Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei I. M.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam S. Č., jo įgaliotai atstovei advokatei Renatai Jatužytei-Mulevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnas 2021 m. gegužės 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad S. Č. 2021 m. gegužės 3 d. 9.00 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo planinio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu nevykdė Vilniaus Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūno surašyto 2018 m. balandžio 23 d. Nr. 22-7-224 (8.34.-19) 3117 nurodymo ,,Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ reikalavimo – neatliekamas dūmų šalinimo kasmetinis bandymas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. Č. parodė, kad nepripažįsta padaręs pažeidimą. Paaiškino, kad savo rašytiniame pasiaiškinime jis išdėstė motyvus, dėl ko vienintelis punktas iš viso nurodymo nebuvo įvykdytas. Iš keturių nurodymų administratorius įvykdė tris. Ketvirtajam nurodymui įvykdyti turėjo gauti namo gyventojų leidimą. Buvo reikalinga sukurti naują objektą – dūmų šalinimo sistemą, tam reikalingas sutikimas, kad gyventojai sutiktų įsigyti ir turėti tą sistemą. Buvo surengtas balsavimas, gyventojai galėjo išreikšti savo pritarimą ar nepritarimą, administratorius pritarimo įrengti naują dūmų šalinimo sistemą negavo. Buvo reikalinga elektronika, ventiliatoriai, signalizacija, bendra sistema, kuri pašalintų dūmus gaisro atveju. Patalpos nebuvo atlaisvintos nuo pašalinių daiktų, tik buvo atnaujinta vandentiekio sistema, dėl to iš gyventojų sulaukė labai didelio pasipiktinimo. Jie bandė gyventojams paaiškinti, kad tai yra priešgaisrinės inspekcijos nurodymas, žarnos ir gaisriniai čiaupai yra dėl jų pačių saugumo. Tai kainavo 8 tūkst. Eurų ir dar apie 10-15 tūkst. kainuotų dūmų šalinimo sistema, dėl to gyventojai labai pasipiktino. Buvo surengtas balsavimas dėl namo administratoriaus keitimo. Tas namas pastatytas 1970 m. gale, o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ jį pradėjo administruoti apie 1992 m. Dėl protokolo paaiškino, kad jie po inspektorių apsilankymo pakvietė ekspertus, kurie surašytų protokolą, įvertinę dūmų šalinimo sistemas, tačiau ekspertai nurodė, jog name tokios sistemos nėra, todėl vertinti nėra ko. Jie tiesiog negalėjo sukurti naujos bendrosios nuosavybės be gyventojų sutikimo. Gyventojai neprivalo sumokėti išlaidų, jei prieš tai nebuvo davę sutikimo darbams atlikti. Be šachtos ir techninės patalpos ten daugiau nieko nėra. Toje šachtoje turėtų būti ventiliatoriai, kurie keltų dūmus į viršų gaisro atveju. Pastate yra tik patalpa, nieko daugiau. Atlikti dūmų šalinimo įrangos tikrinimo nėra galimybės, nes tokios įrangos tiesiog nėra. Viena vertus, jis, kaip administratorius, turi rūpintis gyventojų interesais, kita vertus, turi įgyvendinti valstybinių institucijų reikalavimus. Name priešgaisrinė įranga turi būti. Jei ta įranga būtų, ją galėtų atstatyti, o kadangi jos nėra, įrangos įrengimas turi būti suderintas su butų savininkais. Tai yra numatyta civiliniame kodekse. Su 2018 m. nurodymu yra susipažinęs, jo nėra skundęs. Vadybininkė už pažeidimus yra sumokėjusi baudą. Kiek žino, vadybininkė buvo gyventojų susirinkime, jis buvo neoficialus, sušauktas namo įgaliotinio. Šios įrangos įrengimas yra brangus ir užtrunka. Namas jau beveik perduotas kitam administratoriui.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovė I. M. paaiškino, kad kadangi name buvo suprojektuota dūmų šalinimo sistema, neturi praktikos atlaidžiai žiūrėti į tokio nurodymo nevykdymą. Visi aukštuminiai pastatai turi turėti priešgaisrines sistemas. Jie privalo reikalauti, kad būtų atstatytos tos dūmų šalinimo sistemos. Yra mačiusi, jog yra šachtos tame name. Buvo surašytas protokolas ir tarnybinis pranešimas. Tai yra visų Vilniaus daugiabučių problema, dėl gyventojų saugumo turi būti įrengiamos ar atkuriamos dūmų šalinimo sistemos. Patikrinimo metu jie nebandė įrenginių, tikrino tik dokumentus.

