- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- 2-18497-430/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-68-3-11289-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- UAB „Giloja“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui UAB „Giloja“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų J. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme priimtas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys atsakovui UAB „Giloja“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, dalyvaujant trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų J. T., kuriame nurodyta, kad 2010-04-06 Belgijoje dėl J. T., vairavusio UAB „DNB NORD Lizingas“ priklausančią, UAB „Gilojos transportas“ naudojamą transporto priemonę MAN TGA 18.440, v.n. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. J. T. buvo samdomas atsakovo ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Vilniaus apygardos teismas 2010-01-06 priėmė nutartį likviduoti UAB „Gilojos transportas“. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MAN TGA 18.440, v.n. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tais atvejais, kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, iš pradžių žalą administruoja ir nukentėjusiems asmenims ją atlygina eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, kuris vėliau reikalavimą dėl išmokėtos žalos atlyginimo pateikia žalą sukėlusios nedraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui. Eismo įvykio valstybės – Belgijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 3211,88 EUR (11089,98 Lt) sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas sumokėjo Belgijos nacionaliniam draudikų biurui minėtą sumą. Ieškovas įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo, kaip atsakingo už žalos padarymą asmenį. Ieškovas raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas sumokėti ieškovui sumokėtus 11089,98 Lt dėl transporto priemonės padarytos žalos atlyginimo. Atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo. Teismo prašo priteisti iš atsakovo 11089,98 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Teisme gautas atsakovo UAB „Giloja“ atsiliepimas į ieškinį. Su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovas neginčija, jog transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu buvo UAB „Gilojos transportas“ ir būtent šis asmuo turėjo prievolę sudaryti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį ir turi prievolę atlyginti žalą, jei tokios sutarties nesudarė. Atsakovas nėra nei transporto priemonės savininkas, nei valdytojas. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo eismo įvykio metu buvo komandiruotas į UAB „Gilojos transportas“ ir vykdė šios įmonės darbinius nurodymus, veikė šios įmonės vardu. Atsakovas neturi jokio ryšio su eismo įvykio kilimu. Atsakovas nėra atsakingas už trečiojo asmens padarytą žalą. Nurodė, jog eismo įvykis įvyko 2010-04-06, būtent tuo metu nukentėjusysis sužinojo apie savo pažeistą teisę. Ieškovas, perėmęs nukentėjusiojo teisę į žalos atlyginimą, negali perimti daugiau teisių, nei jų turėjo nukentėjusysis. Nuo nukentėjusiojo ir jo teisių perėmėjų teisės reikalauti žalos atlyginimo atsiradimo dienos praėjo daugiau kaip 3 metai, todėl atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Teismo prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atsakovo atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų J. T. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.
Šalys į teismo posėdį neatvyko. Šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai (b.l. 125-130). Gautas ieškovo atstovo prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 131), atsakovui UAB „Giloja“ šaukimai siųsti buveinės adresu ir per EPP sistemą, todėl laikoma, kad apie posėdį pranešta tinkamai, trečiajam asmeniui J. T. šaukimas neįteiktas, tačiau anksčiau siųsti procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie bylą jam žinoma, o tai, kad jis neatsiima siunčiamų dokumentų laikytina, kad netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010-04-06 Belgijoje dėl J. T., vairavusio UAB „DNB NORD Lizingas“ priklausančią, UAB „Gilojos transportas“ naudojamą transporto priemonę MAN TGA 18.440, v.n. (duomenys neskelbtini) (VĮ „Regitra“ registro išrašas, b.l. 9), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala (b.l. 13-28). Ieškinyje ieškovas nurodė, kad J. T. buvo samdomas atsakovo ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas (b.l. 10). Vilniaus apygardos teismas 2010-01-06 priėmė nutartį likviduoti UAB „Gilojos transportas“. VĮ Registrų centro išrašo duomenimis UAB „Gilojos transportas“ išregistruota (b.l. 113-114). Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė MAN TGA 18.440, v.n. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Belgijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė ieškovui reikalavimą 3211,88 EUR (11089,98 Lt) (b.l. 29-38). Ieškovas sumokėjo Belgijos nacionaliniam draudikų biurui minėtą sumą (b.l. 53). Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atsakovui UAB „Giloja“ 2013-19-16 išsiuntė pretenziją Nr. S08-2598-(4.1.) dėl 11089,98 Lt žalos atlyginimo (b.l. 54).
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės atlyginti nuostolius regreso tvarka, kai kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta.
Pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str. (toliau Įstatymas) Lietuvoje naudojama transporto priemonė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuriame numatyta draudiminė apsauga galioja ir Europos sąjungos valstybėse (Įstatymo 10 str. 1 d.). Neapdraustos transporto priemonės savininkas neturi teisės perduoti ją valdyti kitiems asmenims (Įstatymo 4 str. 3 d.).
Įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui pareiga išmokėti kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamą sumą, sumokėtą nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, ir nustatytą atlygį už žalos administravimą, jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose pasisakė, jog atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius, kad asmuo, reikalaujantis sumos grąžinimo, pagrįstai ją išmokėjo, remdamasis jo pareigą nustatančiais teisės aktais, ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-003-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014; 2014-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014). Byloje ginčo dėl žalos dydžio nėra.
Nesutikimo su ieškiniu pagrindiniu motyvu atsakovas nurodo aplinkybę, kad jis nebuvo transporto priemonės savininkas, o trečiasis asmuo J. T. eismo įvykio metu buvo komandiruotas į UAB „Gilojos transportas“ ir vykdė šios įmonės darbinius nurodymus, veikė šios įmonės vardu. Pagal į bylą pateiktą VĮ „Regitra“ registro išrašą transporto priemonė MAN TGA 18.440, v.n. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė UAB „DNB NORD Lizingas“, transporto priemonės naudotojas – UAB „Gilojos transportas“ (b.l. 9). VSDFV duomenimis J. T. – UAB „Giloja“ darbuotojas (b.l. 10). Atsakovas įrodymų, pagrindžiančių tai, kad J. T. buvo komandiruotas nepateikė, todėl ši aplinkybė atmestina kaip neįrodyta (CPK 178 str.). Tai, kad J. T. buvo atsakovo samdomas darbuotojas patvirtina tiek minėtas VSDFV išrašas, tiek paties trečio asmens 2013-09-19 rašytiniai paaiškinimai, kad eismo įvykis įvyko jam einant darbines pareigas ir atliekant darbinę užduotį (b.l.65). Nors VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonę MAN TGA 18.440, v.n. (duomenys neskelbtini) naudojo UAB „Gilojos transportas“ negalėtų būti laikoma naudojimo faktą patvirtinančiu įrodymu, kadangi UAB „Gilojos transportas“ 2010-01-06 buvo likviduota, t.y. likviduota iki teismo įvykio (2010-04-06). Įvertinus nurodytus įrodymus, konstatuotina, kad atsakovo samdomam darbuotojui padarius žalą, būtent samdantis darbuotoją asmuo privalo žalą atlyginti, o Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – atsakovas) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. (CK 6.264 str., Įstatymo 23 str.).
Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, jog ieškovo atgręžtinis reikalavimas išreikalauti kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui išmokėtą išmokų sumą iš kalto asmens yra pagrįstas, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 11089,98 Lt nuostolių atlyginimo.
Atsakovas prašo teismo taikyti ieškinio senatį, kadangi nuo nukentėjusiojo ir jo teisių perėmėjų teisės reikalauti žalos atlyginimo atsiradimo dienos praėjo daugiau kaip 3 metai: eismo įvykis įvyko 2010-04-06 ir būtent tuo metu nukentėjusysis sužinojo apie savo pažeistą teisę, ieškovas, perėmęs nukentėjusiojo teisę į žalos atlyginimą, negali perimti daugiau teisių, nei jų turėjo nukentėjusysis.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, reglamentuojantį ieškinio senaties termino pradžios momentą, nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o pagal 4 dalį – iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad šiuo atveju taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, tačiau laiko teisiškai nepagrįstais argumentus, kad ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimui svarbi eismo įvykio data. Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – atsakovas) grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Įstatymo 23 str. 1 d.). Todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas būtent nuo to momento, kuomet ieškovas įvykdė savo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą pareigą išmokėti draudimo išmoką (CK 1.127 straipsnio 4 dalis) ir tik nuo šio momento ieškovas įgijo teisę reikšti ieškinį atsakovui ir regreso tvarka reikalauti atsakovo atlyginti žalą. Kadangi išmoka Belgijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėta 2013-07-16, į teismą su ieškiniu ieškovas kreipėsi 2014-03-31, todėl darytina išvada, kad ieškovas kreipdamasis į teismą ieškinio senaties termino nepraleido.
CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Vadovaujantis išdėstytu, iš atsakovo priteistina 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 11089,98 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014-04-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 1111,00 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 333,00 Lt žyminis mokesti ir 378,00 Lt procesinių dokumentų vertimo išlaidos (b.l.4,55,56). Teismas atmeta ieškovo prašymą priteisti 400,00 Lt laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidoms atlyginti, kadangi šios išlaidos nelaikytinos patirtomis nagrinėjamoje byloje (pagal į bylą pateiktą vietinio lėšų pervedimo kvitą 400,00 Lt sumokėta 2013-11-29, o ieškinys teisme gautas 2014-03-31 (b.l.58).
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovo UAB „Giloja“ priteistina 51,26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 178 straipsniu, 185 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 274 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, j.a.k. 125709291, buveinė Algirdo g. 38, Vilnius, iš atsakovo UAB „Giloja“, j.a.k. 225386960, 11089,98 Lt (vienuolika tūkstančių aštuoniasdešimt devyni Lt 98 ct) nuostolių atlyginimo, 711,00 Lt (septyni šimtai vienuolika Lt) bylinėjimosi išlaidų ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (11089,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo UAB „Giloja“, j.a.k. 225386960, valstybės naudai 51,26 Lt (penkiasdešimt vieną Lt 26 ct) (14,85 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.