- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2YT-7391-470/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01735-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Pareiškėjas
- D. S., M. K., A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.2Įpėdiniai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. S., M. K. ir A. B. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos D. S., M. K. ir A. B. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jų brolio J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, pradėdamos turtą faktiškai valdyti. Juridinio fakto nustatymas pareiškėjoms, kaip įstatyminėms J. A. įpėdinėms, suteiktų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą brolio valdytą turtą, kas leistų pilna apimtimi priimti palikimą, jį pareiškėjoms valdyti, naudotis, disponuoti.
Pareiškėjos nurodė, kad jų brolis J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Brolis vaikų neturėjo. Tėvai J. A. mirė (duomenys neskelbtini), mama E. A. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos, jo seserys, yra ketvirtos eilės įpėdinės. Brolis gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas namas lygiomis dalimis priklausė J. A., D. S., M. K. ir A. B.. Po brolio mirties liko ¼ dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po brolio mirties nebuvo užvesta. J. A. testamento nepaliko, po jo mirties niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Mirus broliui, po jo mirties likusį palikimą faktiškai priėmė visos trys seserys kartu, kaip ketvirtos eilės įpėdinės pagal įstatymą. Po brolio mirties visos trys mokėjo komunalinius mokesčius bei žemės mokesčius. Kad nemokėti visoms mokesčių buvo susitarę, kad mokesčiai bus mokami A. B. vardu, o tada sumokėtą sumą išdalindavo į tris dalis ir atiduodavo seseriai pinigus. Taip pat atlikdavo einamą namo išorės ir vidaus remontą, įskaitant ir brolio vardu registruotą namo dalį. Pareiškėjos priėmė palikimą po savo brolio mirties, pradėdamos turtą faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareikšimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos D. S., M. K. ir A. B. yra J. A. seserys, šį faktą patvirtina į bylą pateikti gimimo liudijimai. Pareiškėjų tėvai J. A. mirė (duomenys neskelbtini), mama E. A. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjų brolis J. A. mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina išduoti mirties liudijimai. Pareiškėjų brolis J. A. vaikų neturėjo. J. A. testamento nepaliko, po jo mirties niekas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.
J. A. mirties dieną jo vardu Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas turtas: ¼ dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Po brolio J. A. mirties pareiškėjos liko gyventi šioje namų valdoje, perėmė visus namų apyvokos ir buities daiktus, toliau rūpinosi namu ir jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, savo reikmėms naudojo ūkinius pastatus ir namų valdos žemės sklypą. Pareiškėjų pateikti įrodymai įrodo, kad su mirusio brolio turtu pareiškėjos tvarkėsi kaip savininkės.
Pareiškėjų išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog jų aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po brolio mirties atsiradusį turtą, t. y. naudojimasis gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, jų priežiūra, tvarkymas, įvairių su turto išlaikymu susijusių mokesčių mokėjimas, leidžia spręsti, kad pareiškėjos rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad D. S., M. K. ir A. B. po brolio J. A. mirties priėmė jo turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjo turtą visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą jos priėmė pradėdamos jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjos D. S., M. K. ir A. B. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjų D. S., M. K. ir A. B. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po brolio J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdamos jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjos D. S., M. K. ir A. B. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į brolio J. A. palikimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.