- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-23
- Bylos Nr.
- e2A-573-425/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07780-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- UAB ,,AFS Baltic“
- Atsakovas
- UAB ,,Indema“
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Indema“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2681-1101/2025 pagal ieškovės UAB ,,AFS Baltic“ ieškinį atsakovei UAB ,,Indema“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Indema“ 5 970 Eur skolą, 898,39 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2023 m. lapkričio 18 d. tarp ieškovės UAB ,,AFS Baltic“ ir atsakovės UAB ,,Indema“ buvo sudaryta rangos sutartis (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti dviejų nuotekų valymo įrenginių montavimo bei įrenginio paleidimo adresu (duomenys neskelbtini), darbus. Darbų pradžia – 2023 m. lapkričio 27 d., darbų pabaiga – 2023 m. lapkričio 30 d. Sutarties kaina – 11 540 Eur be PVM. Ieškovė atliko visus sutartimi sulygtus darbus. 2023 m. lapkričio 30 d. biologinio buitinių nuotekų valymo įrenginio priėmimo perdavimo aktu (duomenys neskelbtini), gyventojas J. K. priėmė eksploatacijon nuotekų valymo įrenginį, o kitu 2023 m. lapkričio 30 d. biologinio buitinių nuotekų valymo įrenginio priėmimo perdavimo aktu UAB ,,Indema“ atstovas priėmė sumontuotą nuotekų valymo įrenginį adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 18 d. elektroniniu laišku techninę priežiūrą vykdantis asmuo J. S. informavo, kad pastabų neturi ir laukia likusių dokumentų. 2023 m. gruodžio 29 d. ieškovė išrašė ir pateikė dvi PVM sąskaitas faktūras: 11 540 Eur sumai ir 200 Eur sumai (ši sąskaita už papildomus darbus, kurie buvo suderinti su UAB ,,Indema“ atstovu).
3. 2024 m. vasario 8 d. atsakovė ieškovei pateikė pretenziją dėl neveikiančių valymo įrenginių ir infiltracinio šulinio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė, reaguodama į gautą pretenziją, įvertino trūkumų priežastį, ir 2024 m. vasario 8 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę, kad nuotekų valymo įrenginiai negali būti palikti neužpildyti vandeniu, nepriklausomai nuo to, ar jie yra eksploatuojami, ar ne. Nepaisant ne dėl ieškovės, tačiau dėl atsakovės kaltės atsiradusių nuotekų sistemos defektų, ieškovė 2024 m. vasario 12 d. savo sąskaita atliko nuotekų valymo įrenginio Walis WTP-2 remonto ir pakartotinio montavimo darbus, juos tiesiogiai perdavė vartotojui, besinaudojančiam valymo įrenginiais, J. K.. 2024 m. vasario 22 d. ieškovė pateikė atsakovei pasirašyti darbų priėmimo perdavimo aktą. Atsakovė nepateikė jokių pretenzijų, tačiau 2023 m. gruodžio 29 d. sąskaitose faktūrose nurodytų sumų nesumokėjo.
4. Ieškovės vertinimu, laikytina, kad 2024 m. vasario 22 d. yra data, žyminti galutinį darbų užbaigimą. 2024 m. balandžio 4 d. atsakovės atstovas ieškovei atsiuntė elektroninį laišką, kuriuo informavo, kad nori galutinai atsiskaityti už (duomenys neskelbtini), nuotekų valymo įrenginių ir infiltracijos šulinių montavimo darbus. Laiške prašoma techniniam prižiūrėtojui J. S. atsiųsti išpildomąją geodezinę nuotrauką, kad jis galėtų galutinai priimti atliktus darbus. Iš šio laiško turinio matyti, kad ieškovė atsakovei atsiuntė išpildomąją nuotrauką. Po išpildomosios nuotraukos pateikimo ieškovės sutartiniai įsipareigojimai buvo galutinai įvykdyti.
5. 2024 m. balandžio 12 d. atsakovė ieškovei pateikė prašymą padengti patirtas garantinių defektų tvarkymo išlaidas objekte adresu (duomenys neskelbtini), bei pateikė PVM sąskaitą faktūrą 1 868,37 Eur sumai. Ieškovė nesutinka apmokėti nurodytos sąskaitos, nes defektai atsirado dėl atsakovės netinkamai parinkto techninio sprendimo (atsakovė nenumatė iš anksto įrengti infiltracinių tunelių, dėl ko, taisydama tokią savo klaidą, vėliau buvo priversta pati juos įrengti, tokių darbų iš ieškovės nebuvo užsakiusi). Antra, atsakovė savo reikalavimą padengti tokių darbų išlaidas grindžia garantiniais ieškovės įsipareigojimais, kurie nėra priežastis nesumokėti už atliktus rangos darbus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB ,,Indema“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, panaikinti sprendimą už akių bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus. Ieškovės pateiktas 2024 m. vasario 12 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas neatitinka nei atliktų darbų akto formos, nei galutinio perdavimo akto formos, be to, nėra pasirašytas nei techninio prižiūrėtojo, nei atsakovės statybos darbų vadovo. Neatitinkantį sutarties sąlygų atliktų darbų aktą ieškovė atsiuntė 2024 m. vasario 22 d., nors sąskaitas už darbus išrašė 2023 m. gruodžio 29 d., ir, nepaisant to, kad dar iki atliktų darbų akto išsiuntimo atsakovei, buvo gavusi 2024 m. vasario 4 d. ir 2024 m. vasario 8 d. pretenzijas dėl nekokybiškų darbų, neveikiančių valymo įrenginių, o iki 2024 m. balandžio 5 d. nebuvo pateikusi atsakovei privalomos išpildomosios dokumentacijos. Atsakovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovės atliktus darbus, nes darbai buvo atlikti nekokybiškai, defektų