripažintina kaltąja šalimi dėl sutarties nutraukimo ar jos pažeidimo, ar netinkamo jos vykdymo, kad atsakovės atsisakymas nutraukti sutartį prieš terminą yra paties patalpų savininko noras gauti iš subnuomojamų patalpų kuo didesnę naudą ir yra tik privatus verslo subjekto pelno siekimo interesas, o jo nurodomi nuostoliai, atsiradę pagal sutartį, nenustačius kitos sutarties šalies kaltės pažeidus tą sutartį, negali būti ginami ir nieko neturi bendro su teisėtų lūkesčių ar kitais teisės principais. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju esant 1404,00 Lt skolai, priteista 4720,00 Lt dydžio bauda ir 1710,00 Lt dydžio delspinigiai, kurių suma skolą viršija beveik penkis kartus, yra ne tik kad neprotingai didelė, bet prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.Šiaulių apylinkės teismas, skundžiamu sprendimu priteisdamas iš ieškovės 1710,00 Lt netesybų, pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą ir netesybų sumą padidino dvigubai, tačiau iš teismo sprendimo neaišku, kokiu pagrindu netesybų suma padidinta ir kokiu pagrindu nuspręsta pakeisti pirminį teismo sprendimą, priimtą 2009 m. balandžio 15 d., kuriuo netesybų suma buvo sumažinta nustačius, kad reikalaujamos netesybos yra pernelyg didelės. Pirminėje byloje priešieškiniu reikalaujamos skolos už nuomą dydis siekė 14159,77 Lt ir teismas pripažino, kad 1710,00 Lt netesybos yra neprotingai didelės, o tuo tarpu skundžiamu sprendimu priteista skola už nuomą sudaro 1404,00 Lt, o netesybų priteista didesnė už patį įsiskolinimą suma - 1710,00 Lt ir teismui nekilo abejonių, kad reikalaujama netesybų suma galimai yra neprotingai didelė.Atsakovė reikalavimui dėl baudos priteisimo pareikšti praleido senaties terminą, nes atsakovei nebuvo jokių kliūčių tokio reikalavimo pareikšti kariu su pirminiu priešieškiniu, t. y. 2008 m. lapkričio 27 d. Atsakovės teiginiai, kad jos teisė į sutarties 4.3 punkte numatytą baudą atsirado tik nuo 2012 m. spalio 16 d., yra akivaizdžiai neteisingi ir nepagrįsti, todėl atmestini. Teismas skundžiamame sprendime apie ieškinio senaties termino praleidimą ar atnaujinimą nepasisakė, tuo pažeisdamas LR CK 1.131 straipsnį, kuriame nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, o jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ignoravo 2012 m. spalio 16 d. Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-350-194/2012 priimtoje nutartyje nustatytus prejudicinius faktus, tas pačias aplinkybes interpretavo ir išaiškino kitaip. Apeliantės teigimu, atsakovės priešieškinio tenkinimas yra neįmanomas vien dėl tos priežasties, kad prejudiciškai yra nustatyta, jog neegzistuoja ieškovės civilinės atsakomybės prieš atsakovę pagrindai.Įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad atsakovės išnuomotas ieškovei daiktas neatitiko atsakovės deklaruotų savybių (kai kurie neatitikimai atsirado nuomos termino eigoje) ir tai teismo pripažinta esmine sąlyga nuomos santykių nutraukimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovės reikalavimas dėl nuompinigių skolos priteisimo negali būti tenkinamas, kadangi būtų teisiškai nepagrįsta, neprotinga ir nesąžininga reikalauti, kad ieškovė už netinkamos būklės patalpas būtų įpareigota mokėti tokius nuompinigius, kurie nustatyti už sutartyje apibrėžtus kriterijus atitinkančio daikto nuomą. Apeliantės nuomone, netenkinus reikalavimo dėl pagrindinės skolos, nėra pagrindo ir reikalavimui dėl netesybų už uždelstą atsiskaitymo laiką priteisimui, o reikalavimas dėl baudos už sutarties nutraukimą negali būti tenkinamas esant prejudiciniam faktui, kad sutartis buvo nutraukta dėl nuomotų patalpų defektų, kas iš esmės laikytina paties atsakovo kaltės (pareigos užtikrinti nuomojamo daikto atitikimą sutarties reikalavimams) sąlyga.