- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- e2-584-863/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- If P
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo If P&C Insurance AS ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 588,28 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų matines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2018 m. sausio 18 d. su L. J. (šiuo metu A., toliau taip pat - draudėja) sudarė transporto priemonės draudimo sutartį, draudimo liudijimas serija TPA Nr. 00174513, kuria draudimo liudijime nurodytomis sąlygomis buvo apdraustas draudėjos valdomas AB SEB bankas nuosavybės teise priklausantis automobilis NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. SJNFAAJ11U1176238, pagaminimo metai - 2015. 2018 m. balandžio 5 d. automobiliui važiuojant paskui transporto priemonę VOLVO FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš po šio automobilio atskriejęs sukietėjusio purvo grumztas pataikė į draudėjos automobilį ir apgadino priekinį buferį, variklio gaubtą ir kairį žibintą. Eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai supildė eismo įvykio deklaraciją, automobilio VOLVO FM vairuotojas pasirašė eismo įvykio deklaracijos 14 skyriuje po žodžiais „Patvirtinu, kad esu atsakingas (-a) už padarytą žalą“. Pažymėjo, jog minėtą eismo įvykį pripažino draudžiamuoju įvykiu, įvertino eismo įvykio metu draudėjos automobiliui padarytus sugadinimus ir nustatė, kad automobilio atstatymo į iki įvykio buvusią padėtį kaina yra 1 851,54 Eur su PVM (t. y. numatoma remonto darbų kaina). 2018 m. gegužės 26 d. UAB „Techruna“ išrašė draudėjai sąskaitą už atliktus remonto darbus, kurios galutinė suma sudarė 1 686,98 Eur su PVM. 2018 m. gegužės 31 d. draudėjos nurodymu išmokėjo automobilio remontą atlikusiai įmonei UAB „Techruna“ 1 686,98 Eur draudimo išmoką. Pažymėjo, jog išmokėdamas draudimo išmoką neišskaičiavo keičiamų dalių nuvertėjimo, kadangi pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių 108.2. punkto sąlygas, nuvertėjimas neišskaičiuojamas kai automobilis remontuojamas partnerių įmonėje ir yra ne senesnis kaip 72 mėnesių, skaičiuojant nuo pirmosios jo registracijos arba pagaminimo (jei automobilio registracijos dokumentuose pirmosios registracijos data nenurodyta) datos. Draudėjos automobilis eismo įvykio metu buvo 3 metų senumo (pirmos registracijos data 2015 m. vasario 13 d., įvykio data 2018 m. balandžio 5 d.), todėl pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“, tokio amžiaus tokios klasės lengvojo automobilio dalių nuvertinimo norma yra 9 procentai. Automobilio remontui panaudotų naujų dalių (buferio, žibinto ir tvirtinimo detalių komplekto) vertė be PVM yra 906,33 Eur (321,41 + 55,55 + 529,37), todėl nuvertėjimo suma nuo kainos su PVM sudaro 98,70 Eur (906,33*1,21*9%.). Tokiu būdu žalos dydis ir atitinkamai atsakovo atlygintina suma sudaro 1 588,28 Eur (1686,98 – 98,70). Mano, jog žala minėtam automobiliui atsirado dėl automobilio VOLVO FM į orą pakelto sukietėjusio grumzto, labiausiai tikėtina atskilusio nuo paties automobilio VOLVO FM, nes pastarojo automobilio ratai ir važiuoklės apatinė dalis buvo aplipę purvu (automobilis buvo ką tik išvažiavęs iš karjero), atitinkamai vairuotojo neteisėti veiksmai pasireiškė nepasirūpinimu automobilio švara tiek, kad jį būtų saugu eksploatuoti kelyje ir jis nekeltų grėsmės tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, jog VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta pagal draudimo sutartį Nr. 4668254 laikotarpiui nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d., draudėjas - UAB Klaistvita, Minijos g. 180C, LT-93269 Klaipėda, įmonės kodas 142047833. Pažymėjo, jog 2018 m. balandžio 5 d. L. A. telefonu iš įvykio vietos jam pranešė, kad vairavo automobilį NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keliu ir iš po VOLVO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ratų pakeltas akmuo pataikė į jos automobilį ir dėl to buvo