Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejes pareiškejo N. C. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškejo N. C. skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2011 m. kovo 28 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, panaikinimo,

2011-03-21 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo gautas N. C. prašymas, kuriuo prašoma pradeti ikiteismini tyrima del kredito unijos „V“ (toliau – Kredito unija) darbuotoju galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Pareiškejas nurode, kad 2010-06-03 jis kartu su sutuoktine V. C. isigijo žemes sklypa su gyvenamuoju namu, ukiniais pastatais bei pirtimi, esancius (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Turto isigijimo metu jam buvo žinoma, kad minetas turtas buvo ikeistas Kredito unijai, užtikrinant E. Z. isiskolinima. Prieš isigyjant turta, 2010-05-25 buvo gautas Kredito unijos sutikimas, kuriuo ji neprieštaravo del turto pardavimo, jeigu jos naudai bus pervesta 975 000 Lt dydžio pinigu suma už E. Z. paskola. 2010-09-30 iš Kredito unijos buvo gautas sutikimas, kuriuo Kredito unija neprieštaravo del turto pardavimo, jeigu jos naudai bus pervesta 300 000 euru dydžio pinigu suma už E. Z. paskola. 2010-10-12 buvo gautas Kredito unijos sutikimas, kuriuo pastaroji neprieštaravo del turto pardavimo, jeigu jos naudai bus pervesta 984 500 Lt dydžio pinigu suma už E. Z. paskola. Kredito unija isipareigojo per 5 dienas nuo pinigu sumos gavimo atsisakyti turto hipotekos. 2010-10-25 treciasis asmuo „E“ sumokejo Kredito unijai 285 130,91 euru, kas pagal oficialu euro ir lito valiutu santyki atitinka 984 500 Lt (1 euras = 3,4528 Lt), t. y. ta pinigu suma, kuri buvo nurodyta 2010-10-12 Kredito unijos sutikime. Pasak pareiškejo, tokiu budu jis ivykde savo prievole pagal pirkimo-pardavimo sutarti, taciau Kredito unija ir toliau neatsisako hipotekos i turta bei nurodo, kad liko neapmoketa 60 716,30 Lt E. Z. paskolos dalis. Del šios sumos priteisimo Kredito unija kreipesi i Vilniaus miesto 1 apylinkes teisma. Pareiškejo manymu, tokiuose Kredito unijos veiksmuose ižvelgtini nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. požymiai.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroras 2011-03-28 nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima, konstatuodamas, kad prašyme nera nurodyta jokiu objektyviu duomenu apie padarytas ar daromas nusikalstamas veikas, numatytas baudžiamajame istatyme. Nutarime nurodyta, kad tarp pareiškejo ir Kredito unijos kiles gincas yra civilinio pobudžio, kuris sprestinas civilinio proceso tvarka.

Pareiškejas N. C. su skundu kreipesi i Vilniaus miesto 1 apylinkes teisma su prašymu panaikinti Vilniaus apylinkes prokuraturos prokuroro 2011-03-28 nutarima.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2011-04-27 nutartimi netenkino pareiškejo skundo, pažymedamas, kad skunde nurodytos aplinkybes nesuteikia pagrindo manyti, jog Kredito unija ir jos igalioti asmenys apgaule paveike ar kokiu nors kitu budu padare itaka pareiškejo apsisprendimui pasirašyti ikeisto turto pirkimo-pardavimo sutarti bei tokiu budu sukciavo stambiu mastu, be to, prievole, kuri buvo užtikrinta turto hipoteka, nebuvo visiškai ivykdyta, todel Kredito unijai nebuvo pagrindo atsisakyti hipotekos.

Pareiškejas N. C. skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011-04-27 nutarti ir Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2011-03-28 nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.

