- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-30
- Bylos Nr.
- e2-52-1120/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-392-440/2019, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltic Agro“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: 1) pripažinti atsakovų V. K. ir G. K. 2018 m. vasario 19 d. ir 2018 m. kovo 12 d. Kreditorinių reikalavimų teisių perleidimo sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento; 2) pripažinti, kad 2017 m. balandžio 1 d. avanso apyskaitos ir atsakovės žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Artumė“ šešiasdešimt devynių nurodytų sprendimų pagrindu V. K. ir ŽŪB „Artumė“ paskolos sutartys yra nesudarytos.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams V. K., G. K. ir ŽŪB „Artumė“ (toliau – ir atsakovai) nuosavybės teise priklausančių ir pas atsakovus ir (ar) trečiuosius asmenis esančių piniginių lėšų ir (ar) nekilnojamojo turto ir (ar) kilnojamojo turto bei atsakovams priklausančių vertybinių popierių (įskaitant, bet neapsiribojant atsakovams priklausančias bendrovių akcijas) areštą ieškinio sumai (311 894,97 Eur), pavedant surasti areštuojamą turtą ir taikyti areštą ieškovės pasirinktam antstoliui.
3. Ieškovė nurodė, kad ieškinys byloje yra pareikštas actio Pauliana (Pauliano ieškinio) pagrindu, o viena iš sąlygų taikyti šį institutą yra atsakovų nesąžiningumas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio 1 punktą, preziumuojama, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, kai skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Atsižvelgiant į t tai, kad atsakovai V. K. ir G. K. yra artimi giminaičiai, o V. K. yra ŽŪB „Artumė“ direktorius, nesąžiningumas yra akivaizdus ir preziumuojamas.
4. Ieškovė taip pat nurodė, kad V. K. ir G. K. buvo UAB „Ignalinos šilas“ ir UAB „Granulum“ vadovais, tačiau šios bendrovės bankrutavo. Labai tikėtina, kad ŽŪB „Artumė“ artimiausiu metu taip pat įgys bankrutuojančios įmonės statusą. Atsakovas V. K. buvo įtrauktas į ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Be to, V. K. ilgiau nei 3 metus slėpė nuo ŽŪB „Artumė“ kreditorių didžiulės apimties reikalavimus, neįtraukdamas jų į bendrovės apskaitą.
5. Abejonių dėl atsakovų sąžiningumo taip pat kelia jų elgesys procese (pavyzdžiui, triplike nurodyta, kad dalis prašomų išreikalauti įrodymų bus pateikti teismo posėdyje, tačiau dokumentai posėdžio metu nebuvo pateikti). Akivaizdu, jog tai charakterizuoja atsakovus ir yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vertinant atsakovų elgesį procese ir viešai prieinamą informaciją, pagrįstai tikėtina, kad atsakovai imsis nesąžiningų veiksmų – mažins (slėps) turimą turtą, perleis turimas turtines teises, sumažins jų vertę ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovės UAB „Baltic Agro“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
7. Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinus ieškinio bei patikslinto ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus bei argumentus dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šioje proceso stadijoje negalima vienareikšmiškai spręsti apie ieškovei palankų sprendimą (tai, kad jis tikėtinai pagrįstas), todėl esant abejonių dėl pagrįstumo, negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
8. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškinys pareikštas Pauliano ieškinio pagrindu bei kiti nurodyti argumentai nėra pakankamas pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl tikslingumo ir būtinybės taikyti atsakovams priklausančių vertybinių popierių areštą. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas darė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Baltic Agro“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
10. Ieškovė pažymi, kad teismas neįvertino jos nurodytų argumentų, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovai, vertinant ieškovės nurodytą jų elgesį procese, viešai prieinamą informaciją, gali ir pagrįstai tikėtina, jog imsis papildomų nesąžiningų veiksmų – mažins ir (ar) slėps turimą turtą, perleis turtines teises, sumažins jų vertę ir kt. Teismas neįvertino šių galimų atsakovų veiksmų pasekmių. Be to, teismas neįvertino, kad ieškinys yra pareikštas Pauliano ieškinio pagrindu, o viena iš sąlygų taikyti šį institutą yra atsakovų nesąžiningumas, kuris šiuo atveju yra preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą.
