Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1547-614/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-13
Bylos Nr.: e2A-1547-614/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05184-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė, Loretos Bujokaitės
Atsakovas: R. P.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Rakursas“

Kategorijos

2.6.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1547-614/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05184-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ ieškinį atsakovui R. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Rakursas“, dėl skolos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano būstas Neris“ prašė priteisti iš atsakovo R. P. 18 591,25 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus įsakymais buvo paskirta namo, esančio (duomenys neskelbiami), administratore. Atsakovas yra patalpų, esančių (duomenys neskelbiami), savininkas: negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės (patalpai nesuteiktas pilnas adresas), unikalus Nr(duomenys neskelbiami); negyvenamosios patalpos – sandėliuko (patalpai nesuteiktas pilnas adresas), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami); buto, esančio (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami). Ieškovė teikė namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovui kilo pareiga išlaikyti bendrąją nuosavybę. Nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovui susidarė 18 591,25 Eur skola.

2. A. R. P. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1. yra sumokėjęs už lauko kanalizacijos vamzdynų remonto, stogo keitimo ir šildymo sistemos remonto darbus;

2.2. pažymėjo, kad ieškovė stogo remonto darbus atliko nekokybiškai, buvo nustatyta daug trūkumų, todėl ieškovei buvo sumokėta atitinkama darbų kaina;

2.3. atsakovas kreipėsi į ieškovę su prašymais pateikti visą informaciją apie atliekamus darbus, tačiau ieškovė nebendradarbiavo. Atsakovas užfiksavo ieškovės remonto darbų defektus, tačiau ieškovė defektų, trūkumų nepašalino.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu ieškovė sumažino reikalavimą ir nurodė, kad atsakovo skola yra 11 437,37 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 26 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo R. P. ieškovės UAB „Mano būstas Neris“ naudai 11 437,37 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą 11 437,37 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 946,70 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžinti ieškovei UAB „Mano Būstas Nėris“ permokėtą 161 Eur dydžio žyminį mokestį; priteisti iš atsakovo R. P. į valstybės biudžetą 8,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Teismas nurodė, kad:

4.1. atsakovui, kaip namo, esančio (duomenys neskelbiami), bendraturčiui, pagal įstatymą kyla pareiga apmokėti išlaidas už namo stogo, lauko kanalizacijos bei šildymo trasos remonto darbus (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalis, 4.84 straipsnio 9 dalis);

4.2. UAB „Mano būstas Neris“ vykdė konkursą dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami), stogo remonto darbų pagal UAB „2L architektai“ projektą 2L-2015-24-TP. 2018 m. liepos 23 d. tarp ieškovės ir konkursą laimėjusios UAB „Rakursas“ (trečiojo asmens) buvo sudaryta rangos sutartis, kurios pagrindu UAB „Rakursas“ įsipareigojo atlikti namo stogo remonto darbus, darbų kaina numatyta 32 256,81 Eur. Butų ir kitų patalpų savininku sprendimu techninę priežiūrą vykdančiu asmeniu buvo paskirtas V. B. E., su kuriuo 2018 m. liepos 24 d. buvo pasirašyta statybos priežiūros sutartis. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už atliktus darbus ieškovė su UAB „Rakursas“ ir V. B. E. atsiskaitė;

Šalies argumentai

4.3. atsakovas nepateikė įrodymų, kad buvo daugumos namo gyventojų nusiskundimai dėl stogo remonto darbų. Liudytojas V. B. E. nurodė, kad skundus teikė tik atsakovas, o iš kitų namo gyventojų skundų nebuvo. Trečiojo asmens, UAB „Rakursas“ direktorius nurodė, kad apie darbų neatitikimus praneša techninis prižiūrėtojas. Išnagrinėjęs atsakovo skundus techninis prižiūrėtojas nenustatė neatitikimų. Byloje nėra duomenų, kad techninis prižiūrėtojas būtų užfiksavęs neatitikimus.

