- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2-328-241/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos ,,B.M.R. Enterprises“ tikrosios narės D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties, priimtos atsakovės bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos „B.M.R. Enterprises“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-2169-640/2018).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 6 d., atsakovė TŪB „B.M.R. Enterprises“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. Atsakovės BTŪB „B.M.R. Enterprises“ bankroto administratorius V. G. kreipėsi į teismą prašydamas leisti nukreipti išieškojimą į visą TŪB „B.M.R. Enterprises“ narės D. G. asmeninės bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti D. G. asmeninės bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 4 751,19 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, uždraudžiant turtą perleisti.
3. Bankroto administratorius nurodė, kad tarp BTŪB „B.M.R. Enterprises“ ir bendrijos narių nėra sudaryta taikos sutartis, todėl teismas gali nutarti išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkės D. G. turimo turto, įskaitant ir tą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymėjo, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto bendrijos narės atžvilgiu, teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – leido nukreipti išieškojimą į BTŪB „B.M.R. Enterprises“ tikrajai narei D. G. nuosavybės teise priklausantį turtą, kiek reikalinga kreditorių finansiniams reikalavimams ir administravimo išlaidoms patenkinti; prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas nustatė, kad nepatenkinti TŪB „B.M.R. Enterprises“ kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 2 751,19 Eur. Kreditorių susirinkimas taip pat patvirtino 2 000 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Nurodė, kad BTŪB „B.M.R. Enterprises“ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo – tikroji ūkinė bendrija, kurios tikrieji nariai yra D. G., B. S. S., M. S., R. S. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra duomenų, kad bendrija turėtų pakankamai lėšų prievolėms įvykdyti, sprendė, jog BTŪB „B.M.R. Enterprises“ tikriesiems nariams kyla solidari pareiga atsakyti už bendrijos turimas prievoles.
6. Teismas pažymėjo, kad prievolės įvykdymo galima reikalauti tiek iš visų tikrųjų narių bendrai, tiek iš bet kurio iš jų skyrium. Byloje nėra duomenų, jog kažkuris solidariai atsakingas už bendrijos įsipareigojimus asmuo būtų sudaręs su bendrijos kreditoriais taikos sutartį. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. pripažino atsakovę TŪB „B.M.R. Enterprises“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
7. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog D. G. kyla pareiga atsakyti už tikrosios ūkinės bendrijos prievoles, todėl bankroto administratoriaus prašymas leisti nukreipti išieškojimą į visą BTŪB „B.M.R. Enterprises“ savininkės D. G. asmeninės bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą yra teisėtas ir pagrįstas.
8. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi bankroto byloje jau taikė identiškas laikinąsias apsaugos priemones – areštavo BTŪB „B.M.R. Enterprises“ tikrosios narės D. G. 4 751,19 Eur vertės turtą kreditorių ir administratoriaus reikalavimams bankroto byloje užtikrinti. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės yra galiojančios, todėl nėra pagrindo jų taikyti pakartotinai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskirajame skunde trečiasis asmuo BTŪB ,,B.M.R. Enterprises“ tikroji narė D. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria leista nukreipti išieškojimą iš jai priklausantį turtą, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateiktas atskirasis skundas, prašant panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį pripažinti atsakovę TŪB „B.M.R. Enterprises“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Vienas iš skundo argumentų buvo toks, kad bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, veikiantis sutartimi apjungus tikrųjų narių turtą, darbą ir žinias komercinei-ūkinei veiklai vykdyti.
9.2. Taigi siekiant išieškoti skolą, turėjo būti neapsiribojama tik bendrijos turto paieška, kadangi bendrijos steigėja D. G. turėjo pakankamai asmeninio turto, iš kurio galėjo būti padengta skola. Tuo tarpu bankroto bylą iškėlęs ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius nuėjo paprasčiausiu keliu, t. y. kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo TŪB „B.M.R. Enterprises“, o tai sukelia papildomas pasekmes – administravimo išlaidų apmokėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Nors Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi skundas buvo atmestas, visgi bankroto bylos procedūros, sprendžiant galimą skolos išieškojimą iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, išlieka. Todėl bankroto metu piktybiškai nesprendžiant klausimo ar galima buvo skolą išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens, nukreipiant išieškojimą į tikrųjų narių asmeninį turtą, tuo pačiu išsaugant ūkio subjektą ir nedidinant nepagrįstų išlaidų bankroto administratoriaus paslaugų apmokėjimui, tokios nutarties teisėtumas lieka ginčytinas.
