Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.4.2.3; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.6.1.

2025 m. birželio 30 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 10 kartų:

1) Jonavos rajono apylinkės teismo 1992 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 146 straipsnio 3 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme;

2) Jonavos rajono apylinkės teismo 1995 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 42 straipsniu paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) Jonavos rajono apylinkės teismo 2000 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 16 straipsnį, 272 straipsnio 2 dalį - 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1/3 turto konfiskavimu;

4) Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą (peiliu dūrė sutuoktinei) – 6 metų laisvės atėmimo bausme;

6) Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymiai sutrikdė sugyventinės V. K. sveikatą), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

7) Jonavos rajono apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymiai sutrikdė sugyventinės V. K. sveikatą), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 30 parų arešto bausmė;

8) Jonavos rajono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymiai sutrikdė sugyventinės V. K. sveikatą), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta 30 parų arešto bausmė;

9) Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė;

10) Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (nesunkiai sutrikdė sugyventinės V. K. sveikatą - tyčia suėmė nukentėjusiajai už kairės rankos ir stipriai ją pasuko, dėl ko padarė kairio žastikaulio apatinės dalies lūžį), vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie 2023-02-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2022-12-08 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 1 metai ir 1 mėnuo laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams. 2024-09-08 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs už ankstesnį nusikaltimą,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte (nesunkus sveikatos sutrikdymas artimam giminaičiui), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. gruodžio 21 d. apie 18.45 min., R. S., namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia savo šeimos narei - sugyventinei V. K. rankomis užsuko dešinę ranką ir tokiais veiksmais padarė jai dešinio žastikaulio tolimosios dalies spiralinį lūžį, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusios V. K. sveikatą, nes dėl patirtų lūžių nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino. Neigė sugyventinės V. K. atžvilgiu vartojęs kaltinime nurodytą smurtą. Dėl girtumo neprisimena ar tarp jų buvo kilęs konfliktas, abu tą dieną vartojo alkoholį, bet smurto nukentėjusiosios atžvilgiu tikrai nevartojo. Nurodė, kad nežino, iš kur pas nukentėjusiąją atsirado sužalojimas, taip pat nurodė, kad nukentėjusioji pati, užkliuvusi už stalo, nukrito ir trenkėsi į spintelę, todėl ir susižalojo. Spintelė buvo prie lovos ir ji tiesiais ant jos nuvirto. Po to nukentėjusioji išėjo į lauką ir kol neatvyko policija nebegrįžo. Anksčiau buvo nuteistas tik todėl, kad prisipažindavo kaltu, nors ir nieko nebūdavo padaręs, būdavo nekaltas, save apkalbėdamas teisme meluodavo. Su ligonių kasos ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta byloje suriktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji V. K. teisme atsisakė duoti parodymus prieš kaltinamąjį – sugyventinį (2 t., b. l. 10).

Liudytoja R. M. – policijos pareigūnė, nurodė, kad nukentėjusioji skundėsi, kad kaltinamasis jos atžvilgiu smurtauja, tik neprisimena, ar tai buvo būtent to įvykio metu, nes pas juos vyksta dažnai.

Liudytojas M. M. – kaimynas, nurodė, kad 2024 m. gruodžio mėn., namo pirmame aukšte rado sėdinčią ir verkiančią neblaivią kaimynę V., ji skundėsi, kad skaudą ranką, kad sumušė, prašė iškvieti pagalbą. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad V. pasakė, jog ją sumušė kaltinamasis R.. Jis paskambino 112. Nurodė, jog jam yra žinoma, kad kaltinamasis smurtauja prie nukentėjusiąją, tada būna neblaivūs, girdisi triukšmas, o ir pati V. kelis kartus yra pasipasakojusi, kad R. prieš ją smurtauja.

Rašytiniai įrodymai.

Policijos registruojamų įvykių registro duomenyse apie įvykį ROIK 0124000788346 nurodyta, kad 2024-12-21 18.48 val., pranešėjas, kuris neprisistatė, telefonu Bendrajam pagalbos centrui pranešė, kad jo kaimynę V. K. ((duomenys neskelbtini) metų) sumušė sugyventinis, kad jai skauda ranką. Reikalinga GMP (1 t., b. l. 24-28).