Žemesnės instancijos teismas

4.4. teismas atkreipė dėmesį, kad V. B. E. yra į teismo ekspertų sąrašą įtrauktas statybos techninės veiklos statybos teismo ekspertas. Ekspertas E. L. atliko stogo kapitalinio remonto pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo aktą pagal visą projektą. Pažymėjo, kad darbai buvo atliekami pagal UAB „2L Architektai“ projektą, tačiau nepilna apimtimi, o tik tokia, kuri buvo sutarta pagal lokalinę sąmatą ir konkrečiai sumai. Lokalinė sąmata buvo sudaryta pagal atsakovo pageidavimą ir tik dėl dalies nurodytų darbų. Teismas sutiko, kad dažų mūro defektai neištaisyti, tinkas nebuvo tvarkomas, fasado remonto darbai, stoglangiai nepadaryti, nes tokie darbai nebuvo daromi pagal užsakymą, užsakymas buvo tik stogo darbams. Teismas vertino, kad atsakovas, 2018 m. birželio 18 d. pasirašydamas lokalinę sąmatą, suprato, kad už susitartą darbų kainą 32 256,81 Eur, bus atlikti konkretūs lokalinėje sąmatoje įvardinti darbai. Atsakovo argumentus, kad už numatytą 32 256,81 Eur sumą ieškovė turėjo atlikti visus pagal UAB „2L architektai“ parengtą projektą darbus, teismas atmetė kaip nepagrįstus;

4.5. teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad eksperto E. L. 2019 m. sausio 29 d. surašytas stogo kapitalinių pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo aktas gali būti vertintinas kaip konsultacinė specialisto išvada, tačiau ne kaip ekspertinė išvada, nes nagrinėjamoje byloje teismo ekspertizė nebuvo paskirta;

4.6. atsakovui tenkanti apmokėti suma paskaičiuota pagal lokalinę sąmatą. Kadangi bendras namo plotas yra 317,46 m², atsakovui priklauso 133,22 m², todėl atsakovui tenkanti dalis yra 13 536,36 Eur. Atsakovas sumokėjo 6 783,04 Eur, o likusios dalies 6 753,32 Eur nėra sumokėjęs, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą už atliktus stogo remonto darbus, tenkino;

4.7. Atliktų darbų priėmimo akte Nr. R-K-V18-310917 nurodyta, kad buvo atliktas lauko kanalizacijos vamzdynų keitimas. Pateiktame akte nurodomi darbų ir išlaidų aprašymai, taip pat nurodomos tikslios sumos, už kokius darbus jos buvo paskaičiuotos. Teismas nenustatė, kad būtų atlikti pertekliniai darbai, todėl atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė atliko pagerinimo darbus ir atsakovas neprivalo už juos atsiskaityti. Nustatęs, kad buvo užpiltas namo, esančio adresu (duomenys neskelbiami), rūsys, kad avarijos vamzdis išimtinai aptarnavo namą, kur atsakovui nuosavybės teise priklauso patalpos, teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo atlyginti skolą už atliktus darbus;

4.8. Įvertinus į bylą pateiktus duomenis, teismas konstatuoja, kad atliktas ne viso šildymo punkto, kuris aptarnauja 4 namus, esančius (duomenys neskelbiami), o šildymo trasos remontas, būtent vamzdyno dalis, esanti (duomenys neskelbiami). Teismas tokią išvadą padarė remdamasis į bylą pateiktu 2018 m. spalio 31 d. statinio apžiūros aktu Nr. DA163097, pagal kurį buvo rekomenduojama atkasti šildymo trasą (duomenys neskelbiami), namo kieme, surasti trūkimą ir jį pašalinti nauju vamzdžiu iki šilumos punkto, apie 15 m. Taip pat teismas rėmėsi ieškovo žodiniais paaiškinimais, kad atkasus vamzdį paaiškėjo, kad yra būtinybė remontuoti vamzdį tik esantį adresu (duomenys neskelbiami).

III. Apeliacinio skundo argumentai

5. A. R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-485-861/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Mano būstas Neris“ ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

5.1. teismo padarytos išvados, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buvo daugumos namo gyventojų nusiskundimai dėl stogo remonto darbų yra nepagrįstos. Namo bendraturčiai išreiškė aiškų pritarimą, jog namo stogo remonto darbai būtų atlikti pagal UAB „2L architektai“ parengtą projektą Nr. 2L-2015 -24-TP (toliau - Projektas). Be apelianto, raštus su kreipimusi į ieškovę bei techninę priežiūrą atlikusį V. B. E. kreipdavosi ir kiti namo gyventojai, kurių bendrai valdomų patalpų ir balsų (priimant sprendimus dėl bendrosios nuosavybės), buvo absoliuti dauguma. Į bylą pateiktas 2018 m. spalio 11 d. raštas dėl Namo stogo remonto darbų neatitikimo Projektui, kurį pasirašė tiek apeliantas, tiek R. P., tiek ir UAB „Aviadidmena“. Pasirašę asmenys turi iš viso 4 balsus iš 7 viso name esančių patalpų savininkų balsų daugumos;

