Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

10. Byloje kilo ginčas dėl draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio ieškovei E. P. dėl eismo įvykio metu žuvusio P. P..

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl patirtų sužalojimų mirė ieškovės vyras P. P.. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. birželio 9 d. nutartimi ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas ieškovei E. P. susitaikius su įtariamuoju A. M.. Ieškovė kreipėsi į eismo įvykį sukėlusio vairuotojo draudimo bendrovę AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje su prašymu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovė, vadovaudamasi ieškovės pateiktais dokumentais bei surinktais papildomais duomenimis, atsižvelgiant į tai, kad žuvusiojo mirtį iš dalies įtakojo ir paties žuvusiojo rizikingas elgesys, Kelių eismo taisyklių nesilaikymas, mokėtiną turtinę ir neturtinę žalą sumažino 50 proc. ir ieškovei išmokėjo 9 105,00 Eur neturtinės žalos bei 8 982,89 Eur turtinės žalos.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

12. Ieškovė prašo priteisti jai 25 895,00 Eur neturtinę žalą dėl eismo įvykio metu žuvusio sutuoktinio.

13. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d., 2 d.). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 str. – 6.249 str.).

14. Įstatyme numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą: dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus. Sprendžiant šį klausimą, turi būti vadovaujamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, tai yra atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

15. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikoma, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (LAT 2003-03-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2004-10-04 nutartis byloje Nr. 3K-3-511/2004; 2006-06-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2007-01-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-131/2007; 2008-07-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-357/2008).

16. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, 46 punktas, kt.).

17. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.). Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas (CK 6.253 str. 5 d.). Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).

18. Ikiteisminio tyrimo metu, bei bylos nagrinėjimo teisme metu buvo atliktos eismo įvykio ekspertizės, kurių metu buvo nustatyta, kad dėl eismo įvykio buvo kaltas tiek sunkvežimio vairuotojas, tiek ir dviračiu važiavęs P. P.. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė I. G. nurodė, kad teismas turėtų kritiškai vertinti ikiteisminio tyrimo metu atliktas ekspertizes bei šioje byloje atliktą papildomą ekspertizę. Nurodė, kad ekspertizės aktai turi trūkumų. Teismas pažymi, kad vien tas faktas, kad ekspertizės išvados buvo ne tokios, kokių tikėjosi ieškovė dar nereiškia, kad jos yra su trūkumais ir turėtų būti vertinamos kritiškai. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015 ir joje nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).

19. Iš byloje esančių Lietuvos Teismo ekspertizės centro 2021 m. sausio 29 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. kovo 28 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog dėl 2020 m. rugsėjo 9 d. įvykusio eismo įvykio yra kaltas tiek ieškovės sutuoktinis, tiek sunkvežimio vairuotojas, t. y. nustatyta abipusė šalių kaltė. Ekspertizės aktuose nurodoma, kad dviratininkas P. P., artėdamas prie važiuojamųjų dalių sankryžos, iš anksto nepasitraukė kairiau ir neužsiėmė kraštinės kairės padėties eismo juostoje, o suko į kairę, priartėjęs prie važiuojamųjų dalių sankirtos, tokiu būdu sudarė kliūtį iš paskos ta pačia kryptimi iš paskos priartėjusio sunkvežimio „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba vairuotojui A. M.. Techniniu požiūriu, tokie dviratininko veiksmai buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykiu. Nagrinėjamu atveju kaltais dėl eismo įvykio buvo pripažinti tiek sunkvežimio vairuotojas A. M., tiek dviračiu važiavęs P. P.. 2021 m. balandžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad sunkvežimio vairuotojas A. M. privalėjo važiuoti kuo arčiau kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto bei priartėjęs prie dviratininko, važiuojančio link kelių susikirtimo, turėjo mažinti važiavimo greitį ir tik jam atlaisvinus sankirtą, toliau tęsti judėjimą. Vykdydamas šiuos reikalavimus sunkvežimio vairuotojas A. M. turėjo galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo (b. l. 16). Baudžiamoji byla buvo nutraukta nukentėjusiajai E. P. ir įtariamajam A. M. susitaikius. Baudžiamojoje byloje, atliekant ikiteisminį tyrimą, nebuvo sprendžiamas nurodytų asmenų kaltės santykis ir proporcijos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad P. P. taip pat kaltas dėl jam atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos, todėl būtina nustatyti šios kaltės apimtį.