Liudytoja apklausta D. B. parodė, kad minėtame name yra tik šachta, jokių įrenginių joje nėra. Ji dalyvavo 2018 m. patikrinime. Negali atsakyti, kodėl dūmų šalinimo įrenginių šachtoje iki šiol nėra, žino, kad dėl įrengimo buvo apklausti gyventojai ir jie nesutiko, dėl ko nesutiko, negali atsakyti.

Liudytoja apklausta V. B. parodė, kad atliko daugiabučio namo priešgaisrinį patikrinimą. Patikrinimo metu nustatė, jog nėra vykdomas nurodymas, taip pat buvo nevykdomas punktas dėl dūmų šalinimo sistemos kasmetinio bandymo. Informavo S. Č., jog buvo rasta neatitikčių, jis pasakė, jog buvo įrengti gaisriniai vandens čiaupai ir nėra lėšų dūmų šalinimo sistemos įrengimui. D. B. informavo jį dėl patikrinimo, klausė telefonu, ar yra pašalinti trūkumai, ji informavo, jog dūmų šalinimo sistemos neveikia. M. T. nieko dėl sistemos nesakė. Jis parodė, kad sistema yra įrengta, bet ji neveikia. Matė, kad sistema yra, matė tas ventiliavimo angas sienose, kurios, kaip paaiškino D. B. ir M. T., yra dūmų šalinimas, tačiau išbandyti negalėjo, pasak jų, sistema neveikia jau daug metų ir jeigu ją įjungsi, ji neištraukinės dūmų. Priežiūros byloje yra pažymėta, jog ta sistema yra, tačiau nematė žurnalo, kuriame būtų žymimi sistemos patikrinimai. Sistemoje yra vamzdžiai, einantys per visus aukštus, stovi kažkoks agregatas, kurį įjungus turi veikti visa sistema, tačiau to agregato šachtoje nematė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliota atstovė advokatė Renata Jatužytė-Mulevičienė teismo posėdyje nurodė, kad nėra pagrindo šioje byloje traukti S. Č. administracinėn atsakomybėn, kadangi institucijos nurodymas objektyviai negali būti įvykdomas, nes sistema neegzistuoja, todėl bausti asmenį už tai, ko jis negali padaryti, tikrai nebūtų tikslinga. Nėra S. Č. tyčios ir kaltės, kadangi sistemos sukūrimas yra namo savininkų pareiga ir namo administratorius to priversti padaryti negali. Ši sistema priklauso visiems namo gyventojams, sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės turi priimti namo gyventojai. Pagrindinis administratoriaus uždavinys yra ne tik užtikrinti bendrųjų objektų priežiūrą, administratorius turi teisę sukurti bendro naudojimo įrangą tik tada, kai tam pritaria patalpų savininkai. S. Č. veiksmuose nėra požymių, dėl kurių jis galėtų būti traukiamas atsakomybėn. Nurodymas yra suformuluotas kaip kasmetinio bandymo atlikimas, jis nebuvo suformuluotas taip, kad administratorius būtų įpareigotas sukurti tokią sistemą. Institucija turi formuluoti nurodymus taip, kad jie galėtų būti realiai įvykdomi. Nesant tokios inžinerinės įrangos, tokios įrangos tikrinimas negali būti vykdomas. Kyla klausimas ir dėl atsakomybės subjekto, administratoriaus direktorius nėra atsakomybės subjektu pagal suformuluotą nurodymą.

Iš 2021 m. gegužės 13 d. rašytinio S. Č. paaiškinimo nustatyta, kad dėl priešgaisrinės būklės pagerinimo ėmėsi visų būtinų veiksmų – informavo butų savininkus apie esamą būklę, per tą laiką įgyvendino nurodymo 2 ir 3 p., tai yra įrengė naują gaisrinį vandentiekį bei atrakino evakuacinės laiptinės duris. Šie darbai būtų savininkams kainavo apie 23 000 Eur. Butų savininkai aktyviai priešinosi ir nesutiko atlikti namo dūmų šalinimo sistemos remonto, kadangi tai jiems kainuotų apie 20 000 Eur. Namo administratorius atsižvelgė į butų savininkų prieštaravimus ir minėtų darbų nevykdė. Dėl atlikto gaisrinio vandentiekio įrengimo butų savininkai dar nesumokėjo, todėl kreipėsi dėl administratoriaus keitimo, kadangi jie reiškė pasipiktinimą, jog buvo atlikti minėti darbai. Paaiškino, kad namo administratorius neturi tiek piniginių lėšų, kad galėtų atlikti minėtus darbus be butų savininkų, todėl administratorius, neturėdamas butų savininkų pritarimo atlikti dūmų šalinimo remonto darbus, jų neatliko (b. l. 6).