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamos bylos duomenimis, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokyklos „Atžalynas“ ieškinį dėl sudarytos patalpų subnuomos sutarties nutraukimo nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. vadovaujantis LR CK 6.228 straipsnyje numatytais pagrindais bei pripažinimo, jog pagal sutartį išsinuomotas daiktas buvo su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir sutarties sąlygas, atmetė, o atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ priešieškinį dėl 14159,77 Lt įsiskolinimo už subnuomos mokestį, 792,35 Lt už komunalines paslaugas, 1700,00 Lt netesybų tenkino iš dalies – priteisė iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokyklos „Atžalynas“ 14 159,77 Lt subnuomos mokesčio, 665,84 Lt už komunalines paslaugas, 855,00 Lt netesybų (baudos). Teismas konstatavo, kad vienos iš sutarties šalių reikalavimu ginčo subnuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą tik teismo sprendimu ir tik esant LR CK 6.497 straipsnyje ar LR CK 6.498 straipsnyje išvardytiems pagrindams. Sprendime teismas nurodė, kad ginčo šalys sudarė terminuotą patalpų subnuomos sutartį 5 metų laikotarpiui, ši sutarties nuostata leidžia teigti, kad sudarydamos sutartį šalys teikė reikšmę jos trukmei ir jų valią atitiko tai, jog sutartyje buvo nustatytas toks terminas. Ieškovas, jį ginčydamas, nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė aplinkybių, dėl kurių sutartyje nebuvo nustatytas kitas terminas. Pažymėjo, kad nors ieškovė 2008 m. liepos 30 d. įspėjo nuomotoją apie negyvenamųjų patalpų sutarties nutraukimą, tačiau kuomet šalis sieja terminuota sutartis, jai nutraukti nepakanka vien tik apie tai įspėti nuomotoją, pagal įstatymo nuostatą ieškovė tokiu atveju iš pradžių turėjo kreiptis į teismą ir nurodyti esminius jos nutraukimo pagrindus (LR CK 6. 498 straipsnis). Teismas, padarė išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės - daiktas yra su trūkumais ir patalpos nėra tinkamos naudoti pagal paskirtį, patalpose yra įrengti veidrodžiai ir kolonos, nėra šilto vandens ir pan. - nelaikytinos tokiomis, dėl kurių ji įgyją teisę teismine tvarka nutraukti terminuotą sutartį pagal LR CK 6. 498 straipsnio 4 punkte nurodytą pagrindą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ginčo sutartis LR CK 6.498 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu negali būti nutraukta. Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų, teismas sprendė, kad atmetus ieškovės ieškinį, iš ieškovės atsakovei priteistinas nuomos mokestis už šešis mėnesius, kurio bendra suma yra 14 159,77 Lt, už nuomotojui suteiktas komunalines paslaugas, priteisė 665,84 Lt, tai yra, ieškovės reikalavimą mažino ta dalimi, kurią ji gali susigrąžinti PVM iš valstybės per PVM atskaitą. Dėl prašomų priteisti netesybų (10,00 Lt baudos už kiekvieną uždelstą nuomos mokesčio nesumokėjimo dieną, iš viso 1700,00 Lt ), teismas sprendė, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos civilinei atsakomybei, t.y. jeigu sutartis pažeista, kol nėra nutraukta, o ir nutraukus sutartį kreditorius gali iš skolininko išieškoti nuostolius ar netesybas. Atsižvelgiant į prašomo priteisti įsiskolinimo dydį, teismas konstatavo, kad prašoma priteisti netesybų suma laikytina nepagrįstai didele, todėl atsakovei priteistinų netesybų sumą sumažino iki 855,00 Lt (1 t. 183-193 c.b.l. Nr. 2-908-772/2009).

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. liepos 16 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo reikalavimus ir motyvus, skundą nagrinėjo tik dalyje dėl ieškovės teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir su tuo susijusiu ieškovės reikalavimu nutraukti sutartį dėl esminės šalių nelygybės. Nurodė, kad ieškovės prašomos nutraukti sutarties 4.3 punkte ieškovei nebuvo nustatyta teisė vienašališkai nutraukti subnuomos sutartį prieš terminą nesikreipiant į teismą, tokią išvadą kolegija padarė įvertinusi pačią sutartį, byloje surinktus įrodymus, paties ieškovo pateiktus dokumentus, atsakovo paaiškinimus ir rašytinius įrodymus, iš kurių matosi, kad teisė ieškovei nutraukti sutartį vienašališkai prieš terminą nesikreipiant į teismą sutartyje nebuvo numatyta, nes šalys taip susitarė ir taip buvo patvirtintas sunuomotojo teisėtų lūkesčių subnuomoti turtą penkeriems metams ir gauti pastovias pajamas užtikrinimas (2 t. 61-68 c.b.l. Nr. 2-908-772/2009).

