Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Aušrelės Mažrimienės,

2017 m. gegužės 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovui J. O. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atsakovui 2014 m. gruodžio 8 d. atvykus į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Socialinės paramos skyrius) Socialinių išmokų poskyrį dėl socialinės paramos pratęsimo paaiškėjo, jog atsakovas neinformavo Socialinės paramos skyrius, kad jis nuo 2014 m. spalio 14 d. įsidarbino ir jo gaunamas darbo užmokestis viršija valstybės remiamų pajamų dydį (350,00 Lt).

2015 m. sausio 20 d. Socialinės paramos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. SP1-248 „Dėl permokėtos socialinės paramos J. O.“ atsakovui buvo nustatyta permokėta 350,00 Lt (101,37 Eur) socialinės pašalpos suma už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d. Atsakovui 2015 m. sausio 22 d. išsiųstas aukščiau nurodytas Socialinės paramos skyriaus vedėjo įsakymo nuorašas kartu su lydraščiu Nr. (23.45.)-SP13-531, kuriuo jis informuotas apie susidariusią socialinės paramos permoką ir pareikalauta permoką grąžinti iki 2015 m. balandžio 1 d. Pareiškėja pažymi, jog 2016 m. sausio 13 d. ir 2017 m. sausio 23 d. atsakovui buvo siunčiami priminimo raštai. Atsakovas iki šios dienos į pareiškėjos banko sąskaitą yra įnešęs 55,00 Eur (35 Eur ir 20 Eur) , tačiau likęs 46,37 Eur permokėtos socialinės pašalpos likutis iki šiol nėra grąžintas.

Atsakovas J. O. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog su pareiškėjos prašyme išdėstytais argumentais sutinka. Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu dirba kiemsargiu, jo finansinė padėtis yra sudėtinga, todėl prašo teismo į tai atsižvelgti ir išdėstyti piniginės socialinės paramos permokos mokėjimą dalimis.

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai – išsiųsti teismo šaukimai.

Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl permokėtos socialinės pašalpos grąžinimo.

Piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau - ir Paramos įstatymas) (šiai bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2015-01-01). Paramos įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Paramos įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, : 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Paramos įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kuriomis esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Pagal Paramos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį dėl piniginės socialinės paramos bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybės, kurios teritorijoje jie gyvena, administraciją.

Byloje nustatyta, jog atsakovas J. O. 2014 m. rugsėjo 15 d. prašymu -paraiška piniginei socialinei paramai gauti kreipėsi į Socialinės paramos skyrių, prašydamas skirti jam socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. Socialinės paramos skyrius tenkino atsakovo prašymą – paraišką socialinei paramai gauti ir 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu paskyrė 350,00 Lt dydžio mėnesinę socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d.

Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašu nustatyta, kad atsakovas J. O. 2014 m. spalio 14 d. įsidarbino UAB „Pempininkų būstai“. Paramos įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.

Paramos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies punkte įtvirtinta piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareiga per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiu. Byloje neginčijama, kad atsakovas nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtintos pareigos ir per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui. Tokie aplaidūs atsakovo veiksmai lėmė tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nepagrįstai išmokėjo atsakovui socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d., viso 350,00 Lt (101,37 Eur).

Pagal Paramos įstatymo 26 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. Atsižvelgiant į tai, kad piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu atsakovo socialinė padėtis keitėsi ir šios atsiradusios naujos aplinkybes turi įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, atsakovas apie šią aplinkybę nepranešdamas pareiškėjai per vieno mėnesio terminą, neįvykdė Paramos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje reglamentuotos prievolės, todėl atsakovas turi prievolę grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. Nustačius, kad atsakovas 2014 m. spalio 14 d. įsidarbino ir per teisės aktuose nustatytą terminą apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo Socialinės paramos skyriaus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2015 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. SP1-248 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos J. O.“ pagrįstai ragino atsakovą grąžinti savivaldybės administracijai permokėtos socialinės pašalpos sumą 101,37 Eur (350,00 Lt) iki 2015 m. balandžio 1 d.

Analizuojant Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. SP1-248 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos J. O.“ teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. SP1-248 „Dėl permokėtos pinginės socialinės paramos J. O.“ turinį, pripažįsta, kad minėtas administracinis aktas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Pabrėžtina, kad atsakovas J. O. nei Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. SP1-248, nei kitų jo atžvilgiu priimtų individualių teisės taikymo aktų neginčijo.

Iš administracinėje byloje esančių rašytinių duomenų matyti, jog atsakovas 2015 m. balandžio 17 d. į pareiškėjos banko sąskaitą atliko 35,00 Eur pavedimą ir 2016 m. balandžio 4 d. pareiškėjai grąžino 20,00 Eur permokėtos socialinės paramos sumą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovas iš viso pareiškėjai grąžino 55,00 Eur, tačiau likusio permokos likučio 46,37 Eur (101,37 – 55,00 = 46,37) iki šiol nėra sumokėjęs.

Nustačius, kad 46,37 Eur socialinės pašalpos permokos likutis susidarė būtent dėl atsakovo neteisėto neveikimo – Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymo, bei konstatavus, jog atsakovas iki šiol nėra grąžinęs socialinės pašalpos permokos likučio, pareiškėjos prašymas tenkintinas pilnai ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš J. O. priteistina 46,37 Eur socialinės pašalpos permoka.

Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog šiuo metu dirba kiemsargiu daugiabučių namų bendrijoje, jo gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio yra minimalios, šiuo metu neturi galimybės padengti socialinės išmokos permokos, todėl prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismas pažymi, jog sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004 ir kt.).

Iš Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymos apie asmens įdarbinamus matyti, jog atsakovas nuo 2016 m. sausio 4 d. dirba daugiabučių namų savininkų bendrijoje „Dobilas“. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis mažas, todėl pripažįstama, jog jo finansinė padėtis yra sunki ir jis šiuo metu neturi galimybės sumokėti likusią permoką iš karto. Įvertinus atsakovo turtinę padėtį bei priteistinos sumos dydį, prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinamas, išdėstant priteisto 46,37 Eur sumokėjimą trejiems mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, į. k. 188710823, iš atsakovo J. O. a. k. (duomenys neskelbtini), 46,37 Eur (keturiasdešimt šešis Eur 37 ct) socialinės pašalpos permoką.

Sprendimo vykdymą išdėstyti trejiems mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant du mėnesius lygiomis dalimis po 15,46 Eur (penkiolika Eur 46 ct) kas mėnesį, o trečiąjį mėnesį sumokant 15,45 Eur.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.