Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, prašymu atsakovui Neringos miesto savivaldybės administracijai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims – UAB „Neringos paveldo renovacijos fondas“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, AB SEB Vilniaus bankas, Valstybės saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl administracinių aktų panaikinimo ir, spęsdama prašymo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2008 m. liepos 18 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą:

1) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos direktorės 2007 m. vasario 5 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 8 poilsio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai;

2) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2007 m. rugsėjo 14 d. išduotą statybos leidimą Nr. 21 poilsio pastato ((unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai;

Konstatuojama.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks jo turinys (2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007). Laikytina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto rūtinį sudarančius elementus, t.y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ir pareigas (2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006).

ABTĮ 56 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad tais atvejais, kai prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos ar kiti asmenys įstatymų nustatytais atvejais kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, šie subjektai turi bylos šalies teises ir pareigas. Taigi administracinę bylą inicijavusio prokuroro procesinis statusas iš principo jam suteikia tokias procesines teises ir pareigas kaip ir pareiškėjui administracinėje byloje. Prokuroro teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą įtvirtina ne tik ABTĮ, bet ir Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą, gindami viešąjį interesą, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205-230 psl., 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-660/2007, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimusi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007).

Vertinimo kriterijai dėl viešojo intereso sampratos yra apibrėžti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teisminėje praktikoje, nurodant, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė, įstatymo numatytais atvejais, kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-64/2007).

2008 m. birželio 5 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvadoje Nr. 10.4-1137, kurią pareiškėjas gavo 2008 m. birželio 11 d. išsamiai ir detaliai išdėstyti teisės aktų pažeidimai: 1) susiję su Neringos savivaldybės administracijos direktorės 2007 m. vasario 5 d. patvirtinu Projektavimo sąlygų sąvadu Nr. 8, poilsio pastato adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai; 2) susiję su Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2007 m. rugsėjo 14 d. statybos leidimo Nr. 21, išduoto statytojui UAB „Neringos paveldo renovacijos fondas“ rekonstruoti poilsio pastatą adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumu.

Jų patikrinimui, naujų duomenų gavimui bei teisminio proceso iniciavimui pareiškėjas turėjo vieno mėnesio terminą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju minėtiems veiksmams atlikti šis terminas, protingai bei operatyviai rūpinantis įstatyme numatytų funkcijų įgyvendinimu, laikytinas pakankamu.