Iš tarnybinio pranešimo dėl objekto planinio priešgaisrinio patikrinimo nustatyta, kad 2021 m. gegužės 3 d. atliktas 12 aukštų daugiabučio gyvenamo namo bendrųjų patalpų planinis priešgaisrinis techninis patikrinimas (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu dalyvavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ namo priežiūros vadybininkė D. B. ir namo įgaliotas asmuo M. T.. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2018 m. balandžio 23 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. Č. buvo surašytas nurodymas ,,Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“. Nurodyme dalis išdėstytų neatitikčių buvo pašalinti, tačiau nevykdomas Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, t. y. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniosios inspektorės, teisėtų nurodymų, surašytų 2018 m. balandžio 23 d. nurodyme ,,Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ reikalavimas – neatliktas dūmų šalinimo sistemos kasmetinis bandymas. Patikrinimo metu naujų bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimų nenustatyta (b. l. 3).

Iš 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. Č. dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo nustatyta, kad 2018 m. balandžio 19 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnioji inspektorė I. M. atliko daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų (duomenys neskelbtini), priešgaisrinį techninį patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad neatliekamas dūmų šalinimo sistemos kasmetinis bandymas. Nurodyta nustatytą neatitiktį pašalinti iki kito planinio patikrinimo (b. l. 4).

Iš 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos administracinio nusižengimo protokolo Nr. 00109-ANR_P-191-2018 nustatyta, kad D. B. pripažinta kalta pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį, todėl administraciniu nurodymu asmeniui siūloma sumokėti 15 Eur dydžio baudą (b. l. 5).

Iš Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo matyti, kad balsuojant dėl (duomenys neskelbtini) namo dūmų šalinimo sistemos atnaujinimo/įrengimo balsavimas neįvyko, sprendimas nepriimtas.

Pateiktas 2021 m. gegužės 7 d. pranešimas dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratoriaus pasirinkimo, surengtas minėto namo butų savininkų balsavimas (b. l. 7).

Iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolo Nr. A27-/21(2.1.13.-BUS) (posėdis vyko 2021 m. birželio 8 d.) nustatyta, kad nutarta namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratorių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pakeisti daugumos patalpų savininkų sprendimu. Bendrojo naudojimo objektų administratore parinkta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).

Šioje byloje S. Č. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2021 m. gegužės 3 d.09.00 val. (duomenys neskelbtini), nevykdė Vilniaus Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūno surašyto 2018 m. balandžio 23 d. Nr. 22-7-224 (8.34.-19) 3117 nurodymo ,,Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ reikalavimo ? neatliekamas dūmų šalinimo kasmetinis bandymas.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats įpareigojimų nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (nerūpestingai ar dėl nepagrįsto pasitikėjimo).

Taigi, nurodyta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. S. Č. kaltinamas pažeidęs Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d., įsakymu Nr. (Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1-223 redakcija) 408 punktą, kuriame nurodoma, kad statinio aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių bandymas turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per metus. Aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninė priežiūra ir bandymai atliekami vadovaujantis gamintojo pateikta technine informacija.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo S. Č. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje kaltės nepripažino, nurodydamas, kad 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymo, t. y. neatliko dūmų šalinimo kasmetinio bandymo, dėl objektyvių priežasčių. Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodymu nustatyta, kad be kitų pažeidimų neatliekamas ir dūmų šalinimo sistemos kasmetinis bandymas ir nurodyta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. Č. pašalinti ši neatitikimą (b. l. 4). 2021 m. gegužės 3 d. atliktas 12 aukštų daugiabučio gyvenamo namo bendrųjų patalpų planinis priešgaisrinis techninis patikrinimas (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatyta, kad dalis minėtu nurodymu neatitikčių buvo pašalinti, tačiau liko neįvykdytas reikalavimas – neatliktas dūmų šalinimo sistemos kasmetinis bandymas, naujų pažeidimų nenustatyta (b. l. 3).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. B. parodė, jog atliko minėto daugiabučio namo priešgaisrinį patikrinimą. Patikrinimo metu nustatė, jog nėra vykdomas nurodymas dėl dūmų šalinimo sistemos kasmetinio bandymo. Apie tai buvo informuotas S. Č., kuris pasakė, jog nėra lėšų dūmų šalinimo sistemos įrengimui. Taip pat D. B. informavo, jog dūmų šalinimo sistemos neveikia. Taip pat M. T. parodė, kad sistema yra įrengta, bet ji neveikia. Liudytoja nurodė ir tai, kad sistemoje yra vamzdžiai, einantys per visus aukštus, matė šachtą, kurioje turi būti įrengta minėta sistema, tačiau jokio agregato šachtoje nematė. Teismo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovė, kuri paaiškino, kad yra mačiusi, jog yra šachtos aptariamame daugiabutyje. Patikrinimas yra atliekamas pagal dokumentus, dokumentuose buvo nurodyta, jog tokia sistema yra, todėl ir nustatė, kad minėtas nurodymas nevykdomas.