ieškovė nešalino, dėl nekokybiškai atliktų darbų atsakovė patyrė papildomas išlaidas, kurias ieškovė turi atlygtini. Buvo nustatyta, kad ieškovė įrenginį sumontavo ne pagal technologiją, nuotekų valymo įrenginys šulinyje nebuvo užinkaruotas, tarpai tarp nuotekų valymo įrenginio ir gelžbetoninių įrenginių nebuvo užpilti sausu cemento smėlio mišiniu, todėl esantys aukšti gruntiniai vandenys nuotekų valymo įrenginį pakėlė. Ieškovė nekokybiškai atliktus darbus (neatliktą inkaravimą ir cemento – smėlio sluoksnio neužpildymą) pripažino, atvykusi defektus ištaisė, tačiau ne visus. Neveikiančią infiltraciją ieškovė atsisakė tvarkyti, nors pagal sutartį šiuos darbus tinkamai ir kokybiškai turėjo atlikti ieškovė. Dėl to atsakovė turėjo savo jėgomis visiškai pašalinti visų ieškovės netinkamai atliktų darbų defektus ir patyrė 1 544,11 Eur dydžio išlaidas, kurias turi atlyginti ieškovė. Be to, ieškovė neturi teisės į 200 Eur sumą už papildomus darbus, kadangi šalys sutartimi nesusitarė dėl papildomų darbų, ieškovė nepateikė rašytinio įrodymo, patvirtinančio sutarties kainos pasikeitimą.
8. Atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovė nurodė su juo nesutinkanti.
Žemesnės instancijos teismas
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartimi sprendimas už akių buvo panaikintas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „AFS Baltic“ iš atsakovės UAB „Indema“ 5 970 Eur skolą, 898,39 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6 868,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 3 646,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Taip pat priteisė valstybei 32,43 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, iš atsakovės.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl ieškovės atliktų darbų kokybės ir išpildomosios dokumentacijos (ne)perdavimo atsakovei. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovės sumontuota infiltracinė sistema tinkamai neveikia – užsipildo vandeniu, kuris užpila pačius nuotekų valymo įrenginius.
12. Byloje esantis šalių ikisutartinio susirašinėjimo turinys rodo, kad atsakovės atstovas 2023 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į ieškovę su užklausa dėl valymo įrenginių sumontavimo, kartu pridėdamas projektinę dalį, kurioje vietoje bus montuojami įrenginiai ir drenažiniai šuliniai bei grunto geologiją. Iš pirminių nuotekų valymo įrenginių ir infiltracijos šulinių montavimo schemų, parengtų atsakovės ir suderintų su galutiniais vartotojais, matyti, kad infiltracijos šuliniai turėjo būti įrengiami ne šalia valymo įrenginių, o žemės sklypo apačioje, dėl ko turėtų būti tiesiama trasa nuo nuotekų valymo įrenginių iki infiltracinių šulinių. Ieškovė 2023 m. spalio 4 d. pateikė atsakovei komercinį pasiūlymą, pagal kurį vieno valymo įrenginio ,,Walis“ komplektas kartu su montavimo darbais kainuotų 9 222 Eur (su PVM). Šalių elektroninis susirašinėjimas patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovei ši kaina netiko (buvo per didelė): atsakovė ieškojo kitų rangovų pasiūlymų, vedė derybas su ieškove dėl kainos sumažinimo. Derybų su ieškove eigoje, buvo pakeista infiltracijos šulinių buvimo vieta. 2023 m. lapkričio 7 d. atsakovės atstovas pateikė ieškovei kitokias infiltracijos šulinių vietas, nurodydamas: ,,kadangi infiltracijos šulinių vieta pasikeitė kardinaliai, taip pat nebeliko pravalos šulinių, siūlau bendrą darbų kainą – 3 500 Eur + PVM. Medžiagas mes užsakom.“ Prie šio laiško pridėtos nuotekų valymo įrenginių ir infiltracijos šulinių schemos, parengtos atsakovės ir suderintos su galutiniais vartotojais, iš kurių matyti, kad infiltracijos šulinių vieta numatyta ne apačioje, kaip pradinėse schemose, bet šalia nuotekų valymo įrenginių. Pagal šias schemas ieškovė 2023 m. lapkričio 14 d. pateikė komercinį pasiūlymą, kurio bendra kaina 11 691 Eur + PVM. Vadovaujantis nurodytomis schemomis, 2023 m. lapkričio 18 d. tarp bylos šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad infiltracinių šulinių įrengimo vieta buvo parinkta atsakovės, o ne ieškovės, sprendimu.
13. Ieškovė įrodinėjo, kad ji įspėjo atsakovės atstovus, kad sumontavus infiltracinius šulinius pagal antrąją schemą, t. y. viršuje, viename lygyje kartu su nuotekų valymo įrenginiais, yra rizika, kad infiltracija tinkamai neveiks. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės 2024 m. vasario 5 d. el. laiškas, adresuotas atsakovės atstovui. Jame ieškovės vadovas nurodė: ,,kaip kalbėjome prieš projekto įgyvendinimą, infiltracijai nėra garantijos, kad ji veiks ir visada gerai. Mes diskutavome ne kartą, kad reikalingas kitoks sprendimas, su garantuotu vandens ištekėjimu. Bet Jūs priėmėte sprendimą, kad darome taip, o po to laikas parodys, ar veiks, ar ne. Kaip ir sakiau dar prieš pasirašant sutartį, kad čia laiko klausimas, kada bus bėda.“. Nors šis elektroninis laiškas rašytas jau po darbų atlikimo ir jau atsiradus infiltracijos problemoms, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų neigusi laiške nurodytas aplinkybes, kas logiškai turėtų būti daroma, jei laiške būtų nurodyta netiesa.