Pareiškejo teigimu, priimti procesiniai sprendimai yra nepagristi ir neteiseti. 2010-10-12 sutikimas, kuriuo Kredito unija itikino ji, kaip turto pirkeja, kad 984 500 Lt suma padengus E. Z. isiskolinima, Kredito unija panaikins turto hipoteka bei jis igys niekaip nesuvaržyta turta, buvo esmine salyga sudarant turto pirkimo-pardavimo sutarti. Jei jis butu žinojes, kad Kredito unija rašo ši sutikima samoningai siekdama, kad jis sumoketu E. Z. isiskolinimus, taciau ji pati visiškai nesilaikys savo sutikime nurodytu salygu, jis nebutu sudares pirkimo-pardavimo sutarties bei sumokejes E. Z. paskola. Pasak pareiškejo, tai, kad Kredito unija neketino vykdyti savo isipareigojimo, aiškiai irodo jos objektyvus veiksmai. 2010-10-25 treciasis asmuo „E“ sumokejo Kredito unijai 285 130,91 euru, kas pagal oficialu euro ir lito valiutu santyki atitinka 984 500 Lt (1 euras = 3,4528 Lt), t. y. ta pinigu suma, kuri buvo nurodyta 2010-10-12 Kredito unijos sutikime. Pareiškejas pažymi, kad Kredito unija gavo 285 130,91 euru suma 2010-10-25, taciau del nežinomu priežasciu sumoketa pinigu suma iskaite tik 2010-11-04, t. y. iš esmes po to, kai jau privalejo išregistruoti turto hipoteka. Be to, Kredito unija nepraneše „E“, kad imone sumoketa 285 130,91 euru suma konvertavo pagal netinkama valiutu kursa, todel liko neapmoketa 3 076,56 Lt paskolos dalis. Jis informuotas apie šia aplinkybe tik 2011-02-07 pranešimu, todel jis 2011-03-01 sumokejo del valiutu konvertavimo susidariusi skirtuma. Pasak pareiškejo, Kredito unija sieke ne tik apgaule igyti jam priklausancia 984 500 Lt suma, taciau ir priversti sumoketi visas kitas E. Z. skolas, taip neteisetai pelnytis jo saskaita. 2010-11-03 Kredito unija ir H. Z. pasiraše reikalavimo teisiu perleidimo sutarti, kurios pagrindu ji iš H. Z. igijo reikalavimo teise i nauja papildoma E. Z. isiskolinima (47 400 Lt), apie kuri jis (N. C.) nebuvo informuotas. Kredito unija praneše jam, kad panaikins turto hipoteka, kai privalomai bus sumoketas vienašališkai padidintas 52 841,87 Lt isiskolinimas. Pareiškejo teigimu, šios aplinkybes rodo, kad Kredito unija nuo pat pirmojo istojimo i derybu procesa veike nesažiningai ir jo atžvilgiu naudojo apgaule, taip jis, sažiningai ir laiku ivykdes visus savo isipareigojimus, patyre beveik 1 000000 Lt žala, kadangi turtui nebuvo panaikinti suvaržymai.

Pareiškejo N. C. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BPK 2 str. numatyta, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo istaigos kiekvienu atveju, kai paaiškeja nusikalstamos veikos požymiu, privalo pagal savo kompetencija imtis visu istatymu numatytu priemoniu, kad per trumpiausia laika butu atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Taciau pradedant procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu procesas negali buti vykdomas. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. imperatyviai nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes (Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos BK 182 str. itvirtina sukciavimo sudeties požymius. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra išaiškines, kad sukciavimo, kaip nusikaltimo, esme yra apgaules panaudojimas, del kurios svetimas turtas ar turtine teise igyjama, turtine prievole panaikinama ar išvengiama neteisetai. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybes teise priklausantis turtas, gali buti igyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civiliniu sutarciu pagrindu. Del to vien tik turtines prievoles nevykdymas ar kitokiu civilines sutarties salygu nesilaikymas neleidžia teigti, kad buvo padaryta sukciavimo nusikalstamos veikos požymiu turinti veika, kuri užtraukia baudžiamaja atsakomybe. Teismu praktikoje pripažistama, kad tais atvejais, kai vertinama veika, susijusi su tam tikros sutarties salygos pažeidimu, svarbiomis aplinkybemis, rodanciomis baudžiamaji teisini pažeidimo pobudi, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaule buvo esmine nukentejusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo samoningai sudare situacija, jog nukentejusysis negaletu civilinemis teisinemis priemonemis atkurti savo pažeistos teises arba toks pažeistu teisiu gynimo budas butu apsunkintas, pavyzdžiui, be teisesaugos instituciju pagalbos neimanoma surasti ar identifikuoti prievoles vengiancio asmens, sandoris samoningai sudarytas taip, kad veliau butu neimanoma irodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslepdamas nuo nukentejusiojo esmine informacija apie didele skolu našta ir nemokuma, vengdamas prievoles tycia tapo beturciu, kad nebutu i ka nukreipti reikalavimo, pasislepe ir pan.