5.2. teismo išvada, jog nesant namo gyventojų daugumos, vieno gyventojo veiksmai gali būti kaip nors laikomi mažiau reikšmingais, nepagrįsta, nes prieštarauja netgi Civiliniame kodekse įtvirtinai daugiabučių namų savininkų pareigų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, esmei ir tikslui: o būtent kiekvienas bendraturtis privalo rūpestingai elgtis ir dėti visas įmanomas pastangas rūpinantis bendrojo naudojimo objektais. Bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas dėjo maksimalias pastangas, jog visi stogo remonto darbai būtų atliekami būtent pagal Projektą, kad visi defektai būtų ištaisyti, kad atlikti darbai taip pat būtų ir tinkamai užfiksuoti, jog vėliau būtų galima reikalauti garantijų, trūkumų taisymo ir kitų pareigų iš rangovo atlikimo;

5.3. apelianto įsitikinimu, ieškovas, pažeisdamas apelianto, taip pat daugumos namo gyventojų interesus, ignoruodamas jų reikalavimus, nesivadovaudamas namo gyventojų valia atlikti visus darbus pagal visus Projekto reikalavimus, pažeidė savo teises, viršijo įgaliojimus, ir dėl to turi prisiimti asmeninę atsakomybę prieš trečiuosius asmenis, šiuo atveju prieš rangovą UAB „Rakursas“;

5.4. teismas visiškai neanalizavo apelianto argumentų dėl ieškovo kaip administratoriaus įgaliojimų viršijimo. Apeliantas byloje ginčijo savo prievolę mokėti ieškovei jos nurodytas sumas remiantis tuo pagrindu, jog ieškovė, kaip namo gyventojų atstovė, administratorė, viršijo savo įgaliojimus, todėl pati asmeniškai turi atsakyti prieš trečiuosius asmenis, o būtent UAB „Rakursas“ ir kitus rangovus, kurie atliko ginčijamus lauko kanalizacijos ir šildymo trasos remonto darbus. Įgaliojimų viršijimas pasireiškė visišku daugumos namo gyventojų valios ignoravimu tiek dėl namo stogo remonto darbų nukrypimo nuo Projekto, tiek ir dėl defektinių darbų nepriėmimo. Juk defektinių darbų priėmimas sąlygoja negalėjimą reikšti pretenzijas rangovui, mažinti darbų kainą ir pan.;

5.5. neaišku kodėl teismas padarė išvadą, jog ieškovė pervedė UAB „Rakursas“ tiksliai 32 256,81 Eur už namo stogo remonto darbus, remiantis 2018 m. liepos 23 d. rangos sutartimi Nr. ŽB-SUT-18-0217. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė su UAB „Rakursas“ atsiskaitė tik iš dalies, nes siekdama pagrįsti tinkamą atsiskaitymą su šiuo rangovu pateikė tik dvi sąskaitas ir jų bendra suma sudarė tik 20 203,32 Eur sumai. Todėl ieškovė net neturi teisinio pagrindo reikalauti didesnio apmokėjimo, nei kad faktiškai patyrė kaštų. Ieškovas tik iš dalies atsiskaitė su UAB „Rakursas“, jam sumokėdamas vietoj 32 256,81 Eur tik 20 203,32 Eur (maždaug 2/3 visos sumos), tai ir apeliantui tenkanti dalis sudaro maždaug 2/3 visos jam tenkančios dalies;

5.6. Namo techninę priežiūrą atlikęs V. B. E. teismo posėdžio metu pripažino, jog ne visi namo stogo rangos darbai buvo atlikti tinkamai, dalis darbų buvo atlikta ne pagal Projektą, dalis darbų apskritai nebuvo atliktų, kai kurių defektų rangovas UAB „Rakursas“ netaisė sąmoningai, nes neva tai nebuvo žmogiškų santykių. Teismo posėdžio metu V. B. E. pripažino, jog jis yra susijęs su ieškovu, naudoja el. paštą ir dirba UAB „Mano būstas“. Sprendžiant iš jo paaiškinimų, pateiktų teismo posėdžio metu, pagrįstai teigtina, jog jis sąmoningai tinkamai neatliko techninės priežiūros, nepaisė gyventojų pretenzijų, veikdamas kartu tiek su rangovu, tiek ir su ieškovu, ir turėdamas bendrą interesą, lėmė tai, jog rangos darbai nebuvo atlikti pagal projektą. Esant liudytojo šališkumui, jo teiginiai dėl tinkamo Namo stogo rangos darbų atlikimo negali būti vertinami teisingais ir todėl teismas pagrįstai negalėjo jais vadovautis.