sugadintas bamperis. VOLVO vairuotojas tuo pačiu pranešimu nurodė, kad jį pasivijo NISSAN QASHQAI vairuotoja ir nurodė, kad dėl jo kaltės buvo apgadintas jos automobilis. Atkreipė dėmesį, jog remiantis ieškovo pateikta UAB Techruna (oficialaus NISSAN koncerno atstovo Lietuvoje) sąmata ir PVM sąskaitą faktūra automobiliui NISSAN QASHQAI buvo remontuojamas variklio gaubtas ir priekinis bamperis; automobilio nuotraukose po įvykio užfiksuoti variklio gaubto įmušimai yra išsidėstę ant variklio gaubto priekinio krašto briaunos skirtingose vietose (gaubto pusėse) pagal variklio gaubto perimetrą. Mano, jog šie įmušimai galėjo atsirasti dėl nevienkartinio akmenų poveikio į automobilį. Pažymėjo, jog be variklio gaubto sugadinimo fotonuotraukose yra užfiksuotas ir priekinio bamperio skilimas priekiniame kairiajame šone po žibintu. Šis sugadinimas galėjo atsirasti tiek dėl akmens poveikio, tiek dėl automobilio atsitrenkimo į kietą kliūtį, tačiau mano labiau tikėtina, kad atsirado dėl atsitrenkimo į kietą kliūtį. Atsižvelgiant į tai, kad variklio gaubto įmušimai yra ženkliai nutolę nuo priekinio bamperio sugadinimo ir akmuo dėl savo savybių, pataikęs į automobilį, negali sugadinti automobilio keliose skirtingose ir viena nuo kitos nutolusiose vietose, mano, kad variklio gaubto sugadinimai ir priekinio bamperio sugadinimai negalėjo atsirasti deklaruojamo įvykio metu. Variklio gaubto sugadinimų ištaisymo kaina yra 347,90 Eur. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą eismo įvykio deklaracijos paskirtis yra fiksuoti šalių sutartas eismo įvykio faktines aplinkybes, nei eismo įvykio deklaracijos apibrėžtis, nei kitos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir Kelių eismo taisyklių nuostatos nesuponuoja, jog šios deklaracijos arba ją atitinkančio dokumento tikslas būtų apibrėžti ir sutarti dėl už eismo įvykį atsakingo asmens atsakomybės ir (ar) jos sąlygų. Tai pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad eismo įvykio deklaracija yra ne vienintelis dokumentas, esantis pagrindu draudikui spręsti apie aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, ir nei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, nei kitas įstatymas nesuteikia eismo įvykio deklaracijai ar ją atitinkančiam dokumentui didesnės įrodomosios galios. Mano, jog VOLVO vairuotojo kaltės pripažinimas eismo įvykio deklaracijoje nereiškia, kad jis yra atsakingas už NISSAN QASHQAI padarytą žalą. Atkreipė dėmesį, jog akmenų išlėkimas iš po automobilių ratų yra atsitiktinis, be vairuotojo valios atsirandantis reiškinys. Mano, kad akmenys ant kelio paprastai nėra dideli ir būna panašios į asfaltą spalvos ir dėl to automobilio vairuotojas negali protingai numatyti, kad akmuo yra ant kelio ir negali susiklosčiusios situacijos kontroliuoti bei užkirsti kelią akmens išsviedimui iš po ratų. Šios aplinkybės patvirtina, kad VOLVO vairuotojo elgesys nenukrypo nuo rūpestingo ir apdairaus vairuotojo elgesio analogiškomis aplinkybėmis standarto ir nėra VOLVO vairuotojo kaltės dėl ginčo įvykio net ir tuo atveju, jeigu iš tikrųjų akmuo, pakeltas iš po VOLVO ratų pataikė į NISSAN QASHQAI. Taip pat mano, kad minėtos aplinkybės atitinka nenugalimos jėgos atvejį, kuris pašalina pareigą atlyginti žalą. Be to atkreipė dėmesį, jog jo manymu akivaizdu, kad dėl akmens poveikio negalėjo susidaryti visi NISSAN QASHQAI sugadinimai dėl ieškovo deklaruojamo įvykio, t. y. dėl akmens poveikio galėjo atsirasti įmušimas variklio gaubto briaunoje arba sugadintas bamperis, tačiau objektyviai dėl akmens savybių nėra įmanoma, kad akmuo pataikęs į NISSAN QASHQAI galėjo sugadinti jį skirtingose ir viena nuo kitos nutolusiose vietose. Mano, kad ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas neatskleidžia visų automobilio sugadinimo aplinkybių, t. y pažeidžia fiduciarinę pareigą ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu liudytojais apklausti abiejų ginčo automobilių vairuotojai bei byloje specialisto išvadą pateikęs teismo ekspertas V. M..