Kaip jau nurodyta nutartyje ir nustatyta iš 2008 m. birželio 5 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos rašto Nr. 10.4-1137, gauto Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje 2008 m. birželio 11 d. turinio, jame buvo atlikta prokuroro reikalaujamų pateikti faktinių duomenų analizė, pateiktos išvados ir konkrečios nuorodos dėl padarytų pažeidimų esmės, pateikta tyrimo medžiaga, todėl teismas konstatuoja, kad 2008 m. birželio 11 d. pareiškėjui buvo pateikti duomenys, leidžiantys priimti sprendimą dėl viešojo intereso gynimo, todėl termino prašymui paduoti eigos pradžia laikytina ta diena, kai pareiškėjas gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštą Nr. 10.4-1137, t. y. 2008 m. birželio 11 d. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra numatyta procesinė galimybė tiek tikslinti teismui pateiktus reikalavimus, tiek pateikti naujus įrodymus. Nagrinėjamu atveju prokuroro renkami įrodymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nebuvo tiesiogiai susiję su galimybe spręsti klausimą, ar buvo pažeistas viešasis interesas, nes nuosekli apibendrinta analizė jau buvo padaryta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos pateiktoje medžiagoje. Šioje situacijoje buvo aktualus institucijos, turinčios specialiąją kompetenciją vykdant teritorijų planavimo priežiūrą, apibendrintos informacijos ir pateiktų faktinių duomenų teisinis įvertinimas. Atkreiptinas dėmesys, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kokioje proceso stadijoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinė kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr A146–335/2008 pažymėjo, kad ne visi duomenys, kurie Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 straipsnio prasme reikalingi kreipiantis į teismą, tuo pačiu yra būtini tam, kad būtų nustatytas viešojo intereso pažeidimas. Kai kurie duomenys nors ir reikalingi tam, kad pareiškimas atitiktų įstatymų reikalavimus ir būtų priimtas nagrinėti teisme vertintini daugiau kaip techninio pobūdžio. Kiekvienu atveju nustačius, kad prokurorui pakako ar turėjo pakakti duomenų viešojo intereso pažeidimui nustatyti, prasideda termino kreiptis į teismą eiga, todėl likę duomenys pareiškimui tinkamai įforminti turi būti surenkami per jau prasidėjusį ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Jei šie duomenys (pvz., dėl jų didelės apimties, sunkumų juos išreikalaujant) negalėjo būti surinkti per vieno mėnesio terminą, prokurorui, kaip ir kitiems bylą inicijuojantiems subjektams, nėra užkirstas kelias kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą kreipimosi į teismą terminą (ABTĮ 34 straipsnio 2 dalis). Priešingas aiškinimas, kad tik surinkus visus duomenis, reikalingus pareiškimui į teismą surašyti, prasideda termino kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą eigos pradžia, nepagrįstai iškeltų prokurorus privačių asmenų atžvilgiu, neleistų užtikrinti teisinių santykių stabilumo ir prieštarautų proceso įstatymų sistemai. Analogiškas teisinis vertinimas dėl terminų skaičiavimo pateikiamas ir 2008 m. liepos 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A39-1389/2008 priimtoje nutartyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų išplėstinė kolegija 2008 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr A146–335/2008 taip pat konstatavo, kad sprendžiant prokuroro prašymo ginti viešąjį interesą priėmimo administraciniame teisme klausimą, turi būti laikomasi Administracinių bylų įstatymo 37 straipsnio reikalavimų. Šio straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato, kad teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą) jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas tokį prašymą atmeta. Todėl teismas, spręsdamas prokuroro prašymo dėl viešojo intereso gynimo priėmimo klausimą ir aiškindamasis, ar nėra praleistas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas paduoti skundą, turi nustatyti termino paduoti skundą dėl viešojo intereso gynimo eigos pradžią, t.y. kada pagal surinktą medžiagą prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Jei tokių duomenų nepakanka, administracinės bylos iškėlimo klausimą sprendžiantis teismas turi nustatyti terminą pareiškimo trūkumams šalinti ir pasiūlyti pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius aplinkybes, kad terminas kreiptis į teismą nėra praleistas. Jei nustatoma, kad terminas paduoti skundą yra praleistas, teismas turi pagrindą atsisakyti priimti prašymą Administracinių bylų įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu. Dėl šios teismo nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas. Paaiškėjus aplinkybei, kad prokuroro prašymas dėl viešojo intereso gynimo teismo buvo priimtas praleidus įstatymu nustatytą terminą ir neprašyta jį atnaujinti, pirmosios arba apeliacinės instancijos teismas (atsižvelgiant į tai, kurios instancijos teisme ši aplinkybė paaiškėja), bylą turi nutraukti vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime nurodyta, kad „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą <....> Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose teismų sprendimuose.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus faktines aplinkybes, teismų sukurtus precedentus, akivaizdu, kad pareiškėjui kreiptis į administracinį teismą ginant viešąjį interesą, termino eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Pareiškėjas 2008 m. birželio 11 d. gavo 2008 m. birželio 5 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos raštą Nr. 10.4-1137 „Dėl išvados pateikimo“ su priedais, kas laikytina pakankamais duomenimis apie viešojo intereso pažeidimą. Likę duomenys (šiuo konkrečiu atveju duomenys, susiję su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindimu) turėjo būti surenkami per jau prasidėjusį ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Prašymas dėl administracinių aktų panaikinimo teismui buvo pateiktas 2008 m. liepos 18 d. (skundo registracijos Nr. 3-503), t.y. praleidus įstatymo numatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjo prašymu praleistas terminas skundui (prašymui) paduoti gali būti atnaujintas, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, tai yra nepriklausė nuo jo valios. Pareiškėjas prašymo dėl praleisto prašymo padavimo termino atnaujinimo nepateikė ir šio termino neprašo atnaujinti, todėl pareiškėjo prašymą atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Teismas nesprendžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo, nes pagal ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies nuostatas reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik priėmus skundą (prašymą). Šiuo atveju teismas prašymą atsisako priimti ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas negalimas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi teismas,

nutarė:

pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, prašymą atsakovui Neringos miesto savivaldybės administracijai bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims – UAB „Neringos paveldo renovacijos fondas“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, AB SEB Vilniaus bankas, Valstybės saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl administracinių aktų panaikinimo, atsisakyti priimti.

Nutarčiai įsiteisėjus prašymą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant jį per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.