Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-09-21 · Administracinė byla Nr. A-3828-492/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-21
Bylos Nr.
A-3828-492/2022
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00129-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-3828-492/2022Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00129-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant N. P. ,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini), jo atstovui advokatui V. J.,

vertėjaujant I. Y. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 mėnesius (iki 2023 m. sausio 28 d.), bet ne ilgiau nei bus galutinai išspręstas klausimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras paaiškino, kad VSAT Varėnos pasienio rinktinės, Kapčiamiesčio pasienio užkardos veikimo teritorijoje, 2021 m. liepos 13 d., apie 7.30 val., VSAT pareigūnai sulaikė 4 asmenis, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, pėsčiomis, neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Vienas iš sulaikytųjų buvo Užsienietis, kuris su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, bei kitų dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje, užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

3. Centras nurodė, kad, aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 13 d., ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėdamas dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Valstybės sieną Užsienietis neteisėtai perėjo esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. Užsienietis apgyvendintas Centre.

4. Centras pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. balandžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2063-781/2022 galutinai išsprendė klausimą dėl Užsieniečio prieglobsčio prašymo ir Užsieniečio teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną, todėl Užsienietis neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

5. Centras nurodė, kad Užsienietis yra apgyvendintas VSAT sprendimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau ir Įstatymas) 140⁸ straipsnio 7 dalies nuostatomis iki 2022 m. rugpjūčio 8 d.

6. Užsienietis teismo posėdyje su teikimu nesutiko ir nurodė, kad jau metus laiko gyvena stovykloje, turi sveikatos problemų, neišsimiega, pats yra valstietis, galėtų dirbti žemės ūkio darbus. Užsieniečio atstovas nurodė, kad Užsienietis nekelia pavojaus valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jau daug laiko gyvena Centre, mokosi lietuvių kalbos ir neketina išvykti neteisėtai iš šalies, todėl jis galėtų būti apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo apribojimų, nėra pagrindo netikėti Užsieniečio paaiškinimais, o siūloma alternatyvi sulaikymui priemonė yra per griežta.

II.

7. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2022 m. liepos 29 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę ir apgyvendino Užsienietį VSAT, nustatant Užsieniečiui teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau, nei iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (113 str. 5 d. 1–4 p., 10 p.) ir bylos aplinkybes (Užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje), konstatavo, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis gali pasislėpti.

9. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nors buvo suteikta galimybė susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti jo dokumentus, tai tokie užsieniečio veiksmai traktuotini kaip nebendradarbiavimas siekiant nustatyti jo asmens tapatybę, taip pat teismas vertino tai, kad Užsienietis jau nebėra prieglobsčio prašytojas.

10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Užsienietis, netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų, gali pasislėpti ar pabėgti į kitą valstybę, todėl yra pagrindas Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

III.

11. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Užsienietis nurodo, kad nuo to momento, kai jis atvyko į Lietuvos Respubliką, jo judėjimo laisvė buvo suvaržyta ir jis negalėjo laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

13. Užsienietis teigia, kad yra laikomas de facto (faktiškai) sulaikymo sąlygomis nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką. Centre be pareigūnų leidimo Užsienietis negali palikti stovyklos teritorijos, nuvykti įsigyti būtinų prekių už Centro ribų, be papildomų apribojimų bendrauti su atstovais ir (ar) organizacijomis besirūpinančiomis užsieniečiais. Nors Užsienietis teismo sprendimu nėra sulaikytas, tačiau jo apgyvendinimo režimas yra griežčiausia įmanoma apgyvendinimo priemonė šiuo metu Lietuvos Respublikoje taikoma užsieniečiams.

Žemesnės instancijos teismas

14. Užsieniečio vertinimu, Užsieniečio judėjimo ribojimai neatitinka proporcingumo ir pagrįstumo reikalavimų. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad aplinkybės, susijusios su asmens atvykimu į Lietuvos Respubliką, ryšių Lietuvos Respublikoje neturėjimu ir panašiai, negali būti vertinamos kaip pakankamos riboti Užsieniečio judėjimo laisvę.

Atsiliepimas

15. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą nurodo, kad neprieštarauja, jog Užsieniečiui būtų pritaikyta švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT iki 2023 m. sausio 28 d., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir konstatavęs, kad yra pagrindas manyti, jog Užsienietis pasislėps, tenkino Centro teikimą, t. y. paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą Centre iki 2023 m. sausio 28 d., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje).

18. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad nepadarė jokių pažeidimų, bendradarbiauja su institucijomis, jo judėjimo laisvė apribota nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką, todėl Užsieniečiui taikoma priemonė yra pernelyg griežta ir neproporcinga.

19. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog dėl Užsieniečio yra priimtas galutinis sprendimas, todėl Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).

22. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) arba VSAT; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje

23. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes: byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai; nėra duomenų, jog Užsienietis būtų pažeidęs VSAT apgyvendinimo taisykles; byloje nenustatytas Užsieniečio mėginimo pasislėpti faktorius (objektyviai egzistuojančio pasislėpimo pavojaus nėra); Užsieniečio judėjimo laisvė yra apribota itin ilgą laiką (nuo 2021 m. liepos mėnesio), VSAT neprieštarauja švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymui, sprendžia, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu taikyta judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė, nėra proporcinga ir būtina priemonė, skirta užtikrinti, kad būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai.

25. Nagrinėjamu atveju tolimesnis Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas (realiai taikomas nuo 2021 m. liepos mėnesio) nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3659-502/2022, 2022 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3505-822/2022). Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo atveju Užsieniečiui gali būti taikoma Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

26. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimas pakeičiamas, Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimą pakeisti: skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui (duomenys neskelbtini) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Jolanta MalijauskienėRasa Ragulskytė-MarkovienėVirginija Volskienė