Liudytoja L. A. paaiškino, jog viskas įvyko jai važiuojant iš Klaipėdos, vairuodama pamatė, kaip iš sunkvežimio galinio rato ašies išskriejo ir išsitaškė kažkoks grumstas; tada apsisuko ir pasivijo sunkvežimį, įjungė avarines šviesas, su vairuotoju užpildė eismo įvykio deklaraciją. Nurodė, jog kitą dieną su neplauta mašina nuvyko į sunkvežimio draudiką – ERGO, bet jai paaiškino, jog atlyginant nuostolius bus skaičiuojamas 10 procentų nusidėvėjimas, todėl nuostoliai visiškai nebus atlyginti ir patarė važiuoti pas savo draudiką ir automobilį taisyti pagal KASKO draudimą. Paaiškino, jog įvykio metu ji vairavo 60/70 km greičiu, o sunkvežimis važiavo 40 km greičiu, įvykis įvyko kai abi transporto priemonės susilygino, buvo viena priešais kitą, o grumstas skriejo 90 laipsnių kampu. Pastebėjo, jog prieš tai automobilis nebuvo remontuotas, įsigytas 2015 m. vasario 13 d. visiškai naujas iš gamyklos. Taip pat nurodė, jog sunkvežimio ratai buvo murzini, apsivėlę purvu. Apžiūrėjusi į bylą pateiktas savo automobilio nuotraukas po įvykio liudytoja nurodė, jog pati nematė jokio gaubto įbrėžimų, o apie tai, jog reikia dažyti gaubtą jai pasakė servise.
Liudytojas A. N. teismui paaiškino, jog į bylą yra kviečiamas matomai dėl to, kad kai išvažinėjo iš karjero ir vežė smėlį, kaip ir iš jo ratų atsimušė akmuo į kitą automobilį. Jis eismo įvykio nematė, apie tai jį informavo atvažiavusi NISSAN vairuotoja. Nurodė, jog išlipęs iš automobilio apžiūrėjo mašiną ir po skambučio viršininkui sutiko užpildyti deklaraciją kaip kaltas dėl eismo įvykio. Paaiškino, jog tuo metu statyboje buvo laukiama jo vežamo smėlio, todėl negalėjo laukti policijos atvažiavimo, viršininkas liepė užpildyti deklaraciją, o vėliau draudimas išsiaiškins. Pažymėjo, jog įvykio vietoje yra trys karjerai, Agluonėnuose yra žvyro karjeras, o jis važiavo iš smėlio karjero ir vežė smėlį, kelias iš karjero veda per mišką, kelias per mišką iki asfalto apie 100 metrų, išvažiuojant atsižymi budelėje, automobilis apžiūrimas, nes už netvarkingas mašinas skiriamos baudos. Mašina gali vežti 25 tonas krovinio, bet dėl kelio ribojimų, automobilis važiuoja tik pusiau pakrautas, vežama tik 16 tonų smėlio. Pažymėjo, jog NISSAN vairuotoja apžiūrėjo automobilį, kad būtų nešvarus jokių pretenzijų neturėjo. Apžiūrėjęs byloje esančias NISSAN automobilio nuotraukas nurodė, jog nesutinka, jog jose užfiksuoti sugadinimai atsirado tuo metu, kai ji sustabdė NISSAN automobilio vairuotoja, tuo metu buvo tik maža skylutė.
Liudytojas V. M. palaikė savo išvadas, padarytas į bylą pateiktoje Eksperto išvadoje MV 2019-36 (el. b. l. 108-112). Pažymėjo, jog negali atsakyti, ar visi užfiksuoti automobilio sugadinimai atsirado dėl to paties eismo įvykio.