Apgaule sukciavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teises i ji igijimo, turtines prievoles išvengimo arba jos panaikinimo budas. Apgaule – tai turto savininko, teiseto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas del kaltininko turimos tariamos teises i turta arba del jo ketinimu ir taip „privertimas“ ji perduoti turta kaltininko ar treciuju asmenu nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaule sukciaujant turi buti esmine, t. y. suklaidinimas turi tureti lemiama itaka asmens apsisprendimui del turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturejo lemiamos itakos asmens apsisprendimui perduoti turta, tokia apgaule nedaro veikos sukciavimo nusikaltimu. Turto savininkas ar valdytojas gali buti suklaidinamas del kaltininko ketinimu ivairiais budais, taciau visu ju esme apsunkinti asmens, užvaldžiusio turta, nustatyma, padaryti problemiška pažeistos teises atkurima ir pan. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo kasacines nutartys Nr. 2K-133/2010, 2K-481/2010).

Skunda nagrinejantis teismas sutinka su prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisejos išvadomis, kad nagrinejamu atveju Kredito unijos darbuotoju veiksmuose nera sukciavimo požymiu (Lietuvos Respublikos BK 182 str.). Iš pateiktos medžiagos matyti, kad Kredito unija 2010-05-25 sutikime neprieštaravo, jog ikeistas turtas, t. y. žemes sklypas su gyvenamuoju namu, ukiniais pastatais bei pirtimi, esanciais (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, butu parduotas, taciau nurode salyga, kad jai turi buti pervesta ne mažesne nei 975 000 Lt suma E. Z. paskolos gražinimui. Pervedus šia suma, Kredito unija isipareigojo per penkias darbo dienas atsisakyti mineto turto hipotekos ir pateikti hipotekos lakšta išregistravimui (medžiagos l. 4). 2010-06-03 tarp M. Š., ikeisto turto savininkes, ir N. C. buvo sudaryta ikeisto turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria ikeistas turtas buvo parduotas N. C. ir jo sutuoktinei V. C. (medžiagos l. 5-19). Kredito unija 2010-09-30 ir 2010-10-12 sutikimuose pakartotinai neprieštaravo, kad ikeistas turtas butu parduotas su salyga, kad jai turi buti pervesta ne mažesne nei 300 000 euru arba 984 500 Lt suma E. Z. paskolos gražinimui. Be to, ji vel pažymejo, kad pervedus šia suma, Kredito unija isipareigojo per penkias darbo dienas atsisakyti mineto turto hipotekos ir pateikti hipotekos lakšta išregistravimui. Šis sutikimas galiojo iki 2010-10-31 (medžiagos l. 20-21). Kredito unijos 2010-12-03 pažymoje apie pinigu iskaityma i banko saskaita nurodyta, kad 2010-10-25 treciasis asmuo „E“ sumokejo Kredito unijai 285 130,91 euru E. Z. paskolos gražinimui (medžiagos l. 37). Kredito unija iskaite šia pinigu suma 2010-11-04, o 2010-11-03 reikalavimo teisiu perleidimo sutartimi ji igijo 47 400 Lt reikalavimo teise iš H. Z. i E. Z. isiskolinima (b.l. 8-9). Kredito unija 2010-12-03 pranešime apie hipotekos lakšto išregistravimo eiga praneše, kad E. Z. isiskolinimas pagal paskolos sutarti sudaro 52 841,87 Lt, o ji atsisakys ikeisto turto hipotekos tik E. Z. ivykdžius prievoles pagal paskolos sutarti (medžiagos l. 38). Iš esmes analogiška informacija Kredito unija pateike ir 2011-02-07 pranešime apie hipotekos lakšto išregistravimo eiga, taciau nurode, kad E. Z. isiskolinimas pagal 2009-12-29 sutarti sudaro 58 092,44 Lt, be to, pažymejo, kad sumoketa 285 130,91 euru suma E. Z. paskolos mokejimui buvo konvertuota Kredito unijos nustatytu euro pirkimo kursu (3,44201 Lt už 1 eura) (medžiagos l. 39). N. C. 2011-03-01 pavedimu pervede Kredito unijai 3 076,56 Lt del valiutu konvertavimo atsiradusi skirtuma (medžiagos l. 40). Kredito unija 2011-02-28 pareiškimu kreipesi i Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo hipotekos teiseja del priverstinio skolos išieškojimo (medžiagos l. 41-42). Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo hipotekos teiseja 2011-03-04 nutartimi areštavo N. C. ir V. C. igyta ikeista nekilnojamaji turta iš M. Š. (medžiagos l. 43-44).

