Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Plungės r. apylinkės teismo 2012-03-12 nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d., 260 str. 1 d, BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirta bausmė 2 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; vadovaujantis BK 87 str. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas – įpareigojimas 12 mėnesių tęsti mokslą, bausmę atlikęs;

2) Plungės r. apylinkės teismo 2014-10-31 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., paskirta bausmė 1 metai laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 64¹str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p), bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d. ir 254 str. 1 d.

G. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas pagrindinis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Plungės r. apylinkės teismo 2014-04-01 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., paskirta bausmė laisvės apribojimas 6 mėnesius, įpareigojant visą šį laiką mokytis, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d.

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsilavinimas – vidurinis, nevedęs, nedirbantis, mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji L. V., G. F. bei A. S. įsibraudami į patalpas pagrobė svetimą turtą, t. y. 2014 m. liepos mėn., laikotarpiu nuo 2014-07-09 iki 2014-07-11, tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 16.00 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti J. G. priklausantį turtą, A. S. vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į J. G. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) L. V., išėmęs gyvenamojo namo lango rėmą, pateko į J. G. priklausančio gyvenamojo namo vidų ir taip įsibrovęs į patalpą paėmė nukentėjusiajam J. G. priklausantį televizorių LG su nuotolinio valdymo pulteliu, bendros 1000 litų vertės, 150 litų vertės žiūronus, elektrinį grąžtą, kurio vertė 150 litų, 2 vnt. kampinių šlifuoklių, kurių 1 vnt. vertė 150 litų, bendros 300 litų vertės, o tuo pačiu metu A. S. kartu su G. F. iš gyvenamojo namo kiemo paėmė J. G. priklausantį 1800 litų vertės keturratį motociklą. Visus pagrobtus daiktus sudėję į (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio bagažinę ir salono vidų, iš sodybos pasišalino. Taip veikdami bendrininkų grupe pagrobė nukentėjusiajam J. G. priklausantį 3400 litų vertės turtą.

Be to, kaltinamasis L. V. pagrobė šaunamąjį ginklą, t. y. 2014 m. liepos mėn., laikotarpiu nuo 2014-07-09 iki 2014-07-11, tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apie 16.00 val. įsibrovęs į J. G. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamosiose patalpose-miegamajame kambaryje pamatęs seifą, su seifo spynoje buvusiais raktais seifą atrakino, seife radęs šaunamąjį ginklą-dujinį pistoletą, G. F., A. S., nežinant apie jo sumanymą pagrobti šaunamąjį ginklą, iš seifo paėmė šaunamąjį ginklą- dujinį pistoletą (duomenys neskelbtini), „C“ kategorijos, 8 mm, jo vertė 180 Lt, ir taip pagrobė šaunamąjį ginklą.

Kaltinamieji L. V., G. F. kalti prisipažino visiškai ir parodė, kad jie 2014 m. liepos mėnesį įsibrovė į sodybą (duomenys neskelbtini) bei pavogė televizorių LG, žiūronus, du šlifuoklius ir elektrinį grąžtą, o G. F. ir A. S. iš namo kiemo pavogė keturratį motociklą. Kaltinamasis L. V. parodė, kad jis asmeniškai pagrobė dar ir dujinį pistoletą. Visi kaltinamieji aiškina, jog su civiliniu ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltę patvirtina šie bylos duomenys.

Iš 2014-07-11 J. G. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2014-07-11, apie 20.30 val., grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog, išėmus langą, patekta į prieškambarį bei, išdaužus langą tarp prieškambario ir virtuvės, patekta į gyvenamąsias patalpas ir pagrobta: 180 Lt vertės 8 mm dujinis pistoletas (duomenys neskelbtini); 1800 Lt vertės keturratis motociklas, 1000 Lt vertės televizorius LG. Padaryta žala – 2980 Lt ( b. l. 7).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), sodyba priklauso J. G.. Prie mūrinio gyvenamojo namo šiaurinės sienos pristatyta medinė veranda, kurios įėjimo durys bei spyna nesugadintos. Durų dešinėje pusėje langas, iš kurio išimtas stiklas. Stiklas padėtas kieme ant žolės. Verandoje sienoje, prie kurios yra dujinė viryklė, dviejų dalių langas į virtuvės kambarį. Apatinės dalies stiklas išdaužtas, stiklo šukės pabirusios ant verandos grindų. Miegamajame seifas, kurio durys atidarytos, seifo spynoje įkištas raktas (b. l. 8–14).