Šalių prašymu byloje atlikta teismo ekspertizė eismo įvykio aplinkybėms ištirti. Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus ekspertas V. V. byloje pateikė tokias atliktos ekspertizės išvadas:
1. Iš tirti pateiktos medžiagos negalima nustatyti objekto, apgadinusio automobilio NISSAN QASHQAI priekinio bamperio apdailą po žibintu, morfologinių požymių (bendrojo dydžio, formos, medžiagos). Galima tik teigti, kad objektas sąlyginai buvo standus, ribotų matmenų, netaisyklingos geometrinės formos, paviršiuje turinčio abrazyvinių dalelių.
Tikėtina, automobilio NISSAN QASHQAI priekinio bamperio apdailos sugadinimai po žibintu buvo padaryti vieno dinaminio kontakto metu su ribotų matmenų, netaisyklingos geometrinės formos objektu, turinčiu paviršiuje abrazyvinių dalelių. Poveikio metu automobilio NISSAN QASHQAI atžvilgiu objektas judėjo nuo priekinės dalies link užpakalinės. Objektas, atsitrenkęs į automobilį NISSAN QASHQAI, jis buvo nublokštas nuo automobilio į priekį ir į kairę.
2. Iš tirti pateiktos medžiagos negalima nustatyti, iš kurios sunkvežimio VOLVO FM vietos objektas galėjo būti išsviestas į išorę. Neatmetama aplinkybė, kad objektas galėjo nukristi nuo sunkvežimio krovinio platformos.
3. Iš tirti pateiktos medžiagos negalima nei patvirtinti, nei paneigti, kad sunkvežimis VOLVO FM galėjo pakelti objektą nuo važiuojamosios kelio dalies ir sugadinti automobilį NISSAN QASHQAI, o būtent: sudvejintais ratais užvažiavus ant objekto, šis įstrigo tarp sudvejintų ratų, o po
to buvo išsviestas į išorę ir, atsitrenkęs į kito rato šonines išorines briaunas, jo judėjimas buvo nukreiptas į priešpriešinio eismo juostą.
4. Iš tirti pateiktos medžiagos negalima nei patvirtinti, nei paneigti, kad objektas, sugadinęs automobilį NISSAN QASHQAI, buvo išsviestas iš VOLVO užpakalinio sudvejinto rato išorinės ratlankio pusės vidinės dalies, o šiam atsitrenkus į ratlankio išorinę šoninę briauną, buvo nukreiptas į priešpriešinio eismo juostą.
5. Tikėtina, automobilio NISSAN QASHQAI priekinio bamperio apdailos sugadinimai po žibintu buvo padaryti vieno dinaminio kontakto metu su ribotų matmenų, netaisyklingos geometrinės formos objektu, turinčiu paviršiuje abrazyvinių dalelių. Poveikio metu automobilio NISSAN QASHQAI atžvilgiu objektas judėjo nuo priekinės dalies link užpakalinės. Objektas, atsitrenkęs į automobilį NISSAN QASHQAI, jis buvo nublokštas nuo automobilio į priekį ir į kairę.
6. Tikėtina, automobilio NISSAN QASHQAI priekinio bamperio apdailos sugadinimai po žibintu buvo padaryti vieno dinaminio kontakto metu.
Automobilio NISSAN QASHQAI priekinio kairiojo žibinto ir variklio dangčio įteiktose nuotraukose nebuvo matyti, todėl jie nebuvo tiriami.
Nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje po ekspertizės atlikimo šalys pildė savo paaiškinimus.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė papildomai paaiškino, jog tuo atveju, jei eismo įvykis įvyko dėl kelyje esančio objekto, kuris buvo pakeltas VOLVO vairuotojo ratais ir išsviestas NISSAN QASHQAI link, VOLVO vairuotojo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog pastarasis tokio objekto nepastebėjo. Atstovė atkreipė dėmesį, jog VOLVO vairuotojas teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio objekto kelyje nematė, kas anot jos reiškia, jog įvykį sukėlęs objektas buvo įstrigęs VOLVO automobilyje ir dar prieš pastarajam išvažiuojant į kelią. Vairuotojo kaltė pasireiškia tuo, jog eksploatavo netvarkingą transporto priemonę. Baigiamosiose kalbose atstovė sutiko, jog galimai ne visi automobilio NISSAN QASHQAI apgadinimai atsirado ginčo eismo įvykio metu, galima situacija, jog tam tikri apgadinimai buvo iš anksčiau, tačiau vairuotoja jų nepastebėjo ir sužinojo apie juos tik iš serviso darbuotojų, o draudikai juos įvertino tikėtinumo požiūriu ir sutiko išmokėti draudimo išmoką. Atstovė taip pat pripažino, jog vairuotojos L. A. nurodytas įvykio mechanizmas turėtų būti vertinamas tik kaip apytikslis, nes abi transporto priemonės judėjo, ir tiksliai matyti iš kur, kokiu kampu ir koks objektas konkrečiai atskriejo automobilio link, vairuotoja negalėjo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai papildomai paaiškino, jog jų manymu vairuotoja L. A. pateikė melagingus duomenis apie įvykį, nes jos paaiškinimai, duoti iš karto po eismo įvykio, vėliau duoti draudikui ir teismo posėdžio metu, nesutampa. Atkreipė dėmesį, jog kuo vėlesni paaiškinimai, tuo jie detalesni, pati vairuotoja nurodė, jog kaip įvyko įvykis suprato pasikalbėjusi su draudimo bendrovės atstovu, todėl mano, jog vairuotojos įsitikinimai apie įvykį buvo suformuoti kitų asmenų. Atstovas V. P. pažymėjo, jog iš savo patirties žino, jog visi eksploatuojami automobiliai, ypač jei važinėjama žvyrkeliais, turi smulkių įbrėžimų, kurių vairuotojai nepastebi, o jei ir pastebi – neremontuoja, nes reikia mokėti išskaitas ir remontas tiesiog neapsimoka. Jei atsitinka koks didesnis įvykis, smulkūs apgadinimai pritraukiami kaip to didesnio įvykio pasekmė. Atstovas G. A. atkreipė dėmesį, jog automobilio sugadinimas – skylė yra nykščio didumo, tad padarytas nedidelio objekto, kurio pamatyti iš sunkvežimio kabinos tiesiog neįmanoma, todėl aplinkybės dėl akmens išsviedimo turėtų būti pripažintos nenugalima jėga.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas ieškovo savanoriškuoju KASKO draudimu apdraustas ir liudytojai L. A. priklausantis automobilis NISSAN QASHQAI, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) aplinkybių.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad NISSAN QASHQAI automobilis buvo apgadintas jam judant iš priekio atskriejusio objekto, kuris pataikė į automobilio bamperį ir padarė skylę. Įvykis įvyko automobiliui prasilenkiant su priešinga juosta važiuojančiu sunkvežimiu VOLVO FM, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nukentėjusio automobilio vairuotoja L. A. pasivijo sunkvežimį, papasakojo sunkvežimio vairuotojui apie eismo įvykio aplinkybes, o pastarasis, nors eismo įvykio nematė, tačiau gavęs viršininko leidimą, sutiko pripažinti savo kaltę, todėl šalys užpildė eismo įvykio deklaraciją. Ieškovas atlygino L. A. dėl automobilio sugadinimo patirtus nuostolius ir subrogacijos teise kreipėsi į atsakovą, apdraudusį VOLVO FM transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas atsisakė atlyginti ieškovui dėl išmokėtos draudimo išmokos patirtus nuostolius, nes mano, jog eismo įvykis įvyko dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, taip dėl to, jog ne visi ieškovo atlyginti automobilio sugadinimai yra susiję su ginčo įvykiu.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama draudiminė išmoka (2 straipsnio 3 dalis), o išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (3 straipsnio 1 dalis). Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, atsakingas draudikas arba Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė.
Kasacinio teismo konstatuota, kad draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką kyla ne dėl bet kurio įvykio, o tik dėl tokio, dėl kurio kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Draudžiamasis eismo įvykis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016 32 punktas).
Tarp šalių ginčas kilo dėl to, ar egzistavo faktinis pagrindas, t. y. visos civilinės atsakomybės sąlygos, išmokėti ieškovui draudimo išmoką už eismo įvykio metu apgadintą automobilį. Draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu. Remiantis Draudimo įstatymo 82 straipsnio 3 dalimi, draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudiminio įvykio buvimu. Jo (draudžiamojo įvykio) nesant draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sąlygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei nenustatyta (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalis, TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis). Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Tuo tarpu nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalis) priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).
