Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos, Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino), sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei prokurorei Laurai Paulikienei, atsakovės atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms Dalytei Rapalienei ir Ivonai Šuškevič, trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Neringos paveldo ir renovacijos fondas“ atstovams advokatui Linui Viliui ir Donatui Kareivai, trečiojo suinteresuotojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui Vitalijui Juškai, trečiojo suinteresuotojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Sergej Juzik, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovei Neringos savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Neringos paveldo ir renovacijos fondas“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, AB SEB Vilniaus bankas, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl Neringos savivaldybės administracijos direktorės 2007-02-05 patvirtinto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 8 poilsio pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai ir Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2007-09-14 išduoto statybos leidimo Nr. 21 poilsio pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymą grindžia tuo, jog 2007-02-05 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 8 išduotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (su vėlesniais pakeitimais, toliau Reglamentas) 11.2 ir 38 punktų nuostatas. Nurodo, jog 2007-02-05 projektavimo sąlygų sąvado Nr. 8, išduoto poilsio pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, 4 punkte nurodyti reikalavimai yra neaiškūs ir nekonkretūs, nenurodyta, kad būtina vadovautis Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniu planu. Pažymi, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2006-12-19 sąlygos Nr. Sl-978, nurodytos skundžiamo sąvado 4.8 punkte, yra neaiškios, jų 4 ir 7 punktai prieštaringai reglamentuoja pagrindinius pastato parametrus, todėl pažeidžiamas statybos Reglamento 38 punktas, nurodantis, kad statinio projektavimo sąlygos turi būti suredaguotos konkrečiai ir aiškiai, kad pagal jas galima būtų parengti statinio projekto sprendinius. Pareiškėjo teigimu, projektavimo sąlygų sąvadas išduotas be privalomų Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sąlygų, o tai prieštarauja Reglamento 11.2 punktui. Pažymi, jog projektavimo sąlygų sąvado 4.6 punkte nurodyta vadovautis Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2007-01-17 išduotomis sąlygomis Nr. (12.14)-2kl-14, kuriose klaidingai nurodytas nekilnojamosios kultūros vertybės pastato kodas S 994, nes pastatas tokiu kodu yra (duomenys neskelbtini). Reikalavimą panaikinti ginčijamus administracinius aktus taip pat grindžia tuo, jog skundžiamas 2007-02-05 projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 8 išduotas neparengus detaliojo plano teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui nustatyti.

Atsakovės Neringos savivaldybės administracijos atstovas išdėstytų argumentų pagrindu prašo administracinę bylą nutraukti dėl praleisto termino paduoti teismui prašymą arba prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuotojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas siūlo pareiškėjo prašymą patenkinti prašyme išdėstytų argumentų pagrindu.

Trečiojo suinteresuotojo asmens argumentai, kuriais jis grindžia atsikirtimą dėl projektavimo sąlygų sąvado panaikinimo sutampa su atsakovės atsikirtimo motyvais. UAB „Neringos paveldo ir renovacijos fondas“ teigimu, pareiškėjo nurodytais statybos leidimo taisymais nebuvo keičiami pastato projekto sprendiniai ir parametrai, todėl statybos leidimo korekcijos nepažeidžia statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ reikalavimų. Nurodo, jog pastato rekonstrukcijos techninis projektas buvo rengiamas remiantis 2006-08-17 UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ Klaipėdos filialo parengta topografine nuotrauka. Pažymi, jog pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 8.7.1 punktą, reikalavimas, kad topografinė nuotrauka būtų ne senesnė nei vienerių metų, taikomas pradedant projektavimo darbus, o ne juos atlikus, nes nuotrauka gali būti tikslinama projekto rengimo metu. Nurodo, jog statinio projektavimo pradžia laikoma statinio projektavimo sąlygų sąvado patvirtinimo diena (Reglamento 7 punktas), t.y. 2007-02-05, todėl topografinė nuotrauka prieš pradedant projektavimo darbus buvo šešių mėnesių senumo. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad pažeistas Reglamento 8.6 punktas dėl to, kad pastato projekte nėra statinio projektavimo užduoties. Teigia, jog nurodytas Reglamento punktas nenustato, kad projektavimo užduotis yra privaloma projekto dalis, nes ji turi būti pateikiama projektuotojui ir tai buvo padaryta.