14. Atsižvelgiant į tai, kad infiltracijos problemos atsirado dėl pačios atsakovės priimto netinkamo techninio sprendimo dėl infiltracijos šulinių įrengimo vietos, teismas sprendė, kad ieškovei nekyla atsakomybė už infiltracijos sistemos netinkamą veikimą. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad jei ieškovė žinojo, kad infiltracinė sistema pagal antrąją schemą neveiks, turėjo apie tai įspėti atsakovę ir atsisakyti atlikti tokius darbus. Kaip paaiškino ieškovės atstovai teismo posėdžio metu, atliekant rangos darbus nebuvo žinoma, kad infiltracinė sistema tikrai neveiks, tiesiog didesnė rizika, kad ji neveiks, kai infiltraciniai šuliniai yra viename lygyje su nuotekų valymo įrenginiais, apie ką atsakovė buvo įspėta.
15. Taigi ieškovė atliko ir perdavė atsakovei 2023 m. lapkričio 18 d. statybos rangos sutartyje numatytus darbus, nepaisant to, kad darbų priėmimo perdavimo aktas tarp bylos šalių nebuvo pasirašytas. Įrenginiais jau nuo 2023 m. gruodžio mėn. naudojasi galutiniai vartotojai J. K. ir M. M., ką patys patvirtino teismo posėdžio metu. 2023 m. gruodžio 16 d. el. laišku ieškovės vadovas informavo atsakovės techninį prižiūrėtoją J. S., kad įrenginiai pilnai sumontuoti derinant su gyventojais ir atsakovės atstovu S. S., taip pat nurodė, kad siunčia nuotraukas bei gelžbetoninių elementų deklaracijas. 2023 m. gruodžio 18 d. atsakovės techninis prižiūrėtojas, atsakydamas į šį laišką, informavo ieškovę, kad pastabų neturi ir laukia likusių dokumentų. Byloje pateiktas 2024 m. balandžio 4 d. atsakovės atstovo S. S. el. laiškas ieškovei, kuriame nurodoma, kad atsakovė nori galutinai atsiskaityti už nuotekų valymo įrenginių ir infiltracijos šulinių montavimo darbus, tačiau prašoma atsiųsti išpildomąją geodezinę nuotrauką, kad atsakovės techninis prižiūrėtojas galėtų galutinai priimti darbus. 2024 m. balandžio 5 d. el. laišku ieškovės vadovas nusiuntė atsakovei išpildomąją geodezinę nuotrauką. Nurodytas susirašinėjimas patvirtina, kad 2024 m. balandžio 4 d. datai vienintelis pagal sutartį ieškovės neįvykdytas įsipareigojimas, po kurio atsakovė nurodė galutinai priimsianti darbus, - išpildomosios geodezinės nuotraukos nepateikimas. Tačiau šį atsakovės reikalavimą ieškovė įvykdė 2024 m. balandžio 5 d., po ko ieškovės darbai turėjo būti galutinai priimti ir už juos atsiskaityta.
16. Taigi atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove už jos atliktus ir atsakovei perduotus valymo įrenginių sumontavimo ir įrenginių paleidimo darbus. Kaip minėta, pagal sutartį sulygta darbų kaina – 11 540 Eur be PVM. Šiai sumai 2023 m. gruodžio 29 d. ir buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, likusi pagal šią sąskaitą neapmokėta suma sudaro 5 770 Eur. Atsakovė neginčija, kad šios sumos ieškovei nėra sumokėjusi. Atsižvelgiant į tai, kad darbai pagal sutartį yra atlikti ir perduoti atsakovei, ieškovė turi teisę į atlyginimą už šiuos darbus. Atsakovės atstovė teisi teigdama, kad PVM sąskaita faktūra išrašyta anksčiau nei atsakovei 2024 m. vasario 22 d. pateiktas pasirašyti 2024 m. vasario 12 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas, tačiau esmės tai nekeičia – konstatavus, kad valymo įrenginių montavimo ir paleidimo darbai faktiškai buvo atlikti, ieškovė įgijo teisę į atlyginimą už atliktus statybos rangos darbus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalis).
17. Be to, 2023 m. gruodžio 29 d. ieškovė atsakovei taip pat išrašė kitą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už papildomus darbus (gelžbetoninis šulinys su dangčiu orapūtei ir montavimas) 200 Eur sumai. Atsakovės atstovė teisi sakydama, kad byloje nėra rašytinio šalių susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo. Kita vertus, iš byloje esančių įrodymų galima spręsti susitarimą dėl papildomų orapūtės montavimo darbų tarp bylos šalių egzistavus. Visų pirma 2024 m. sausio 2 d. ieškovės administratorė, siųsdama abi sąskaitas faktūras atsakovei, nurodė: ,,Kaip ir kalbėjome telefonu, siunčiame PVM sąskaitas faktūras. Su p. S. žinia buvo išrašyta dar viena sąskaita už g/b šulinį su dangčiu orapūtei ir montavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini).“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šios sąskaitos (Nr. (duomenys neskelbtini)) nebūtų priėmusi. Priešingai, kaip matyti iš atsakovės 2024 m. vasario 8 d. pretenzijos, joje nurodyta, kad nepriimama tik sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), motyvuojant ieškovės nekokybiškai atliktais darbais. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad tarp bylos šalių egzistavo susitarimas dėl papildomų orapūtės įrengimo darbų už papildomą 200 Eur kainą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti 200 Eur sumą pagal šią sąskaitą taip pat pripažintas pagrįstu.
18. Kartu teismas pabrėžė, jog nors atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė, kad tuo atveju, jei būtų tenkintas ieškinio reikalavimas dėl skolos už rangos darbus priteisimo, iš šios sumos būtų išskaičiuojamos 2 669,52 Eur dydžio išlaidos, atsakovės patirtos ieškovės darbų trūkumams ištaisyti, tačiau toks reikalavimas nėra pagrįstas. Teismas vertino, kad 2 669,52 Eur išlaidos, kaip matyti iš jų detalizacijos, buvo patirtos arba šalinant neveikiančios infiltracijos, už kurią ieškovė nėra atsakinga, problemas, arba atliekant papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti šalių sudarytoje sutartyje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti 2025 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškovės pareikštą ieškinį tenkinti iš dalies, iš atsakovės priteisiant 3 100,48 Eur skolą, 8 proc. palūkanas bei proporcingo dydžio bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
19.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ne tik rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurios nelaikytinos precedentu nagrinėjamoje byloje, bet ir iš esmės nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, jog atliktų darbų aktas turi būti arba pasirašytas abiejų šalių, arba vienašališkai vienos šalies. Kita vertus, teismai privalo vadovautis sutarties šalių susitartomis sąlygomis dėl darbų perdavimo ir dokumentacijos, kuri yra būtina perduodant darbus.
19.2. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė argumentacijos dėl ginčo esmės, taikytinų normų, sudarytos o Sutarties sąlygų apskritai nenurodė. Atsakovės procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu išsakytus argumentus, juos patvirtinančius įrodymus atmetė. Motyvų, dėl kurių įrodymai atmetami, nenurodė, todėl pažeidė teismo pareigą motyvuoti sprendimą, CPK normas reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą, neobjektyviai ir nevisapusiškai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus. Be to, nepaisant to, kad 2025-02-18 bylos nagrinėjimas nebuvo iš esmės baigtas, teismas nepagrįstai atsisakė prijungti esminius įrodymus byloje (geologinių tyrimų ataskaitą, ieškovės tariamai pateiktą išpildomąją dokumentaciją), todėl neatskleidė ginčo esmės, pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, buvo šališkas.
19.3. Apeliantės vertinimu, CK normos, reglamentuojančios statybos rangos santykius, tiek imperatyvios statybos teisinius santykius reglamentuojančios normos, tiek Sutarties sąlygos aiškiai nustatė, jog atlikti darbai turi būti perduoti atliktų darbų aktais kartu pateikiant pažymą bei tarpinę išpildomąją dokumentaciją. Be to, visi atlikti darbai turi būti perduoti galutiniu atliktų darbų aktu, pateikiant visą išpildomąją dokumentaciją, tame tarpe ir pačių valymo įrenginių techninę dokumentaciją. Atsiskaitoma už darbus pasirašius galutinį perdavimo aktą, iki galutinio perdavimo akto pasirašymo sulaikoma ir kitai šaliai nemokama 5 proc. Sutarties kainos dalis. Šių aplinkybių ir nuostatų pirmosios instancijos teismas nevertino bei dėl jų nepasisakė, todėl skundžiamame sprendime buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl atsakovei kylančios atsiskaitymo prievolės bei termino.
19.4. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog Sutarties 4.1. punktu šalys susitarė, kokie darbai patenka į valymo įrenginių montavimo bei paleidimo darbus: Nuotekų valymo įrenginiai: ,,Švaistė“ modelis BV-GP_ļ.O, pilnai sukomplektuota. ,,Walis“ modelis wTP-2, pilnai sukomplektuota. Papildomai įrengti: orapūtė, pneumatikos dalys, oro paskirstymo kolektorius, oro žarnos, laikmatis, įrenginio transportavimas, polipropileno orapūtės gaubtas, paleidimas-derinimas, Atliekami darbai: žemės darbai (kasimo technika), kasimo technikos transportavimas, nuotekų valymo įrenginio transportavimo darbai, kanalizacijos vamzdžių klojimo darbai, vamzdžiai PVC d-l l0 mm, kanalizacijos vamzdžių montavimo darbai, alkūnės vamzdžiai, d-ll0mm, valymo įrenginiui įrengti atliekami darbai: gelžbetoninio žiedo įrengimas (po važiuojamąją dalimi), kurio diametras 2 m; aukštis -1-3vnt., gelžbetoninio žiedo įrengimas (po važiuojamąja dalimi), kurio diametras -1,5 m; aukštis - 1 - 3 vnt., gelžbetoninė perdanga (važiuojamojoje dalyje), diametras - 2 m., aukštis - 1 m. l vnt., Įrengiami infiltraciniai šuliniai - g/b žiedas infiltracijai (po važiuojamąja dalimi) diametras -2m; aukštis – 1 |-2vnt., gelžbetoninė perdanga (važiuojamojoje dalyje) diametras 2m -3vnt., gelžbetoninis liukas diametras-0,7m; aukštis 1 m. - 4vnt, Šių šulinių montavimas – 1 komplektas, transportavimas – 1 komplektas, Medžiagos ketininis dangtis gelžbetoniniam šuliniui – 4 vnt., diametras 700; Elektros laidas, šarvas – 1 komplektas Smėlis 4/16 – 2 m3 su atvežimu, Skalda infiltracijai – apie 2 m3 su atvežimu, Perteklinis gruntas paliekamas objekte. Išpildomosios dokumentacijos atlikimas ir pateikimas. Byloje nėra nei vieno dokumento, kuris patvirtintų, jog visus nurodytus darbus ieškovė atliko, byloje nėra atliktų darbų akto su ieškovės išvardintais darbais, nėra duomenų apie po infiltraciniais šuliniais panaudoto smėlio, skaldos kiekius. Todėl nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas sprendė, kad darbai atlikti tinkamai. Tik esant atliktų darbų aktui, kuriame būtų tinkamai ir tiksliai nurodytos panaudotos medžiagos, atlikti darbai, taip pat esant išpildomajai dokumentacijai (kurioje nubrėžiama, pažymima, kur ir kokie kiekiai darbų atlikti), tik esant kontroliniams matavimams (pažymint valymo įrenginių, infiltracinių šulinių, orapūtės, vamzdžių vietą, gylį, atstumus ir pan.), pirmosios instancijos teismas galėjo daryti išvadas apie faktinį ir tinkamą statybos rangos darbų atlikimą/ neatlikimą.
19.5. Apeliantė pabrėžia ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškinimus davęs ieškovės direktorius negalėjo atsakyti, nei kokiame gylyje buvo įrengti valymo įrenginiai bei infiltraciniai šuliniai, nei kaip atliko darbus, ar paaiškino ir pateikė atsakovei darbų vykdymo technologiją (2025-02-18 teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:52:30 iki 00:52:40), kas turi būti pateikta, kas yra išpildomoji dokumentacija paaiškino, tačiau, ar ji buvo pateikta ir tinkama, taip pat atsakyti negalėjo (2025-02-18 teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:53:00 iki 00:55:40). Ieškovės atstovas tik galėjo pasakyti, kas buvo numatyta Sutartyje, bet kas faktiškai atlikta – ne. Be to, ieškovės atstovas aiškino, jog infiltracijos šulinių diametras 2 metrai, taip, kaip numatyta sutartyje (2025-02-18 teismo posėdžio garso įrašas nuo 00:57:25), tačiau liudytoju apklaustas J. K. teigė, jog infiltracijos šuliniai susiaurėja (2025-02-18 teismo posėdžio garso įrašas nuo 02:47:00). Taigi nesant atliktų darbų akto, atitinkančio Sutarties reikalavimus, nesant išpildomosios dokumentacijos, nėra aišku, kuo remiantis teismas priėjo prie išvados, jog darbai (kokie konkrečiai ir kaip) atlikti tinkamai.
19.6. Apeliantės vertinimu, skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat nenurodė nei vieno teisinio argumento, kodėl atsakovo procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu išsakyti teisiniai argumentai ir įrodymai yra atmetami. Nėra aišku, kuo remiantis Teismas nusprendė, jog Ieškovo nuotekų valymo sistema neveikia dėl pakeistos infiltracinių šulinių vietos. Ieškovė, remdamasi tokiu argumentu, turėjo pateikti tai patirtinančius rašytinius įrodymus, tačiau jokių įrodymų byloje nėra. Byloje nėra ir rašytinių įrodymų, kaip buvo įrengti infiltraciniai šuliniai, kiek supilta skaldos, kiek smėlio, kokie šuliniai įdėti, kokiame jie gylyje (kaip, kokia technologija vykdyti darbai).
19.7. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad sutinkant su teismo išvada, kad ieškovė darbus atliko ir perdavė atsakovei 2023 m. gruodžio mėn. (nors teismas prieštarauja pats sau, vienoje vietoje teigdama, jog darbai atlikti 2023 m. gruodžio mėn., kitoje, jog 2024-04-05), tuomet, remiantis CK 6.697, 6.698 straipsniais, prasidėjo ieškovės atliktų darbų garantiniai terminai ir bet kokius garantiniu laikotarpiu atsiradusius trūkumus turėjo šalinti ieškovė, tačiau jų nešalino. Todėl visos atsakovės išlaidos, patirtos ir susijusios su nuotekų sistemos veikimu (užtikrinimu, kad iš infiltracinių šulinių pasišalintų vanduo), yra atsakovės nuotoliai, atsiradę dėl garantiniu laikotarpiu paaiškėjusių defektų. Šiuo atveju ieškovė taip pat turėjo įrodyti, jog dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų yra atsakinga atsakovė, tačiau tokių įrodymų neteikė, jų byloje nėra.
19.8. Nesutikdama su teismo priteistais delspinigiais atsakovė nurodo, jog remiantis Sutarties sąlygomis tik po 2024 m. balandžio 5 d. šalys galėjo pasirašyti atliktų darbų aktą. Atitinkamai vadovaujantis Sutarties Specialiosios dalies 6.6. punktu atsakovė turėjo atsiskaityti su ieškove tik po 2024 m. balandžio 7 d. Ieškovė delspinigius skaičiavo atsakovei nuo 2024 m. vasario 24 d., taigi neteisėtai ir nepagrįstai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog po 2024 m. balandžio 5 d. ieškovės pateiktos geodezinės nuotraukos atsakovė turėjo priimti darbus (taip pat ir atsiskaityti už darbus), todėl kokiu pagrindu delspinigių skaičiavimas skundžiamu sprendimu buvo priteistas nuo 2024 m. vasario 24 d., o ne nuo 2024 m. balandžio 5 d., nėra aišku. Be to, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino to, jog pagal sudarytos Sutarties nuostatas ieškovė darbus turėjo atlikti iki 2023 m. lapkričio 30 d. (Sutarties Specialiosios dalies 5.2.2 punktas, 1 tomas, 17 lapas), tačiau darbai nebuvo atlikti Sutartyje nustatytais terminais. Todėl teismas, spręsdamas delspinigių priteisimo klausimą, turėjo taikyti CK 6.207 ir 6.259 straipsniuose įtvirtintas normas dėl atsakovės atsakomybės netaikymo arba jos sumažinimo, tačiau nepaisant to, kad šiuos klausimus atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu kėlė, teismas atsakovės argumentus atmetė nenurodydamas jokių įrodymų.