11. Ieškovė pastebi, kad pagrįstų abejonių dėl atsakovų galimybės vykdyti galimai ieškovei palankų sprendimą kelia ir atsakovų prasta turtinė padėtis. Atsakovai yra skolingi savo kreditoriams žymias sumas, atsakovų kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas yra areštuotas. Ieškovė nurodo, kad yra įsitikinusi, jog yra būtina areštuoti ir atsakovams priklausančius vertybinius popierius, kad būtų užtikrinti ieškovės interesai. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės nuomone, nebus įgyvendintas teisingumo principas, bus nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis, nes jos reikalavimai liks neužtikrinti, o atsakovai atsidurs geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti savo turtu, jį slėpti, perleisti, suvaržyti. Ieškovė pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
12. Pasak ieškovės, jos prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, jomis siekiama apsaugoti ieškovės teises ir teisėtus interesus. Jei dėl šių priemonių taikymo kiltų žala atsakovų turtiniams interesams, jie galėtų pasinaudoti nuostolių atlyginimo užtikrinimo galimybe.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva; pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
Dėl ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo
13. Ieškovė pirmosios instancijos teisme pareikštu patikslintu ieškiniu siekia nuginčyti atsakovų sudarytus sandorius CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. remdamasi Pauliano ieškinio institutu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad šioje proceso stadijoje negalima vienareikšmiškai spręsti apie ieškovei palankų sprendimą.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir vertinant, ar ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, atliekamas tik preliminarus ieškinio įvertinimas, kuris leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškinyje reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą ir pan.). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas neturi ir negali virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vienareikšmiškos išvados apie palankų ar nepalankų ieškovui teismo sprendimą negali būti daromos, todėl skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas motyvas, kad šioje proceso stadijoje negalima vienareikšmiškai spręsti apie ieškovei palankų sprendimą, negali lemti išvados, kad ieškinio reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į patikslintame ieškinyje suformuotus reikalavimus atsakovams bei ieškovės pasirinktą teisių gynybos būdą, konstatuoja, kad reiškiami reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl apeliacinės instancijos teismas toliau vertina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą šiuo aspektu (dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo).
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
16. Ieškovė prašė taikyti atsakovų turtui areštą ieškinyje reiškiamo 311 894,97 Eur reikalavimo apimtimi. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad reali grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistuoja tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui kyla pareiga jį įrodyti.
17. Prašydama laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viena Pauliano ieškinio instituto taikymo sąlygų, t. y. atsakovų nesąžiningumas, nes ginčijami sandoriai buvo sudaryti su artimais giminaičiais. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu iš esmės yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovų veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, kaip galimai nesąžiningus, nurodo tuos atsakovų veiksmus (atsakovų sudarytus reikalavimo teisių perleidimo sandorius), kurių nuginčijimo siekia, pareikšdama teisme ieškinį, t. y. ieškovės argumentai dėl atsakovų nesąžiningumo sudarant ginčijamus sandorius yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, o sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nėra ir negali būti nagrinėjama iš esmės, nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019). Akivaizdu, kad ginčijamais reikalavimo teisių perleidimo sandoriais, sudarytais anksčiau, nei atsakovams buvo pareikštas ieškinys, nebuvo siekiama kaip nors apsunkinti ieškovei galbūt palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovų veiksmų teisėtumas sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką, todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamas kaip jau įrodytas ar pagrindžiantis atsakovų nesąžiningumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1250-196/2017).
18. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovai imsis nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu, siekdami išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo. Tokiu pagrindu nelaikytini ieškovės nurodyti duomenys apie atsakovų procesinį elgesį byloje (nepateiktus byloje įrodymus), taip pat ir duomenys apie bankrutavusias bendroves, kurioms atsakovai vadovavo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai, sužinoję apie ieškovės jiems pareikštus reikalavimus, perleido kitiems asmenims, įkeitė ar kitokiu būdu apsunkino savo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, siekė nuslėpti ar sumažinti gaunamas pajamas ir pan., todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju neegzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė nepaneigė teismų praktikoje įtvirtintos atsakovo sąžiningumo prezumpcijos. Ieškovės atskirajame skunde iš esmės tik deklaratyviai nurodoma aplinkybė dėl atsakovų blogos finansinės padėties taip pat nesudaro pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones (atsakovų turto areštą).
Dėl procesinės bylos baigties
19. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemonės, nenustačius grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.