- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-14
- Bylos Nr.
- I-98-554/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A.G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
nedalyvaujant atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. balandžio 5 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas skunde (b. l. 11) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad dažnai kreipdavosi į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) administraciją su prašymais ir gaudavo atsakymus, kuriuose būdavo iškraipyta jo pavardė, rašant „G.“, nors pareiškėjo pavardė rašosi „G.“, taip ir tariasi. 2017 metais atsakovas nuolat atsakymuose į pareiškėjo prašymus, skundus įrašydavo pavardę „G.“, dėl to pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ir šis pavardės sulietuvinimas baigėsi, bet 2018 metais vėl dokumentuose vėl buvo rašoma „G.“. Dėl pavardės sulietuvinimo kreipėsi į pataisos namų administraciją ir Pravieniškių PN-AK administracija pateikė raštišką atsakymą, nurodydami tinklalapį, kuriame suteikiama galimybė keisti pareiškėjo pavardės galūnę. Atsakovo atsakymą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Kalėjimų departamentas savo 2018 m. kovo 9 d. atsakyme Nr. 2S-768 į pareiškėjo 2018 m. vasario 28 d. skundą nurodo, jog jo pavardę galima sulietuvinti. Šie atsakovo veiksmai žemina pareiškėjo orumą, kadangi pareiškėjo pavardė nesilietuvina ir ji rašoma ir tariama visada G.. Nurodė, kad jaučiasi pažemintas, negali jaustis pilnavertis.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 15-19) nurodė, jog Pravieniškių PN-AK buvo gauti pareiškėjo skundai dėl tariamai netinkamo pavardės rašymo teikiant atsakymus nuteistajam. Pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta, kodėl jo pavardė gali būti rašoma su galūne –ui, pateikiant iš oficialios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) svetainės spausdintą išaiškinimą, kuriame buvo patvirtinama, kad pareiškėjo pavardė gali būti rašoma su galūne ir linksniuojama. Pareiškėjas nesutikdamas su tokiu Pravieniškių PN-AK atsakymu, pasinaudodamas savo teise, minėtą atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Buvo kreiptasi į VLKK, prašant paaiškinti, ar pavardės G. gramatinimas ir linksniavimas dokumentuose nepažeidžia kalbos vartojimą nustatančių teisės aktų reikalavimų ir nežemina asmens orumo. VLKK pateikė atsakymą, kad rišliame tekste prireikus gali būti gramatinami asmenvardžiai, kurie baigiasi nekirčiuotais e, i, o, u. Prie tokių asmenvardžių gali būti dedamos po apostrofu arba keičiant baigmenį ar galūnę. Taip pat VLKK kitoje konsultacijoje nurodyta, kad kitų kalbų asmenvardžius lietuviškame tekste linksniuoti reikia. Konsultacijoje pažymima, kad lietuvių kalboje žodžių tarpusavio santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis, todėl ir lietuviškuose tekstuose pasitaikantys įvairios kilmės asmenvardžiai (tiek adaptuoti, tiek rašomi originalo forma) gramatinami ir linksniuojami. Lygiai taip pat gramatinami ir linksniuojami Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės, net jei asmens pase nurodyta ir nesugramatinta vardo ir pavardės forma.
Pažymėjo, kad pareiškėjo pavardės gramatinimas, o konkrečiai pavardės linksniavimas dokumentų tekstuose buvo rašomas nepažeidžiant pareiškėjo teisių ir laisvių. Toks pareiškėjo pavardės rašymas yra valstybinės lietuvių kalbos – gramatinės sistemos nuostatų laikymasis oficialiuose dokumentuose. Pareiškėjo skunde keliami argumentai dėl netinkamo pavardės rašymo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę Pravieniškių PN-AK, ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl orumo pažeminimo, sumenkinimo nesikreipė. Pareiškėjo teiginiai, jog jis iš tikrųjų jautė orumo pažeminimą ar sumenkinimą yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, pareiškėjui adresuotuose raštuose nepagrįstai gramatinant pareiškėjo pavardę.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2018 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3070-556/2018). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1997-415/2017).
Pareiškėjas nurodo, kad 2017 ir 2018 metais Pravieniškių PN-AK atstovai atsakymuose į pareiškėjo prašymus ir skundus įrašydavo pavardę „G.“.
Į administracinę bylą yra pateiktas Pravieniškių PN-AK 2018 m. sausio 11 d. raštas Nr. 7-195 (b. l. 31), kuriame nurodyta, jog jis skirtas „nuteistajam A.G.“. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2016 m. gegužės 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-3 patvirtintų rekomendacijų „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.1. punkte numatyta, jog rišliame tekste prireikus gali būti gramatinami asmenvardžiai, kurie baigiasi nekirčiuotais balsiais e, i, o, u. Prie tokių asmenvardžių galūnės gali būti dedamos arba po apostrofu (a), arba keičiant baigmenį galūne. Pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jog jo pavardė tariama nekirčiuojant paskutinio skiemens. Pagal lietuvių kabos taisykles lietuvių kalboje žodžių tarpusavio santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis, todėl ir lietuviškuose tekstuose, šiuo atveju taip pat ir procesinių sprendimų dokumentuose, Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės gramatinami ir linksniuojami. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis (b. l. 20), todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas, nėra pagrindo pripažinti, kad Pravieniškių PN-AK linksniuodami nuteistojo vardą ir pavardę atliko neteisėtus veiksmus, žemino pareiškėjo orumą bei sukėlė jam neturtinę žalą.
Pareiškėjas 2018 m. sausio 24 d. skundu (b. l. 23) kreipėsi į Pravieniškių PN-AK dėl to, jog neteisingai rašoma jo pavardė. Į minėtą pareiškėjo skundą buvo atsakyta Pravieniškių PN-AK raštu Nr. 7-604 (b. l. 26), kuriame nurodyta, jog pareiškėjo pavardė gali būti linksniuojama ir prie atsakymo pateikė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2016 m. gegužės 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-3 patvirtintas rekomendacijas. Įvertinus minėto rašto turinį konstatuotina, jog atsakovo atstovas pareiškėjui į skundą atsakė aiškiai, rėmėsi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Rekomendacijomis, minėtas Rekomendacijas pateikė pareiškėjui susipažinti.
Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, jog atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.
Taip pat neįrodyta ir kita viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, t. y. žalos padarymo faktas – pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl Pravieniškių PN - AK veiksmų patyrė neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Pareiškėjas teigia, kad dėl atsakovo veiksmų buvo žeminamas pareiškėjo orumas, jis jautėsi nepilnavertis. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjui kilusius išgyvenimus ir moralines kančias, kurie suteiktų pakankamą pagrindą neturtinės žalos priteisimui. Iš į bylą pateiktos 2018 m. balandžio 24 d. Pravieniškių PN-AK PN Psichologinės tarnybos pažymos Nr. 73(2)-352 duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. liepos 13 d. nesikreipė į administraciją (b. l. 15). Byloje esantis išrašas iš pareiškėjo medicininės kortelės patvirtina, kad pareiškėjas dėl orumo pažeminimo, sumenkinimo į psichologus taip pat nesikreipė (b. l. 22).
Teismui nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų, ir pareiškėjui neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų neįrodžius (ABTĮ 56 str.), skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A.G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.