Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cornio investicijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-1070-560/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Cornio investicijos“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Realboxs“, uždarajai akcinei bendrovei „ITBS“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Kotedžų statyba“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Cornio investicijos“ kreipėsi į teismą, prašydama:

1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015-10-12 atsakovių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį actio Pauliana pagrindu, kuria atsakovė UAB „Realboxs“ kartu su žemės sklypu, unikalus Nr. 4400-1614- 9505, perleido atsakovei UAB „ITBS“ nuosavybėn 4 nebaigtus statyti statinius, unikalūs Nr. 4400-4006-8708, 4400-4011-6727, 4400-4131-3253, 4400-4131-3264, ir taikyti restituciją;

2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015-11-02 nuomos sutartį Nr. 201611-1 ir (ar) 2015-10-28 panaudos sutartį Nr. 201510-1 actio Pauliana pagrindu, kuria atsakovė UAB „Realboxs“ išnuomojo žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1614-9505, atsakovei UAB „Kotedžų statyba“ ir taikyti restituciją,

3) priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo–pardavimo sutartimi perleisto žemes sklypo, unikalus Nr. 4400-1614-9505, ir 4 jame esančių nebaigtų statyti statinių, unikalūs Nr. 4400-4006-8708, 4400-4011-6727, 4400-4131-3253, 4400-4131-3264) areštą bei apribojimą, draudžiantį atsakovėms disponuoti (nuomoti, pernuomoti) ar kitaip perleisti žemės sklypą ir minėtus statinius. Nurodė, kad vadovaujantis atsakovės UAB „Realboxs“ finansinės atskaitomybės dokumentų duomenimis, atsakovė UAB „Realboxs“ jokio ilgalaikio turto nei 2014 m., nei 2015 m. neturėjo. Visas likęs turtas tėra 3 461,00 Eur. Taigi atsižvelgiant į ieškovės reikalavimo dydį – 50 973,00 Eur yra pagrindas teigti, jog tenkinus ieškinį, atsakovė UAB „Realboxs“ neturėtų pakankamai turto patenkinti ieškovės reikalavimą. Pažymėjo, kad actio Pauliana pobūdis lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus – actio Pauliana įvykdymą užtikrina disponavimo ginčo turtu, kurio perleidimo teisėtumas ginčijamas, apribojimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 26 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.Teismas nustatė, kad ieškinys atsakovėms pareikštas CK 6.66 straipsnio pagrindu. Teismas pažymėjo, kad ieškinys actio Pauliana pagrindu gali būti patenkintas, jei ieškinyje yra išdėstytos visos actio Pauliana sąlygas apibūdinančios aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai. Viena iš būtinų sąlygų – kreditoriaus pareiga įrodyti turint neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamus sandorius. Teismo vertinimu, iš pateikto ieškinio turinio nėra pakankamų duomenų daryti prielaidą, kad atsakovė UAB „Realboxs“ turi neįvykdytą prievolę kreditorei (ieškovei) ir yra ieškovės skolininkė. Ieškiniu nereikalaujama nuostolių atlyginimo, tačiau siekiama sandorių panaikinimo, o ieškinio turinys leidžia numanyti, kad ginčijamais sandoriais perleistu turtu siekiama užsitikrinti tariamų nuostolių, kurių nei patyrimo faktas, nei dydis nėra nustatyti, atlyginimą. Teismas nustatė, kad ginčijamų sandorių neteisėtumas grindžiamas atsakovės UAB „Realboxs“ neteisėtais veiksmais – nepagrįsto ieškinio pareiškimu bei atsakovės iniciatyva pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis civilinėje byloje Nr. 2-4168-661/2014. Teismo vertinimu, vien ieškovės teiginiai, jog atsakovės UAB „Realboxs“ veiksmai sąlygojo, kad ieškovė patyrė nuostolius bei tai galbūt patvirtinantys įrodymai, nesant pateiktų įrodymų, kad ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Realboxs“, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė UAB „Realboxs“ yra neabejotina ieškovės skolininkė. Teismas konstatavo, jog ieškinio reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti, todėl nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Cornio investicijos“ (apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pirkimo–pardavimo sutartimi perleisto žemes sklypo, unikalus Nr. 4400-1614-9505, ir 4 jame esančių nebaigtų statyti statinių, unikalūs Nr. 4400-4006-8708, 4400-4011-6727, 4400-4131-3253, 4400-4131-3264 areštą bei apribojimą, draudžiantį atsakovėms disponuoti (nuomoti, pernuomoti) ar kitaip perleisti žemės sklypą ir minėtus statinius. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas netinkamai vertino ieškinio preliminarų pagrįstumą. Ieškinyje suformuluoti reikalavimai bei pridėti rašytiniai įrodymai preliminariai vertinant tinkamai pagrindžia atsakovės UAB „Realboxs“ veiksmais patirtą žalą. Pridėti įrodymai pagrindžia ir ieškovės patirtos žalos dydį. Ieškinyje pagrįstas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės UAB „Realboxs“ neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, kas leidžia daryti preliminarią išvadą, jog atsakovė UAB „Realboxs“ yra ieškovės skolininkė. Dėl to nesutiktina su teismo išvada, jog ieškovė nepagrindė patirtos žalos fakto bei jos dydžio, o taip pat, kad nėra pakankamai duomenų daryti prielaidai, kad atsakovė UAB „Realboxs“ turi neįvykdytą prievolę ieškovei kaip atsakovės UAB „Realboxs“ kreditorei.Neaišku, kokiais pagrindais teismas, nevertinęs byloje pateiktų įrodymų, nurodė, jog ieškovės patirti nuostoliai yra tariami, o patyrimo faktas bei dydis nėra nustatyti. Priešingai nei nurodė teismas, ieškinyje pateiktos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovė patyrė nuostolių, kurių dydis yra aiškiai identifikuotas, t. y. 50 973 Eur. Tik teismo sprendimu galės būti atsakyta į klausimą, ar ieškovės patirti nuostoliai buvo sąlygoti atsakovės neteisėtų veiksmų, o pasitvirtinus šiai aplinkybei bus tenkinamas ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. spalio 12 d. atsakovės UAB „Realboxs“ ir atsakovės UAB „ITBS“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį actio Pauliana pagrindu.Teismas netinkamai atliko preliminarų ieškinio pagrįstumo vertinimą, kuris yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Ieškinys yra tinkamai motyvuotas, o žalos faktas bei dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tikimybė, kad bus priimtas ieškovei palankus sprendimas nėra eliminuota, o tai kartu preziumuoja ir sprendimo neįvykdymo riziką atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Ginčijamais sandoriais siekiama užsitikrinti ne tariamų, o realių nuostolių atlyginimą. Šioje byloje ieškovė neprašo savo patirtų nuostolių atlyginimą nukreipti į restitucijos būdu atsakovei UAB „Realboxs“ grąžintiną turtą vien dėl to, jog atskiroje byloje (apeliacinėje instancijoje) yra nagrinėjamas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo iš atsakovės UAB „Realboxs“ (civilinės bylos Nr. e2-752-405/2015). Dėl to siekiant išvengti tapataus ieškinio pateikimo ieškovė šioje civilinėje byloje nepareiškė reikalavimo priteisti nuostolius iš atsakovės UAB „Realboxs“.Pradėjus bylą dėl nuostolių atlyginimo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, ieškovė siekia galbūt jai palankaus teismo sprendimo atveju užsitikrinti galimybę nuostolių atlyginimą nukreipti į šioje civilinėje byloje vienintelį atsakovės UAB „Realboxs“ ginčijamu sandoriu perleistą turtą.Būtinybė pareikšti ieškinį kilo dėl to, jog atsakovė UAB „Realboxs“ neturi jokio kilnojamojo (nekilnojamojo) turto ar lėšų, į kurias būtų galima nukreipti nuostolių išieškojimą, ir antra, ieškovė siekia tinkamai realizuoti savo pažeistų teisių gynybą ir nepraleisti actio Pauliana ieškiniui taikomą vienerių metų ieškinio senaties terminą.Teismo argumentas, jog ieškovė siekia užsitikrinti tariamą nuostolių atlyginimą minimų aplinkybių kontekste nėra teisiškai pagrįstas, nes reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje. Šioje byloje ieškovė siekiant užtikrinti galimybę realizuoti palankų teismo sprendimą, teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taip užtikrinti, kad actio Pauliana ieškiniu ginčijamu sandoriu perleistas vienintelis atsakovės UAB „Realboxs“ turtas nebus apsunkintas ar perleistas tretiesiems asmenims.