Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 12 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį; priteisė iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas (III b. t., 41 – 46 l.).

Nustatė, kad ieškovas yra žodinio-figūrinio Bendrijos prekių ženklo „WOLF“ savininkas (prekių ženklo reg. Nr. 003411956), o atsakovui priklauso žodinis prekių ženklas „????? ROLF“ (tarptautinės registracijos Nr. 927166). Nurodė, kad tiek ieškovui, tiek atsakovui priklausantys prekių ženklai buvo įregistruoti žymėti 1, 3 ir 4 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją (tai yra aušinamasis skystis (antifrizas) ir jo mišiniai, valymo, poliravimo, šveitimo ir švitrinamojo apdirbimo preparatai, aliejai (valymo reikmėms), dėmių valikliai, pramoninė alyva ir pramoniniai tepalai ir kt.). Nurodė, kad ieškovas 2007 m. lapkričio 9 d. pateikė VPB Apeliaciniam skyriui protestą, prašydamas pripažinti negaliojančia atsakovo prekių ženklo „????? ROLF“ tarptautinę registraciją Nr. 927166 dėl to, kad atsakovo prekių ženklas yra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklą, dėl ko gali būti suklaidintas vartotojas dėl prekių ženklo savininko (PŽĮ 7 str. 1 d. 2 p.), bei klaidinamai panašus į ieškovo pavadinimą (PŽĮ 7 str. 1 d. 4 p.), o VPB Apeliacinis skyrius 2009 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 2Ap-1114 atmetė ieškovo protestą, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Pasak teismo, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo prekių ženklas yra registruotas ankščiau nei atsakovo prekių ženklas. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis VPB direktoriaus 1996-07-11 įsakymu Nr. 28 patvirtintais Metodiniais nurodymais dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo (toliau – Metodiniai nurodymai), nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad ieškovo ir atsakovo prekių ženklų kompozicijose, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prekių ženkluose yra ne tik žodinis, bet ir grafinis (figūrinis) elementas, svarbiausi yra žodiniai elementai – ieškovo prekių ženkle žodis „wolf“, atsakovo prekių ženkle – žodis „rolf“. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo ir atsakovo prekių ženkluose esantys žodžiai yra trumpi ir susidedantys tik iš vieno skiemens, šių žodžių pirmųjų raidžių skirtingumas („W“ ir „R“) yra labiau reikšmingas nei tai, kad likusios 3 žodžių raidės sutampa; vizualinį prekių ženklų skirtingumą paryškina tai, kad ieškovo prekių ženkle esantis žodis parašytas raudonai, o atsakovo – juodai; ieškovo prekių ženklas turi ir grafinį elementą, einantį po žodžio, o atsakovo prekių ženklas susideda iš to paties žodžio „ROLF“, užrašyto skirtingais rašmenimis – lotyniškais bei kirilica (slavų abėcėlių, tarp jų – rusų, pagrindas). Teismas padarė išvadą, kad VPB Apeliacinis skyrius tinkamai išskyrė stipriuosius ir silpnuosius ieškovo ir atsakovo prekių ženklų vizualinius elementus ir pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju ieškovo ir atsakovo prekių ženklai nėra vizualiai panašūs, nes skiriasi jų esminis (stipriausias) elementas bei skiriasi tam tikri silpnesni elementai, kurie sustiprina bendrą ieškovo ir atsakovo prekių ženklų skirtingumo įspūdį.

Teismas sutiko su VPB Apeliacinio skyriaus išvada, kad ieškovo ir atsakovo prekių ženklus sudarantys svarbiausi žodiniai elementai nėra fonetiškai panašūs, nes jie skirtingai tariami dėl skirtingų pirmųjų raidžių. Teismo teigimu, Lietuvos statistiniai vidutiniai vartotojai dažniausiai moka rusų ir anglų kalbas (CPK 182 str. 1 p.); anglų kalboje žodis „wolf“ reiškia „vilkas, rajūnas“, o žodžio viduryje esanti raidė „o“ tariama „u“ (B. S.. Anglų-lietuvių kalbų žodynas, Žinynas, Vilnius 1998, p. 676); žodis „rolf“ bei jo reikšmė nėra pateikta minėtame anglų kalbos žodyne, taigi Lietuvos statistinis vidutinis vartotojas šį žodį tars taip, kaip jis yra rašomas, įskaitant ir tai, kad žodžio viduryje esanti balsė „o“ bus tariama kaip „o“. Tai, kad ieškovo ir atsakovo prekių ženklus sudarantys žodžiai yra fonetiškai nepanašūs, patvirtina ir byloje esantis 2011 m. kovo mėnesį atliktas Šalies gyventojų nuomonės dėl ieškovo ir atsakovo prekių ženklų panašumo tyrimas, pagal kurį, didesnė dalis, t. y. 55 proc., apklaustųjų atsakė, kad ieškovo ir atsakovo prekių ženklus sudarantys žodžiai nėra tariami panašiai.