Nukentėjusysis J. G. parodė, kad 2014-07-11, apie 20.30 val., grįžęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad, išėmus gyvenamojo namo medinį lango stiklo rėmą, buvo patekta į gyvenamąsias patalpas. Kambaryje iš seifo buvo pagrobtas dujinis pistoletas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 180 litų. Iš virtuvės kambario pagrobtas plazminis televizorius „LG“ su nuotolinio valdymo pulteliu bendros 1000 litų vertės. Iš kiemo pagrobtas keturratis motociklas, kurio vertė 1800 litų. Iš gyvenamojo namo pagrobtas elektrinis grąžtas, kurio vertė 150 litų, ir 2 vnt. kampinių šlifuoklių, kurių 1 vnt. vertė 150 litų, bendros 300 litų vertės. Iš gyvenamojo namo kambario pagrobti 150 litų vertės juodos spalvos žiūronai . Vagystės metu buvo išdaužtas vienas lango stiklas, kurio vertė 20 litų. Iš viso dėl vagystės jam padaryta bendra 3580 litų turtinė žala. keturratį motociklą pirko iš pavienio žmogaus (duomenys neskelbtini) turguje (b. l. 15, 17, 18, 19).

Iš liudytojo R. B. parodymų matyti, kad 2014 metų liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, kartu su A. S., G. F. ir L. V. buvo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), tačiau vagystės iš gyvenamojo namo jis nevykdė. Tą dieną dienos metu jis buvo su A. S. ir G. F.. Pamena, kad lyg G. F. paskambino ar parašė žinutę į telefoną L. V.. G. F. pasakė, kad L. prašo jį pavežti kažkur, kas jam skolingas 200 litų. A. S. sutiko paimti L. V., todėl A. vairuojamu automobiliu nuvažiavo į A. J. gatvę (duomenys neskelbtini), kur pasiėmė L. V., kuris paprašė A., kad šis pavežtų, jis parodys kelią, nes kažkoks vyras jam skolingas 200 litų. L. V. rodant kelią, važiavo keliu (duomenys neskelbtini), kur pasuko į dešinę, važiavo per pievas, kol atvažiavo tiesiai į sodybą. Minėtos sodybos parodyti negalės, nes nepamena. Važiuojant jokios kalbos apie vagystę tikrai nebuvo, niekas nekalbėjo, kad ką nors vogs iš sodybos. Žino, kad į sodybą važiavo, kad L. V. pasiimtų, kaip jis sakė, savo skolą, t. y. pinigus – 200 litų. Nuvažiavus į sodybą visi sėdėjo automobilyje, L. V. vienas išlipo iš automobilio ir nuėjo prie gyvenamojo namo. Pro automobilio langą matė, kad L. V. beldė į namo duris, tačiau, kaip suprato, namuose nieko nebuvo, durų niekas neatidarė. Pamatė, kad L. V. išėmė gyvenamojo namo lango rėmą, ir tada iš automobilio išlipo A. S. ir G. F.. Girdėjo, kaip jie L. V. sakė, ką jis čia daro. L. V. atsakė: „imam, nešam ir varom“, ar kažką panašaus. Matė, kad L. V. iš gyvenamojo namo pro langą išnešė šlifuoklius, grąžtą, žiūronus, po to išnešė televizorių. Tuo pačiu metu A. S. su G. F. iš gyvenamojo namo kiemo į automobilio bagažinę įkėlė keturratį motociklą. Visus pavogtus daiktus sudėjo į automobilio bagažinę ir saloną. Jis į jų vykdomą vagystę nesikišo, sakė jiems, ką daro, nes suprato, kad jie vykdo vagystę. Draugams sudėjus pavogtus iš gyvenamojo namo daiktus ir keturratį, iš sodybos išvažiavo. Kol draugai vykdė vagystę, jis nesisiūlė saugoti, kad kas neateitų į sodybą. Važiuojant iš sodybos nematė, kad L. V. būtų turėjęs šautuvą. Kas iš draugų pasiūlė miške paslėpti keturratį, nepamena. Keturratį paslėpė miške (duomenys neskelbtini). Miške A. S. ir G. F. nustūmė keturratį, jis buvo prie automobilio. Tada grįžo į (duomenys neskelbtini), kur G. F. į namus išsinešė televizorių su pulteliu, o L. V. išnešė kažkam parduoti įrankius. Tą pačią dieną L. V., pardavęs šlifuoklius, grąžtą, gautus pinigus padalijo jiems visiems. Jam davė 30 litų. Kodėl pinigus paėmė, negali paaiškinti, tačiau pinigų neprašė. Mano, kad pinigus jam davė, kad niekam nepapasakotų. Tikrai jokio susitarimo, kad už parduotus pavogtus daiktus pasidalys pinigus, nebuvo. Dėl tokio savo poelgio, t. y. kad griežtai neuždraudė draugams vykdyti vagystės ir pats joje dalyvavo, labai gailisi. Gailisi, kad iš L. V. paėmė ir pinigus, gautus už pavogtus ir parduotus įrankius (b. l. 179–180).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis J. G. tyrimui pateikė dujinio pistoleto (duomenys neskelbtini) įsigijimo dokumentų nuorašą, kuris pridėtas prie bylos (b. l. 22, 23).