2011 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-908-772/2009, nurodė, kad procesas turėtų būti atnaujintas LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes Šiaulių miesto apylinkės teismas netinkamai taikė LR Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias sutarčių nutraukimo, sutarčių aiškinimo ir kitas sutarčių teisės normas (LR CK 6.498 straipsnio, 6.193 straipsnio, 6.217 straipsnio, 6.156 straipsnio, 1.5 straipsnio nuostatas), t.y. sprendime konstatavo, kad vienos iš sutarties šalių reikalavimu negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą tik teismo sprendimu ir tik esant LR CK 6.497 straipsnyje ar LR CK 6.498 straipsnyje išvardintiems pagrindams, netaikė LR CK 6.217 straipsnio normų, pažymėjo, kad sutarties 4.3 p. nuostata pripažintina tik kaip galima sankcija už terminuotos sutarties nutraukimą, o ne kaip šios sutarties nutraukimo pagrindas, o tokia teismo išvada neatitinka LR CK 6.193 straipsnyje nustatytų sutarčių aiškinimo taisyklių, prieštarauja ir civilinę atsakomybę reglamentuojančioms teisės normoms. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šių principų įtvirtinimas civilinėje teisėje sudaro sąlygas teismui taikant teisę nukrypti nuo formalių teisės normos reikalavimų, jei taikant ją būtų priimtas aiškiai neteisingas ir neprotingas sprendimas. Šiaulių miesto apylinkės teismas pagal surinktus byloje įrodymus turėjo galimybę ginčą spręsti vadovaudamasis esminiais civilinės teisė principais ir užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms, kurios faktiškai tęsiasi iki šios dienos. Nepaisant to, kad nuomininkas, t.y. Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokyklos „Atžalynas“ nebesinaudoja patalpomis nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d., tebegaliojanti sutartis formaliai suteikia teisę nuomotojui, t.y. bendrovei „Šiaulių lyra“ ir toliau reikalauti iš nuomininko mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus. Pakartotinai išnagrinėjus bylą, generalinis prokuroras prašė panaikinti 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą bei Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį ir ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokyklos „Atžalynas“ ieškinį tenkinti – nutraukti 2007 m. gruodžio 29 d. sudarytą negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį (1-10 b.l.).

2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi teismas atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-908-772/2009 LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (1 t. 157-162 b.l.). Teismas motyvuojamoje nutarties dalyje nurodė, kad įvertinti ar Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. priimtame sprendime yra padaryta aiškių ir esminių LR CPK 6.498, 6.217 straipsnio 5 dalies ir 6.156 straipsniuose įtvirtintų nuostatų taikymo klaidų, pažeistos sutarčių aiškinimo taisyklės, LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, galima tik atnaujinus procesą (1 t. 160 b.l.).

2012 m. vasario 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismas sprendimu Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro prašymą tenkino - Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą dalyje dėl ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos sporto mokyklos „Atžalynas“ ieškinio atmetimo panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškinį tenkino, pripažino, kad pagal sutartį išsinuomotas daiktas buvo su trūkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo žinomi, o dėl šių trūkumų daikto neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir sutarties sąlygas, ir konstatavo, kad 2007 m. gruodžio 29 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis nutrūko nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. Teismas konstatavo, kad trūkumai, dėl kurių ieškovė nebegalėjo naudoti išsinuomotų patalpų tam tikslui, dėl kurio ir buvo sudaryta subnuomos sutartis, t.y. vaikų treniruotėms, paaiškėjo tik pradėjus patalpomis naudotis po 2008-03-17, šių trūkumų ieškovės atstovai negalėjo tinkamai įvertinti iš anksto, nepradėję veiklos, tuo labiau prieš pasirašant 2007 m. gruodžio 29 d. patalpų subnuomos sutartį. Nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas, spręsdamas, ar ginčo sutartis LR CK 6.498 straipsnio 4 punkto pagrindu galėjo būti nutraukta prieš terminą, turėjo atsižvelgti į tai, kad patalpų subnuomos santykiai faktiškai yra nutrūkę ir grįžti į pradinę padėtį nebėra galimybės, nes ieškovė iš patalpų išsikėlė, išsivežė savo turtą ir patalpomis nebesinaudojo nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d., o atsakovė turėjo galimybę spręsti dėl tolesnio patalpų naudojimo, ir kad palikti galioti 2007 m. gruodžio 29 d. patalpų subnuomos sutartį, sudarytą penkerių metų terminui, pagal kurią skaičiuojamas 2360,00 Lt mėnesinis subnuomos mokestis, komunaliniai mokesčiai, delspinigiai yra neteisinga ir neprotinga. Taip pat padarė išvadą, kad teismas, priimdamas 2009 m. balandžio 15 d. sprendimą, neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad patalpų subnuomos sutarties sudarymo data nurodyta 2007 m. gruodžio 29 d., nuomos ir komunaliniai mokesčiai skaičiuojami nuo 2008 m. sausio 7 d., o iš liudytojų parodymų ir pateiktų dokumentų matosi, kad salės treneriai pradėjo ieškoti ir derybas dėl nuomos sutarties sudarymo vesti tik 2008 m. pavasarį, kad ieškovė išsinuomota sale faktiškai naudojosi tik nuo 2008 m. kovo 17 d. iki 2008 m. rugpjūčio 18 d., t.y. tik penkis mėnesius. Dėl civilinėje byloje Nr. 2-908-772/2009 atsakovės UAB „Šiaulių lyra“ pareikšto ieškovei priešieškinio dėl nuomos mokesčio, mokesčio už komunalines paslaugas ir netesybų priteisimo, kurį Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu tenkino dalinai, teismas nepasisakė, byloje pareikšto priešieškinio pagrįstumo ir teisėtumo ir toje dalyje priimto teismo sprendimo nesprendė (2 t. 134-142 b.l.).