20. Kaip matyti, specialistai ir ekspertai nevertino dviratininko P. P. ir įtariamojo A. M. kaltės proporcijos dėl eismo įvykio kilimo, kadangi įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Tačiau tokio pobūdžio ekspertizėse ekspertai visada nurodo, jei vieno iš asmenų kaltė yra esminė, pvz. nurodant, kad vieno vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti, kai kito asmens veiksmai gali būti vertinami kaip techniniu požiūriu turėję priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tiek dviratininko P. P., tiek sunkvežimio vairuotojo A. M. veiksmai įvertinti kaip techniniu požiūriu sąlygoję eismo įvykio kilimą (b. l. 8-16, 147-154).

21. Atsakovo vertinimu, ieškovės sutuoktinio kaltė dėl eismo įvykio sudaro 50 procentų, todėl ieškovei buvo atlyginta 50 procentų jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos. Su tokiu vertinimu teismas neturi pagrindo nesutikti. Kaip matyti, dėl padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų būtent ieškovės vyrą ištiko neabejotinai sunkiausios pasekmės – jis eismo įvykio metu buvo mirtinai sužalotas. Pagrįsdama neturtinės žalos dydį, ieškovė nurodė, kad dėl vyro netekties patyrė ir patiria didelį dvasinį sukrėtimą, didelius išgyvenimus bei skausmą, pasunkėjo jos buitis, neteko galimybės bendrauti šeimoje. Tarp ieškovės ir jos sutuoktinio buvo labai artimas ir glaudus ryšys, santuokoje ieškovė su savo sutuoktiniu išgyveno 44 metus. Teismo posėdžio metu pati ieškovė bei liudytojai I. P. ir V. P. nurodė, kad dėl patirto eismo įvykio ieškovė kurį laiką negalėjo viena likti namuose, nuolat verkdavo, dažnai važiuodavo į kapus, ieškovę kankina nerimas ir nemiga, prisimenant eismo įvykį ir jo aplinkybes. Neturtinę žalą ieškovė vertino 35 000,00 Eur suma. Nurodė, kad atsakovas jai yra sumokėjęs 9 105,00 Eur, todėl likusi jai nesumokėta neturtinė žala yra 25 895,00 Eur.

22. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekstas neabejotinai įrodo, kad dėl įvykusio eismo įvykio ieškovė neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovei padaryta neturtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykio metu atsakovo apdraustą automobilį vairavusio A. M. kaltais veiksmais, todėl turi būti atlyginta (CK 6.246 str.-6.249 str.). Taip pat turi būti nustatytas teisingas atlygintinos neturtinės žalos dydis.

23. Civilinis kodeksas nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-272/2011).

24. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų (CK 6.253 str. 1 d.). Nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens rizikos prisiėmimas (CK 6.253 str. 5 d.). Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 str. 3 d.).

25. Dalyvavimas eisme yra gana pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus. Eismo tvarką, dalyvavimo jame sąlygas detaliai reglamentuoja Kelių eismo taisyklės. Jose išdėstyti labai konkretūs, akivaizdūs ir nesudėtingi reikalavimai, todėl jų nevykdymas gali būti vertinamas kaip didelis neatsargumas. Esant duomenims, jog nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisykles ar kitokiu būdu buvo neatsargus, turi būti svarstoma, ar tai yra didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tada, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti didesnio pavojaus šaltinis ir leido šioms pasekmės atsirasti. Esant tokiai situacijai, jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam. Svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, eismo įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).

26. Iš byloje esančių ekspertizės aktų, specialisto išvados, matyti, kad dėl eismo įvykio kilimo vienodai kalti abu eismo įvykio dalyviai. P. P., turėdamas pareigą atlikti manevrą dviračiu tik įsitikinęs, kad tai atlikti yra saugu, nesielgė pakankamai atidžiai ir apdairiai ir suko į kairę, kai tuo metu link jo jau artėjo sunkvežimis. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytojai, kelias, kuriuo jie važiavo, buvo duobėtas, nelygus, vadinasi sunkiasvorės transporto priemonės su priekaba artėjimas link dviratininkų turėjo būti pakankamai garsus, todėl dviračiu važiavęs P. P. turėjo išgirsti link jo artėjančią transporto priemonę ir sustoti, o ne atlikti sukimo į kairę manevrą. Lygiai taip pat sunkvežimio vairuotojas, matydamas priekyje jo važiuojantį dviratininką ir atliekantį sukimo į kairę manevrą, turėjo tiek sulėtinti greitį, kad suktųsi į dešinę tik įsitikinęs, kad dviratininkas baigė savo manevrą ir sunkvežimio vairuotojas gali saugiai suktis dešinėn. Bylos duomenimis nėra nustatyta, kuris eismo įvykio dalyvis buvo labiau kaltas dėl kilusio eismo įvykio, todėl teismas negali kaltės perkelti vien tik sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojui, taip eliminuojant paties dviratį vairavusio P. P. kaltę.

27. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie KET pažeidimo padarymo padariniai (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek), ar kaltininkas vairavo blaivus (kasacinė nutartis Nr. 2K-177-696/2015).

28. Bylos duomenys bei liudytojų parodymai patvirtina, kad dviratininkas P. P. iš dešinio kelkraščio suko į kairę, prieš tai rodė ranka posūkį. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 58 straipsniu, dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja. Kelių eismo taisyklių 59 straipsnyje numatyta, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad dviračiu važiavęs P. P. būtų nulipęs nuo dviračio, apsidairęs ir tik įsitikinęs, kad manevrą atlikti saugu, kirtęs važiuojamąją kelio dalį, todėl šie dviračiu važiavusio P. P. veiksmai vertintini kaip didelis neatsargumas, turėjęs tiesioginės įtakos eismo įvykio kilimui.

29. Ieškovės vertinimu jai yra padaryta 35 000,00 Eur neturtinė žala, atsakovas jai yra atlyginęs 9 105,00 Eur neturtinę žalą, todėl likusi jai atlygintinos žalos dalis yra 25 895,00 Eur. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kas jau išdėstyta, daro išvadą, kad reikalaujama priteisti suma yra per didelė. Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344,30 Eur iki 43 443,00 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-399/2009, 2K-371/2010, 2K-416/2010, 2K-425/2010, 2K-551/2010, 2K-553/2010, 2K-678/2010, 2K-4/2011, 2K-9/2011, 2K-150/2011, 2K-195/2011, 2K-239/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-165/2012, 2K-185/2012, 2K-302/2012, 2K-377/2012, 2K-65/2013, 2K-124/2013, 2K-184/2013, 2K-204/2013, 2K-220/2013, 2K-431/2013, 2K-91/2014, 2K-388/2014, 2K-438/2014, 2K-445/2014, 2K-143/2015, 2K-177/2015 ir kt.), o kai yra nustatyta, jog kelių eismo taisykles pažeidė ir nukentėjęs asmuo, t. y. nustatomas didelis nukentėjusio asmens neatsargumas, neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 11 584,80 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2009, 2K-127/2010, 2K-272/2011, 2K-473/2011, 2K-90/2012, 2K-204/2013, Šiaulių apygardos teismo 2015-03-18 nutartis byloje 1A-142-282/2015). Šiuo atveju atsakovas, atlikęs draudiminio įvykio aplinkybių vertinimą, nustatė, kad dėl kilusio eismo įvykio ieškovė patyrė 18 210,00 Eur neturtinę žalą, tačiau šį dydį sumažino 50 proc., nes dėl eismo įvykio buvo kaltas ir ieškovės sutuoktinis. Teismo vertinimu, atsakovo ieškovei paskaičiuotas neturtinės žalos dydis yra teisingas ir proporcingas, atitinka teismų praktikoje paskaičiuotą neturtinės žalos dydį, kai dėl eismo įvykio kalti abu eismo įvykyje dalyvavę asmenys, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl 25 895,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

30. Ieškovė prašė priteisti 9 271,33 Eur turtinės žalos.

31. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str. 1 d.).

32. Kasacinio teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2006, obiter dicta dalyje pateiktas šioje byloje aktualus išaiškinimas dėl asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui, rato. Tai – asmenys, kurie dėl asmens žūties patyrė nuostolių – neteko dalies teikto išlaikymo arba galimybės įgyvendinti teisę į išlaikymą. Tai gali būti asmenys, kurie: faktiškai gavo išlaikymą arba turėjo teisę į išlaikymą iš žuvusiojo. Teisė gauti iš mirusio asmens išlaikymą jo mirties dieną yra siejama su teisine išlaikymo pareiga.