Atsikirtimu argumentuoja, jog rekonstruojamo pastato aukštų skaičiaus nebuvo padidintas. Tai įrodo fotonuotraukos, darytos iki rekonstrukcijos ir po jos. Teigia, jog iki rekonstrukcijos pastatas buvo trijų aukštų, tiek aukštų liko ir po rekonstrukcijos. Pažymi, jog teisės aktai neriboja mansardoje įrengiamų aukštų skaičiaus, todėl nuoroda „vienas aukštas su mansarda“ tiesiogiai nenurodo pastato aukštų skaičiaus. Teigia, jog pagal statybos techniniame reglamente 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ pateiktus mansardos ir pastato aukštų apibrėžimus galima daryti išvadą, kad ginčo pastatas prieš rekonstrukciją ir po jos turi tokį patį aukštų skaičių, o vizualinis pastato išorės pasikeitimas suderintas su pagrindinėmis statybas kontroliuojančiomis institucijomis. Pažymi, jog 2007-03-08 iki statinio rekonstrukcijos buvo išmatuoti pastatų, esančių sklype, (duomenys neskelbtini), aukščiai ir nustatyta, kad pastato aukštis fasade yra 9,22 metrų, o didžiausio sklype esančio pastato aukštis yra 11,98 metrų, o projekte numatytas pastato aukštis yra 8,70 metrų. Teigia, jog nepasikeitė sklypo užstatymo intensyvumas, aukštingumas, todėl nereikėjo parengti sklypo detalųjį planą. Nurodo, jog šiuo atveju vykdoma esamo pastato rekonstrukcija, todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą reikalingas specialus projektas pastatų buvusio viešbučio komplekse prie L. Rėzos gatvės atstatymui. Atsikirtimui į prašymą pagrįsti prideda Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos2008-01-24 raštą Nr. (13-4)-D8-741 ir statybos valstybinės priežiūros departamento statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2008-10-10 pažymą 2008-01-24 apie nebaigtą statyti pastatą, kurioje užfiksuota, kad ginčo pastatas rekonstruojamas be esminių nukrypimų nuo projekto. Atsikirtimo argumentams pagrįsti tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Neringos paveldo renovacijos fondas“ taip pat remiasi išvadomis statinio dalinės ekspertizės, padarytos UAB „Klaipėdos komprojektas“ 2008 m. lapkričio mėnesį, kuriose konstatuota, kad ant tų pačių pamatų atlikus 95 procentų pastato rekonstrukcijos darbų pagal turimus matavimų ir apžiūros dokumentų duomenis pastatytas poilsio pastatas toje pat sklypo vietoje ir tokių pat išmatavimų. Rekonstrukcijos darbai beveik baigti, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nurodytas 95 procentų pastato baigtumas (t. 2, b.l. 12-17). Trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Neringos paveldo renovacijos fondas“ atstovai tų pačių argumentų pagrindu siūlo administracinę bylą nutraukti dėl praleisto termino paduoti teismui prašymą arba prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. 2003-05-08 valstybinės žemės nuomos sutartimi sklypas išnuomotas UAB „Neringos paveldo renovacijos fondas“, kuri turtinę teisę 2006-10-03 įkeitė AB SEB Vilniaus bankas. Sklype esantys pastatai – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „Neringos paveldo renovacijos fondas“ ir yra įkeisti AB SEB Vilniaus bankas (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas t.1, b.l. 67-70, 104-105).

Neringos savivaldybės administracijos direktorė trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Neringos paveldo ir renovacijos fondas“ prašymu 2007-02-05 patvirtino ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 8, o Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyrius 2007-09-14 išdavė statybos leidimą Nr. 21 poilsio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai. Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašo panaikinti šiuos administracinius aktus, kaip prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktams (t. 1, b,.l. 87-94, 71-73, 8-15).

Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą numatyta Lietuvos Respublikos ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su prašymu. Prašymu prokuroras prašo panaikinti administracinius aktus, galiojančius valstybės saugomoje Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Kuršių nerija yra unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių sistemoje, todėl ši administracinė byla inicijuota neabejotinai esant viešajam interesui.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008-10-06 nutartimi patenkintas pareiškėjo prašymas dėl atnaujinimo termino paduoti teismui prašymą. Praleistas terminas atnaujintas, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 34 straipsniu. Prašymas priimtas nagrinėti, todėl teismas nagrinėjamoje byloje nebegali svarstyti klausimo dėl praleisto termino atnaujinimo pagrįstumo arba nepagrįstumo (t. 1, b.l.4-6, 127-130).

Dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado teisėtumo

Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiais prokuroras prašymo reikalavimus grindžia tuo, jog projektavimų sąlygų sąvadas prieštarauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (su vėlesniais pakeitimais, toliau Reglamentas) 11.2 ir 38 punktų nuostatoms, nes sąlygose įrašyti reikalavimai neaiškūs, nekonkretūs, neįrašytas pagrindinis reikalavimas, kokiu galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu būtina vadovautis rengiant statinio projektą, projektavimo sąlygų sąvadas išduotas be privalomų Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sąlygų, pažeidžiant Reglamento 11.2 punktą, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2007-01-17 išduotose sąlygose Nr. (12.14)-2kl-14 klaidingai nurodytas nekilnojamosios kultūros vertybės pastato kodas, dėl padidinto žemės sklypo užstatymo intensyvumo ir padidinto statinio aukštingumo neparengus detaliojo plano teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui nustatyti pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos bei pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6,11 punktų, Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 25 punkto, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 5, 13 straipsnių, 28 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

Statinio projektavimo sąlygų sudėtį, jų rengimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (su vėlesniais pakeitimais) nuostatos. Reglamento 5.2 punktu nustatyta, jog statinio projektavimų sąlygų sąvadas savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniu nustatytų projektavimų sąlygų, įvardintų Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas. Ginčijamo administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas tiriamas pareiškėjo prašyme nurodytų argumentų pagrindu. Detaliųjų planų rengimo taisyklių (toliau Taisyklių), patvirtintų 2004-05-03 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-239 17 punktu nustatyta, kad savivaldybės institucija, vadovaudamasi teritorijų planavimo įstatymo, poįstatyminių ir kitų teisė aktų nuostatomis, kiekvienu konkrečiu atveju, išnagrinėjusi žemės sklypo naudotojo ar valdytojo prašymą ir turimus teritorijų planavimo dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) būtinas detalusis planas (jo keitimas), ar gali būti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Neringos savivaldybė apsisprendė, kad ginčo teritorijoje rekonstruojant žemės sklype (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, esančius statinius detalusis planas neturi būti rengiamas. Tokį sprendimą savivaldybė priėmė įvertinusi tai, jog nėra detaliajam planui parengti privalomųjų sąlygų, išdėstytų Taisyklių 16-16.8 punktuose. Žemės sklypas yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Ginčo teritorijos tvarkymo, naudojimo režimo reikalavimai nustatyti teritorijos planavimo dokumentu Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269, bei Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentu. Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalis nustato, jog statinio projektavimo sąlygos - privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti arba nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose. Nagrinėtina ar būtini privalomieji reikalavimai nurodyti ginčijamame projektavimo sąlygų sąvade, ar nepažeista projektavimo sąlygų rengimo tvarka. Nustatyta, kad ginčijamame administraciniame akte numatyti bendrieji reikalavimai projekto rengimui ir specialieji reikalavimai architektūriniam urbanistiniam sprendimui ir išplanavimui. Minėta, jog bendrieji reikalavimai ginčo teritorijai išdėstyti Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje, todėl jų nereikia projektavimo sąlygose detalizuoti pagal Reglamento 38 ir 48 punktų nuostatas. Nuoroda į teritorijos planavimo dokumentą aiškiai nurodyta Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2006-12-19 sąlygose Nr. S1-978, kurios yra sudėtinė statinio projektavimo sąlygų sąvado dalis (t. 1, b.l.91-92). Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento IX punkte numatyta galimybė atstatyti buvusio viešbučio komplekso prie L. Rėzos gatvės pastatus pagal specialų projektą bei nurodyta, jog Juodkrantės gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamente pagal atskirų zonų tvarkymo reglamentines programas galima bus ruošti detalius atskirų aktualių teritorinių mazgų tvarkymo, rekonstrukcijos ar regeneracijos projektus, atsisakius visos gyvenvietės detalaus projektavimo etapo. Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano, parengto 1994 metais, Juodkrantės architektūrinio tvarkymo reglamento IX punkto reikalavimai nesuderinti su šiuo metu galiojančių teritorijų planavimo ir statybos teisės aktų terminologija, tačiau iš jų turinio suprantama, jog ginčo teritorijoje galimas viešbučio komplekso pastatų rekonstravimas be Juodkrantės gyvenvietės detalaus plano ir be ginčo žemės sklypo detalaus plano parengimo. Projektavimo sąlygų sąvade be kitų reikalavimų privalomai nurodyta nedidinti rekonstruojamo statinio esamo užstatymo ploto, aukščio ir aukštingumo ir nustatyta etapais rekonstruojant kitus statinius parengti sklypo plano bendrąją koncepciją su etapų nustatymo schema. Teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo konstatuoti, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos sąlygų 7 punkte išdėstyta sąlyga - nedidinant užstatymo ploto ir esamo aukščio, galimybė minimaliai padidinti statinio tūrį keičia pagrindinius statinio parametrus, nes techniškai toks tūrio padidinimas galimas keičiant statinio mansardos, stogo šlaito formą. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio 2007-01-17 išduotose sąlygose Nr. (12.14)-2kl-14 tikrai klaidingai nurodytas nekilnojamosios kultūros vertybės pastato kodas, tačiau sąlygose teisingai nurodytas pastato unikalus numeris, jo buvimo vieta, todėl padaryta klaida laikytina formaliu pažeidimu, neįtakojančiu ginčijamo akto teisėtumą. Išanalizavus projektavimo sąlygų nuostatų turinį, negalima konstatuoti, jog statytojui buvo leista padidinti žemės sklypo užstatymo intensyvumą ir statinio aukštingumą, kad pakeistas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, todėl pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjo argumentas, jog pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, nustatančios privalomą detalaus plano rengimą ir kad pažeistos Reglamento 38, 48 punktų nuostatos.