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Realboxs“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neturi galiojančios reikalavimo teisės UAB „Realboxs“ atžvilgiu. Nors ieškovė nurodė, kad turi teisę iš atsakovės reikalauti 50 973,00 Eur, tačiau nutyli, kad jos tariamų 50 973,00 Eur nuostolių atlyginimo klausimas jau buvo išspręstas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-752-405/2015. Minėtu teismo sprendimu, Švenčionių rajono apylinkės teismas atmetė ieškovės ieškinį UAB „Realboxs“ dėl nuostolių atlyginimo, ir konstatavo, kad ieškovė žemės sklypą įgijo neteisėtai, sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, todėl, ieškovei šiuo žemės sklypu disponuojant bei veiklą jame vykdant neteisėtai, taikyta laikinoji apsaugos priemonė - disponavimo žemės sklypu apribojimas - negalėjo ieškovei sukelti įstatymo ginamų teisių pažeidimo (CK 1.136 str., 1.137 str.) ir dėl to nėra pagrindo teigti, kad atsakovės veiksmai galėjo būti sąlyga ieškovės nurodomiems nuostoliams atsirasti. Tariamas ieškovės patirtas nuostolių faktas, nuostolių dydis ir kitos susijusios aplinkybės buvo minėtos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, ir ieškovo ieškinys minimoje byloje yra atmestas. Taigi akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė neturi jokios neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į tariamą skolininką (t. y. UAB „Realboxs“), todėl akivaizdu - kad šiuo atveju nėra pirmosios būtinosios actio Pauliana reikalavimo patenkinimo sąlygos (kreditorius neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės), ir vien dėl to ieškovės pareikštas reikalavimas negali būti tenkinamas. Ieškovė siekia ne savo deklaruojamo reikalavimo patenkinimo, o siekia tik sandorio nuginčijimo, ir piktnaudžiauja šiuo institutu bei savo procesinėmis teisėmis, dėl neaiškių priežasčių siekia apriboti atsakovių veiklą. Taigi ieškovei neturint jokio intereso dėl tariamo reikalavimo nukreipimo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę), ieškovės pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas, pagal suformuluotus reikalavimus nėra net teorinių jo tenkinimo galimybių. Pirmosios instancijos teismas byloje pateiktų įrodymų kontekste padarė pagrįstą išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netikslingumo, dėl ko naikinti skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Kotedžų statyba“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovės reikalavimas areštuoti žemės sklypą ir jame esančius statinius bei uždrausti jais disponuoti, negali būti tenkinamas, nes ginčijama pirkimo–pardavimo sutartimi UAB „Realboxs“ atsakovei UAB „ITBS“ perleido tik nuosavybės teisę į žemės sklypą. Statiniai, esantys žemės sklype, nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Kotedžų statyba“, kuri savo lėšomis statė statinius ir yra jų statytoja. Prie atsiliepimo pateikiamas 2015-11-06 leidimas statyti naują (-us)/rekonstruoti statinį (-ius), atnaujinti (modernizuoti) statinį(-ius), patvirtina, kad, vadovaujantis CK 4.47 str. 1 d. 4 p., statinių, esančių žemės sklype, savininkė yra būtent atsakovė UAB „Kotedžų statyba“. Patenkinus ieškinį ir pripažinus ieškovės reikalaujamus sandorius negaliojančiais, būsimas galbūt palankus teismo sprendimas nepadarys jokios įtakos atsakovės UAB „Kotedžų statyba“ nuosavybės teisei, nes nuosavybės teisės į statinius atsiradimo pagrindas yra ne ginčijami sandoriai, o statyba. Kadangi ieškovė nereiškia atskiro reikalavimo atsakovei UAB „Kotedžų statyba“ dėl nuostolių atlyginimo, tai statinių areštas ir apribojimas jais disponuoti yra negalimas.Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, o ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių vėlesnis teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, t. y. nėra nė vieno pagrindo iš dviejų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Niekuo nepagrįstas atskirojo skundo teiginys, kad teismas neturėjo vertinti ieškinio pagrįstumo. Priešingai, šią pareigą teismui imperatyviai nustato CPK 144 str. 1 d. Teismų praktikoje suformuluota taiskylė, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo išsamiai ištirti ieškinio pagrįstumą ir pridėtus įrodymus, o tik atlikti preliminarų vertinimą, nereiškia, kaip nurodo ieškovė, kad teismas išvis neturi patikrinti ieškinio pagrįstumo.Teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas, kad ieškiniu nereikalaujama nuostolių atlyginimo, tačiau siekiama sandorių panaikinimo, nesant pateiktų įrodymų, kad ieškovė turi galiojančią ir neabejotiną teisę į atsakovę UAB „Realboxs“, pastaroji nelaikytina ieškovės skolininke.Visiškai nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovės reikalavimo pagrįstumą patvirtina tai, kad ji kitoje civilinėje byloje yra pareiškusi atsakovei UAB „Realboxs“ reikalavimą dėl nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės ieškinys atsakovei UAB „Realboxs“ dėl nuostolių atlyginimo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-752-405/2015 buvo atmestas, kaip nepagrįstas. Taigi ieškovė, reikšdama ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes jai yra žinoma, kad teismas yra pripažinęs, kad ji neturi teisės į nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.Ieškovė prašymą dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia atsakovės UAB „Realbox“ finansine padėtimi. Tuo tarpu žemės sklypas jau yra perleistas atsakovei UAB „ITBS“, kuri jį išnuomojo atsakovei UAB „Kotedžų statyba“. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šių atsakovių finansinė padėtis būtų bloga, dėl ko galėtų pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme numatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas. Apeliantė su šiuo teismo argumentu nesutinka.Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žemės sklypo ir keturių jame esančių nebaigtų statyti statinių, areštą) pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Teismas sprendė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Kad ieškinys actio Pauliana pagrindu būtų patenkintas, viena iš būtinų sąlygų – kreditoriaus pareiga įrodyti turint neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamus sandorius. Ieškovės reikalavimo teisės sąlyga reiškia, kad ji privalo įrodyti turinti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkei, sudariusiai ginčijamą sandorį. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai).

Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė savo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei UAB „Realboxs“ kildina iš nuostolių, patirtų dėl atsakovės UAB „Realboxs“ iniciatyva Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4168-661/2014 ieškovės turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-752-405/2015 pagal UAB „Cornio investicijos“ ieškinį atsakovei UAB „Realboxs“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo nusprendė, kad ieškovė UAB „Cornio investicijos“ neįrodė, kad būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė 51 014,49 Eur dydžio nuostolius ir ieškinį atmetė. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtą aplinkybę, sprendė, kad ieškovė net preliminariai nepagrindė vienos iš būtinų ieškiniui tenkinti sąlygų - neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Apeliantė, nesutikdama su šiuo pirmosios instancijos teismo argumentu, nurodo, kad ji pridėjo ieškinį pagrindžiančius įrodymus, o minėtas teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo teigti, jog ieškovė preliminariai nepagrindė neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.Šioje byloje sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės patikslintas ieškinys preliminariai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitoje civilinėje byloje neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės UAB „Realboxs“ priteisimo buvo atmestas, yra šio ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui sudarė procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Vien ieškovės argumentai, kad ji pridėjo, jos nuomone, ieškinį pagrindžiančius įrodymus, esant priimtam sprendimui, nepaneigia skundžiamoje nutartyje konstatuoto ieškinio preliminaraus nepagrįstumo, kas sudaro savarankišką pagrindą netaikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Dėl to apeliantės argumentai dėl atsakovių turtinės padėties esminės reikšmės sprendžiant dėl tikslingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebeturi, nes ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimų dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu preliminaraus pagrįstumo.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimas gali būti peržiūrimas, suinteresuotam asmeniui pateikus ir teismui vertinant naujas aplinkybes, galinčias būti reikšmingomis klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-419-302/2016; 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1466-196/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.