Teismas pažymėjo, kad dabartinėje lietuvių kalboje žodžiai „wolf“ ir „rolf“ neturi jokios prasmės, o vienoje iš labiausiai tarp Lietuvos vidutinių statistinių vartotojų paplitusių užsienio kalbų – anglų kalboje žodis „wolf“ reiškia vilką, žodis „rolf“ taip pat neturi jokios prasmės, vadinasi, didesnei daliai Lietuvos statistinių vidutinių vartotojų žodis „wolf“ turės prasmę, žodis „rolf“ – neturės, taigi ieškovo prekių ženkle esantis žodis, kuris turi prasmę, laikomas stipriu, o atsakovo prekių ženkle esantis dirbtinis žodis - silpnu (Metodinių nurodymų 3.1.2 p.), ir ieškovo bei atsakovo prekių ženkluose esantys žodžiai nėra semantiškai panašūs.

Teismo nuomone, ieškovo pateikti įrodymai apie vyriškų vardų Rudolfas (Rolf) ir Volfas (Wolf) semantinį panašumą, neįrodo, jog Lietuvos vidutinis statistinis vartotojas šiuos vyriškus vardus sieja su ieškovo ir atsakovo prekių ženklais bei suteikia jiems vyriškų vardų prasmę; be to, aplinkybė, kad šių vyriškų vardų prasmė yra panaši (Volfas (Wolf) reiškia vilką, o Rudolfas (Rolf) reiškia garbę ir vilką arba garsųjį vilką), savaime nepatvirtina fakto, kad šie vardai yra tarpusavyje panašūs, dėl ko atitinkamai gali būti pripažinti panašiais ir ieškovo bei atsakovo prekių ženklai „WOLF“ ir „????? ROLF. Pasak teismo, nors semantiškai ieškovo ir atsakovo prekių ženklai turi nežymių sąsajų, jos nėra tokios stiprios, kad galėtų būti pagrindu pripažinti ieškovo ir atsakovo prekių ženklus semantiškai panašiais.

Teismas nurodė, kad, nenustačius atsakovo prekių ženklo svarbiausio žodinio elemento panašumo į ieškovo prekių ženklų svarbiausią žodinį elementą, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo prekių ženklo klaidinamo panašumo į ieškovo prekių ženklą. Sprendė, kad paaiškėjus, jog nėra vienos iš trijų sąlygų, būtinų ginčijamo prekių ženklo registracijai pripažinti negaliojančia pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, trečiosios sąlygos (prekių tapatumo ar panašumo) egzistavimo nustatymas netenka teisinės prasmės, nes jos buvimas/nebuvimas neįtakos PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo šioje byloje vykstančiam ginčui bei nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių naujų teisinių pasekmių, todėl atmetamas ieškovo argumentas, kad VPB Apeliacinis skyrius nepagrįstai nesiaiškino PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos sąlygos – prekių tapatumo ar panašumo.

Teismas nurodė, kad pagal bendrą ieškovo (juridinio asmens) pavadinimo WOLF OIL CORPORATION N.V., ir atsakovo prekių ženklo „????? ROLF“, dėl kurio vyksta ginčas, vizualinį vaizdą galima atrasti bendrų sąsajų tik tarp žodžių „wolf“ ir „rolf“ (Metodinių nurodymų 2.2 p.), o kadangi sprendime konstatuota, kad šie žodžiai nėra tarpusavyje klaidinamai panašūs, todėl atsakovo prekių ženklas nėra klaidinamai panašus į ieškovo pavadinimą.

