Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2011 m.gegužės 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams; bausmę atlikęs, 2012 m. birželio 29 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) 2014 m. lapkričio 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 1 metams;

3) 2017 m. gegužės 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 60 parų; bausmę atlikęs, 2017 m. rugsėjo 8 d. paleistas iš areštinės, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis Ž. L. 2018 m. spalio 2 d. apie 16.25 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), konflikto su R. J. metu tyčia panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. pastūmė R. J., dėl ko ši nugriuvo ant lovos, ir sudavė kumščiu vieną kartą į kairę ranką, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. J. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. L. kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo mėnesį jis susipažino su R. J., kuri nurodė neturinti gyvenamojo būsto, todėl pakvietė ją atvykti ir priėmė gyventi pas save. Žinojo, kad R. J. turi negalią. 2018 m. spalio 2 d. jis grįžo po darbo namo, buvo išgėręs alaus, atsigulė pailsėti. R. J. liepė jam keltis ir eiti grybauti, ji primygtinai aiškino, kad jis buvo prižadėjęs tai daryti. Jis supyko ir neapsikentęs R. J. priekaištų pastūmė ją, nuo ko ji pargriuvo ant lovos, bet susimušti negalėjo, nes neatsitrenkė į jokius kietus daiktus. Po to kaltinamasis nuėjo į virtuvę, o R. J. atėjo iš paskos, stvėrė jam už rūbų, tada kaltinamasis kumščiu kirto jai į ranką peties srityje ir išėjo į lauką. Grįžęs pamatė, kad R. J. kalba telefonu, su kuo – nesakė. Po kiek laiko į jos telefoną paskambino policijos pareigūnas, klausė kas atsitiko. Kaltinamasis supyko, kad R. J. kvietėsi pagalbos, liepė jai išeiti iš jo namų ir ji išėjo. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, jiems kaltinamasiss papasakojo apie konfliktą. Jis R. J. nesmaugė, nespardė ir jai negrasino. Dėl to, kad sudavė nukentėjusiąjai vieną smūgį ir pargriovė ant lovos, nuoširdžiai gailisi.

Teisme apklausta nukentėjusioji R. J. parodė, kad per TV pažinčių portalą „Lux“ susipažino su kaltinamuoju ir priėmė jo kvietimą atvykti gyventi pas jį. Taip apsigyveno (duomenys neskelbtini) esančiame name, kuriame nebuvo elektros ir vandens. Iš pradžių su kaltinamuoju sutarė gerai, bet paskui jis pradėjo dažniau vartoti alkoholį, girtas ją įžeidinėjo, vadindavo necenzūriniais žodžiais, galiausiai ėmė smurtauti prieš ją. Ji kentė, nes, neturėdama gyvenamojo būsto, neturėjo kur išeiti. 2018 m. spalio 2 d. vakare kaltinamasis grįžo namo neblaivus, pradėjo ieškoti priekabių, buvo nepatenkintas, kad ji nepagamino valgyti. Virtuvėje jis sudavė jai 12 smūgių, mušė rankomis per galvą, spyrė į pilvą. Buvo paėmęs į rankas žirkles, grasino užmušti. Ji apsiverkė, nuėjo į kambarį, bet kaltinamasis atėjo iš paskos ir ją pastūmė, nuo ko ji nugriuvo ant lovos, susimušė į šalia lovos stovėjusio stalo atbrailą, po to kaltinamasis dar sudavė jai smūgius į nugarą ir grasino, kad ją pasmaugs, užmuš. Ji bijojo, kad kaltinamasis gali įvykdyti savo grasinimus, todėl iškvietė policijos pareigūnus, kurie pristatė ją į Alytaus ligoninę. Ten tyrėja ją apklausė ir davė siuntimą pas ekspertus, bet ji neturėjo pinigų, todėl nenuvyko. Po šio konflikto ji paliko kaltinamąjį ir išvažiavo į Vilnių. Vėliau kaltinamasis jai skambino, atsiprašė, žadėjo pasikeisti ir, patikėjusi jo pažadais, ji grįžo gyventi pas kaltinamąjį, bet susitaikymas truko neilgai, kaltinamasis vėl ją sumušė, todėl paliko jį ir nutraukė visus santykius.

Iš R. J. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2018 m. spalio 2 d. R. J. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK dėl to, kad jos draugas Ž. savo namuose ją sumušė ir grasino užmušti, dėl to prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1–3).

Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėtos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, nustatyta, kad name yra virtuvė ir du kambariai, didesniame kambaryje stovi lova, ji nepaklota; tyrimui reikšmingų pėdsakų įvykio vietoje nerasta (b. l. 13–22).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis Ž. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto su nukentėjusiąja R. J. metu, iš pykčio tyčia pastūmė R. J., dėl ko ši nugriuvo ant lovos, ir tyčia sudavė kumščiu smūgį jai į kairę ranką, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaltinamojo paaiškinimai teisme apie konflikto aplinkybes ir panaudotą fizinį smurtą atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kada Ž. L. pripažino, kad konflikto metu pastūmė nukentėjusiąją, nuo ko ji nukrito ant lovos, po to kumščiu trenkė jai kairį petį (b. l. 44–45, 89). Nukentėjusioji R. J., duodama parodymus teisme, teigė, kad kilus konfliktui su kaltinamuoju, šis virtuvėje spyrė jai du kartus, mušė rankomis į galvą, o jai nubėgus į kambarį, pastūmė ant lovos ir mušė kumščiais į nugarą, sudavė jai iš viso dvylika smūgių, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu R. J. parodymai nebuvo nuoseklūs, pradžioje ji nurodė, kad konfliktas su kaltinamuoju prasidėjo namo virtuvėje, kur kaltinamasis ėmė ją smaugti, pargriovė ant žemės, du kartus spyrė į pilvą, du kartus į kairės kojos šlaunį, tris kartus į kairę ranką ir keturis kartus į galvą, o jai nubėgus į kambarį, pargriovė ant lovos ir smaugė, taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 25–26); vėlesnės apklausos metu R. J. nurodė, kad kaltinamasis spyrė jai vieną kartą į galvą ir vieną kartą į krūtinę bei šešis kartus kumščiais sudavė į galvą, rankas, krūtinę, apie tai, kad ji buvo smaugiama, nenurodė (b. l. 30). Pažymėtina ir tai, kad pirminės apklausos metu R. J. minėjo ir apie patirtą lytinę prievartą, bet apklausos pabaigoje patikslino, kad taip nebuvo, kaltinamasis ją tik sumušė. Taigi, vertinant R. J. parodymus, kaip jie keitėsi nuo tyrimo pradžios ir teisme, galima daryti išvadą, kad nukentėjusioji nėra visiškai nuosekli, ji nevienodai aiškina apie konflikto aplinkybes ir patirtą fizinį smurtą. Gavusi tyrėjo siuntimą, nukentėjusioji nenuvyko pas specialistą apžiūrai. Jokių duomenų, kurie objektyviai patvirtintų nukentėjusiosios parodymus apie jos atžvilgiu panaudotą intensyvų fizinį smurtą, tyrimo metu nesurinkta. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, Nr. 2K-232/2014 ir kt.). Vadovaujantis principu, kad visos abejonės, kurias pašalinti nėra galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta tai, jog kaltinamasis Ž. L., veikdamas tyčia, pastūmė nukentėjusiąją, nuo ko ši nugriuvo ant lovos, ir sudavė kumščiu vieną smūgį į kairę ranką, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiąjai R. J. fizinį skausmą, o visos kitos aplinkybės iš kaltinimo pašalinamos. Kaltinamojo tyčiniai smurtiniai veiksmai, pasireiškę smūgio sudavimu, tyčiniu pastūmimu, dėl kurių nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Ž. L. dar buvo kaltinamas, kad 2018 m. spalio 2 d. įvykusio konflikto metu, panaudojęs fizinį smurtą R. J. atžvilgiu, t. y. virtuvėje laikydamas rankoje žirkles, kambaryje pargriovęs ant lovos ir smaugdamas, grasino ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tokiais veiksmais jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Teisme ištyrus įrodymus, prokuroras per baigiamąsias kalbas atsisakė kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Teismas sutinka su prokuroro išvada, kad kaltinimas Ž. L. dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą yra nepagrįstas. Kaltinamasis Ž. L. nuo tyrimo pradžios nuosekliai ir vienodai aiškino, kad žirklių rankose jis neturėjo ir jomis nukentėjusiajai negrasino. Nukentėjusioji R. J. pirmos apklausos metu nurodė, kad po to, kai kaltinamasis sumušė ją namo virtuvėje, jis paėmė žirkles ir jas atkišęs prieš ją sakė, kad užmuš, o jai nubėgus į kambarį, pargriovė ant lovos ir smaugė, šaukdamas, kad užmuš (b. l. 25–26). Apklausta po mėnesio R. J. apie grasinimus ir smaugimą neminėjo (b. l. 30). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. J. parodė, kad konflikto metu kaltinamasis turėjo rankose žirkles, bet ji nežino, ką šis norėjo daryti su žirklėmis, jai prie kaklo žirklių neprikišo. Jau minėta, kad nukentėjusioji po įvykio nebuvo specialisto apžiūrėta, objektyvių duomenų apie sužalojimus nėra. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog kaltinamasis Ž. L. grasino nužudyti nukentėjusiąją R. J. ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, todėl jis pagal BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriamos kelios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamasis Ž. L. nuteisiamas už tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kurį jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ž. L. baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtų baudų jis nėra sumokėjęs (b. l. 69–72). Psichiatro, priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 75). Gyvena vienas, nedirba, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, linkęs vartoti alkoholinius gėrimus (b. l. 78). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai nesukėlė didesnių neigiamų padarinių, kaltinamasis kritiškai vertina savo veiksmus, gailisi, kad smurtavo prieš R. J., teisme jos atsiprašė, kas lengvina atsakomybę. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios bausmės minimumo ir maksimumo vidurkį.

Kaltinamasis Ž. L. 2018 m. spalio 2 d. 17.47 val. buvo laikinai sulaikytas, paleistas 2018 m. spalio 4 d. 14.36 val. (b. l. 40, 41), šis laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir per penkis mėnesius nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti Ž. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 2 d. iki 2018 m. spalio 4 d. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ž. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.