- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-25
- Bylos Nr.
- 1A-450/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Valdimaras Bavėjanas, Elena Vainienė (pran.)
- Nuteistasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- V. Č., V. D.
- Advokatai
- Eugenijus Senovaitis, Vytautas Gineika
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Iš A. S. priteista: V. Č. 1 251,24 Lt turtinei žalai ir 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; Kauno teritorinių ligonių kasai 22 190,30 Lt už V. D. gydymą; 360 Lt Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontorai už advokato atstovavimą.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 6 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) automobilyje „Opel Ascona“, asmeninio konflikto su V. D. metu tyčia sudavė jam ranka vieną smūgį į galvą, taip V. D. padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kraujosruvą akių obuolio junginėje, dešinio viršutinio žandikaulio išorės ir priekinės sienelės bei nosies kaulų lūžius, taip padarė nukentėjusiajam sunkią galvos smegenų traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ant dešiniojo smegenų pusrutulio. Išsiliejęs kraujas suspaudė smegenis bei sukėlė jų pabrinkimą ir strigimą. Tokiais savo veiksmais A. S. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, vėliau nukentėjusiajam kilo abipusis plaučių uždegimas ir progresuojant uždegiminei intoksikacijai bei pulmokardialiniam nepakankamumui V. D. 2009 m. kovo 2 d. mirė. Tokiu būdu A. S. nužudė nukentėjusįjį V. D.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeisti: jo veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 130 straipsnį ir atitinkamai sumažinti jam paskirtą bausmę.
Apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu, mano, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka byloje surinktų įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis pargrįstas prielaidomis ir neišsamioms ekspertų išvadomis. Nagrinėjant bylą, buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes visos abejonės buvo vertinamos ne jo naudai.
Apelianto manymu, teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą. Mano, kad jo nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuota kaip nužudymas labai susijaudinus (BK 130 straipsnį).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atmetė jo ir jo gynėjo prašymą perkvalifikuoti jo veiksmus iš BK 129 straipsnio l dalies į BK 130 straipsnį, motyvuodamas tuo, kad nenustatytos aplinkybės, kad jis – apeliantas, įvykio metu buvo labai susijaudinęs, fiziologinio afekto būsenoje. Teismas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi tik ikiteisminio tyrimo metu atlikta teismo psichologijos ekspertizės išvada, kuri, apelianto manymu, nėra išsami ir objektyvi, ir neatsižvelgė į jo duotus paaiškinimus. Psichologijos ekspertai pateikdami išvadą nevertino jo – apelianto, buvusios būsenos ir ją nustatinėjo tik formaliai, neatsižvelgdami į jo paaiškinimus.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad nukentėjusiojo V. D. poelgis įvykio metu atitinka BK 130 straipsnio dispozicijoje aprašytas sąlygas. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad jam važiuojant automobiliu su V. D., šis jį kaltino nebūtais dalykais, o apeliantui paprieštaravus, pradėjo negražiai, nepagrįstai ir šmeižikiškai kalbėti apie jo motiną. V. D. pasakė, kad jis permiegojo su jo motina. Tai apeliantui buvo netikėta, o V. D. pasakymas buvo itin įžeidžiantis, paniekinantis ir pašiepiantis jam artimą žmogų. Tai apeliantui sukėlė didelį susijaudinimą, todėl jis iš karto po šio pasakymo V. D. sudavė smūgį ir išlipo iš automobilio. Visi jo veiksmai buvo atlikti greitai ir spontaniškai, esant staigiam ir dideliam susijaudinimui. Jo staigų ir didelį susijaudinimą sukėlė reakcija į neteisėtą ir itin įžeidžiantį V. D. pasakymą apie jo motiną. Tačiau teismas šių aplinkybių pilnai neįvertino, neatribojo nusikaltimo sudėties numatytos BK 130 straipsnyje nuo nusikaltimo sudėties numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.
Teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad V. D. buvo girtas, kad konfliktas tarp jų įvyko 2009-01-06, apie 15 val., o liudytojas K. P. matė V. D. įvažiuojant į kiemą 2009-01-06, apie 16.30 val. Byloje nenustatyta, kur V. D. buvo ir ką veikė virš valandos laiko iki grįžtant į namus. Taip pat nėra nustatyta, ką V. D. veikė nuo 2009-01-06, 16.30 val. iki 2009-01-06, 18.00 val., kol liudytoja D. O. K. rado V. D. gulinti šalia savo automobilio. Byloje nenustatyta, ar V. D. neturėjo kontaktų su kitais asmenimis, ar nebuvo nugriuvęs ir atsitrenkęs į kietus bukus daiktus. Apelianto manymu, tik nustačius šias svarbias aplinkybes, būtų galima objektyviai nustatyti nusikaltimo sudėties objektyviąją pusę.