Taip pat administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu S. Č. nurodė, kad dėl priešgaisrinės būklės pagerinimo ėmėsi visų būtinų veiksmų – informavo butų savininkus apie esamą būklę, per tą laiką įgyvendino nurodymo 2 ir 3 p., tai yra įrengė naują gaisrinį vandentiekį bei atrakino evakuacinės laiptinės duris. Ketvirtajam nurodymui įvykdyti turėjo gauti namo gyventojų leidimą, nes reikalinga sukurti naują objektą – dūmų šalinimo sistemą, tam reikalingas sutikimas, kad gyventojai sutiktų įsigyti ir turėti tą sistemą. Buvo surengtas balsavimas, gyventojai galėjo išreikšti savo pritarimą ar nepritarimą, administratorius pritarimo įrengti naują dūmų šalinimo sistemą negavo. Buvo bandoma gyventojams paaiškinti, kad tai yra priešgaisrinės inspekcijos nurodymas, kad jie reikalauja įrengti tokias sistemas. Namo administratorius neturi tiek piniginių lėšų, kad galėtų atlikti minėtus darbus be butų savininkų, todėl administratorius, neturėdamas butų savininkų pritarimo, atlikti dūmų šalinimo remonto darbų negalėjo. Po inspektorių apsilankymo pakvietė ekspertus, kurie surašytų protokolą, įvertinę dūmų šalinimo sistemas, tačiau ekspertai nurodė, jog name tokios sistemos nėra, todėl vertinti nėra ko. Be šachtos ir techninės patalpos ten daugiau nieko nėra. Toje šachtoje turėtų būti ventiliatoriai, kurie keltų dūmus į viršų gaisro atveju. Pastate yra tik patalpa, daugiau nieko daugiau. Namas šiuo metu jau beveik perduotas kitam administratoriui, nes gyventojai balsavimu pasirinko kitą namo administratorių. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. B., kuri parodė, kad aptariamame name yra tik šachta, o jokių įrenginių joje nėra. Ji dalyvavo 2018 m. patikrinime, žino, kad dėl dūmų sistemos įrengimo buvo apklausti gyventojai ir jie nesutiko. Šias aplinkybes patvirtina 2019 m. rugsėjo 25 d. protokolas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai nepritarė namo dūmų sistemos atnaujinimui. Be to, iš daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolo Nr. A27-/21(2.1.13.-BUS) (posėdis vyko 2021 m. birželio 8 d.) nustatyta, kad nutarta namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pakeisti daugumos patalpų savininkų sprendimu. Bendrojo naudojimo objektų administratore parinkta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Taigi, kaip matyti, S. Č. aptariamo nurodymo nevykdo dėl objektyvios priežasties, t. y. dėl to, kad namo gyventojai nesutinka tokią sistemą įrengti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 str. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.85 straipsnyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka sušaukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, kuris šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų, išskyrus sprendimus dėl lėšų skolinimosi, dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų bei kitus įstatymuose nustatytus sprendimus, kuriems priimti reikalinga butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 831 ,,Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ 3, 6.1 punktuose nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant; administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