Tarp šalių nėra ginčo dėl paties įvykio fakto, t. y. dėl to, jog L. A. priklausanti transporto priemonė buvo sugadinta jai judant, kontakto su iš priekio atskriejusiu objektu pasėkoje. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje atliktos teismo ekspertizės išvados: ekspertizės akte ekspertas paaiškino, jog automobilio sugadinimų pobūdis (bamperio apdaila įlaužta į vidų, lokaliai ją paveikiant iš priekio) leidžia teigti, kad automobilio NISSAN QASHQAI sugadinimai po žibintu tikėtina buvo padaryti vieno dinaminio kontakto metu su ribotų matmenų, netaisyklingos geometrinės formos objektu, turinčiu paviršiuje abrazyvinių dalelių; poveikio metu automobilio NISSAN QASHQAI atžvilgiu objektas judėjo nuo priekinės dalies link užpakalinės.
Tačiau byloje nepavyko nustatyti eismo įvykį lėmusių priežasčių. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog sugadinimai atsirado dėl į orą pakelto sukietėjusio grumzto, atskilusio nuo iš karjero važiavusio sunkvežimio, kurio ratai ir apatinė važiuoklės dalis buvo aplipusi purvu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė sutiko, jog koks bebūtų įvykį sukėlęs objektas, pastarasis galėjo būti pakeltas nuo važiuojamosios dalies. Liudytoju apklaustas VOLVO FM vairuotojas paaiškino, jog jis eismo įvykio nematė, apie jį sužinojo iš NISSAN QASHQAI vairuotojos, savo kaltę pripažino, nes skubėjo į objektą ir negalėjo laukti policijos, tačiau pažymėjo, jog automobilis buvo švarus, buvo vežtas smėlis. Liudytoja apklausta L. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog matė kaip susilyginus automobiliams 90 kampu laipsniu į jos automobilį išskriejo grumztas. 2018 m. balandžio 5 d. (iš karto po eismo įvykio) teikdama paaiškinimus dėl eismo įvykio draudikui liudytoja nurodė, jog grumztas su dideliu akmeniu ar molio luitu pakilo iš sunkvežimio rato „barabano“ (t. I, l. 8), 2019 m. sausio 14 d. teikdama papildomus paaiškinimus elektroniniu paštu nurodė, jog kieto padarinio luitas skriejo iš sunkvežimio ašies rato ir kad sunkvežimis buvo aplipęs purvu (t. I, l. 27). Tiek liudytojų paaiškinimai, tiek ieškovo paaiškinimai apie įvykį nėra vienareikšmiški, t. y. viena vertus buvo nurodyta, jog įvykį sukėlęs objektas atskilo nuo sunkvežimio, nes pastarasis buvo purvinas; antra vertus, jog objektas buvo pakeltas nuo važiuojamosios dalies ir išsviestas priešinga puse važiuojančio automobilio link. Su pirma eismo įvykio versija kategoriškai nesutiko liudytojas A. N., nurodęs, kad sunkvežimis vežė smėlį, todėl negalėjo būti aplipęs moliu ar žvyru, be to išvažiuojant iš karjero visi sunkvežimiai yra patikrinami, kad išvengti baudų.
Vienareikšmiškos išvados dėl eismo įvykio aplinkybių negalėjo pateikti ir teismo ekspertizę atlikęs ekspertas. Teismo ekspertizės išvadose ekspertas nurodė, jog iš byloje esančios medžiagos negalima nustatyti, iš kurios sunkvežimio vietos objektas galėjo būti išsviestas į išorę; taip pat negalima nei patvirtinti nei paneigti, kad sunkvežimis galėjo pakelti objektą nuo važiuojamosios kelio dalies ir sugadinti automobilį NISSAN QASHQAI, o būtent: sudvejintais ratais užvažiavus ant objekto, šis įstrigo tarp sudvejintų ratų, o po to buvo išsviestas į išorę ir, atsitrenkęs į kito rato šonines išorines briaunas, jo judėjimas buvo nukreiptas į priešpriešinio eismo juostą.