Taip pat, apelianto teigimu, neįrodyta, kad dešinio viršutinio žandikaulio išorės ir priekinės sienelių ir nosies kaulai V. D. lūžo nuo jo suduoto smūgio (2009-03-02 specialisto išvada nr. M 256/09(02)). Apeliantas teigia, kad jie su V. D. buvo panašaus kūno sudėjimo, veiksmas vyko automobilyje ir jis atlikdamas veiką prieš V. D. jam nesiruošė ir nerinko realizavimo vietos. Jis ne sportininkas ir nėra sportiško sudėjimo. Todėl, apelianto manymu, jis negalėjo suduoti V. D. tokio stiprumo smūgio, todėl negalima daryti sąsajos (priežastinio ryšio) tarp jo atlikto veiksmo ir kilusių pasekmių.
Be to, apeliantas nesutinka ir su nukentėjusiai V. Č. priteistos neturtinės žalos dydžiu. Mano, kad iš jo priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog V. Č. teiginiai, kad ji su tėvu palaikė artimus ryšius, juo rūpinosi ir dėl jo mirties patyrė daug išgyvenimų, prieštarauja pačios nukentėjusiosios teisme paminėtam faktui, kad per 5 metus ji su tėvu matėsi kokius 3 kartus. Be to, po gydymo Kauno universitetinėse klinikose V. D. buvo pervežtas į Kaišiadorių slaugos ligoninę, o tai rodo, jog V. Č. savo tėvu nesirūpino ir jo prižiūrėjo. Apeliantas mano, kad V. Č. naudojais susidariusia situacija, o teismas, priteisdamas 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2007-08-28 nutartis 2A-362/2007, 2004-02-23 nutartis Nr. 2A-70/2004).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis apeliantas A. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios V. Č. atstovas ir prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas. Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, surinktus duomenis patikrino ir įrodymus įvertino laikydamasis BK 20 straipsnio nuostatų. A. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta byloje surinktais įrodymais, jo veikai tinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas. Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindė surinktais įrodymais ir jos atitinka faktines bylos aplinkybes.
Šalies argumentai
Apeliantas pirmos instancijos teisme teikė prašymą jo veiką kvalifikuoti pagal BK 130 str. kaip nužudymą labai susijaudinus. Šis prašymas buvo svarstomas ir teismas nuosprendyje išanalizavęs nustatytas įvykio aplinkybes bei surinktus įrodymus padarė išvadą, jog A. S. toks prašymas nepagrįstas ir netenkintinas, nes jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Apeliantas skunde pakartoja šį prašymą, tačiau jokių papildomų aplinkybių ir argumentų, kurios būtų pagrindu pakeisti ar paneigti pirmos instancijos padarytas išvadas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Apelianto teiginys, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta teismo psichologijos ekspertizė nėra objektyvi ir kad ją atliekant nebuvo atsižvelgta į jo parodymus apie įvykio aplinkybes, neatitinka tikrovės. Iš kompleksinės teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akto Nr.83TPK-200 matyti, kad atliekant šią ekspertizę A. S. buvo atliekamas eksperimentinis psichologinis tyrimas, jis buvo stebimas ir išsamiai apklaustas specialistų ir jo parodymai darant išvadas buvo vertinami. Ekspertai padarė išvadą, jog A. S. įvykio metu nukentėjusiojo pasakyti žodžiai galėjo jį įžeisti, užgauti jo orumą, sukelti pyktį, nukentėjusiojo elgesys galėjo sukelti baimę, išgąstį dėl galimo pavojaus jo saugumui, tačiau šios A. S. emocinės būsenos esminės įtakos jo elgesiui neturėjo (netrukdė jam teisingai suvokti aplinką, savo ir nukentėjusiojo veiksmus, netrukdė valdyti savo veiksmų) (t.1. b.l.160-161). Teismas pagrįstai rėmėsi atliktos ekspertizės išvada ir pripažino, kad A. S. įvykio metu nebuvo staiga labai susijaudinęs, fiziologinio afekto būsenos.
Apeliantas skunde teigia, kad nuo jo suduoto smūgio V. D. nustatyti sužalojimai negalėjo atsirasti. Toks apelianto manymas nepagrįstas, tuo tarpu teismas išvadas dėl V. D. padarytų sužalojimų pagrindė teismo medicinos ekspertizės išvadomis (t.1 b.l.20-25), teismo medicinos eksperto apklausa teisiamajame posėdyje. Teismo medicinos ekspertas konstatavo, kad V. D. padarytiems sužalojimams ir traumai, kuri sukėlė mirtį, atsirasti pakako vieno smūgio rankos plaštaka, kumščiu ar alkūne. Taigi, teismas pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp apelianto veiksmų – suduoto ranka smūgio V. D. į veidą, ir kilusių pasekmių – V. D. mirties.
Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde iškėlė abejones ar V. D. negalėjo būti sužalotas kitų asmenų, nes neva nenustatyta kur įvykio dieną V. D. buvo nuo jų išsiskyrimo apie 15 val. iki jis parvyko 16 val.30 min. į namus ir ką veikė iki 18 val. kol buvo rastas gulintis kieme prie savo automobilio. Šios abejonės nepagrįstos. Byloje nėra jokių įrodymų apie kitų asmenų V. D. atžvilgiu vartotą smurtą. A. S. pripažįsta sėdint automobilyje ranka smūgiavęs V. D. į veidą, o kad vieno smūgio ranka pakako atsirasti V. D. mirtį sukėlusiems sužalojimams, patvirtino teismo medicinos ekspertas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek apeliantas tiek, liudytojai K. P. bei D.O. K. bendravimo su nukentėjusiuoju ir jo parvykimo į namus (kiemą) bei radimą jo gulinčio prie automobilio laiką nurodo apytikriai. Apeliantas teigia su nukentėjusiuoju V. D. bendravęs ir sudavęs jam smūgį ranka apie 15 val. Liudytojas K. P. parodė, kad matė V. D. parvažiuojant į kiemą apie 16 val. 30 min. ir matė, jog šis sėdėdamas automobilyje svyravo, ilgokai nelipo iš automobilio, vėliau atėjo D.O. K. ir prašė padėti pakelti ir parvesti į namą prie automobilio gulintį V. D., matė, kad pastarojo veidas buvo sužalotas, jis pats nesikėlė ir nieko nekalbėjo. Taigi, akivaizdu jog nustatyta, kad A. S. sužalotas V. D. grįžo į savo namų kiemą ir iki jo radimo nugriuvus prie automobilio, su niekuo nebendravo.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde prašydamas jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal lengvesnį baudžiamąjį įstatymą, prašo ir švelninti paskirtą bausmę. Akivaizdu, kad prašymą švelninti bausmę apeliantas siejo su jo veikos kvalifikavimu pagal lengvesnį baudžiamąjį įstatymą. Kadangi teisėjų kolegija pripažino, jog pirmos instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir A. S. veikos į prašomą BK 130 straipsnį neperkvalifikuoja, todėl prašymas švelninti paskirtąją bausmę taip pat atmestinas. A. S. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį yra paskirta tinkama bausmė. Skiriant ją teismas laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė yra artima minimaliai, numatytai baudžiamojo įstatymo sankcijoje, laisvės atėmimo bausmei. Apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios įtakotų paskirtos bausmės švelninimą, teisėjų kolegija taip pat tokių aplinkybių nenustatė.
Apeliantas nesutinka su priteistos nukentėjusiajai V. Č. neturtinės žalos dydžiu, mano jog 30 000 lt neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, nes nukentėjusioji V. Č. mažai bendravo su tėvu, juo nepakankamai rūpinosi, prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.
Šis prašymas atmestinas. Nukentėjusioji V. Č. teismui paaiškino, kad su tėvu V. D. bendravo, tačiau matėsi retai, nes prieš 5 metus jis apsigyveno pas sugyventinę kaime. Ji sužinojusi apie tėvo sužalojimą, rūpinosi jo gydymu ir slauga, dėl darbo pobūdžio, užimtumo ir šeimyninių aplinkybių negalėdama sunkaus ligonio, kuris buvo visiškoje komoje, prižiūrėti savo namuose, paguldė tėvą į slaugos ligoninę, kur taip pat lankė ir rūpinosi juo iki mirties. Pirmos instancijos teismas, konstatavęs, kad tikslių kriterijų, kokio dydžio neturtine žala turėtų būti įvertintas tėvo praradimas, nustatyti neįmanoma, atsižvelgė į teisingumo ir protingumo kriterijus, į nuteistojo turtinę ir šeimyninę padėtį (išsituokęs, dirbantis), jauną amžių ir galimybes atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, priteisė nukentėjusiajai dalį prašomos sumos - 30 000 lt neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegijos nuomone, tokio dydžio suma nėra aiškiai per didelė. Toks teismo sprendimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai teismų praktikai sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus baudžiamosiose byloje dėl tyčinių nužudymų. Teisėjų kolegija pagrindų nukentėjusiajai V. Č. priteistos sumos, neturtinei žalai atlyginti, mažinti nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas gynėjas pateikė Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros 2010-10-27 išduotą pažymą Nr.TP-7-(2.10)-1046 apie tai, kad už V. Č. antrinės teisinės pagalbos teikimą advokatui buvo sumokėta 243,14 lt. Ši suma išieškotina iš A. S. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš A. S. 243,14 lt (du šimtus keturiasdešimt tris litus ir keturiolika centų) už advokato atstovavimą nukentėjusiajai apeliacinės instancijos teisme, šią sumą pervedant Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontorai.