- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 1S-339-1121/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42856-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Paulius Veršekys
- Pareiškėjas
- V. J.
Skundas Nr. 1S-339-1121/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42856-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 2.5.16; 2.5.19 (S).
2019 m. spalio 3 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo V. J. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones uždraudimo termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo J. J. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukiant už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktais, V. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones; konfiskuotas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigota sumokėti 35 MGL (1 750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendžiu V. J. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu jam paskirta 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas pasisakė, kad paskyrus minimalią įmoką į nukentėjusių nuo asmenų fondą, konfiskavus automobilį bei uždraudus vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams nebus pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. rugpjūčio 13 d. buvo gautas V. J. prašymas nutraukti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3424-1011/2018 paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams – vykdymą.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi V. J. prašymo netenkino.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Pareiškėjas V. J. 2019 m. rugsėjo 11 d. skundu (toliau – skundas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį.
6. Pasak pareiškėjo, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždrausti vairuoti transporto priemonę vienerius metus šešis mėnesius yra per griežta. Skunde akcentuojama, kad nusikaltimu nebuvo padaryta žalos, nebuvo apgadintos transporto priemonės, asmuo buvo iš karto sulaikytas. Akcentuoja, kad apeliacine tvarka skųsdamas teismo nuosprendį jis neprašė panaikinti uždraudimo naudotis specialia teise baudžiamojo poveikio priemonės. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmesdamas jo prašymą, netinkamai taikė BK 67 ir 68 straipsnius, kadangi šiuose straipsniuose nėra nurodyta, jog baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – negali būti peržiūrima.
7. Skunde akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas jam paskirtą įmoką į nukentėjusiųjų fondą 2019 m. kovo 25 d. nutartimi sumažino. Pareiškėjas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Skunde nurodoma, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui teismas gali, bet ne privalo paskirti baudžiamojo poveikio priemones. Pareiškėjo nuomone, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones galima peržiūrėti, nutraukti prieš laiką jų paskyrimą, nes kiekviena byla yra individuali savo aplinkybėmis.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
Pareiškėjo V. J. skundas atmestinas
8. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 74 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismo paskirtas šio kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte numatytas baudžiamojo poveikio priemones, kurias asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone. Tarp jų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nėra numatyta. Konstatuotina, kad įstatymai nenumato galimybės nei keisti uždraudimo naudotis specialia teise kita baudžiamojo poveikio priemone, nei sutrumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės termino.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu V. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą pagal laidavimą ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nuosprendis šioje dalyje nekeistas, yra įsiteisėjęs ir vykdomas.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad esant įsiteisėjusiam minėtam nuosprendžiui, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones taikymas nebegali būti peržiūrimas ar trumpinamas. Toks teisės taikymas atitinka susiformavusią teismų praktiką (pvz.: atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens atžvilgiu – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis Nr. 1S-372-166/2017; nuteistų asmenų atžvilgiu – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartis Nr. 1S-625-654/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis Nr. 1S-759-898/2016).
11. Skunde teigiama, kad BK 67, 68 straipsniuose nenurodyta, jog baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – negali būti peržiūrima. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendį galima skųsti apeliacine tvarka, o minėta tvarka pareiškėjas nuosprendį buvo apskundęs. Skundo argumentas, jog skųsdamas teismo nuosprendį pareiškėjas neprašė panaikinti šios baudžiamojo poveikio priemonės, nėra teisinis pagrindas peržiūrėti minėtą pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.
12. Pareiškėjo teigimu, jam paskirta baudžiamojo paskirta poveikio priemonė uždrausti vairuoti transporto priemonę vienerius metus šešis mėnesius yra per griežta, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui teismo paskirtas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra mažesnis nei veikos padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas termino vidurkis. Šiame kontekste pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti (past. – galioja nuo 2019 m. balandžio 1 d.) BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija numato dar ilgesnę uždraudimo naudotis specialia teise termino trukmę: nuo vienerių iki penkerių metų (past. – vidurkis – treji metai).
13. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. J. privalo vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę tol, kol baigsis nustatytas šios priemonės taikymo terminas. Pareiškėjo skundas netenkinamas, o skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
V. J. (V. J.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.