5.7. atkreipė dėmesį, jog namo stogo remonto darbų ekspertizę atlikęs ekspertas E. L., taip pat yra teismo ekspertų sąraše. Defektiniame akte aiškiai yra išvardinti defektai būtent trečiojo asmens atliktų rangos darbų. Nors rangovas ir teigė, jog darbus atliko be defektų, tačiau jo žodiniai paaiškinimai prieštarauja apelianto pateiktai specialisto rašytinei išvadai, kurioje aiškiai nurodyta ir rangos darbų trūkumų taisymo kaštai. Taigi pagrįstai teigtina, jog bylos medžiaga įrodo, jog rangovas UAB „Rakursas“ darbus atliko netinkamai, su trūkumais ir dar pažeisdamas Projektą. Be to, nors namo gyventojai, ir apeliantas, daug kartų kreipėsi į ieškovą dėl atliekamų rangos darbų defektų, tačiau trečiasis asmuo patvirtino (2019-12-03 teismo posėdžio garso protokolo įrašo laikas 1:04 val.), jog į jį ieškovas nei karto nesikreipė dėl jokių defektų, o techninę priežiūrą atliekantis V. B. E. kreipėsi tik dėl stogo stygų elementų trūkumų. Tai tik darkart patvirtina, jog ieškovas kaip administratorius visiškai nevykdė naudos gavėjų, tarp jų ir apelianto, valios ir ignoravo visus jo prašymus dėl defektų šalinimo bei darbų atlikimo pagal projektą;

5.8. bylos medžiaga visiškai patvirtina, jog ieškovas neatlikto lauko kanalizacijos vamzdynų keitimo darbų, o tik sumontavo naujus šulinius. Ieškovas, nepaisant to, jog reikėjo tik atlikti vamzdyno valymą, be namo gyventojų sutikimo sumontavo visiškai naują šulinį, o tokiems darbams yra reikalingi ir statybą leidžiantys dokumentai (įskaitant ir vamzdyno keitimo darbus);

5.9. ieškovas į bylą pateikė kai kurias sutartis su rangos darbus atlikusiais rangovais, tačiau nėra aišku ar su jais yra tinkamai atsiskaityta, ar būtent už ieškovo ieškinyje nurodytus lauko kanalizacijos remonto darbus konkretiems rangovams ieškovas sumokėjo visas sumas. Ieškovui neteikiant į bylą tokių įrodymų, negalima įvertinti ar ieškovas tinkamai ir iki galo su jais atsiskaitęs, ar juos siejo rangos santykiai. Ieškovui neįrodžius patirtų išlaidų už šiuos rangos darbus, jis negali jų paskirstyti namo gyventojams ir apeliantui;

5.10. apeliantas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog visus daugiabučius namus, esančius adresais (duomenys neskelbiami), aptarnauja vienas ir tas pats šilumos punktas, kuris yra sumontuotas apelianto name, adresu (duomenys neskelbiami), be to, visiems šiems keturiems namas yra sumontuota bendra šildymo sistema. Teismas, vadovaudamasis 2018 m. spalio 31 d. statinio apžiūros aktu Nr. DA163097, nustatė, jog buvo trūkusi šildymo sistema (duomenys neskelbiami)namo kieme. Taigi, jeigu teismas įsitikino, jog buvo trūkusi šildymo sistema ties namu Nr. (duomenys neskelbiami), tačiau palaikė ieškovo poziciją, jog vamzdis prakiuro ties namu Nr. (duomenys neskelbiami), tai turėjo ir pripažinti tą faktą, jog visiems šiems namas yra sumontuota būtent bendra šildymo sistema. Be to, net ir tame pačiame 2018 m. spalio 31 d. statinio apžiūros akte Nr. DA163097 yra nurodyta, jog visiems keturiems namas yra viena bendra šildymo sistema. Todėl ieškovas privalo visą šių remonto darbų kainą išskaidyti visiems keturiems namams. Ieškovo bandymas prisiteisti sumas tik iš namo, esančio (duomenys neskelbiami), yra visiškai nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.

6. Ieškovė UAB) „Mano būstas Neris“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

6.1. apeliacinis skundas yra grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kuriomis nebuvo įrodinėjama pirmosios instancijos teisme. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo poziciją, kad jis neturi mokėti dalies jam priskaityto mokesčio už stogo remonto darbus grindė ne gyventojų daugumos nebuvimu, bet neva egzistavusiu darbų nekokybiškumu. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog ieškovas vykdymas stogo remonto darbus tariamai, nereagavo į namo gyventojų daugumos prašymus. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog jo nurodyti asmenys buvo namo bendraturčiai;

6.2. paaiškino, kad teismo posėdžio metu, trečiojo asmens atstovas – UAB „Rakursas“ direktorius, patvirtino, kad už stogo remonto darbus yra tinkamai bei pilnai atsiskaityta. Žodiniai paaiškinimai yra tinkama bei pakankama įrodinėjimo priemonė;

6.3. E. L. surašytas stogo kapitalinių pažeidimų ir defektų nustatymo tyrimo aktas galėjo būti vertinamas tik kaip konsultacinė specialisto išvada, nes civilinėje byloje teismo ekspertizė paskirta nebuvo. Be to, E. L. konsultacinė išvada yra užsakyta atsakovo prašymu. Todėl tai pagrįstai kėlė galimas abejones dėl pateiktos išvados patikimumo bei objektyvumo;

Atsiliepimas

6.4. atsakovo deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad stogo remonto darbų apimtys turėjo būti kitokios, yra visiškai nepagrįsti. Rangos darbų apimtys buvo suderintos ir atliekamos tik tiek, kiek buvo numatyta lokalinėje sąmatoje. Civilinėje byloje surinkti duomenys, patvirtina, kad stogo remonto darbai buvo atlikti tinkamai, todėl atsakovui nenurodant objektyvių priežasčių, abejoti teismo sprendimo pagrįstumu, pagrindų nėra;

6.5. atsakovo nurodyti argumentai, kad civilinėje byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, jog vamzdyno keitimo darbai apskritai buvo atlikti, yra visiškai nepagrįsti. Civilinėje byloje pateikti įrodymai - darbų priėmimo aktas Nr. RK-V18-310917, patvirtina, kad buvo atliktas lauko kanalizacijos vamzdynų keitimas. Pateiktame akte nurodomi darbų ir išlaidų aprašymai, taip pat nurodomos tikslios sumos, už kokius darbus jos buvo paskaičiuotos;

Motyvuojamoji dalis

6.6. atsakovas į civilinę bylą nebuvo pateikęs jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodytų teiginių teisingumą, jog atlikti šildymo trasos darbai buvo vykdomi dėl galimai visų daugiabučių namų, adresais (duomenys neskelbiami);

6.7. apeliaciniame skunde nurodytų teiginių pagrįstumas yra grindžiamas tik subjektyvaus pobūdžio vertinimu, atsakovo prielaidomis, kurios yra atmestinos kaip nepagrįstos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimo, kuriuo buvo visiškai patenkintas ieškovės UAB „Mano būstas Neris“ ieškinys ir iš atsakovo R. P. ieškovės naudai priteista 11 437,37 Eur skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos apmokėti išlaidas už daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausančios patalpos, stogo remonto, lauko kanalizacijos ir šildymo trasos remonto darbus.

Dėl stogo remonto darbų

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Mano būstas Neris“ vykdė konkursą dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbiami) (toliau – Namas), stogo remonto darbų pagal UAB „2L architektai“ projektą, kuriam pritarė Namo bendraturčiai. Atsakovo patvirtintoje lokalinėje sąmatoje numatyta darbų apimties kaina nurodyta 32 256,81 Eur. 2018 m. liepos 23 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Rakursas“ buvo sudaryta rangos sutartis, kurios pagrindu UAB „Rakursas“ įsipareigojo atlikti namo, esančio (duomenys neskelbiami), stogo remonto darbus pagal atsakovo patvirtintą lokalinę sąmatą (darbų kaina - 32 256,81 Eur). Namo bendraturčių sutarimu, rangos darbų techninę priežiūrą vykdančiu asmeniu buvo paskirtas V. B. E..

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus dokumentus ir liudytojų parodymus, sprendė, kad rangos darbai pagal UAB „2L Architektai“ projektą buvo atlikti tinkamai ir tokia apimtimi, kuri buvo suderinta pagal lokalinę sąmatą su pačiu atsakovu. Ieškovė už atliktus darbus su juos atlikusiu rangovu atsiskaitė visiškai, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo skolą už atliktus stogo remonto darbus, teismas tenkino visiškai.

13. Apeliantas nurodė, kad nesutinka mokėti dalies jam priskaityto mokesčio už stogo remonto darbus, nes stogo remonto darbai atlikti nekokybiškai, neatitinka projektui, be to, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad rangovui už atliktus darbus sumokėjo lokalinėje sąmatoje nurodytą 32 256,81 Eur sumą.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus (garso įrašas), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog stogo remonto darbai atlikti be trūkumų ir už darbus rangovui sumokėta visa sutartyje nurodyta suma, neatitinka rašytinių bylos įrodymų. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepašalino šalių duotų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų prieštaravimų, o ieškovės į bylą pateiktų įrodymų teisėjų kolegijos vertinimu nepakanka ieškinio reikalavimui dėl prašomos priteisti skolos už atliktus stogo remonto darbus visoje apimtyje pagrįsti.

15. Atsakovui ginčijant atliktų darbų nukrypimą nuo projektinės dokumentacijos bei rangos darbų kokybę ir trūkumus, šias aplinkybes įrodinėjant pateiktu rašytiniu įrodymu – Stogo kapitalinio remonto pažaidų ir defektų nustatymo tyrimo aktu, pirmosios instancijos teismas turėjo iš esmės analizuoti minimą rašytinį įrodymą bei atsakyti į atsakovo atsikirtimų į ieškinį argumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra išreikalauti trečiojo asmens atliktų stogo kapitalinio remonto darbų priėmimo – perdavimo aktai (įskaitant ir defektinius aktus, jeigu tokie ieškovės su rangovu buvo sudaryti), byloje nėra pateiktos šių aktų pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, į bylą nėra pateikti visi ieškovės atsiskaitymą su rangovu patvirtinantys buhalteriniai dokumentai. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, jog byloje yra pateikta tik dalies ieškovo prašomos priteisti iš gyvenamojo namo savininkų sumos (paskirstytos gyventojams stogo remonto darbų apmokėjimo sumos) mokėjimą pagrindžiantys dokumentai. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, jog administratorius turi teisę paskirstyti namo gyventojams apmokėti rangovo žodžiu įvardintą sumą (ieškovė nurodo, jog rangovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog už darbus visa suma sumokėta) nesant tai patvirtinančių buhalterinių dokumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepareikalavęs šių rašytinių įrodymų bei neišnagrinėjęs apelianto nurodytų argumentų dėl darbų kokybės, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir ginčo iš esmės neišnagrinėjo. Išreikalavus minimus įrodymus byloje turėtų būti sprendžiama dėl stogo kapitalinio remonto darbų atitikimo projektinei dokumentacijai bei darbų normatyvinės kokybės ekspertizės paskyrimo. Nenustačius šių aplinkybių gali susidaryti padėtis, kad gyvenamojo namo administratoriui nereikalaujant šalinti rangos darbų trūkumų, jei tokie būtų nustatyti, gyvenamojo namo gyventojai prarastų galimybę apginti savo teises dėl darbų defektų šalinimo teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl lauko kanalizacijos vamzdyno darbų

16. Byloje nustatyta, kad dėl nuolat užsikemšančio kanalizacijos vamzdyno 2018 m. balandžio 4 d. buvo atlikta statinio apžiūra, į bylą pateiktas ieškovo sudarytas statinio apžiūros aktas Nr. DA180585. Akte pateikta rekomendacija valyti vamzdyną su hidrodinaminiu automobiliu, nuo namo link šulinio ir nuo šulinio link namo, patikrinti vamzdyną su kamera, nustačius defektus, atlikti vamzdyno remontą.

17. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018 m. balandžio 25 d. ieškovė užsakė uždarosios akcinės bendrovės „Vidurys“ paslaugas, minima bendrovė atliko vamzdynų apžiūra ir pateikė ataskaitą Nr. VID18/165. Ieškovės teigimu, 2018 m. gegužės 2 d. įvykus avarijai (namo, esančio (duomenys neskelbiami), rūsys užpiltas kanalizacijos nuotekomis), buvo atliktas lauko kanalizacijos vamzdynų keitimas DA144254. Pagal 2018 m. liepos mėn. atliktų darbų aktus Nr. R-K-V18-310917 bei R-K-V18-310917-1, kanalizacijos tvarkymo darbus atliko UAB „Mano būstas LT“, su kuriuo ieškovė dar 2010 m. rugpjūčio 30 d. buvo sudariusi sutartį Nr. 10-08-130, kurios pagrindu ir buvo atlikti kanalizacijos tinklų remonto darbai (sutarties priedo Nr. 1 3.2. punktas).

18. Apeliantas nesutinka mokėti už lauko kanalizacijos tvarkymo darbus, nurodydamas, kad ieškovė atliko perteklinius darbus, viršijo būtinumo reikalavimus, todėl turi prisiimti atsakomybę prieš rangovus, o ne paskirstyti remonto išlaidas butų ir patalpų savininkams.

19. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 ir 4 dalis butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Toks reglamentavimas reiškia, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

20. Iš nurodyto teisinio reglamantavimo spręstina, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas. Todėl nagrinėjamu atveju, atsakovui ginčijant 2018 m. liepos mėn. atliktų darbų aktuose Nr. R-K-V18-310917 bei R-K-V18-310917-1 nurodytus kanalizacijos tvarkymo darbus, pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti kokie darbai buvo atlikti, kokia darbų kaina ir ar visi atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo būtini likviduojant avariją bei šalinant avarijos priežastis (dėl kurių užsikimšo kanalizacijos vamzdynas). Apeliantas nurodo, kad kanalizacijos vamzdynas keičiamas nebuvo, o buvo sumontuoti plastikiniai lauko nuotakyno šuliniai ir šiuos darbus vertina kaip perteklinius.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pateikti duomenys, jog atlikus kanalizacijos vamzdžių apžiūrą (duomenys neskelbiami), nustatyta, jog buitinių nuotekų kanalo 15,15 m. dalyje kamera nepraeina (įrašas: kamera stop, vamzdis apaugęs šaknimis), todėl vamzdžio dalies keitimas šalinant avarijos priežastis galėjo būti būtinas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovės pateiktuose 2018 m. liepos mėnesio Atliktų darbų priėmimo aktuose Nr. R-K-V18-310917 ir Nr. R-K-V18-310917-1, kuriais ieškovė grindžia reikalavimą priteisti skolos sumą iš atsakovo, nurodoma, jog buvo atliktas plastikinių lauko nuotakyno šulinių montavimas (o ne vamzdžio atkarpos pakeitimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai nepaneigia atsakovo atsikirtimų, todėl spręsdamas ginčą pirmosios instancijos teismas turėjo surinkti papildomus įrodymus dėl darbų apimties, būtinumo šalinant avarijos padarinius, darbų kainos ir tik nustatęs šias ginčo aplinkybes daryti išvadą dėl ieškovės reikalaujamos priteisti sumos pagrįstumo bei atsakovo atsikirtimų pagrįstumo.

Dėl šildymo trasos vamzdyno darbų

22. Į bylą pateiktas 2018 m. spalio 31 d. Statinio apžiūros aktas DA Nr. 163097 ir 2018 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktai Nr. R-Š-V18-504235, R-Š-V18-504235-1 patvirtina, kad dėl trūkusios šildymo trasos po žemėmis (termofikato nutekėjimo į gruntą) buvo atliekami dalies šildymo trasos vamzdyno keitimo darbai.