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-12-21 apie 18:48 val., buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė jos sugyventinis. Atvykus nurodytu adresu namuose buvo akivaizdžiai neblaivi V. K., kuriai girtumo nepavyko patikrinti, buvo ir R. S., kuriam buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas. V. K. išvežta į ligoninės priėmimo skyrių detalesnei apžiūrai dėl rankos skausmo. Abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, negalėjo nurodyti įvykio aplinkybių (1 t., b. l. 18-20).

Aprašytame vaizdo įraše, padarytame policijos pareigūno kūno kamera, nurodyta, kad vaizdo įraše užfiksuotas pareigūnų pokalbis su neblaivia moterimi ir neblaiviu vyru. Pareigūnei paklausus moters, kas jai nutiko, ši neaiškiai atsako kažką apie ranką. Pareigūnei pasiteiravus, kas atsitiko – moteris atsako, kad vyras užgavo, užsuko ranką. Vyras pasako, kad moteris parėjo ir nukrito. Pareigūnui paklausus vyro, kodėl susipyko su žmona, šis atsako, kad nesusipyko, vėliau kažką aiškina, o kai pareigūnas patikslina, kad gal žmona be eilės išgėrė, todėl jis ir suėmė jai už rankos, vyras pasako, kad galvoja, jog nesuėmė jai už rankos, tiktai va – ranka parodo, kaip pamuša ranką. Atvykus medikams moteris sako, kad pagriebė už rankos. Medikė apžiūri ranką, pasako, kad trauma bus, galimai išnirę. Medikė moters paklausia, ar stipriai vyras suėmė už rankos, užsuko, tai moteris atsako, kad taip (1 t., b. l. 80-82).

Aprašytame garso įraše Bendrajam pagalbos centrui pokalbis pradžioje vyksta tarp moteris ir Bendrojo pagalbos centro operatorės, moteris sako, kad ranka sulaužyta, tačiau nepavykus su moterimi susikalbėti, telefoną perima vyras, kuris paaiškina, jog susitiko neblaivią kaimynę V. K., kuri prašė iškviesti pagalbą, nes ją sumušė sugyventinis (1 t., b. l. 85-88).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2024-12-21 18.50 val., buvo gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini)., pacientei V. K., kuri dėl patirtos traumos paaiškino, jog konflikto metu vyras suėmė jai už dešinės rankos, užsuko. Skundėsi dešinės rankos skausmu. Stebimas dešinės rankos sutinimas, čiuopiant skausminga žasto srityje (1 t., b. l. 65-66).

Ligos istorijos Medicinos dokumentų išraše/siuntime užfiksuota, jog pristatyta į VšĮ Jonavos ligoninę V. K. nurodė, jog ranką jai užlaužė sugyventinis (1 t., b. l. 62).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad V. K. konstatuotas dešinio žastikaulio tolimosios dalies spiralinis lūžis. Sprendžiant pagal aprašytus morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie yra ūmūs – padaryti kelių parų laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje. Konstatuotas sužalojimas labiausiai tikėtina susiformavo netiesioginės traumos metu, t. y. dėl stiprios išorės rotacijos (sukimo), kurios metu buvo viršytos fiziologinės anatominių struktūrų ribos ir įvyko spiralinis lūžis. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 7.1 punktu dėl konstatuoto lūžio, kuris sugyja per ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį V. K. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuotas sužalojimas – spiralinis tolimojo galo lūžis griuvimui nebūdingas ir griuvimu negali būti paaiškinamas (1 t., b. l. 57-59).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 21 d. apie 18.45 min., R. S., namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia savo šeimos narei - sugyventinei V. K. rankomis užsuko dešinę ranką ir tokiais veiksmais padarė jai dešinio žastikaulio tolimosios dalies spiralinį lūžį, tai yra nesunkiai sutrikdė nukentėjusios V. K. sveikatą, nes dėl patirtų lūžių nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. S. ir nukentėjusioji V. K. yra sugyventiniai, kartu gyvena apie 20 metų, todėl jie laikytini šeimos nariais.

Kaltinamasis R. S. (toliau ir kaltinamasis) pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino, neigė nukentėjusiosios atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą, aiškino, kad nukentėjusioji kambaryje nukrito ant spintelės.

Nors kaltinamasis kaltu tyčia smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu neprisipažino, o nukentėjusioji teisme atsisakė duoti parodymus, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir išnagrinėtais įrodymais.