Iš pažymos matyti, kad J. G. vardu buvo registruotas dujinis pistoletas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kategorija C (b. l. 26–27).

Įtariamojo L. V. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad jis parodė J. G. sodybą, kur padarė vagystę bei gyvenamajame name vietas, iš kur ir ką pavogė (b. l. 49–52).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad įtariamasis G. F. tyrimui pateikė televizorių LG su nuotolinio valdymo pulteliu, jie pridėti prie šios bylos (b. l. 95 ).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas televizorius LG su distancinio valdymo pulteliu kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pridėti prie šios bylos ir pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajam J. G. (b. l. 96–97, 20).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad G. F. parodė J. G. sodybą, vietą, kur kartu su A. S. pagrobė keturratį motociklą, gyvenamajame name langą, pro kurį įlipo L. V., bei per šį langą jis iškėlė iš namo pavogtą televizorių LG (b. l. 99–101).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamasis A. S. tyrimui pateikė keturratį motociklą, kuris pridėtas prie šios bylos (b. l. 125).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas keturratis motociklas be valstybinių numerių, ant dešinio šono užrašas „200cc“ ir „AT 20“, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pridėtas prie šios bylos ir pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajam J. G. (b. l.126–127, 20).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad A. S. parodė J. G. sodybą, vietą, kur kartu su G. F. pagrobė keturratį motociklą (b. l. 144–146).

Esant tokioms aplinkybėms kaltinamųjų L. V., G. F. bei A. S. kaltė dėl inkriminuotų jiems nusikaltimų yra įrodyta. Kaltinamųjų L. V., G. F. bei A. S. veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d., nes jie įsibraudami į patalpas pagrobė svetimą turtą. Be to, kaltinamojo L. V. veika kvalifikuotina ir pagal BK 254 str. 1 d., nes jis pagrobė ir šaunamąjį ginklą.