Atsakovė Neringos savivaldybės administracija išduodama projektavimo sąlygų sąvadą be Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sąlygų nepažeidė Reglamento 11.2 punkto reikalavimų, nes vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-05-13 įsakymu Nr.D1-200 patvirtintu Statinio projektavimo sąlygų rengimo ir statinio projekto patikrinimo Aplinkos ministerijai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo 9 ir 10 punktais, kuriuose nurodyta, kad statinio projektavimo sąlygas statiniams valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervato teritorijose parengia Direkcijos, ir tik saugomose teritorijose, kuriose nėra Direkcijos, sąlygas parengia regiono aplinkos apsaugos departamentas. Ginčo atveju Reglamento reikalavimai nepažeisti, nes sąlygas parengė ir išdavė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Aptartų faktinių ir teisinių argumentų pagrindu konstatuojama, jog atsakovei Neringos savivaldybės administracijai nepažeidus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (su vėlesniais pakeitimais) nuostatų dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, nepažeisti ir kiti aukštesnės galios teisės aktai, kuriais prašymo reikalavimą grindžia pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės prokuroras. Pareiškėjo prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Dėl statybos leidimo teisėtumo

Ginčijamo Neringos savivaldybės administracijos architektūros skyriaus 2007-09-14, statybos leidimo Nr. 21 išdavimo bei administravimo procedūrų, sąlygojančių leidimo išdavimą, atlikimo metu Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalis nustatė, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šios straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų reikalavimus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja išduoti ar neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą. Pagal to paties straipsnio 10 dalį Nuolatinę statybos komisiją sudaro savivaldybės taryba iš teritorijų planavimo ir statinio projektavimo sąlygas parengusių institucijų bei savivaldybės atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus šio straipsnio 9 dalyje nustatytais klausimais. Nuolatinės statybos komisijos pavyzdiniuose nuostatuose numatyta, jog Komisija savo veikloje vadovaujasi statybos įstatymu, teritorijų planavimo įstatymu, savivaldybės tarybos patvirtintais Komisijos nuostatais ir Komisijos darbo reglamentu ( Komisijos pavyzdiniai nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-07-02 įsakymu Nr. D1-379, redakcija galiojanti nuo 2007-09-08). Komisijos pavyzdinių nuostatų 5.1-5.6 punktuose nurodyta Komisijos sudėtis. Komisijos pavyzdinių nuostatų 5.2 punkte numatyta, jog Komisijos sudėtyje privalomai turi būti teritorijų planavimo sąlygas rengiančių ir statinio projektavimo sąlygas nustatančių institucijų atstovai, o pagal 7 punkto nuostatas Komisijos narių institucijų, parengusių (dalyvavusių parengiant) teritorijų planavimo sąlygas, įrašytas į planavimo sąlygų sąvadą, ar nustatančių statinio projektavimo sąlygas, įrašytas į statinio sąlygų sąvadą įgaliotųjų atstovų dalyvavimas Komisijos darbe yra privalomas. Iš Neringos savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2007-09-13 protokolo Nr. 8 matyti, jog į šią komisiją nebuvo įtrauktas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kaip institucija, rengianti ( arba dalyvavusi rengiant) teritorijos planavimo sąlygas ir jos atstovas posėdyje nedalyvavo ( t.1, b.l. 74-77). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento dalyvavimas rengiant teritorijos planavimo sąlygas nagrinėjamu atveju suprantamas plačiąja prasme, nes pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatas Aplinkos ministerija kartu su regionų aplinkos apsaugos departamentais įgyvendina valstybės teritorijų planavimo politiką, atlikdama jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas turi būti įtrauktas į Komisijos sudėtį kaip savarankiškas subjektas, o ne kaip subjektas parengęs ginčo statinio projektavimo sąlygas, todėl atsakovės ir trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Neringos paveldo renovacijos fondas“ argumentai dėl šios institucijos neprivalomo dalyvavimo Komisijos darbe sprendžiant statybos leidimo išdavimo klausimą pripažįstami nepagrįstais. Komisijos sudėtyje be kitų institucijų taip pat privalomai turi dalyvauti ir dalyvavo statinio projektavimo sąlygas parengusi Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Nustatytas viešojo administravimo procedūros pažeidimas neatleidžia atsakovę nuo pareigos įtraukti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovą į kitą statybos viešojo administravimo procedūrą - Nuolatinės statybos komisijos veiklą. Priešingai vertinant, susidarytų situacija, kai neteisėti veiksmai sukurtų teises, dėl kurių iš esmės kistų saugomos teritorijos apsaugos teisinis režimas ne teisės aktų nustatyta tvarka. Išduodant ginčijamą statybos leidimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei priimamo sprendimo pagrįstumą, nes Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas nedalyvavo nuolatinės statybos komisijos posėdyje 2007-09-13 ir protokole nepasirašė, taigi ir nepritarė išvadai rekomenduoti išduoti ginčijamą statybos leidimą. Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog bent vienam Komisijos nariui nepritarus statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui statybos leidimą, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, jog sutikimą ši institucija nedavė. Kolegija daro išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad statybos leidimo išdavimo procedūras pažeidė viešojo administravimo subjektas, o statytojo piktnaudžiavimo teisėmis faktų ar kitų teisės pažeidimų, dėl kurių negalėtų būti sprendžiama dėl statybos leidimo išdavimo, nenustatyta, be to, remiantis išduotu statybos leidimu jau atliktos didelės investicijos į statybą, atlikta 95 procentai pastato rekonstrukcijos darbų, atsakovė turi būti įpareigojama iš naujo atlikti viešojo administravimo procedūras, kurių pagrindu priimamas sprendimas dėl rekonstruojamo statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statybos leidimo išdavimo (neišdavimo). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, 2006-12-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-7-1698/2006 išdėstė tuos pačius teisės taikymo pricipus spręsdamas analogišką ginčą.

Ginčijamas statybos leidimas naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Panaikinus ginčijamą administracinį aktą nurodytu pagrindu, nenagrinėtini kiti pareiškėjo prašymo argumentai, kurių pagrindu jis ginčija skundžiamą aktą. Statybos leidimas yra vientisas teises suteikiantis ir pareigas nustatantis teisės aktas, todėl jo neteisėtumo konstatavimas bet kuriuo iš pagrindų reiškia jo negaliojimą visa apimtimi. Pareiškėjo prašymas šioje dalyje tenkintinas, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atmesti pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymo dalį dėl Neringos savivaldybės administracijos direktorės 2007-02-05 patvirtinto projektavimo sąlygų sąvado Nr. 8 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, panaikinimo,

panaikinti Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus UAB „Neringos paveldo renovacijos fondas 2007-09-14 išduotą statybos leidimą Nr. 21 poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai,

įpareigoti Neringos savivaldybės administracijos direktorių iš naujo atlikti viešojo administravimo procedūras, numatytas Statybos įstatymo 23 straipsnyje, kurių pagrindu priimami sprendimai dėl poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos statybos leidimo išdavimo (neišdavimo).

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam teismui paduodant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.