Taigi, atsižvelgiant į šias nuostatas, namo administratorius neturi teisės be namo butų savininkų sutikimo sukurti naujos bendros dalinės nuosavybės, nes tokia nuosavybė gali būti sukuriama tik namo butų savininkams sutinkant. Pažymėtina ir tai, kad namo administratorius ėmėsi ir kitų aktyvių veiksmų – aiškino gyventojams, jog minėtos sistemos įrengimas yra ne namo administratoriaus sugalvotas noras, o to reikalauja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai bei įstatymų nuostatos, taip pat, kad tokios sistemos įrengimas yra dėl pačių gyventojų saugumo. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, jog daugiabučio gyvenamojo namo ((duomenys neskelbtini)) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. Č. dėl objektyvių priežasčių, nepriklausomai nuo jo valios, laiku neįvykdė Vilniaus Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūno surašyto 2018 m. balandžio 23 d. Nr. 22-7-224 (8.34.-19) 3117 nurodymo ,,Dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo“ reikalavimo, t. y. neatliko dūmų šalinimo kasmetinio bandymo, kadangi minėtą dūmų šalinimo sistema šiame daugiabutyje nebuvo įrengta dėl namo gyventojų nenoro.

Nesant vieno iš būtinųjų ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės, administracinė atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį negalima. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog S. Č. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, vieno iš būtinųjų požymių – kaltės, todėl administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Institucijos atstovė nurodė, kad iš esmės tikrinimą jie atlieka pagal dokumentus, dokumentuose nurodyta, kad tokia sistema name suprojektuota buvo, todėl jie ir reikalauja, kad būtų atliktas sistemos bandymas, taip pat matė, kad name yra tik šachta, tačiau jokios dūmų šalinimo sistemos, jokių jos įrenginių nėra. Pažymėtina, jog Institucija formaliai įvykdė savo pareigą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą namo administratoriui direktoriui, tačiau šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog pagal Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 406 p. statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai privalo organizuoti ir (ar) atlikti aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių techninę priežiūrą ir bandymus, o jų rezultatus įforminti raštu. Taigi, esant tokiai situacijai, kai namo administratorius negali įgyvendinti institucijos nurodymo pasipriešinus namo butų savininkų gyventojams, institucija turi svarstyti dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ne namo administratoriui, kuris ne dėl savo kaltės nevykdo institucijos nurodymo, bet namo butų savininkams, kadangi šiuo atveju pareiga laikytis teisės aktų reikalavimų, šiuo konkrečiu atveju atlikti dūmų šalinimo sistemos bandymus, o kad tai būtų galima padaryti – ją įrengti, pirmiausia tenka būtent namo butų savininkams, namo administratorius šiuo atveju įgyvendina tik namo butų savininkų sprendimus. Tai, kaip minėta, nurodyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 831 ,,Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ 3, 6.1 punktuose, taip pat Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 10 str. 2 d. 1, 3 punktuose, pagal kuriuos būtent Lietuvos Respublikos gyventojai privalo laikytis priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir vykdyti Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų bei gaisro gesinimo vadovo teisėtus nurodymus.

Iš byloje pateikto prašymo bei dokumentų – PVM sąskaitos faktūros, mokėjimo nurodymo, matyti, kad S. Č., kaip įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, patyrė 735,68 Eur advokatės pagalbai (už bylos dokumentų analizę, susitikimą su klientu ir situacijos aptarimą, pasirengimą atstovauti ir atstovavimą apylinkės teisme) apmokėti. Šias išlaidas prašoma pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai iš valstybės. Pareiškėjas pateikė atstovavimo sutartį bei minėtų išlaidų patyrimą pagrindžiančius dokumentus, iš kurių matyti, kad UAB ,,Naujininkų ūkis“ 2021 m. birželio 16 d. sumokėjo advokatų profesinei bendrijai, kurioje dirba advokatė, teikusi teisinę pagalbą, 735,68 Eur.

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl išlaidų advokatui atlyginimo asmeniui, nepadariusiam teisės pažeidimo“ nutarė: 1) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020-07-03, Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti – padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, teismas, spręsdamas šioje byloje keliamą klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, konstatuoja, kad šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021).

Teismas, spręsdamas šių byloje pateiktų išlaidų dydžio proporcingumo suteiktoms paslaugoms klausimą, vertina tai, kad prašoma priteisti 735,68 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma susidarė advokatei teikiant teisinę pagalbą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, t. y. už bylos dokumentų analizę, susitikimą su klientu ir situacijos aptarimą, pasirengimą atstovauti ir atstovavimą apylinkės teisme žodinio teismo proceso metu, administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, protingumo bei sąžiningumo principus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad prašoma priteisti suma yra pagrįsta, proporcinga, todėl prašymas tenkintinas ir iš valstybės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistina 735,68 Eur dydžio išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalimi, 591 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Priteisti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) naudai iš valstybės 735,68 Eur patirtų išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.