Pasak teismo, nustačius, kad atsakovo prekių ženklas nėra klaidinamai panašus į ieškovo prekių ženklą, nėra pagrindo pripažinti atsakovo nesąžiningų ketinimų, registruojant ginčijamą ženklą, pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neteisingai vertino nagrinėjamų ženklų semantinį, fonetinį bei vizualų panašumus, dėl ko padarė neteisingas išvadas, konstatavęs nagrinėjamų ženklų nepanašumą pagal bendrąjį suvokimo įspūdį:Teismas tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad nagrinėjamų ženklų stipriausieji elementai žodžiai „WOLF“ ir „ROLF“ yra ne lietuvių, o užsienio kalbų žodžiai, todėl tikėtina, kad nemaža dalis vartotojų Lietuvoje visai nesuprastų šių užsienietiškų žodžių, o tokiu atveju žodžiai suvokiami kaip fonetiškai panašūs dirbtiniai žodžiai, kurių semantika neturi reikšmės bendrajam ženklų suvokimo įspūdžiui; teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad vyriški vardai „WOLF“ ir „ROLF“ yra semantiškai panašūs, abu vardai žymi „vilką“, todėl egzistuoja reali galimybė, kad reikšminga dalis visuomenės (vidutiniai vartotojai) ginčo ženklus suprastų vienodai ir suvoktų, kaip semantiškai panašius; Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tiesioginį ženklų fonetinį atkartojimą, kuris Lietuvoje yra daugiau tikėtinas, negu kaip vien tik angliško žodžio taisyklingas tarimas „wulf“; didesnės vartotojų dalies lyginami ženklai bus tariami neiškreipiant lietuvių kalbai būdingo tarimo t. y. „VOLF“ ir „ROLF“, todėl ženklų svarbiausieji elementai fonetiškai yra panašūs; žodžių pabaiga –OLF nėra būdinga lietuviškiems žodžiams, kuri vartotojų bus suvokiama kaip skambanti išskirtinai, taigi ji yra fonetiškai stipri ir užgožia vieno pirmutinio garso „W“ ir „R“ fonetinį skirtumą; ženklų fonetinį panašumą patvirtina ir visuomenės apklausos rezultatai, nes net 41 procentas apklaustųjų atsakė, kad ženklai panašiai skamba, o pagal Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) praktiką tam tikrais atvejais, jei prekės gali būti užsakomos žodžiu, pakanka vien tik fonetinio panašumo, kad būtų sukurta supainiojimo galimybė;Teismo pažymėti ženklų vizualiniai skirtumai (spalva, šriftas) nėra tiek reikšmingi, kad užgožtų ženkluose esamus vizualius, fonetinius ir semantinius panašumus ir lemtų nepanašų ženklų bendrąjį suvokimą;Teismas neatsižvelgė į prekių, kurioms registruotas prekių ženklai, identiškumą ir panašumą, o ETT praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl ženklo panašumo ir galimybės suklaidinti visuomenę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar ženklai skirti tapačioms ir panašioms prekėms žymėti, nes mažesnį panašumo laipsnį tarp prekių ženklų gali kompensuoti didesnis prekių ženklų panašumo laipsnis ir atvirkščiai; ieškovo ir atsakovo prekių panašumas yra tokio aukšto lygio, kad net menkiausio nagrinėjamų ženklų panašumo pakaktų, kad vartotojas galėtų būti suklaidintas;Teismas netyrė visuomenės suklaidinimo galimybės rizikos; įrodytas atsakovo ženklo panašumas į ankstesnius visuomenei žinomus ir skirtus tapačioms prekėms ženklus „WOLF“ yra pakankamas, kad sudarytų pagrindą realiai visuomenės suklaidinimo galimybei, įskaitant ir klaidinamoms asociacijoms su ankstesniais ieškovo ženklais „WOLF“;Teismas vertino nagrinėjamus ženklus formaliai, neatsižvelgdamas į įrodymus, patvirtinančius ieškovo tarptautinio ir Bendrijos ženklų „WOLF“ (vaizd.) stiprų skiriamąjį požymį „WOLF“, papildomai įgytą dėl šių ženklų ilgalaikio ir intensyvaus naudojimo bei žinomumo Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) rinkose, o teismų praktikoje pažymima, kad kuo didesniu išskirtinumu pasižymi ankstesnis prekių ženklas, tuo didesnė suklaidinimo tikimybė, ir turintys reputaciją ženklai yra saugomi labiau;Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovo Bendrijos prekių ženklas turi stiprų išskirtinumą bei reputaciją Europos Bendrijoje, todėl dėl neteisėto vėlesnio ir panašaus atsakovo ženklo naudojimo gali atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pažeisti ankstesnio Bendrijos prekių ženklo skiriamąjį požymį, arba pakenkti reputacijai (PŽĮ 7 str. 1 d. 7 p.). ETT pažymėjo, kad tuo atveju, kai vėlesnis žymuo naudojamas tapačioms ar panašioms prekėms, reputaciją turinčio ženklo apsauga turi būti bent jau tokia pati, kai žymuo naudojamas nepanašioms prekėms ir paslaugoms;Teismas neįvertino atsakovo ženklo tarptautinės registracijos Lietuvoje teisėtumo pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį; o atsakovas, paduodamas paraišką savo ženklo registracijai Lietuvoje, turėjo nesąžiningų ketinimų ieškovo teisių ir teisėtų interesų atžvilgiu, nes atsakovo ženklų registracijos duomenys patvirtina, jog atsakovas žinojo ar galėjo žinoti apie ieškovo ženklus ir jų sėkmingą komercinį naudojimą, todėl sąmoningai siekė panašumo į ieškovo ženklus, nes atsakovo ženklo tarptautinės registracijos dokumentas patvirtina, kad atsakovo prekių ženklo registracijos bazinė paraiška buvo paduota tik 2006-03-17, t. y. žymiai vėliau negu buvo pareikštas registracijai ieškovo ženklas (1991-05-28).

Žemesnės instancijos teismas

Apygardos teismas teisingai sprendė, kad tarp ginčo ženklų nėra ir semantinio panašumo, kadangi žodžiai „wolf“ ir „rolf“ dabartinėje lietuvių kalboje neturi jokios reikšmės, o apeliantas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyti užsienio kalbų žodžiai (tarp jų – ROLF) Lietuvoje bus suprantami kaip „vilkas“. Juolab kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad žodis „WOLF“ Lietuvoje bus suvokiamas kaip „vilkas“.

Nors apygardos teismo išvada, kad viena iš labiausiai tarp Lietuvos vidutinių statistinių vartotojų paplitusių užsienio kalbų yra anglų kalba, nėra patvirtinta konkrečiais įrodymais, tačiau tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo sprendimo. Beje, nors ginčo prekių ženklų žodiniai elementai „wolf“ ir „rolf“ yra sudaryti iš vieno skiemens (4 raidžių) ir jų galūnės yra tapačios, tačiau, turint omenyje, kad dažniausiai pagrindas pripažinti ženklus panašiais gali būti pradžios sutapimas (Metodinių nurodymų 3.1.2 p.), o nagrinėjamu atveju nurodytų prekių ženklų žymenų, sudarytų iš trumpų žodžių, pradžia yra skirtinga, t. y. „W“ ir „R“, apygardos teismas turėjo pagrindo nustatyti ginčo prekių ženklų žodinių žymenų fonetinį nepanašumą. Juolab kad raidė „W“, kuria prasideda ieškovo prekių ženklai, nėra įprasta Lietuvos vartotojams, kadangi jos nėra lietuvių kalbos abėcėlėje, o atsakovo prekių ženklo žymens „ROLF“ pradžią sudaranti raidė „R“ - įprasta Lietuvos gyventojams. Ginčo žymenų „WOLF“ ir „ROLF“ fonetinio nepanašumo nepaneigia ir 2011 m. kovo mėnesį atlikto Šalies gyventojų nuomonės dėl ieškovo ir atsakovo prekių ženklų panašumo tyrimas (II b. t., 148 – 162), kurio duomenimis, daugiau negu pusė visų respondentų (55 proc.) nurodė, kad šie žodžiai skamba nepanašiai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo prekių ženklo pirmasis žodis (ženklo pradžia) „?????“ užrašytas net ne lotyniškai, o kirilica (Metodinių nurodymų 3.1.2 p.).

Taigi apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, kad ginčo prekių ženklai yra nepanašūs, tinkamai įvertinęs ir nustatęs ieškovo ir atsakovo prekių ženklų vizualinį, fonetinį ir semantinį dominuojančių žymenų („wolf“ ir „rolf“) nepanašumą.