Iš anksciau išdestytu aplinkybiu matyti, kad Kredito unija pakeite pozicija del ikeisto turto hipotekos panaikinimo, t. y. Kredito unija, iš pradžiu teigusi, kad hipoteka ikeistam turtui panaikinti N. C. užteks sumoketi 2010-05-25, 2010-09-30 ar 2010-10-12 sutikimuose nurodyta atitinkama pinigu suma, o 2010-12-03 pranešime jau informavo, kad ji sutiks ivykdyti tokia savo pareiga tik E. Z. visiškai ivykdžius prievoles pagal paskolos sutarti. Taigi, Kredito unija neatsisake apskritai panaikinti ikeisto turto hipotekos, taciau pakeite hipotekos panaikinimo pagrinda, padidindama ivykdytinos E. Z. prievoles pagal paskolos sutarti dydi iki visiško atsiskaitymo. 2010-10-25 treciajam asmeniui „E“ sumokejus Kredito unijai 285 130,91 euru remiantis pastarosios 2010-10-12 sutikime nurodyta pinigu suma, o 2009-03-01 N. C. pervedus atsiradusi valiutu konvertavimo skirtuma, pareiškejas nurodo, kad jis ivykde jam paskirta prievole, todel Kredito unija turi panaikinti turto hipoteka. Atsižvelgiant i tai, darytina išvada, kad tarp Kredito unijos ir N. C. kilo civilinio pobudžio gincas del vykdytinos E. Z. prievoles pagal paskolos sutarti dydžio siekiant panaikinti ikeisto turto hipoteka.

Kredito unijos veiksmai, kuriais ji, prieš iskaitydama „E“ sumoketa 285 130,91 euru suma už E. Z. paskola, pagal reikalavimo teisiu perleidimo sutarti iš H. Z. igijo 47 400 Lt reikalavimo teise i E. Z. isiskolinima bei reikalauja ivykdyti E. Z. visas prievoles pagal paskolos sutarti, kad butu panaikinta ikeisto turto hipoteka, vertintini kaip galimai nesažiningi veiksmai N. C. atžvilgiu civilines teises prasme, bet ne kaip apgaules panaudojimas siekiant igyti kito asmens dideles vertes turta (Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos CK numato asmens sutartine atsakomybe už nevykdyma ar netinkama sutartines prievoles vykdyma. Tokie Kredito unijos veiksmai neužkerta kelio ir neapsunkina pareiškejui, ginant savo teises, kreiptis i teisma Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka, prašyti, kad butu panaikintas ikeisto turto areštas ir hipoteka bei reikalauti atlyginti, pareiškejo manymu, jam atsiradusius nuostolius. Kaip teisingai pažymejo ikiteisminio tyrimo teiseja, baudžiamoji atsakomybe yra ultima ratio, todel ji turetu atsirasti tuo atveju, kai nukentejusysis asmuo negali apginti savo pažeistu teisiu civilinemis teisinemis priemonemis.

Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2011-04-27 nutarties ir Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2011-03-28 nutarimo N. C. skunde nurodytomis aplinkybemis nera pagrindo.

Pareiškejo N. C. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2011 m. balandžio 27 d. nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.