Nukentėjusiojo J. G. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal CK 6.249 str. žala yra turtiniai padariniai, sąlygoti kaltininko nusikalstamos veikos, kurią privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 2.263 str.). Ieškinys iš dalies pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl spręstinas žalos atlyginimo klausimas. Žalą ieškovui kaltinamieji padarė bendrai, todėl jie atsako solidariai (CK 6.279 str.). Byloje nustatyta, kad po vagystės keturratis motociklas nukentėjusiajam J. G. buvo grąžintas natūra. Nukentėjusysis teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog keturratis motociklas yra nepataisomai sugadintas. Pažymėtina, kad kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė, ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosiuos nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo. Esant tokioms aplinkybėms turtinės žalos dydis mažintinas iki 463,39 eurų. Be to, nustatyta, kad G. F. perdavė J. G. 200 eurų atlyginti žalai, padarytai dėl turto vagystės, todėl iš visų kaltinamųjų solidariai priteistini nukentėjusiajam 263,39 eurai turtinei žalai atlyginti. Taip pat priteistini iš L. V. 52,13 eurai J. G. turtinei žalai atlyginti, nes pastarasis pagrobė nukentėjusiojo ginklą.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas asmenines ar neturtines vertybes ir kaip fizinio bei dvasinio pobūdžio praradimai ar pakenkimai gali būti įvertinta pinigais ir kompensuota. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. pateikiama neturtinės žalos samprata: neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Iš to matyti, kad neturtinė žala gali būti padaroma pažeidus skirtingus gėrius, tarp jų ir pasikėsinus į asmens nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios kategorijos bylose turtinės žalos nustatymo faktas neatima teisės nukentėjusiajam gauti neturtinės žalos atlyginimą. Patirtą neturtinę žalą ieškovas įvertino 1500 eurų. Pareiga įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kadangi Civilinis kodeksas nenumato minimalios ir maksimalios sumos. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais ir nustatydamas jos dydį, privalo atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji vagystės būdu pagrobė ieškovo turto už 3400 Lt (984,70 eurų) bei kaltinamasis L. V. dar ir šaunamąjį ginklą už 180 Lt (52,13 eurų). Vertinant padarytos žalos pasekmes, teismui nekyla abejonių, kad dėl to ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų, patyrė finansinių nepatogumų, tačiau nėra medicininių duomenų apie sukeltas neigiamas pasekmes ieškovo sveikatai, todėl teismas nesutinka su ieškovo prašymu ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Taigi, siekiant nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, ieškovo prašoma priteisti patirtos neturtinės žalos atlyginimo suma mažintina iki 600 eurų.

Procesas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų nutrauktinas, nes J. G. atsisakė nuo šių išlaidų išieškojimo.

Visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, o jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad vagystę padarė bendrininkų grupe.

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamasis L. V. nusikalto trečią kartą, teistumai neišnykę, yra nusikaltimų recidyvistas, padarė vieną sunkų bei vieną apysunkį nusikaltimus, dirba. Tad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Esant nurodytoms aplinkybėms L. V. skirtinos mažesnės sankcijoje numatyto už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamasis G. F. nusikalto antrą kartą, paskirtąją bausmę yra atlikęs, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, dirba, atlygino dalį padarytos žalos. Esant tokioms aplinkybėms jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismas mano, jog jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas maksimaliam terminui, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamasis A. S. nusikalto pirmą kartą, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, mokosi, kelis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Nusikaltimai, numatyti BK 178 str. 2 d. ir 254 str. 1 d., sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl kaltinamajam L. V. paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kaip tai numato BK 63 str. 5 d. 1 p. Visiems kaltinamiesiems bausmės vadovaujantis BK 64¹ str. mažinamos vienu trečdaliu, nes buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be to, L. V. nuosprendžiu paskirtoji bausmė bendrintina BK 63 str. 9 d. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – dvejiems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo;

pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – trejiems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – trejus metus laisvės atėmimo.

Remiantis BK 64¹ straipsniu paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei nustatyti galutinę bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi prie šios bausmės iš dalies pridėti Plungės r. apylinkės teismo 2014-10-31 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę ir galutinę bausmę paskirti dvejus metus ir tris mėnesius terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pakeisti į suėmimą ir suimti jį teisiamojo posėdžio salėje.

G. F. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirti dvejus metus laisvės atėmimo. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir sumažinti šią bausmę vienu trečdaliu bei paskirti galutinę bausmę vienerius metus ir keturis mėnesius laisvės atėmimo. Taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Į bausmės laiką įskaityti išbūtą laiką sulaikyme 2014-07-23 (1 parą).

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistą.

A. S. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 1 vienerius metus laisvės apribojimo. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei galutinę bausmę paskirti aštuonis mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant tęsti mokslus ir atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų L. V., G. F. bei A. S. J. G. 263,39 Eur turtinei žalai atlyginti bei 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisti iš L. V. 52,13 E. J. G. turtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nutraukti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.