Nors byloje nenustatytas konkretus apgadinimų atsiradimo mechanizmas, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių ir abiejų liudytojų paaiškinimų (liudytojos L. A. teiginių ir liudytojo A. N. neprieštaravimo) yra tikėtina, jog automobilio NISSAN QASHQAI apgadinimai atsirado dėl tam tikro standaus objekto kontakto su sunkvežimiu VOLVO FM.
Kadangi nagrinėjamu atveju žala padaryta didesnio pavojaus šaltinio, žalos atlyginimas tokiu atveju reglamentuojamas CK 6.270 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog padidinto pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jei ji kilo dėl nenugalimos jėgos. Nenugalimos jėgos apibrėžimas pateikiamas CK 6.212 straipsnyje Vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog sunkvežimio vairuotojas A. N. paties eismo įvykio nematė, jo nepajuto, pats sunkvežimis eismo įvykio metu jokiu būdu nenukentėjo. Liudytojų – abiejų vairuotojų paaiškinimai dėl sunkvežimio tvarkingumo eismo įvykio metu yra visiškai priešingi, todėl teismas jais nesiremia. Tuo labiau, jog L. A. teismo posėdžio metu pirma nurodė, jog gerai neprisimena eismo įvykio aplinkybių, o vėliai davė tikslesnius paaiškinimus nei prieš tai draudikui.
Įvertinus tai, jog eismo įvykis įvyko dėl aplinkybių, kurių VOLVO FM vairuotojas net joms įvykus, jų nepamatė ir nesuprato, o byloje nenustatyta ir net nebuvo įrodinėjama, jog tokias aplinkybes sunkvežimio vairuotojas galėjo ir privalėjo numatyti, nes ir joms įvykus, aiški aplinkybių seka (mechanizmas) negalėjo būti nustatyta net ir transporto trasologijos žinių turinčio asmens, teismas vertina, jog šiuo atveju eismo įvykis kilo dėl nenugalimo jėgos aplinkybių. Priešingos išvados padarymas nagrinėjamu atveju prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams. Kartu pažymėtina, jog teismų praktikoje panašios aplinkybės jau yra pripažintos kaip nenugalimos jėgos aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2951-656/2015).
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus ieškinį teismas nepasisako dėl eismo įvykio metu padarytos išlaidos dydžio. Pažymėtina, tik tai, jog iš byloje surinktų rašytinių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog L. A. gyvena (duomenys neskelbtini), kur, kaip nurodė liudytojas A. N., yra žvyro karjeras, apie smulkius apgadinimus ant variklio dangčio L. A. tapo žinoma tik po apsilankymo servise, pati ieškovo atstovė pripažino, jog minėti smulkūs variklio gaubto įbrėžimai galimai buvo iki eismo įvykio, todėl įvertinus įrodymų visetą, net tuo atveju jei teismas nenustatytų nenugalimos jėgos aplinkybių, ieškinys negalėtų būti tenkinamas pilnai, nes ne visos ieškovo draudėjais atlygintos remonto išlaidos yra susijusios su ginčo įvykiu.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 ir 7 dalimis ieškinys turėjo būti apmokėtas 36 Eur žyminiu mokesčiu. Ieškovas sumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio, todėl jam grąžintina 2 Eur žyminio mokesčio permoka, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas byloje patyrė 412,04 Eur bylinėjimosi išlaidų (318,47 Eur už ekspertizės atlikimą, 0,31 Eur už mokėjimo pavedimo atlikimą ir 93,26 Eur išlaidų už liudytojų atvykimą į teismą liudyti). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškinį priteistinos iš ieškovo.
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Atmetus ieškinį, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 6,93 Eur, priteistinos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo If P&C Insurance AS, juridinio asmens kodas 10100168, 412,04 Eur (keturių šimtų dvylikos eurų ir 4 euro centų) bylinėjimosi išlaidas atsakovo ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, naudai.
Priteisti iš ieškovo If P&C Insurance AS, juridinio asmens kodas 10100168, valstybės naudai 6,93 Lt (šešių eurų ir 93 euro centų) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Grąžinti ieškovui If P&C Insurance AS, juridinio asmens kodas 10100168, 2 Eur (dviejų eurų) žyminio mokesčio, sumokėto ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2018 m. birželio 11 d., mokėjimo užduoties kodas (ID) ZG45230, permoką, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.