19.9. Apibendrindama atsakovė pažymi, jog ieškovei netinkamai atlikus darbus, neištaisius atliktų darbų defektų, neatlyginus atsakovei su defektais susijusių 2 669,52 Eur išlaidų, nesusitarus dėl papildomų darbų už 200 Eur, valymo sistemai iki šiol neveikiant tinkamai, ieškovės reikalavimas tiek dėl skolos, tiek dėl 898,39 Eur delspinigių priteisimo už pavėluotą atsiskaitymą negali būti tenkinamas, o iš atsakovės turėtų būti priteista tik 3 100,48 Eur skola.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
20.1. Nurodo, kad priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino Sutartį, ginčo šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu (kuris šiuo atveju yra labai išsamus, informatyvus), liudytojų paaiškinimus, ieškovės vadovo paaiškinimus, kitą rašytinę bylos medžiagą (sąskaitas faktūras, priėmimo-perdavimo aktus, ginčo šalių raštus ir pan.). Taip pat pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo, kodėl sprendžia, jog ieškovės atlikti darbai yra be trūkumų, o kartu ir pagrįstai rėmėsi nurodyta teismų praktika, kuris nagrinėjamu atveju taip pat yra aktuali.
20.2. Ieškovė pabrėžia, kad visi darbais, kuriuos pagal Sutartį ji įsipareigojo įvykdyti, yra ne tik atlikti, bet ir perduoti atsakovei. Juos ieškovė atsakovei perdavė 2023-11-30 biologinių buitinių nuotekų valymo įrenginių priėmimo perdavimo aktais, taip pat 2024-02-12 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktu bei 2025-04-05 pateikta išpildomąja geodezine nuotrauka.
20.3. Aplinkybę, jog ieškovė darbus pagal Sutartį atliko tinkamai, įrengė infiltraciją kokybiškai, patvirtina atsakovės nurodomos faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje. Tiksliau, įvertinus įrodymus, kurie susiję su atsakovės pastangomis infiltraciją padaryti efektyvesnę, matyti, kad niekas niekada neatliko jokių darbų, kuriais būtų perdarytas ieškovės padarytas darbų rezultatas. Taigi visi darbai buvo papildomi, pavyzdžiui, įrengta papildoma vandens nubėgimo trasa ir pan. (žr. UAB „Stropus“ 2024-03-27 darbų perdavimo-priėmimo aktas, UAB „Serenika“ 2024-0-18 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirmosios instancijos teismas irgi pažymėjo, kad „Kaip matyti iš šių išlaidų detalizacijos, šios išlaidos buvo patirtos arba šalinant neveikiančios infiltracijos, už kurią ieškovė nėra atsakinga, problemas, arba atliekant papildomus darbus, kurie nebuvo numatyti šalių sudarytoje sutartyje.“. Atsiliepime pažymima, jog tai kad atsakovė užsakė galimai nepakankamos apimties infiltraciją, kurią vėliau papildomų lėšų pagrindu didino/išplėtė, nėra ir negali būti pagrindas neatsiskaitymui su ieškove už tai, kas sulygta Sutartimi ir kas įgyvendinta iš ieškovės pusės.
20.4. Kartu pažymima, jog Sutartimi ieškovė apskritai neprisiėmė įsipareigojimo garantuoti atsakovei ir (ar) įrengti tokią infiltracijos sistemą, kuri veiks. Ieškovė tokių įsipareigojimų prisiimti negali objektyviai, kadangi infiltracija yra betarpiškai susijusi su gamtinės sąlygomis, aplinkos veiksniais. Infiltracija yra įtakojama kritulių kiekio, gruntinių vandenų lygių (kuo didesnis kritulių kiekius, kuo aukštesni gruntiniai vandenys, tuo labiau mažėja infiltracijos efektyvumas), taip pat buitinių nuotekų valymo įrenginių apkrovos, kadangi kuo daugiau į juos atiteka nuotekų iš gyvenamųjų namų, tuo daugiau išvalytų nuotekų iš valymo įrenginių patenka į infiltraciją. Šių veiksnių ieškovė nekontroliuoja, už juos neatsako, todėl atitinkamai negali atsakyti ir už tai, kad infiltracija visada neabejotinai veiks.
20.5. Kaip teisingai akcentuota skundžiamo sprendimo 19 punkte, „Ieškovės teigimu, ji įspėjo atsakovės atstovus, kad sumontavus infiltracinius šulinius pagal antrąją schemą, t. y. viršuje, viename lygyje kartu su nuotekų valymo įrenginiais, yra rizika, kad infiltracija tinkamai neveiks. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės 2024 m. vasario 5 d. el. laiškas, adresuotas atsakovės atstovui. Jame ieškovės vadovas nurodė: ,,kaip kalbėjome prieš projekto įgyvendinimą, infiltracijai nėra garantijos, kad ji veiks ir visada gerai. Mes diskutavome ne kartą, kad reikalingas kitoks sprendimas, su garantuotu vandens ištekėjimu. Bet Jūs priėmėte sprendimą, kad darome taip, o po to laikas parodys, ar veiks, ar ne. Kaip ir sakiau dar prieš pasirašant sutartį, kad čia laiko klausimas, kada bus bėda.“. Nors šis elektroninis laiškas rašytas jau po darbų atlikimo ir jau atsiradus infiltracijos problemoms, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų neigusi laiške nurodytas aplinkybes, kas logiškai turėtų būti daroma, jei laiške būtų nurodyta netiesa“.