33. Remiantis šiomis aiškinimo išvadomis akivaizdu, kad materialinę subjektinę teisę reikalauti žalos netekus maitintojo atlyginimo turi ne tik faktiniai išlaikytiniai, kurie yra nedarbingi, bet ir asmenys, turėję teisę gauti išlaikymą iš žuvusiojo. Taigi, teisę į žalos atlyginimą pagal CK 6.284 straipsnį sukuria tiek išlaikymo faktas, tiek teisės gauti išlaikymą iš žuvusiojo turėjimas. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, jog turinčiais teisė į žalos atlyginimą netekus maitintojo pripažįstama nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniui, nedarbingiems tėvams ar kitiems faktiniams nedarbingiems išlaikytiniams, taip pat žuvusiojo vaikui, gimusiam po jo mirties. Netekus maitintojo jiems atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam (CK 6.284 straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja, jog fizinio asmens mirties atveju jo sutuoktinis turi teisę į žalos, atsiradusios dėl sutuoktinio mirties, atlyginimą, jeigu sutuoktinis faktiškai jį išlaikė arba jis turėjo teisę į išlaikymą. Kaip minėta, teisė gauti iš mirusio asmens išlaikymą jo mirties dieną yra siejama su teisine išlaikymo pareiga, kuri atsiranda tuo atveju, jeigu reikalavimą atlyginti žalą remiantis CK 6.284 straipsniu reiškiantis asmuo turėjo teisę reikalauti teikti jam išlaikymą.

34. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos adresatų (nepilnamečių vaikų, sutuoktinių, nedarbingų tėvų ar kitų faktinių nedarbingų išlaikytinių bei vaiko, gimusio po fizinio asmens mirties) teisė į žalos atlyginimą netekus maitintojo atsiranda skirtingais pagrindais, t. y. vienų dėl faktiškai jiems mirusiojo teikto išlaikymo, o kitų dėl teisės tokį išlaikymą gauti turėjimo. Pažymėtina, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nėra apibrėžta, kuriais atvejais normos adresatai laikytini turėjusiais teisę fizinio asmens žuvimo dieną gauti iš jo išlaikymą, kitaip tariant, nėra nustatyta sąlygų, kurioms esant žuvęs fizinis asmuo būtų turėjęs pareigą išlaikyti konkretų asmenų. Šiuo atveju teisės į išlaikymą turėjimas negali būti traktuojamas abstrakčiai, bet siejamas su konkrečiomis aplinkybėmis, kurioms atsiradus, įgyjama tokia teisė.

35. Sutuoktinių abipusės pareigos nurodytos CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Vykdydami šias abipuses pareigas, gyvendami santuokinį gyvenimą, sutuoktiniai ne tik prisideda prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, bet ir kartu teikia vienas kitam tiek materialinę, tiek moralinę paramą. Abipusės materialinės paramos teikimas santuokinio gyvenimo metu pasižymi tuo, jog sutuoktinių gaunamos pajamos yra bendroji jų jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taigi sutuoktinio mirties atveju likęs gyvas sutuoktinis netenka tos pajamų dalies, kuri jam būtų buvusi paskirta kaip materialinė parama.

36. Ieškovė, kreipdamasi į teismą nurodė, kad dėl eismo įvykio metu žuvusio sutuoktinio jos negautos pajamos netekus maitintojo, atskaičius našlės pensiją – 8 146,08 Eur, negautos pajamos dėl galvijų prieaugio – 2 127,60 Eur, negautos pajamos už karvių pieną – 5 904,43 Eur, laidojimo išlaidos – 2 076,11 Eur. Viso ieškovė nurodė, kad jai, žuvus sutuoktiniui, buvo padaryta 18 254,22 Eur turtinė žala.

37. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ieškovei atlygino 8 982,89 Eur turtinę žalą (laidojimo išlaidos – 1 038,05 Eur, negautos pajamos dėl išlaikymo – 4 073,04 Eur, negautos pajamos dėl ūkinės veiklos – 3 871,80 Eur). Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje savo priimtame sprendime nurodė, kad dėl paties žuvusiojo kaltės draudimo bendrovė draudimo išmoką mažina 50 proc. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad likusi neatliginta 9 271,33 Eur turtinė žala.

38. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje priimtu sprendimu. Nors ieškovė E. P. nurodė, kad su sutuoktiniu visą gyvenimą kartu gyveno ūkiškai, laikė karves, parduodavo prieaugį, pieną, tačiau bylos duomenys bei teismo posėdžio metu liudytojų duoti parodymai patvirtino, kad nuo 2019 metų gegužės mėnesio karves melždavo tik jos sutuoktinis, nes ieškovė E. P. dėl patirtos kairės rankos traumos to daryti nebegalėjo. Ieškovė bei liudytojai teismo posėdžio metu nurodė, kad P. P. mėnesis iki žūties turėjo širdies infarktą. Po ligos prie ūkio darbų mažai prisidėdavo, jam gydytojai neleido sunkiai kelti. Ieškovei E. P. dirbti ūkio darbus nuo liepos mėnesio pabaigos padėjo I. P., kuri spalio mėnesį įsidarbino ir nebegalėjo padėti ūkio darbuose. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės ieškinyje nurodytais argumentais, kad ji ir jos sutuoktinis būtų gavę pajamas iš ūkio veiklos, jei nebūtų įvykęs eismo įvykis. Pažymėtina, kad byloje esantys ieškovės medicininiai dokumentai patvirtina, kad 2019 m. ji turėjo kairio sąnario išnirimą, dėl ko buvo operuota (duomenys neskelbtini) klinikose. Iš 2020 m. lapkričio 10 d. ambulatorinio apsilankymo aprašo matyti, kad kliniškai sąnarys deformuotas, ranka silpnesnė 50 proc., dilbio judesiai skausmingi. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl patirtos traumos ir ateityje būtų mažai prisidėjusi prie ūkio išlaikymo bei priežiūros. Ieškovės sutuoktinis, po patirto infarkto, taip pat nebebuvo tokios sveikatos, kad būtų galėjęs ir toliau pats be kitų pagalbos prižiūrėti gyvulius bei gauti iš to tokias pajamas, kokias būtų gavęs, jei nebūtų padėję giminaičiai.

39. Teismo vertinimu ieškovė E. P. buvo priversta parduoti gyvulius ne vien dėl to, kad žuvo jos sutuoktinis, bet ir dėl to, kad jai ūkyje padėjusi I. P. įsidarbino ir nebegalėjo padėti. Nors ieškovė atsakovui pateiktame prašyme dėl žalos atlyginimo nurodė, kad tikėtinai gautina nauda iš karvių būtų iki 2028 – 2030 m., tačiau bylos duomenys patvirtina, kad tiek ieškovės, tiek jos sutuoktinio sveikata buvo pablogėjusi, ieškovė prie gyvulių priežiūros mažai prisidėdavo dėl kairės rankos traumos, o jos sutuoktinis turėjo širdies infarktą ir dėl to nebuvo visiškai darbingas. Be to, bėgant metams, tiek ieškovės, tiek jos sutuoktinio sveikata tikėtina būtų dar labiau blogėjusi, todėl be kitų pagalbos laikyti tokį pat skaičių galvijų būtų buvę vis sunkiau, vieniems be pagalbos apsidirbti ūkio darbus ir patiems prižiūrėti tokį pat skaičių gyvulių kasmet būtų buvę vis sunkiau. Teismas konstatuoja, kad atsakovo ieškovei paskaičiuota bei išmokėta 8 982,89 Eur turtinė žala yra teisinga bei proporcinga ieškovės negautoms pajamoms, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl 9 271,33 Eur turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Ieškovė E. P. byloje pateikė įrodymus, jog patyrė 1560,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

42. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys byloje atmestas, bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteistinos.

43. Taip pat iš ieškovės valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 35,84 Eur.

44. Atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovas byloje prašė skirti techninę eismo įvykio ekspertizę, nes tarp šalių kilo ginčas dėl dviratininko kaltės. Atsakovo atstovas buvo įpareigotas į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti 600 Eur. Atsakovas, vykdydamas teismo nutartį, 2022 m. vasario 3 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo reikalaujamą 600 Eur sumą. 2022 m. kovo 28 d. surašytas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas, už kurio atlikimą išrašyta sąskaita 537,53 Eur sumai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, iš ieškovės atsakovei priteistinos su ekspertizės atlikimu patirtos išlaidos - 537,53 Eur. Atsakovei grąžintina likusi permokėta už ekspertizę suma - 62,47 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės E. P. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 537,53 Eur (penkių šimtų trisdešimt septynių eurų 53 ct) išlaidas už eismo įvykio ekspertizės atlikimą atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, buveinės adresas Vilnius, Viršuliškių skr. 34, naudai.

Priteisti iš ieškovės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 35,84 Eur (trisdešimt penkių eurų 84 ct) valstybės naudai procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šią sumą sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662.

Įpareigoti Šiaulių apylinkės teismo finansų skyrių iš Šiaulių apylinkės teismo depozitinės sąskaitos Nr. LT29 7300 0100 0240 9596 apmokėti Lietuvos teismo ekspertizės centrui 537,53 Eur už ekspertizės atlikimą pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą serija LTEC Nr. 0001857 ir grąžinti atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, įmonės kodas 300665654, už ekspertizę permokėtą 62,47 Eur (šešiasdešimt dviejų eurų 47 ct) sumą.

Įsiteisėjus sprendimui, grąžinti Šiaulių apskrities VPK ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-136282-20.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.