Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. D., A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė V. D. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Klaipėdos miesto rūmai). Patvarkyme, kuriuo skundo netenkino, nurodė, jog įstatymo normos, reglamentuojančios vykdymo eigą, nenumato galimybės atšaukti procesinius dokumentus esant skolininko prašymui dėl skolos grąžinimo išdėstymo. Antstolė nutarties, kuria būtų stabdytini procesiniai veiksmai, nėra gavusi. Papildomai atkreipė dėmesį, jog pareiškėja skunde nenurodė nė vienos teisės normos, kurią antstolė galimai pažeidė, kaip ir nenurodė jokio neteisėto antstolės veiksmo.

Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolės V. D. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2023 m. birželio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 30 262,18 Eur skolos ir 2 178,00 Eur advokato išlaidų išieškojimo iš skolininkės N. K. išieškotojui A. S..

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog prašymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolės kontoroje gautas 2023 m. rugpjūčio 8 d. Antstolė 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-4-34023 priėmė jai pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2023 m. rugpjūčio 8 d. antstolė priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-4-34024, kuriuo vykdomojoje byloje apskaičiuotos 343,49 Eur vykdymo išlaidos (338,14 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 0,40 Eur banko mokesčiai ir 4,95 Eur pašto išlaidos). Antstolė 2023 m. rugpjūčio 8 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-4-34025, kuriuo ragino skolininkę per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos terminą sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas į antstolės depozitinę sąskaitą.

Antstolės kontoroje 2023 m. rugpjūčio 9 d. gautas pareiškėjos (skolininkės) skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo skolininkė prašo atšaukti antstolės patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą vykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Kartu su skundu pateikė duomenis, jog Šiaulių apylinkės teismui (Šiaulių rūmai) pateikė 2023 m. liepos 4 d. prašymą dėl nuosprendžiu jai paskirto įpareigojimo atlyginti žalą mokėjimo dalimis; prašymas paskirtas nagrinėti 2023 m. rugpjūčio 24 d. (b. b. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja pateikė byloje papildomus įrodymus – 2023 m. rugsėjo 4 d. kasacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

CPK 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, be kitų, vykdomuoju dokumentu yra laikomi vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju, antstolei pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, išduotas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio pagrindu.

CPK 651 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Nenustatęs minėtų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 951 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolė, gavusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti per įstatymo nustatytą terminą priėmė jai pateiktą vykdomąjį raštą vykdyti dėl to priimdama 2023 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymą Nr. Nr. S-23-4-34023, tokiu būdu vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad antstolei sprendžiant vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą buvo žinomos aplinkybės, jog pareiškėja kreipėsi į teismą dėl galimybės nuosprendžiu tenkintus piniginio pobūdžio reikalavimus vykdyti dalimis (duomenų, suponuojančių priešingą išvadą byloje nėra pateikta) (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Kita vertus, net ir minėtos aplinkybės nesudaro kliūčių antstolei spręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą ir, nenustačius kliūčių, priimti ginčijamą patvarkymą.

Pagal CPK 653 straipsnio nuostatas vykdomuosius veiksmus antstolis privalo pradėti: skubaus vykdymo bylose – ne vėliau kaip kitą darbo dieną po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, kitose bylose – ne vėliau kaip per tris darbo dienas po vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, priima patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, o įstatymo nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą. Šiuo patvarkymu antstolis išaiškina skolininkui, kad skola ir vykdymo išlaidos bus išieškotos priverstinai, taip pat informuoja apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis. Šis patvarkymas siunčiamas skolininkui registruotąja pašto siunta (CPK 654 straipsnis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolė per įstatyme nustatytą terminą atliko pirminius vykdymo veiksmus, t. y. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-4-34025, kurio turinys atitinka CPK 656 straipsnio nuostatas. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Raginimas nesiunčiamas skubaus vykdymo bylose, bylose dėl turto konfiskavimo ir mažesnių negu vienas šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo (CPK 660 straipsnio 2 dalis). Aplinkybių, dėl kurių šiuo konkrečiu atveju raginimas skolininkei neturėtų būti siunčiamas, įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, nenustatyta.

Pagal CPK 611 straipsnio 1 dalį, vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. CPK 609 straipsnis numato, jog vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (straipsnio 1 dalis). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (aktuali teisės akto redakcija nuo 2023 m. sausio 1 d.), 109.16 punktą vykdomosios bylos, vykdomos dėl didesnės nei 29 000 Eur sumos išieškojimo, administravimo išlaidos sudaro 220 Eur. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 punktas). Šiuo atveju įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, nenustatyta, jog apskaičiuodama vykdymo išlaidas antstolė pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, jog vykdymo išlaidų išieškojimas gali didinti skolininkės (pareiškėjos) skolų naštą, savaime nesudaro pagrindo antstolei tokių išlaidų neapskaičiuoti, pažymint, jog teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis).

Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punktas numato, jog nenustatęs kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimo įvykdyti sprendimą negalima, raginimas skelbiamas interneto svetainėje www.antstoliai.lt, kol sueis jame nustatytas sprendimui įvykdyti gera valia skirtas terminas. Informaciją apie raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimą ar įteikimą antstolis nurodo Antstolių informacinėje sistemoje.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot ultra vires) vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-823/2023 ir kt.). Įvertinus vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas matyti, jog teisinis reglamentavimas nenumato galimybės antstoliui atšaukti priimtus patvarkymus net ir esant skolininko prašymui dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Pažymėtina, jog pareiškėjos pateikti duomenys apie kreipimąsi dėl teismo procesinio sprendimo (jo dalies) vykdymo išdėstymo ar kasacinio skundo dėl vykdytino sprendimo padavimas, patys savaime vykdymo veiksmų nenustabdo.

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolė atlikdama vykdymo veiksmus nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjos skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos N. K. skundo.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei V. D..

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.