23. Apeliantas nesutinka mokėti už atliktus darbus, nurodydamas, kad už juos turi mokėti ne tik namo, esančio (duomenys neskelbiami), bet ir namų, esančių (duomenys neskelbiami), bendraturčiai, nes visiems šiems keturiems namas yra sumontuota bendra šildymo sistema ir juos aptarnauja vienas ir tas pats šilumos punktas, kuris yra sumontuotas apelianto name, adresu (duomenys neskelbiami). Apeliantas į bylą pateikė Remontuojamo (prijungiamo prie šilumos tinklų) objekto Šilumos punkto pasą: Gyvenamasis namas (duomenys neskelbiami) bei prijungimo situacinę schemą, technines specifikacijas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių dokumentų iš esmės neanalizavo ir netyrė aplinkybės ar pakeistas šilumos trasos vamzdynas aptarnavo išimtinai vieną gyvenamąjį namą, kuriame esančias patalpas nuosavybės teise valdo atsakovas, ar minimas vamzdynas aptaranavo keturis gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbiami). Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstu bylos įrodymų analize, pirmosios instancijos teismo išvada, kad remontuoto (pakeisto) vamzdyno lokacija yra adresu (duomenys neskelbiami), nesudaro pagrindo išvadai, jog minimas vamzdynas aptarnauja tik vieną gyvenamąjį namą. Pažymėtina ir tai, kad byloje esančiame ieškovės 2018 m. spalio 31 d. Statinio apžiūros akte Nr DA163097 dėl termofikato nutekėjimo į gruntą nurodoma, jog namai gali likti be šildymo, bendra šildymo sistema (duomenys neskelbiami). (e.b.l. 139, 1 t.). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą dėl skolos už šildymo trasos remonto darbus priteisimo, visiškai nevertino ir apelianto ginčijamame sprendime nepasisakė dėl atsakovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kuriais jis rėmėsi nurodydamas, jog visus daugiabučius namus, esančius adresais (duomenys neskelbiami), aptarnauja vienas ir tas pats šilumos punktas, kuris yra sumontuotas name, adresu (duomenys neskelbiami). Atsakovui ginčijant patirtų išlaidų paskirstymą, pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik įvertinti visus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, bet esant poreikiui taip pat spręsti dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai nėra pakankami išvadai dėl ginčo aplinkybių nustatyti. Byloje nėra duomenų apie remontuotos trasos priskirtinumą vienam ar keliems namams aptarnauti, nėra duomenų apie atskaitomybės ribas, todėl tik pašalinus visus prieštaravimus ir abejones, galima spręsti dėl atsakovo prievolės sumokėti už atliktus darbus apimties (faktinių remonto išlaidų apmokėjimo paskirstymo vieno daugiabučio namo savininkams (naudotojams) ar keturių daugiabučių namų savininkams). Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino ir skolą iš atsakovo ieškovei priteisė neatskleidęs bylos esmės - neišsiaiškinęs bylai reikšmingų ginčo aplinkybių, neišsireikalavęs reikšmingų duomenų, dėl ko galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas (CPK 185 straipsnis).

24. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

25. Įvertinęs visumą bylos duomenų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, išnagrinėjo bylą neturėdamas tam pakankamai faktinių duomenų, ko pasėkoje, neištyrus ir neįvertinus visų bylos teisingam išnagrinėjimui svarbių faktinių aplinkybių, padarė išvadas, kurios nėra pagrįstos objektyviais įrodymais. Byloje nepakanka duomenų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti ar buvo atlikti visi lokalinėje sąmatoje nurodyti stogo remonto darbai, ar jie buvo atlikti kokybiškai, ar užsakovas darbus priėmė teisės aktų nustatyta tvarka ir ar už juos visa apimtimi buvo atsiskaityta su rangovu; ar atlikdamas lauko kanalizacijos vamzdyno keitimo darbus administratorius neviršijo būtinumo reikalavimų ir atliko tik būtinus darbus ar atliko pagerinimus; ar buvo tinkamai paskirstytos išlaidos už atliktus šildymo trasos vamzdymo darbus. Nesurinkus naujų įrodymų ir jų pagrindu nenustačius aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti, nėra galimybės ginčo teisingai išspręsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, būtų pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją. Dėl to, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad būtų išreikalauti šios nutarties motyvuojamoje dalyje nurodyti papildomi įrodymai, sprendžiama dėl ekspertizės skyrimo, nustatytos bylai reikšmingos ginčo aplinkybės. Be to, grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui būtų sudaryta galimybė ieškovei tikslinti reikalavimus, jei ji to pageidautų, atsižvelgdama į šioje nutartyje pateiktus vertinimus.

26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Grąžinant bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme klausimas nesprendžiamas, nes visos bylinėjimosi išlaidos, tame tarpe ir patirtos apeliacinėje instancijoje, turi būti paskirstytos galutinai išsprendus šalių ginčą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjos Loretos BujokaitėsJūra Marija StrumskienėEglė Surgailienė