9.4. Būtent skundžiama pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis patvirtina ankstesnių atskirųjų skundų argumentų teisėtumą ir pagrįstumą – skolos išieškojimas vis tiek yra nukreipiamas į bendrijos tikrojo nario asmeninį turtą. Tuo pačiu paneigiamas bet koks teisinis ir faktinis būtinumas dėl TŪB „B.M.R. Enterprises“ bankroto bylos iškėlimo ir bendrijos pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama.
Šalies argumentai
10. Ieškovas VSDFV Vilniaus skyrius prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pareigą informuoti apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo TŪB „B.M.R. Enterprises“ kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius įvykdė tinkamai. Raštai dėl bankroto bylos iškėlimo TŪB „B.M.R. Enterprises“ buvo siunčiami bendrijos registracijos ir tikrosios narės D. G. gyvenamosios vietos registracijos adresais. Taigi bendrijos narė D. G. apie inicijuojamą bankroto bylą buvo tinkamai informuota, tačiau nesiėmė jokių veiksmų tam, kad padengtų įsiskolinimą.
10.2. Atskirajame skunde pateikti apeliantės argumentai nėra susiję su skundžiama nutartimi ir niekaip neįrodo nutarties, kuria leista nukreipti išieškojimą į BTŪB „B.M.R. Enterprises“ tikrajai narei D. G. nuosavybės teise priklausantį turtą, neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovės BTŪB „B.M.R. Enterprises“ bankroto procese leista nukreipti išieškojimą į atsakovės tikrajai narei D. G. nuosavybės teise priklausantį turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo
12. Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo (toliau – ŪBĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tikroji ūkinė bendrija yra įmonė, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai. Tokia bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (ŪBĮ 2 straipsnio 5 dalis). Kai tikrosios ūkinės bendrijos prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu (ŪBĮ 8 straipsnio 1 dalis).
13. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio nustatyta tvarka parduodamas bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkų turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įsiteisėjus ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai. ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šalys iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo nesusitarė dėl taikos sutarties sudarymo.
14. Sudaryti taikos sutartį gali siūlyti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (savininkai). Administratorius privalo pasiūlyti sudaryti taikos sutartį neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės kreditoriams prieš kreipdamasis į teismą dėl išieškojimo iš įmonės savininko (savininkų) turimo turto, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai neribotos civilinės atsakomybės įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams tenkinti (ĮBĮ 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, taikos sutartis laikoma sudaryta, jeigu ją pasirašo kreditoriai, kurių nepatenkintų reikalavimų suma sudaro ne mažiau kaip 2/3 iki taikos sutarties pasirašymo dienos visų likusių nepatenkintų reikalavimų sumos vertinės išraiškos, arba jų įgaliotas atstovas, administratorius ir įmonės savininkas (savininkai) (ĮBĮ 28 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BTŪB „B.M.R. Enterprises“ neturi turto, iš kurio galėtų būti tenkinami bendrijos kreditorių reikalavimai, o taikos sutartis bankroto procese nebuvo sudaryta (terminas ją sudaryti pasibaigęs – nutartis likviduoti bendriją yra įsiteisėjusi). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad egzistuoja sąlygos leisti nukreipti išieškojimą į bendrijos tikrosios narės (apeliantės) turtą. Nesutikimą su skundžiama nutartimi apeliantė argumentuoja tuo, kad išieškojimas iš bendrijos tikrajai narei priklausančio turto buvo galimas daug anksčiau, tokiu būdu apskritai išvengiant bankroto bylos iškėlimo atsakovei BTŪB „B.M.R. Enterprises“ ar jos pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė nurodytais argumentais iš esmės kvestionuoja Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria TŪB „B.M.R. „Enterprises“ iškelta bankroto byla, ir 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria TŪB „B.M.R. „Enterprises“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau nurodytos nutartys, kaip minėta šios nutarties 11 punkte, nėra šios apeliacine tvarka nagrinėjamas bylos objektas, be to, jau yra revizuotos apeliacine tvarka (įsiteisėjusios). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1291-381/2017 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1764-553/2018 taip pat palikta nepakeista. Taigi apeliantės nurodyti atskirojo skundo argumentai, kaip iš esmės nesusiję su šioje byloje sprendžiamu klausimu dėl išieškojimo nukreipimu į bendrijos tikrojo nario turtą, negali būti vertinami.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.