Atsiliepimas
20.6. Kartu atsiliepime pažymima, jog nagrinėjamos bylos atveju yra sudarytas ir ieškovės 2024-02-12 pasirašytas darbų perdavimo aktas, kuris atsakovei buvo išsiųstas 2024-02-22. Taigi pagal Sutarties Specialiosios dalies 6.4 punktą su ieškove atsakovė turėjo atsiskaityti per 2 dienas nuo galutinio atliktų darbų akto pasirašyti ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. PVM sąskaita faktūra šiuo atveju išrašyta 2023-12-29. Taigi, ieškovė pagrįstai atsakovės atžvilgiu delspinigius skaičiavo nuo 2024-02-24.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo turinio, apeliantė iš esmės nesutinka su priteistos skolos dydžiu bei tvirtina, kad priteistos skolos suma turėtų būti mažinama atsižvelgiant į atsakovės patirtas ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Taigi šioje byloje kilęs ginčas dėl apmokėjimo už atliktus rangos darbus yra tiesiogiai susijęs su atliktų darbų kokybe ir jų tinkamumu.
22. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovės sumontuota infiltracinė sistema tinkamai neveikia – užsipildo vandeniu, kuris užpila pačius nuotekų valymo įrenginius. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančias aplinkybes, konstatavo, kad ieškovės atliktų rangos darbų rezultatas tinkamai neveikia. Dėl to tarp šalių ginčas nekyla, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme šalys nesutaria dėl netinkamai veikiančios infiltracinės sistemos priežasčių bei atsakomybės už tai.
23. Nagrinėdamas atliktų darbų kokybės klausimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės nurodytomis ir kitomis byloje esančiomis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovės sprendimu pakeisti infiltracinių šulinių vietas sklype, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pripažino pagrįstais ieškovės teiginius, kad ji, įrenginėdama infiltracinius šulinius, garantijos infiltracinei sistemai neteikė (ieškovė buvo nurodžiusi atsakovei, kad nėra garantijos, jog infiltraciniai šuliniai veiks tinkamai). Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog infiltracijos problemos atsirado dėl pačios atsakovės priimto netinkamo techninio sprendimo dėl infiltracijos šulinių įrengimo vietos, todėl ieškovei nekyla atsakomybė už infiltracijos sistemos netinkamą veikimą. Kartu skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, jog atsakovės pateikta informacija dėl atitinkamų darbų atlikimo siekiant užtikrinti tinkamą infiltracinių šulinių veikimą ar bent jau naudojimąsi nuotėkų sistema, nėra susiję su ieškovės atliktais darbais, t. y. atsakovės įsigytos prekės ir paslaugos (iš UAB ,,Alveva“ įsigijo nuotekų išvežimo paslaugas su plovimu (2024 m. vasario 8 d. PVM sąskaita faktūra 99,17 Eur be PVM sumai), už infiltracinį tunelį ir aklę tuneliui sumokėjo 258 Eur, už UAB ,,Stropus“ atliktus darbus (paklotą nuotekų vamzdį ir sumontuotas tunelines dėžes sumokėjo 1 000 Eur be PVM), už drenažinį vandens siurblį – 186,94 Eur be PVM, už įsigytas prekes (PVC drenažo vamzdį, PP šulinio stovą, ketaus groteles ir liuką) pagal UAB ,,Gairana“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą - 255,41 Eur be PVM ir R. L. už atliktus darbus – 870 Eur) buvo skirtos ne ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimui, bet netinkamai veikiančios infiltracijos sistemos problemai spręsti.
24. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, kad infiltracinės sistemos, kai ieškovė pagal Sutartį buvo įsipareigojusi atlikti dviejų nuotekų valymo įrenginių (,,Švaistė“ ir ,,Walis“) montavimo bei įrenginių paleidimo darbus, trūkumai buvo sąlygoti atsakovės sprendimo montuoti valymo įrenginius konkrečioje sklypo vietoje, o ieškovė atliktiems darbams jokių garantijų neteikė, todėl atsakovės patirtos išlaidos, susijusios su infiltracinės sistemos veikimo problemų sprendimu, negali būti pripažįstamos pagrindu mažinti ieškovės prašomą priteisti sumą už atliktus darbus.
25. Vertinant pirmiau išdėstytas pirmosios instancijos teismo išvadas, pažymėtina, kad CK 6.684 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. CK 6.695 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (įmonės gamybinių pajėgumų, atsparumo ir kt.). CK 6.697 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.
26. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas teisės aktų nuostatas bei aplinkybę, kad nuotekų valymo įrenginiai yra kompleksiniai objektai, kurių įrengimas reikalauja ne tik techninės šių įrenginių specifikacijos išmanymo, tačiau ir jų montavimo sąlygų įvertinimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad siekiant nustatyti bei įvertinti jau įrengtų ir sumontuotų valymo įrenginių kokybės bei tinkamumo aplinkybes yra būtinos specialios techninės žinios ar bent jau tokių įrenginių įrengimo bei montavimo techninių specifikacijų įvertinimas.
27. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta pirmiau, priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog valymo įrenginių dalies (infiltracinio šulinio) netinkamas veikimas yra sąlygotas jo įrengimo netinkamoje žemės sklypo vietoje. Tačiau tokią išvadą pirmosios instancijos teismas darė remdamasis išimtinai ieškovės nurodoma aplinkybe, kad infiltracinio šulinio montavimas atsakovės nurodytoje vietoje yra netinkamas pasirinkimas, nes infiltracinis šulinys šioje vietoje gali netinkamai veikti. Atsakovei teigiant, kad pasirinkta infiltracinio šulinio vieta nėra netinkama, ieškovė į bylą neteikė jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovės pasirinkta įrenginio montavimo vieta nėra tinkama pagal įrenginio techninės specifikacijos reikalavimus, kitus normatyvinius aktus ar grunto sudėtį.
28. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl rangos darbų trūkumų priežasties, kas yra viena iš esminių šios civilinės bylos nagrinėjimo aplinkybių, rėmėsi ieškovės paaiškinimu, neparemtu jokiu konkrečiu faktiniu pagrindu, bei daromų išvadų negrindė jokiais konkrečiais techniniais duomenimis ar asmens, turinčio specialiųjų žinių vertinimu, nors pagal byloje esančias aplinkybes matyti, kad tinkamam defektų priežasties nustatymui yra būtinos specialiosios techninės žinios ar įrenginio techninės specifikacijos, kurios teismas taip pat nevertino, nuostatos. Papildomai pastebėtina, jog pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, siekiant išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą ar pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai įstaigai.
29. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir kitos nagrinėjamoje byloje esančios aplinkybės neleidžia vienareikšmiškai pripažinti, kad infiltracijos šulinio veikimo netinkamumas buvo būtent jo vietos pasirinkimas. Byloje esantys duomenys rodo, kad ir kitas iš ieškovės įrengtų nuotekų valymo įrenginių (priklausantis M. M.) veikia problematiškai, be to liudytojas E. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo įmonė buvo gavusi užklausą iš atsakovės dėl nuotekų valymo įrenginių įrengimo tame pačiame sklype, tačiau atsisakė tą daryti, kadangi tame žemės sklype valymo įrenginiai išvis negali būti įrengiami dėl pernelyg aukšto gruntinio vandens lygio. Be to, liudytojas E. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė ir tai, kad atlikdami atsakovės užsakytus darbus bei atkasę įrenginius matė, kad buvęs supiltas gruntas nėra tinkamas infiltracijai. Tokios aplinkybės papildomai leidžia vertinti, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta ir techniškai pagrįsta netinkamo infiltracijos šulinio veikimo priežastis, taip pat nebuvo apklausti specialių žinių turinys nepriklausomi asmenys ar atlikta ekspertizė, kuri leistų įvertinti, ar infiltracijos šulinio netinkamas veikimas yra sąlygotas techninių specifikacijų nesilaikymo, darbų broko ar kitų priežasčių, susijusių su gruntinių vandenų lygiu, kurio neigiamos įtakos infiltracinei sistemai nėra galimybės pašalinti techniniais sprendimais (kaip pavyzdžiui šulinio diametras, skaldos ar smėlio kiekis ir pan.).
30. Taigi šiuo atveju vien ieškovės vertinimas, kad atsakovės pasirinkta vieta nėra tinkama, nesant jokių objektyvių duomenų apie toje vietoje nuotekų įrengimų montavimo negalimumą, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad infiltracinės sistemos netinkamas veikimas yra sąlygotas išimtinai jos lokacijos pasirinkimo, o ieškovė, atlikusi nuotekų valymo įrenginių įrengimo darbus nėra atsakinga už netinkamą jų veikimą vien todėl, kad buvo nurodžiusi ieškovei apie galimas kilti įrenginių problemas, juo labiau kai CK 6.659 straipsnis nustato aplinkybes, susijusias su užsakovo nurodymų, galinčių kelti grėsmę darbų tinkamumui, vykdymu bei numato rangovo pareigą įspėti užsakovą. Iš aptariamo straipsnio nuostatų turinio taip pat matyti, jog esant situacijoms, kai užsakovo nurodomi darbai kelia grėsmę darbo tinkamumui, tokių nurodymų atlikimas nėra tęsiamas. Išdėstytos aplinkybės leidžia spręsti, jog šioje civilinėje byloje nebuvo atskleista ginčo esmė, susijusi su priežastimi, dėl kurios infiltracinis šulinys veikia netinkamai, todėl kartu nėra galimybės spręsti ir klausimo dėl ieškovės reikalavimo priteisti visą Sutartimi sulygtą sumą, kai atsakovė tvirtina, kad ji patyrė ieškovės netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas.
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos ir kai dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, kas reikštų, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007 ir kt.). Be to, pažymėtina tai, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti esmines teisines ir faktines bylos aplinkybes, nes nuo to priklauso tinkamas bylos susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas, taigi, ir bylos esmės atskleidimas, kartu – precedentų ir vieningos bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencijos formavimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Bylos esmės neatskleidimas yra esminis proceso teisės normų pažeidimas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-518/2006, 3K-3-566/2006; 3K-3-670/2006; 3K-3-233/2007). Be to, bylos esmės atskleidimas (esminių teisinių ir faktinių aplinkybių išnagrinėjimas) kartu yra susijęs ir su viešuoju interesu.
32. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėdamas šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio1 dalies 2 punktas). Nustačius pagrindą grąžinti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo, šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra paskirstomos, kadangi jų visų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į byloje tenkintų bei atmestų reikalavimų dalį išnagrinėjus ginčą iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.