Liudytoja R. M. – policijos pareigūnė, patvirtino, kad nukentėjusioji skundėsi, jog kaltinamasis jos atžvilgiu smurtauja, tik negalėjo nurodyti, ar skundėsi to įvykio metu, nes pas kaltinamąjį ir nukentėjusiąją vyksta dažnai. Tai yra pareigūnė patvirtino, kad jai yra žinoma, jog kaltinamasis smurtauja nukentėjusiosios atžvilgiu.

Liudytojas M. M. – kaimynas, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kaltinime nurodytu laiku ant laiptų daugiabutyje rasta sėdinti ir verkianti kaimynė V. skundėsi, kad jai skaudą ranką, kad ją sumušė kaltinamasis R., po ko jis ir paskambino 112. Taip pat patvirtino, kad jam yra žinoma, jog kaltinamasis smurtauja prieš nukentėjusiąją, nes girdi triukšmą, o ir pati V. jam kelis kartus yra pasipasakojusi, kad kaltinamasis prieš ją smurtauja. Tai yra liudytojas patvirtino, kad nukentėjusioji nurodė, jog jos atžvilgiu smurtavo kaltinamasis, skundėsi skausmu, prašė iškvieti pagalbą, ką liudytojas ir padarė, ką patvirtina ir liudytojo bendrajam pagalbos centrui (toliau ir BPC) pateiktos informacijos turinys.

Be šio paminėto rašytinio įrodymo, tai yra be BPC duomenų, kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti išnagrinėti rašytiniai įrodymai, kurių svarbiausias - teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kuri patvirtina, kad V. K. konstatuotas dešinio žastikaulio tolimosios dalies spiralinis lūžis, galimai padarytas aplinkybėse nurodytu laiku, kuris buvo ūmus, labiausiai tikėtina susiformavo dėl stiprios išorės rotacijos, tai yra dėl rankos sukimo ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, kaip tai ir yra nurodyta kaltinime. Be to, teismo medicinos specialistas nurodė, kad nukentėjusiajai konstatuotas lūžis griuvimui nebūdingas ir griuvimu negali būti paaiškinamas, tai yra paneigė kaltinamojo gynybinę versiją, kad nukentėjusioji griuvo ir susižalojo. Atkreiptinas dėmesys, kad nors kaltinamasis ir bandė aiškinti, kad nukentėjusioji kambaryje krito ant spintelės, tačiau teismui kaltinamajam rodant įvykio vietos apžiūros protokole esančias fotonuotraukas pasitvirtino, kad kambaryje spintelės apskritai nebuvo. Ir nors kaltinamasis visaip bandė keisti savo parodymus (2 t. b. l 33), jo keičiami parodymai vėlgi prieštaravo objektyviems duomenis, kurie yra matomi fotonuotraukose ir buvo nustatyti išnagrinėjus bylos medžiagą.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir policijos pareigūnų padarytas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip nukentėjusioji atvykusiai policijos pareigūnei pasisako, kad vyras užsuko, užgavo ranką, o kaltinamasis aiškino, kad nukentėjusioji pati nukrito, kas buvo paneigta teismo jau aptartoje teismo medicinos specialisto išvadoje. Vaizdo įraše kaltinamasis taip pat demonstravo, kaip nukentėjusiajai pamušė ranką. Atvykus medikams nukentėjusioji aiškino, kad jai buvo pagriebta už rankos, o į medikės klausimą - ar stipriai vyras suėmė už rankos, užsuko, nukentėjusioji atsakė teigiamai.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad V. K. dėl patirtos traumos paaiškino, kad konflikto metu vyras suėmė jai už dešinės rankos, užsuko, nukentėjusioji skundėsi dešinės rankos skausmu, medikai aprašė pastebėtą dešinės rankos sutinimą, čiuopiant skausmingą žasto sritį. Ir ligos istorijoje, medicinos dokumentų išraše/siuntime užfiksuota, jog pristatyta į VšĮ Jonavos ligoninę V. K. nurodė, jog ranką jai užlaužė sugyventinis, tai yra kaltinamasis.

Nukentėjusiosios pirminiais parodymais po įvykio teismas neturi jokio pagrindo netikėti, nes tai, kad jos atžvilgiu smurtavo kaltinamasis ir smurtavo sukdamas ranką, ji nurodė ir savo kaimynui, ir policijos pareigūnei, ir medikams, ką patvirtina vaizdo medžiaga, be to, jos parodymus patvirtino ir teismo jau aptarta teismo medicinos specialisto išvada.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad paskutinį kartą, tai yra 2023 m. vasario 15 d., kaltinamasis buvo nuteistas už visiškai analogišką smurtinį veiksmą sukant tos pačios nukentėjusiosios kitą ranką, dėl ko nukentėjusiajai taip pat buvo sulaužytas žastikaulis ir dėl to nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šis teistumas patvirtina, kad kaltinime nurodytas naudojamas smurtinis veiksmas kaltinamajam yra būdingas.

Taigi išnagrinėjus byloje surinktų įrodymų visumą teismas kaltinamojo R. S. neprisipažinimą smurtavus nukentėjusiosios atžvilgiu vertina kritiškai, kaip kaltinamojo siekį klaidinti teismą ir išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytą nusikaltimą.

Nustatyta, jog kaltinamasis yra psichiškai sveikas, alkoholį vartojo savo valia. Teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje (atvykusiems policijos pareigūnams aiškino savo įvykio versiją, neigė smurtavęs) ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Būdamas teistas už visiškai tokį patį nusikaltimą, kuomet sukdamas ranką padarė tai pačiai nukentėjusiajai analogišką sužalojimą, tačiau vėl taip pat elgdamasis, kaltinamasis aiškiai suvokė, kad jo veiksmai vėl gali nesunkiai nukentėjusiąją sužaloti, tačiau tai jo nuo šioje byloje nagrinėjamo pasirinkto smurto naudojimo nesustabdė.

Tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė, kaip nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje - nukentėjusiajai padaryti (-as) sužalojimai (-as) teismo medicinos specialisto buvo įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad R. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (šeimos nario – sugyventinės nesunkų sveikatos sutrikdymą).

Dėl pripažinimo recidyvistu

Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, jo turimų teistumų kiekį ir sunkumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis šį kartą turi būti pripažintas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas apysunkis, tyčinis, baigtas; į tai, kad smurtas panaudotas prieš akivaizdžiai fiziškai silpnesnę moterį; į kaltininko asmenybę: teistas 10 kartų, iš jų 5 kartus už smurtinius nusikaltimus prieš žmogų, tame tarpe pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. (peiliu dūrė sutuoktinei), keturis kartus teistas už smurtą prieš tą pačią nukentėjusiąją V. K., paskutinį kartą už analogišką nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą tyčia suėmus nukentėjusiajai už kairės rankos, stipriai ją pasukus ir taip padarius kairio žastikaulio apatinės dalies lūžį, daug kartų baustas administracine tvarka, oficialiai nedirba, sveikas.

Išvadų taip ir nepadariusiam kaltinamajam, kuriam paskutinį kartą už visiškai analogišką nusikaltimą buvo pritaikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kuris šios bylos proceso metu kritiškai savo elgesio nevertino, nesigailėjo ir klaidino teismą, skirtina vienintelė sankcijoje numatyta galima skirti terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir nukentėjusiosios poziciją – mažesnė, nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, bausmę pasiunčiant atlikti į kalėjimą, nes jokio pagrindo jos vykdymo atidėti, atsižvelgiant į teismo jau nurodytus argumentus, nebėra.

Civilinis ieškinys.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų – 82,64 Eur atlyginimo (1 t., b. l. 92-94).

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko.

Dėl žastikaulio lūžio nukentėjusiajai buvo suteikta skubi pagalba, atliktas radiologinis tyrimas. Kauno teritorinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Kadangi tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys - žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys, pagrįstas įrodymais, tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas prašomas turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę - panaikintina.

Daiktiniai įrodymai.

2 (du) kompaktiniai diskai su vaizdo/garso įrašais, saugomi byloje, paliktini saugoti toliau.

Proceso išlaidos.

17,85 Eur pašto išlaidos ir 206,25 Eur kaltinamojo gynybos išlaidos (2025-06-05 VGTPT pažyma Nr. APD-2025-06839), atsižvelgiant į tai, kad gynybą kaltinamajam užtikrino teismas, į tai, kad kaltinamasis bedarbis, gauna labai mažas pajamas, be to iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimas - iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (nesunkus šeimos narės – sugyventinės sveikatos sutrikdymas), ir nuteisti – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo R. S. 82,64 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų 64 ct) turtinės žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, b. k. 73000).

Daiktinius įrodymus – 2 (du) kompaktinius diskus su vaizdo/garso įrašais, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje įsiuvant į bylą.

Proceso (pašto ir VGTPT paskirto gynėjo) išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).